vakcina

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir gyventojai, laukiantys galimybės pasiskiepyti nuo COVID-19, norėtų didesnių vakcinacijos tempų, tačiau galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, bent viena vakcinos doze jau paskiepijusi penktadalį savo gyventojų. Kad pasiektų paciento petį, vakcina turi įveikti ilgą kelią ir reikalauja ne tik vienos šalies pastangų.

Lietuvos kariuomenėje šią savaitę pradėta personalo vakcinacija. Kaip penktadienį pranešė kariuomenė, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, kiekvieną savaitę kariuomenė gaus tam tikrą „AstraZeneca“ vakcinos kiekį, kuris paskirstomas po visas pagrindines Lietuvos kariuomenės įgulas. Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintus prioritetus, šiuo metu skiepijami budinčių pajėgumų kariai ir kariai vykdantys svarbias užduotis, kurioms atlikti būtinas bendravimas su kitais asmenimis.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 53 žmonės, antrą – 9608, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 610 tūkst. 150 asmenų, abiem – 237 tūkst. 585. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 47,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 61,4 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 41 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 919 tūkst.

Indijoje užfiksuotas didžiausias pasaulyje vienos dienos naujų koronaviruso susirgimų skaičius nuo pat pandemijos pradžios – beveik trečdalis milijono naujų atvejų. Perpildytose ligoninėse masiškai trūksta deguonies. Nesusitvarko jau ne tik sveikatos apsaugos sektorius, bet vos spėja suktis ir krematoriumai. Tuo tarpu Danija džiaugiasi atidarytomis kavinėmis ir naujutėliais koronapasais.

Daugelyje pasaulio šalių įsibėgėjant skiepų nuo koronaviruso kampanijoms, nesnaudžia ir sukčiai. Vakcinų gamintojas „Pfizer“ skelbia, kad Lenkijoje savo bute vyriškis vietoj garsaus gamintojo vakcinos žmonėms bandė įbrukti priemones nuo raukšlių. Netikros „Pfizer“ vakcinos prekybos atvejų užfiksuota ir Meksikoje. Kol Lenkijos vakcinavimo centruose žmonės kantriai laukia, kol gaus skiepą nuo koronaviruso, yra ir ilgomis eilėmis pasinaudoti bandančių sukčių.

Įsigaliojus tvarkai, kai imunitetą įgiję žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas nei jo neturintieji, imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Sąlygos, kokiais dokumentais remiantis ir kam tikrinant bus galima pasinaudoti persirgusiems ir pasiskiepijusiems skirtais atlaisvinimais, nustatytos ketvirtadienį įsigaliojusiame operacijų vadovo sprendime.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria Sveikatos apsaugos svarstymams, kad prie įprastinių studijų galėtų būti grįžtama paskiepijus nuo COVID-19 tik dėstytojus bei prašo įtraukti į prioritetų sąrašą ir studentus.   LSS ketvirtadienį informavo, kad kreipėsi dėl to į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Prisiklausę gandų, kaimynų ar artimųjų dezinformacijos apie skiepus kai kurie senjorai vakcinos bijo labiau nei mirties. Kol kas Lietuvoje pasiskiepyjo tik kiek daugiau kaip pusė senjorų, vyresnių nei 65 metai. Medikai ir ekspertai tikina, kad tempus reikia spartinti, tą bando daryti ir Vyriausybė, tačiau senjorai kupini baimių – abejoja ir dėl vakcinų, ir dėl savo sveikatos.

32 metų moteris, kuriai po Covid skiepo susidarė kraujo krešuliai, tvirtina, kad skiepytis vis tiek būtina. Laurena Briggs savo pirmąjį skiepą AstraZeneca vakcina gavo kovo 25 dieną. Po to ji net dukart buvo skubiai gabenama į ligoninę, nes susidarė pavojingi kraujo krešuliai, o kraują skystinančius vaistus warfariną jai teks vartoti dar bent pusę metų, rašo mirror.co.uk. Ligoninėje dėl stipraus skausmo ji teigia panirusi į „košmariškus sapnus“ ir paskambino šeimai, kad gali nebesugrįžti namo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų. Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.

Vis garsiau yra kalbama apie galimybių pasą. Daugelis teigia, kad jis supriešins visuomenę, tačiau jo iniciatoriai įrodinėja, kad to nebus ir viskas apgalvota. Tokią mintį išsakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ informavus, kad siūlo pradėti platinti ir naudoti jos vakciną nuo koronaviruso (COVID-19), 4800 šios vakcinos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), šiandien bus paskirstyta vakcinacijos centrams.

Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina nustatyta ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, ji siejama su didesniu atsparumu vakcinoms. Apie tai BNS trečiadienį informavo Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas. „Mes laboratorijoje praėjusią savaitę sekoskaitos būdu nustatėme devynis naujos atmainos atvejus. Jie yra iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskričių.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 270 žmonių, antrą – 4339, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 580 tūkst. 875 asmenys, abiem – 215 tūkst. 134. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59,8 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 38,9 proc. 60–69 metų gyventojų. Statistikos departamento teigimu, šalyje paskiepyta 54,7 proc. vyresnių nei 65-erių metų gyventojų.

Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius sako, kad skiepijimui Europos Sąjungoje (ES) iššūkių tebekelia vakcinų tiekimas ir gamybos pajėgumai. Anot jo, Lietuva „ypač remia pastangas didinti vakcinų gamybą ES ir yra pasirengusi pati prisidėti prie jų gamybos plėtros“. „Taip pat svarbu, kad gamintojai laikytųsi savo sutartinių įsipareigojimų.

Skiepijimo naujovės Lietuvoje. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis gyventojus skiepyti be raštiško sutikimo. Žmogui tiesiog užteks ateiti į vakcinacijos centrą – elektroninio ar popierinio sutikimo pildyti nereikės. Į priekį stumiasi ir dar viena naujovė: dauguma parlamentarų po pateikimo nusprendė svarstyti laisvadienio po vakcinacijos kitaip dar vadinamo „skiepadienio“ idėją.

Europos vaistų agentūra (EVA) priėmė sprendimą dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso saugumo, Europai ir JAV sustabdžius skiepijimą šiuo preparatu ir kilus būgštavimų dėl galimo retų kraujo krešulių susidarymo. EVA ekspertų teigimu, vakcinos nešama nauda yra daug didesnė už galimas pavienes šalutines reakcijas.

Vyriausybės ekspertai palaiko galimybių paso idėją, tačiau ragina įvertinti rizikas dėl lygiateisiškumo ir žmonių saugumo užtikrinimo. Kaip BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, ekspertai diskutavo apie tai, jog galimybė naudotis imuniteto pasu ir testuotiems žmonėms suteiktų daugiau lygiateisiškumo, lyginant su paskiepytais ar persirgusiais žmonėmis.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suburti ekspertai antradienį tarsis dėl persirgusių koronavirusu skiepijimo. Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė, ji pati siūlys pritarti galimybei paskiepyti viena bet kurios vakcinos doze asmenis, kurie yra persirgę prieš pusmetį ar dar seniau. „Svarstysime, kokie yra moksliniai, teisiniai argumentai.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Neapsikęsdami prie vakcinavimo centrų tįstančių eilių bei nesulaukdami jau metus šalies valdžios žadamos išankstinės registracijos skiepytis sistemos, uostamiesčio valdininkai ją pasišovė sukurti patys. Nutįsusios gyvos, skiepo nuo koronaviruso laukiančių klaipėdiečių, eilės uostamiestyje tampa įprastos. Pusantros valandos vakcinos laukė prekybininkai, ne ką trumpiau tenka stovėti ir vyresniems nei 65-erių senjorams.

Pasaulyje koronaviruso aukoms perkopus tris milijonus, kova su juo tik įsibėgėja. Kol vienos šalys džiaugiasi sėkmingais masinio vakcinavimo rezultatais, kitos praneša apie perpildytas ligonines ir naujus susirgimų rekordus. Tuo metu Europos Sąjunga skelbia svarstanti nebepirkti skandalų kamuojamos „AstraZeneca“ vakcinos. Izraelis toliau mėgaujasi savo itin sėkmingos vakcinacijos kampanijos vaisius. Mokiniai sugrįžta į klases, o lauke nebereikia nešioti kaukių.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Raseiniuose nuo COVID-19 mirė vos 26-erių metų vyras, užkratas į ligonines giuldo vis jaunesnius ir jų vis daugiau. Gydytojai prašo gyventojų neužsimiršti ir karantino švelninimus sutikti atsakingai, nesibūriuoti net ir atvirose erdvėse. Mat buvimas lauke ir saulės spinduliai nuo koronaviruso neapsaugo. Sergamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau prastėja. Atšilę orai Lietuvos gyventojus sukvietė ne tik į pajūrį.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė aštuonioliktoji vakcinos nuo koronaviruso „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) siunta, kurią sudaro 74880 vakcinos dozių. Jos bus pristatytos savivaldybėms tą pačią dieną. Iki šios dienos Lietuva gavo 537,2 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 528,6 tūkst. Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,7 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Bent pirma COVID-19 vakcinos doze paskiepijus arti penktadalio šalies gyventojų, anot specialistų, jau artėjama link pirmojo būtinojo pasiekti vakcinacijos efekto. Nors dar lieka neatsakytų klausimų dėl vakcinų ir persirgtos infekcijos suteikiamo imuniteto ilgalaikiškumo, pažymima, kad kitų šalių pavyzdžiai teikia džiugių žinių. Kaip aiškino doc. dr.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 84 žmonės, antrą – vienas, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 563 tūkst. 724 asmenys, abiem – 209 tūkst. 600. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Lietuvą visai neseniai pasiekė jau 4-ojo gamintojo vakcina, o didėjant vakcinavimo tempui Vyriausybė priėmė sprendimą leisti žmonėms rinktis, kuria vakcina jie nori būti paskiepyti. Pavadinimų gausa ir gamintojų sprendimai juos keisti apsunkina žmonių pasirinkimą. Naujienų portalas tv3.lt primena, kaip per trumpą laiką keitėsi vakcinų pavadinimai. „Comirnaty“ „Comirnaty“ vakcina geriau žinoma „BioNTech ir Pfizer“ arba „Pfizer“ pavadinimu.

Į Lietuvą atgabenta nauja „Modernos“ vakcinų nuo COVID-19 siunta – 19,2 tūkst. dozių, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jau septintoji šios farmacijos bendrovės vakcinų siunta per dvi dienas turėtų būti paskirstyta savivaldybėms. Iki šiol Lietuva buvo sulaukusi 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst. dozių.  Ministerijos duomenimis, nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.

Milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu skiepijasi nuo koronaviruso, norėdami grįžti į normalų gyvenimą. Priklausomai nuo vietos, kurioje jie gyvena, sveikatos būklės ir amžiaus, jie yra skiepijami skirtingomis  vakcinomis. Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), 33 proc. JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo Covid-19 dozę, o 19,4 proc.

Šiuo metu Vilniuje vakcinai gali registruotis visi gyventojai, kuriems yra daugiau nei 65 metai, mat ateinančią savaitę Vilnius vėl sulauks didelės, 14 tūkst. dozių, „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, o nuo antradienio šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai.  Registruotis vakcinacijai galima jau dabar, per visą savaitgalį. Senjorams taip pat yra aktyviai skambinama ir primenama apie galimybę skiepytis.

Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. Kaip šeštadienį informavo Kauno savivaldybė, šią savaitę miestui skirta vakcinų siunta išnaudota per penkias dienas, todėl iki antradienio vakcinavimo centras nedirbs.  Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 partijos. „Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Latvijoje išties įspūdingi vaizdai – vos valdžiai paskelbus apie visų norinčiųjų skiepijimą britų kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, nusidriekė ir pusės tūkstančio žmonių eilės. Latviai tiek ištroškę vakcinų, kad kai kuriems vakcinavimo centrams popiet net teko užsidaryti pritrūkus skiepų. Visa laimė, Rygoje pentkadienį ne bjaurus oras – ir saulutė pasirodo, ir oro temperatūra apie 16 laipsnių šilumos. Kitaip stovėti kelių šimtų žmonių eilėje nebūtų smagu.

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc., rašoma pranešime spaudai. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai.

Nuo COVID-19 paskiepyta 5,4 tūkst. arba 36 proc. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių pareigūnų. Penktadienį ministerijos skelbiamais duomenimis, bent vieną skiepą gavo apie 3 tūkst. policininkų, per 1,1 tūkst. ugniagesių ir panašus skaičius pasieniečių, 69 Finantinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir 95 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Pasak VRM, nors norėtųsi, kad paskiepytų pareigūnų dalis būtų didesnė, tačiau suprantama, kad yra ir kitų prioritetinių grupių.

Gyventojus neigiamai veikia nepalanki informacija apie skiepus nuo koronaviruso, trūksta bendros registracijos sistemos ir pačių vakcinų, sakė BNS kalbinti kelių savivaldybių vadovai. Kauno miesto savivaldybė kaip didžiausią problemą nurodo vakcinų kiekį ir siekia artimiausiu metu paskiepyti mažiausiai 70 proc. senjorų. Šiauliai teigia pasigendantys bendros registracijos sistemos. Savivaldybės meras įspėja, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu pradėjus masinę vakcinaciją.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

„Labai tikėtina“, kad Europos Sąjunga neatnaujins savo kontraktų dėl vakcinos nuo COVID-19 su farmacijos bendrove „AstraZeneca“, penktadienį pareiškė Prancūzijos pramonės ministrė. Danija šią savaitę dėl kraujo krešulių rizikos uždraudė naudoti „AstraZeneca“ vakciną.  Galutinio sprendimo ES dar nepriėmė, tačiau „labai tikėtina“, kad daugiau „AstraZeneca“ vakcinos dozių nebus užsakyta, radijui RMC sakė prancūzų ministrė Agnes Pannier-Runacher.

Europos vaistų agentūrai (EVA) pranešus, kad „AstraZeneca“ vakcina gali sukelti retus sunkius kraujo krešėjimo sutrikimus dalies visuomenės pasitikėjimas šia vakcina dar labiau krito. Vis dėlto gydytojas neurologas Dalius Jatužis primena, kad gerokai didesnę trombozių riziką sukelia visame pasaulyje vartojamas dažnas kraują skystinantis vaistas.

Kauno vakcinavimo centras savaitgalį ir ateinantį pirmadienį nedirbs, nes jau išskiepijo visas gautas vakcinas. „Pagal mūsų pajėgumus, gaunamas vakcinos kiekis yra tikrai nepakankamas ir mes sekmadieniais neturime galimybės dirbti pagal kiekius, bet ir pirmadienį šios savaitės vakcinavimo centras nebedirbo.

Suomija ketina tiesiogiai derėtis Rusija dėl „Sputnik V“ vakcinos tiekimo, pareiškė Suomijos šeimos ir bazinių socialinių paslaugų ministrė Krista Kiuru. „Užsienio reikalų ministerijoje pradėti atitinkami pasiruošimo darbai“, – ministrę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. K. Kiuru žodžiais, tiesioginis rusiškos vakcinos tiekimas neprieštarauja Europos Sąjungos bendro vakcinų pirkimo  taisyklėms, nes ES kol kas nėra sudariusi jokių sutarčių dėl „Sputnik V“ tiekimo.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ vadovas pareiškė, kad žmonėms „tikriausiai“ reikės trečios jo kompanijos skiepo nuo COVID-19 dozės praėjus 6–12 mėnesių po paskiepijimo antrąja doze. Albertas Bourla ketvirtadienį parodytame interviu taip pat sakė, jog labai tikėtina, kad nuo COVID-19 gali tekti skiepytis kiekvienais metais. „Mums reikia išsiaiškinti, kokia bus seka ir kaip dažnai mums reikės tą daryti“, – sakė A. Bourla balandžio 1 dieną įrašytame interviu televizijai CNBC.

Su trečiąja koronaviruso banga sunkiai susitvarkanti Lenkija neketina stabdyti skiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina ir ateinančiomis dienomis turėtų ją suleisti 120 tūkst. žmonių. Savo ruožtu Brazilijoje mokslininkai aptiko jau mutavusio viruso mutaciją. Brazilijos ir Oksfordo mokslininkai skelbia, kad keičiasi braziliškoji viruso atmaina, t. y. mutuoja jau ir taip mutavęs virusas. Ir tai nieko gero nežada.

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama kaip įmanoma efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius. Registracija vyksta https://vakcina.vilnius.lt/ nuo ketvirtadienio 20 val. ir bus tęsiama, kol bus išnaudoti vakcinos likučiai.  „Vaxzevria“ vakcinos savaitgaliui šiuo metu yra likę 2880 dozių.

Skiepyti jaunesnius asmenis bus leista, kai smarkiai sulėtės senjorų skiepijimo tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kai matysime, kad ta strategija (skiepyti 65 metų ir vyresnius žmones – BNS) išsisėmė, – tikrai nedarysime to visą laiką, nespausime, neterorizuosime žmonių, – kai matysime, kad tempas jau labai smarkiai yra praradęs pagreitį, tada bus galima kalbėti apie kitus sprendimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.