vakcinacija

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada kitą savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso.  Anot jo, reaguojant į omikron atmainos plitimą, taip pat reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose.   „Kitą savaitę reaguodami į šitą situaciją, matyt paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina įvairūs veiksniai. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinomis kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų atkalbinėjimai. Nevyriausybinės organizacijos informuoja apie atvejus, kuomet paaiškėja, kad nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse žmonės yra izoliuojami nuo žinių apie skiepus.

Vakcina nuo koronaviruso tėvai jau skiepija 5–11 metų vaikus. Mažieji, atėję vakcinuotis, drąsinami balionais, lipdukais ir animaciniais filmukais. Tiesa, skaičiai nedideli – skiepytis nuo COVID-19 užregistruota tik kiek daugiau kaip 1 procentas šios amžiaus grupės vaikų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tėvus nežaisti su ugnimi ir pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus ir save.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį sostinėje pasiskiepijo sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Parlamento vadovė tą padarė Vilniaus vakcinacijos centre, esančiame parodų rūmuose „Litexpo“. „Puikiai jaučiuosi, nieko nepajutau. (...) Labai norisi, kad kiekvienas tiesiog dar kartą pasvarstytų apie savo sveikatą, apie savo artimųjų sveikatą ir priimtų tą sprendimą.

COVID-19 antrus metus siaučiant pasaulyje, daugelis šalių jaučia stiprų poveikį ne tik medicinos įstaigoms, kurių darbuotojai yra pervargę dėl nuolat atsinaujinančių koronavirusu apsikrėtusių pacientų antplūdžių, bet ir ekonominių pasekmių. Kai kurios jų pasirenka stabdyti naujų užkrėtimų bangą privalomu skiepijimu.

Mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip galimai gydyti Alzheimerio ligą ir nuo jos pasiskiepyti. Tyrimas rodo, kad tiek antikūnais pagrįstas gydymas, tiek baltymų pagrindu sukurta vakcina sumažino Alzheimerio ligos simptomus šios ligos modeliuose su pelėmis, rašo independent.co.uk.

Ketvirtadienį leidus registruoti vakcinacijai nuo koronaviruso 5-11 metų vaikus, jų kitai savaitei jau registruota 1,3 tūkstančio. Kaip BNS sakė Karštosios linijos 1808 pamainos koordinatorė Agnė Oradauskaitė, didesnio aktyvumo tikimasi kitą savaitę. „Praėjus parai su trupučiu, skiepytis 5-11 metų vaikams skirta vakcina yra užsiregistravę 1287 asmenys. Registracijų buvo ir daugiau įvykę, bet, matyt, žmonės ar apsigalvojo, ar pasikeitė planai, ar laikas netiko“, – tvirtino A. Oradauskaitė.

„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, rašoma pranešime spaudai.  Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.

Austrams, kurie nuo kitų metų vasario mėnesio įvedus privalomą skiepijimą atsisakytų tai daryti, grės bauda iki 7,2 tūkst. eurų. „Euraktiv“ paviešintame įstatymų projekte kol kas nėra nurodoma ar papildomas, trečiasis skiepas taip pat bus privalomas ir ar pasveikę asmenys bus prilyginti vakcinuotiems. Atsisakantys skiepytis austrai bus kviečiami „pasikalbėti“ į vietos savivaldos administraciją, o po antro tokio apsilankymo vis dar atsisakant skiepytis, asmeniui būtų skiriama 3,6 tūkst.

Vienas italas, norėjęs gauti pažymėjimą, tačiau neketinęs skiepytis, sugalvojo apgauti medicinos darbuotojus skiepui pakišęs netikrą ranką, penktadienį pranešė vienas pareigūnas. Nors silikoninis galūnės protezas buvo natūralios kūno spalvos, tačiau nieko neapgavo ir šeštą dešimtį einantis vyras buvo priduotas vietos policijai po ketvirtadienio vakarą įvykusio incidento šiaurės vakariniame Bjelos mieste.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Šalčininkų rajone, kur pats pasiskiepijo sustiprinamąja vakcinos doze. Be kita ko G. Nausėda su savivaldybės meru aptarė, kaip spartinti vakcinaciją šiame regione. Taip pat šalies vadovas atsakė, ką mano apie galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų. Jis žadėjo, kad pirmadienį susitiks su premjere ir aptars šį klausimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Estijos nacionalinis ekspertų komitetas trečiadienį pateikė rekomendaciją, kad 5–11 metų vaikai būtų skiepijami nuo COVID-19. Nacionalinis imunoprofilaktikos ekspertų komitetas antradienį apsvarstė 5–11 metų vaikų skiepijimo nuo COVID-19 klausimus, pranešė Socialinių reikalų ministerijos atstovai.

Vokiečių parlamentarai dar šiemet balsuos dėl privalomų skiepų nuo COVID-19, antradienį pareiškė būsimasis kancleris Olafas Scholzas, vis garsiau skambant raginimams imtis atitinkamų veiksmų. „Mano pasiūlymas yra toks, kad mes neveiktume kaip vyriausybė, nes tai yra sąžinės klausimas.

Ruošiantis pradėti 5–11 metų vaikų vakcinavimą nuo COVID-19, Izraelio sveikatos ekspertai rekomenduoja į vaikų skiepijimo procesą įtraukti pediatrus, kurie galėtų konsultuoti tėvus. Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra ketvirtadienį rekomendavo vartoti bendrovės „Pfizer“ vakciną nuo COVID-19 vaikams nuo penkerių iki 11 metų, atverdama kelią gyventojų grupės, kurioje pandeminis koronavirusas sparčiai plinta, skiepijimui.

Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5-11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija kitą mėnesį prasidės ir Lietuvoje. Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Pradėjus skiepyti sustiprinamąja vakcina visus pilnamečius, Vilniuje žymiai padaugėjo norinčių pasiskiepyti. Sustiprinančiajai dozei registruojamasi ir praėjus keturiems, ir šešiems mėnesiams nuo antrojo skiepo. Sostinė ilgina pagrindinio vakcinacijos centro  „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) darbo laiką jau nuo šio savaitgalio. Darbo dienomis vakcinacijos centras dirbs nuo 8 iki 20 val., o savaitgaliais – nuo 9 iki 19 val.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Daugelyje Europos šalių (ir Australijoje) vyksta didelio masto protestai prieš kovido ribojimus. Didžiausiose akcijose kai kuriose šalyse ne tik dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, bet ir buvo puolama policija, deginami pastatai ir automobiliai, plėšiamos parduotuvės. Šį savaitgalį išsyk keliose Europos šalyse įvyko masinės protesto akcijos, nukreiptos prieš griežtinamas (arba išsaugomas) ribojimo priemones.

Miuncheno „Bayern“ klubas artimiausiu metu turės verstis mažiausiai be 5 futbolininkų. Atvirai apie sprendimą nesiskiepyti pranešęs Joshua Kimmichas leidžia laiką izoliacijoje, o dabar prie jo prisijungė dar 4 žaidėjai – Serge‘as Gnabry, Jamalas Musiala, Ericas Maximas Choupo-Motingas ir Mickaelis Cuisance. Jie visi turėjo kontaktą su covid-19 užsikrėtusiu asmeniu.

Pasirodo, įveikti dvejones skiepytis yra sunku esant giliam nepasitikėjimui ir politiniam neaiškumui. Mokslininkai padarė stebuklus kurdami vakcinas nuo koronaviruso, padedančias apsaugoti pasaulį, tačiau jie neturi lengvo vaisto nuo to, kas sukelia ketvirtąją pandemijos bangą Europoje – nepasitikėjimo vyriausybe.  Tyrėjai ir gydytojai didžiąja dalimi nurodo nepasitikėjimą vyriausybe kaip vakcinos atsisakymo priežastį.

Pasaulis vaduojasi nuo koronavirusu. Pamažu daugelyje valstybių vakcinomis nuo koronaviruso pradedami skiepyti ir vaikai. Tą daro ir Lietuva. Tiesa, ne visi valdžios sprendimais skiepyti vaikus džiaugiasi. Gausu ir vakcinos vaikams priešininkų. Imunologas Marius Stroga savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo didelės apimties įrašu, kuriame aiškina, kokia yra skiepų nauda vaikams.

Vilniuje nežinoma moteris iš 86 metų senolės išviliojo 1 tūkst. eurų. Sukčiautoja apsimetė vakcinacijos centro darbuotoja, pranešė policija. Antradienį, apie 12 val., į butą Minties gatvėje, 86 metų šeimininkei atidarius duris, užėjo nepažįstama moteris. Prisistačiusi vakcinacijos centro darbuotoja, ji apgaule pasisavino pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikęs panevėžietis menininkas tik sunkiai susirgęs ir pakliuvęs į ligoninę pakeitė nuomonę. Kasdien mirštančiuosius nuo COVID pamatęs vyras dabar medikus vadina didvyriais ir visus skeptikus ragina skiepytis. Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą.

Daugelyje šalių paskiepyti nuo COVID-19 asmenys su nepasitikėjimu žvelgia į neskiepytus. Daliai žmonių dabartinė situacija atrodo veidmainiška – žmonės atsisako prevencinės medicininės priežiūros, tai yra skiepijimo, susirgs, o tuomet jau reikalaus iš medikų ir medicinos technologijų, kad juos išgelbėtų.

Nemokamos sekso paslaugos už skiepą nuo koronaviruso – tokią akciją pasiūlė vienas viešnamis Austrijoje, kurio šeimininkas savo klientus taip bando paskatinti vakcinuotis. Austrijoje dėl augančių Covid-19 atvejų įvadami nauji ribojimai. Austrijos viešnamyje pasiskiepyti nusprendę lankytojai gali pusę valandos nemokamai pasilinksminti su bet kuria ten dirbančia sekso darbuotoja. Skiepą galima gauti viduje esančiame vakcinavimo centre.

Lietuva jau gruodžio mėnesį nuo koronaviruso planuoja skiepyti vaikus nuo penkių iki 11 metų. Nepriklausoma ekspertų taryba remiasi JAV pavyzdžiu, kur vaikai jau skiepijami jiems pritaikyta vakcina. Amerikiečių farmacijos kompanijos milžinė „Pfizer“ jau renka duomenis, kiek Lietuvai reikės vakcinų, kurios skirsis nuo įprastų, bus skirtos tik vaikams nuo 5-erių metų.

Teismas panaikino Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovei Loretai Kalnikaitei skirtą 370 eurų baudą už papildomų asmenų įtraukimą skiepams nuo COVID-19.  Baudą vadovei gegužę buvo skyręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamentas (NVSC). Kaip skelbta, šiemet sausį Šilalėje COVID-19 medikams skirta vakcina buvo paskiepytas įmonės „Ambulansas“, valdančios privačią Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai...

„Savo neseniai išleistoje Didžiosios Britanijos visuomenės sveikatos tarnybos ataskaitoje jau skelbiama, kad vakcinuoti žmonės nuo 30-39 metų amžiaus grupės dabar jau teigiamo koronaviruso testo rezultato statistiškai sulaukia dažniau už analogišką nevakcinuotų žmonių grupę“, – tvirtina britų ekonomikos profesorius Davidas Patonas.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir toliau tęsia savo „pažintines keliones“ po šalies gydymo įstaigas. Šįkart jo komanda paviešino vaizdo įrašą, kuriame A. Lukašenka gauna pylos nuo sveikatos apsaugos ministro dėl kaukės dėvėjimo ir saugumo taisyklių laikymosi. Anksčiau jau persirgęs koronavirusu A. Lukašenka dabar demonstruoja „drąsą“, lankydamasis šalies gydymo įstaigose, kur yra gydomi COVID-19 sergantys pacientai.

Tikimasi, kad Anglijoje po kelių savaičių bus atidarytos 12–15 metų vaikų skiepų klinikos, siekiant sustabdyti didėjantį COVID-19 infekcijų skaičių vidurinėse mokyklose. Jungtinė Karalystė paskelbė šią žinią tuo metu, kai šalyje buvo užregistruota 45 140 naujų COVID-19 atvejų – tai didžiausias dienos skaičius nuo liepos vidurio – ir 57 naujos mirtys per 28 dienas nuo teigiamo testo, rašo theguardian.com.

Centrinės valdžios skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą, teigia Prezidentūra. Kaip teigiama BNS prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Rido Jasiulionio penktadienį atsiųstame komentare, po šalies vadovo liepos viduryje išsakytos kritikos dėl lėtėjančių vakcinavimo tempų, imtasi grasinimo priemonių, supriešinusių žmones.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių Vyriausybei. Jis įtaria, kad vasarą  vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Ekspertai teigia nematantys jokios logikos būtent tokiam prezidento pareiškimui. „Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai.

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Visgi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tokį politikų veiksmą įvertinto neigiamai.  G. Landsbergio tegimu, kad tie asmenys, kurie stengiasi kritikuoti galimybių pasą ir jo legitimumą, tam tikra prasme prisideda prie žmonių mirčių skaičiaus didėjimo.

Sveikatos apsaugos ministerija įteisino revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Nuo antradienio įsigaliojo tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymas. „Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas“, – rašoma SAM pranešime.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Portugalija yra viena iš pasaulio lyderių vakcinacijos srityje. Viceadmirolas Henrique Gouveia e Melo, vadovavęs vakcinavimo kampanijai, sakė, kad jo raktas į sėkmę buvo vengti politikos. Portugalijos sveikatos apsaugos sistema buvo ant žlugimo ribos. Sostinės Lisabonos ligoninės buvo perpildytos, o valdžia prašė žmonių gydytis namuose. Paskutinę sausio savaitę mirė beveik 2 tūkst. žmonių.

Jungtinės Valstijos „lapkričio pradžioje“ atvers savo sausumos sienas su Meksika ir Kanada visiškai vakcinuotiems nuo COVID-19 keliautojams nepriklausomai nuo jų vizito tikslo, antradienį paskelbė vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas. Pareigūnas nurodė, kad administracija „labai greitai paskelbs tikslią datą“, nuo kada bus įsileidžiami tiek sausumos sieną kertantys keliautojai, tiek lėktuvais į JAV atvykstantys užsieniečiai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. „Vakar vakare darbą baigė nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės, manau, kad per šią savaitę sudėlios ir Sveikatos apsaugos ministerija savo sprendimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis. Ministras pažymėjo, kad bus atsižvelgta į ekspertų rekomendaciją.

Mažėjant besiskiepijančiųjų srautui, nuo spalio pabaigos ketinama uždaryti vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje, antradienį pranešė savivaldybė. „Nuo spalio 30 dienos Šiaulių vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje numatoma uždaryti“, – nurodo miesto valdžia.

Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos galimai atskleidė šalies ministrams turintys „tvirtų įrodymų“, kad rusų agentas pavogė „Oxford/AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso gamybos formulę.

Prisidėdama prie pasaulinės kovos prieš COVID-19 pandemiją ir tęsdama pagalbą trečiosioms šalims, Lietuva skyrė Taivanui dar 235 900 „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Vakcinų siunta šeštadienį lėktuvu atskraidinta į Taipėjų.  Tai jau antroji vakcinų partija, skirta Taivanui dvišalio susitarimo pagrindu pagal Vyriausybės patvirtintą paramos trečiosioms šalims programą. Iš viso Taivanui, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai ir Moldovai jau skirta 505,9 tūkst. „Vaxzevria“ ir „Moderna“ vakcinos dozių.

Latvijoje įsigaliojus naujam karantinui dėl COVID-19 epidemijos suvaldymo, ekonomikos ministras Janis Vitenbergs pareiškė, kad dėl naujų COVID-19 ribojimų kiekvieną mėnesį gali prireikti 60 mln. eurų įvairioms subsidijoms bendrovėms ir jų darbuotojams. Šalies sveikatos apsaugos institucijos praneša, kad pastebi aktyvesnį skiepijimąsi šalyje.

Įpusėjus rudens sezonui lietuvaičius pradeda pulti ligos. Žaibišku greičiu augantys koronaviruso užsikrėtimo atvejai neramina kaip ir prasidėjęs gripo sezonas. Kaip atskirti šių ligų simptomus bei tinkamai gydytis papasakojo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė. Nors šalį ir apėmusi koronaviruso pandemija, negalima pamiršti, kokia taip pat pavojinga yra gripo liga. Neretai yra sunku atskirti šias ligas vieną nuo kitos dėl jų simptomų panašumo.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Trakuose su paštininkais pas žmones keliavę slaugytojai per penkias dienas nuo COVID-19 infekcijos įkalbėjo pasiskiepyti tik kas šeštą aplankytą. Dažnas savo atsisakymą motyvavo nenoru arba tuo, kad asmens dokumentus atėmę vaikai skiepytis draudžia, buvo bijančių ir nepageidaujamų reakcijų į vakciną. Specialistai ramina: esą per beveik metus skiepijimo, nefiksuota nė vieno atvejo, kad žmogui būtų pasireiškusi ūmi, gyvybei pavojinga alergija.