vaistų kainos

Lietuva per daug spaudžia vaistų gamintojus dėl kainų sumažinimo, o tai gali neigiamai atsiliepti pacientams, skelbia Vaistų gamintojų asociacija. Anot Briuselyje įsikūrusios „Medicines for Europe“ asociacijos, ji jau du kartus laišku kreipėsi į šalies institucijas įspėdama dėl šios situacijos. „Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių Europoje. Nors gamybos ir tiekimo kaštai auga, generinių vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų“, – sako asociacijos vadovas Adrianas van den Hovenas.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamų vaistų antkainių. Už pažeidimą skirta baudų už daugiau kaip 72 milijonus eurų. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad bendrovės bandys susigrąžinti šiuos pinigus vartotojų sąskaita, brangindami nereceptinius ir nekompensuojamus vaistus.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir  net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.

Ar Lietuvoje bus įsteigtos valstybinės vaistinės – vieno balsavimo Seime klausimas, kuris turėtų įvykti jau šią savaitę, kaip tai žadėjo Ramūnas Karbauskis. Panašu, kad vieninteliai valdantieji palaiko šią idėją, o pastarieji kritikus kaltina farmacijos verslo interesų gynimu. Pacientų atstovai netiki, kad valstybinėse vaistinėse vaistai atpigs, tačiau valdantieji nenusileidžia ir toliau tiki tokių vaistinių idėja.

JAV administracija rengia vykdomąjį potvarkį, pagal kurį vaistų kainos Jungtinėse Valstijose bus sumažintos iki žemiausių pasaulyje lygių, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Rengiame ... teisės aktą, pagal kurį [už vaistus] mokėsime tiek, kiek [mokama] šalyje, kurioje [tų vaistų] kaina yra mažiausia“, – pareiškė jis reporteriams Baltuosiuose rūmuose. „Kaip jūs žinote, kitos valstybės metų metus už vaistus mokėjo mažiau negu mes, kartais net 60, 70 proc.

Kol ministras Aurelijus Veryga siūlo pigiausius „pirmo paskyrimo“ vaistus tikindamas jų efektyvumu ir kokybe, pacientai sako besijaučiantys eksperimentiniais triušiais. „Kiek galima eksperimentuoti su žmonėmis? Juos reikia gydyti geriausiais, o ne pigiausiais vaistais. 10 metų gydė mane nuo osteoporozės, kol sugadino skrandį. Vėliau atsirado vaistai, leidžiami į pilvą 2 kartus per metus. Sveikata iš karto pagerėjo.

Žmonės nebegali tylėti: vis dar piktinasi, kodėl vaistai kitose šalyse gerokai pigesni už vaistus, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje. Šį kartą nuo didžiulio kainų skirtumo apstulbęs buvo Stanislavas Stavickis-Stano,socialino tinklo paskyroje vyras pasidalijo istorija. „Išėjau iš studijos valandėlei sportuoti ir galvoju grįžtant nusipirksiu žuvies taukų, nes vis pamirštu. Na, žinot, vitaminai ir panašiai. Gal net sveikiau negu polietileno apsirijusios lašišos. Kortelės nepaėmiau, dar pasimes.

Žmonės nebegali tylėti: vis dar piktinasi, kodėl vaistai kitose šalyse gerokai pigesni už vaistus, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje.  Šį kartą nuo didžiulio kainų skirtumo apstulbęs buvo vilnietis, kuris už kompensuojamus vaistus sumokėjo kone keliomis dešimtimis daugiau. Milžiniškas skirtumas Vieną vaistų pakelį, kurio veiklioji medžiaga yra propranololis, vaistinėje vilnietis įsigijo už 18 eurų. Jis pasakoja: „Pakelis vaistų su 50 vnt.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po penktadienį vykusio pasitarimo sveikatos klausimais nuvyko į vieną iš Maskvos vaistinių, tuo sukeldamas didžiulį žiniasklaidos ir socialinių tinklų susidomėjimą.

Politikams vis labiau pasisakant apie vaistų kainų mažinimą, vis dar iškyla žmonių pasipiktinimas, dėl dvigubai daugiau kainuojančių medikamentų nei svetur.   Neseniai viešai pasipiktinusi uteniškė nepagailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, moteris pasibaisėjo vaistinės siūlomu kainų skirtumų. Akivaizdus kainų skirtumas „Susirgo mano dukrytė. Paprašiau senelių, kad nupirktų ir atvežtų vaistų.

Vasarą įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui šimtai tūkstančių žmonių bus priversti už savo vaistus mokėti daugiau, teigia konservatorius Antanas Matulas. Į tai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad kainynas dar nėra patvirtintas ir vyksta derybos.

Plūsdami apsipirkti maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus, lietuvaičiai pakeliui užsuka ir į vaistines. Tiesa, pigesnių vaistų ten ne visuomet rasti pavyksta. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba naujienų portalui tv3.lt pateikė populiariausių, labiausiai perkamų receptinių ir nereceptinių vaistų dešimtukus. Juose dominuoja vaistai nuo širdies ligų, nervų, skausmo.

Įsisiautėjus gripui bei kitiems virusams, internete pasklido diskusija dėl vaistų kainų Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas vaikų medikamentams. Tėvai piktinosi, jog sunegalavus jų atžaloms tenka išleisti ne vieną dešimtį eurų, o ligos mažamečius užklumpa itin dažnai. Internetiniame peticijų portale pasirodė siūlymas naikinti vaistų vaikams bei prekių skirtų kūdikiams PVM. Internete diskusiją apie vaistų kainas pradėjo Audrius Gelčys, pasidalinęs vaistų, pirktų vaikui, kvitu.

Pakeistas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas neabejotinai turėjo įtakos ir vaistų kainoms. Skaičiuojama, kad dabar vaistai tikrai pigesni, nors skirtumai tarp vaistinių išlieka.  Atliekant kainų tyrimą gruodžio ir sausio mėnesiais kainų palyginimo portalas www.pricer.lt siekė patikrinti ar realiai pasikeitė kainos ir kiek jos sumažėjo įsigaliojus naujam PVM tarifui receptiniams vaistams. Todėl pirmą kartą buvo užfiksuotos ir receptinių vaistų kainos dviejose e-vaistinėse.

Dėl Verygos reformų anksčiau pabrangę vaistai šį mėnesį turi atpigti. Jiems mažėja PVM. Tiesa, ne visi. Kai kurie vaistai brangsta tiek, kad dabar kainuoja tiek pat eurų, kiek prieš euro įvedimą kainavo litų. Pensininkė Aldona sulaužytu riešu vaikšto jau mėnesį. Vilniuje gyvenanti moteris skundžiasi, kad ranka niekaip negyja, ir nerimauja, ar neteks jos amputuoti. Trauma moteriai skaudžiai smogia ir per kišenę. Šįkart pensininkė vaistinėje eilinį kartą prisipirko vaistų nuo skausmo.

Nuo sausio pinga visi receptiniai nekompensuojami vaistai. Jie bus apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu – iki šiol jis buvo 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė BNS pranešė, kad už šiuos vaistus žmonės dabar mokės apie 13,2 proc. mažesnę kainą. Pasak jos,skaičiuojama, kad dėl lengvatos biudžetas per metus negaus apie 11 mln. eurų pajamų. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog teoriškai šie vaistai turėtų pigti 13 proc.

Internete pirmadienį daugelio vartotojų dėmesį patraukė vaistinės čekis. Čekyje nurodyta, kad įsigytos trys dėžutės vaistų, kuriose yra po 28 „Xarelto“ 15 mg tabletes. Vyrui vaistai kainavo virš 200 eurų. Į tai netruko sureaguoti žmonės ir ėmė lieti ne tik nusivylusius, pasipiktinusius komentarus, bet ir dalintis patirtimi, kad Lenkijoje galima šių vaistų įsigyti kur kas pigiau.

Nuo spalio Lietuvoje įsigalios naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Skelbiama, kad jame bus daugiau vaistų, kuriems taikomos mažesnės priemokos, taip pat į jį įtraukta naujų medikamentų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo. Tačiau naujasis kainynas – tik ilgos vaistų kainų mažinimo epopėjos pradžia. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi planų kainas kirpti dar labiau.

Kaip ir maisto produktų, taip ir vaistų kai kurie lietuviai patraukia į Lenkija, mat kainos ten – mažesnės. Tačiau kas lemia kainą: vaistinių tinklų konkurencija ar valstybės įstatymai? I. Drėgvienė: žaidimas su antkainiais vyksta Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad Lenkijoje mažesnes kainas lemia dvi dedamosios: didesnis gyventojų skaičius ir rinka bei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos. Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas, siūlo nustatyti priemokų už kompensuojamuosius vaistus lubas. Kaip informavo ministerija, siūloma nustatyti, kad maksimali priemoka neviršytų 3,93 euro. „Jos būtų taikomos bet kuriam kompensuojamam vaistui, nesvarbu, ar jis, originalus, ar generinis, kai valstybė juos kompensuoja 100 procentų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pirkti pigesnių vaistų lietuviai plūsta į Lenkiją. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad kaimyninėje šalyje kai kurių nereceptinių medikamentų galima rasti dvigubai pigiau. Paklaustas, kodėl vaistai Lenkijoje pigesni, „Žinių radijui“ ministras atsakė, kad dėl didesnės rinkos ir mažesnio pridėtinės vertės mokesčio. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas stebisi, kad valdžia puikiai žino, kaip atpiginti vaistus, tačiau nieko nedaro.

Nuo liepos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Į jį nebepatenka daugiau kaip pusantro šimto vaistų. Apie ketvirtadalis šių preparatų yra antibiotikai. Visų jų kainos kils. Pabrangs dažnai perkami vaistai Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nebepatenka pacientų dažnai perkami preparatai. Kai kurie iš ju brangs daugiau kaip dvigubai.

Valstiečių ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą viduriniajai klasei.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetui buvo pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo pakeitimus. Vaistų kainų mažinimui taikomas priemones pristačiusi viceministrė Kristina Garuolienė sulaukė aštrių klausimų iš komiteto narių. Bene labiausiai visiems užkliuvo taip ir nepaviešintos 169 vaistų pakuotės, kurios neatitiko reikalavimų ir nepateko į kompensuojamų vaistų kainyną, įsigaliosiantį liepą.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Valdžios planai keisti vaistų kompensavimo tvarką ir nebekompensuoti brangių vaistų, jei yra pigesnis jų atitikmuo, sumažins gyventojų pasirinkimo laisvę. Ekspertai sako, kad vietoje keleto vaistų rūšių, tektų rinktis iš vienos ar dviejų. Vieni mokslininkai teigia, kad jokio skirtumo tarp tų vaistų nėra, o kiti tikina, jog skirtumas akivaizdus – kokybė.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti vaistų kompensavimo tvarką ir nebekompensuoti brangių vaistų, jei yra pigesnis jų atitikmuo. Ministerija teigia, kad šis pakeitimas gyventojams leis sutaupyti apie 20 mln. eurų. Tuo metu Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas sako, kad dar klausimas, ar pakeitimas padės sutaupyti, ar atvirkščiai – patuštins gyventojų kišenes.

Valdžia žada reikalauti, kad farmacininkai trečdaliu mažintų preparatų kainas. To nepadarius, brangesni preparatai bus trinami iš kompensuojamųjų sąrašų, todėl gyventojams pamėgtus brangesnius medikamentus gali tekti pakeisti pigesniais.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bando aiškintis, kokias paslaptis slepia Lenkijos vaistinės, mūsų tautiečius viliojančios dešimtis kartų mažesnėmis kainomis. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako laukianti specialios išvados, kuri esą parodys pagrindinius vaistų kainodaros skirtumus tarp valstybių.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas privertė vaistines mažesnes nei 60 kv. metrų susimąstyti. Joms arba teko pakratyti pinigines ir persitvarkyti, arba užsidaryti. Mūšio lauke atsidūrusios Konkurencijos taryba ir Lietuvos vaistinių asociacija mano, kad ne tik tai kenkia konkurencingumui, bet ir mažina prieinamumą, tačiau Sveikatos ministerija įsitikinusi, kad šis pakeitimas vaistinėms leis teikti kokybiškesnes paslaugas.

Renkantis vaistus ar maisto papildus kokybės reikalavimas itin svarbus. Tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai per dažnai kokybę sieja vien tik su kaina. Kai kurie pigiau kainuojantys preparatai nenusileidžia brangesniems jų broliams. Pasikliauja žinomais prekių ženklais Neseniai rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto tyrimo duomenimis, rinkdamiesi vaistus lietuviai daugiau dėmesio skiria žinomam prekės ženklui nei tokios pačios sudėties preparatams, kurių prekės ženklas nėra toks žinomas.

Lietuvoje vaistinių tinklai užima didžiąją mažmeninės vaistų rinkos dalį ir konsoliduojasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Todėl gamintojų įtaka formuojant vaistų asortimentą ir kainodarą mažėja, o valstybinis reguliavimas greičiausiai yra neefektyvus. Tokias tendencijas atskleidė atliktas tyrimas.

Kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir pardavimo vaistinėse duomenys rodo, kad  2010 m., pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį, mažėjo ne tik pacientų ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, bet ir vieno kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Taip pat nustatyta, kad gyventojai sutaupo pirkdami ir nekompensuojamuosius vaistus. Tokie akivaizdūs nuosekliai įgyvendinamos vaistų politikos rezultatai.

Ministrų kabinetas pritarė, kad brangiausių medikamentų kainos būtų mažinamos dešimtadaliu. Iki šiol brangiausias vaistas už kitų gamintojų tokį patį vaistą negalėjo būti brangesnis kaip 60 procentų. Dabar skirtumas mažinamas dar dešimtadaliu – valstybė kompensuos tik tuos medikamentus, kurių kaina yra nedaugiau kaip 50 procentų didesnė už pigiausius dviejų kitų firmų vaistus. Pasak sveikatos ministro, vaistai, kurių kainos nebus mažinamos, bus šalinami iš kompensuojamųjų kainyno.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį paskelbus 2010 m kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno projektą, modernius ir šiuolaikiškus vaistus gaminančios kompanijos teigia Lietuvai tiekiamų vaistų kainas sumažinusios vidutiniškai 10 proc. Tokius duomenis šias kampanijos vienijanti Etinių farmacijos kompanijų asociacija (EFA) gavo apklaususi savo narius ir dabartines kainas palyginusi su galiojusiomis 2009 metais.

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalo būti pirkėjui skirti kompiuteriniai monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama gerai įskaitoma informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, balandžio pabaigoje populiariausi vaistai vaistinėse kainavo 9,83 proc. pigiau nei sausį. Nuo gegužės įsigaliojus ir gamintojų kainų reguliavimui, nekompensuojami vaistai turėtų būti 15 proc. pigesni. Tačiau atlikus du tyrimus vaistinėse nustatyta, kad kai kuriuose vaistinių tinkluose 49 proc. vaistų buvo taikomas didesnis nei numatytas antkainis, kituose padėtis buvo geresnė - 29-4 proc. vaistų buvo parduodami su didesniais antkainiais.

Vaistų antkainius pradėjusi reguliuoti Lietuva gali atsisakyti tų vaistų, kurių gamintojai atsisakė deklaruoti didmenines kainas. Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad išimtis gali būti daroma tik analogų neturintiems vaistams. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Didmenininkai ir tiekėjai konkrečias kainas privalėjo deklaruoti nuo balandžio 1 iki 10 d., o jos taikomos nuo gegužės pradžios.

Pinigai ir godumas. Regis, tokie žodžiai tiktų užsienio vaistų gamintojams, „reziduojantiems“ Lietuvoje.  Ar gali būti taip, kad Vyriausybė, deklaruodama, jog siekia pažaboti farmacininkų apetitus tiesiog pučia mums į akis miglą ir tenori apginti didžiųjų vaistų tiekėjų pelnus? Tegul už save kalba skaičiai: straipsnio pabaigoje – didžiųjų vaistų gamintojų pelnų lentelė Iliuzija: viena ranka baudžia, kita glosto Vietoje laisvos rinkos – griežtas reguliavimas, tačiau tik didmenininkams ...

Galimo neteisėto susitarimo tarp vaistų tiekėjų ir didmeninės prekybos atstovų aplinkybės bus narpliojamos toliau. Tęsiant tyrimą, įstatymo galimo pažeidimo kvalifikavimas gali pasikeisti, o įtariamų ūkio subjektų sąrašas pasipildyti.