vaistinė

„Noriu pasidalinti savo karčia patirtimi, su kuria susidūriau viename Vilniaus mikrorajone esančioje vaistinėje. Atėjusi su vaiku nusipirkti vaistų, turėjau net neužėjusi apsisukti ir eiti atgal“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Violeta. Nors kasdien vis dar matome statistiką, kad sergančiųjų Covid-19 virusu yra tūkstančiai, mūsų šalies valdžia sparčiai atlaisvina ribojimus, leidžia mums, pavargusiems nuo karantino, mėgautis vakarėliais, apsipirkimais parduotuvėse bei renginiais.

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų. „Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino.

Seime – nauji siūlymai padėti nuo infliacijos kenčiantiems senjorams. Štai biudžeto ir finansų komitetas siūlo žmonėms nuo 65 metų bent už kompensuojamuosius vaistus visiškai panaikinti priemokas. Tokios naujienos pensininkus bent kiek paguodžia, tačiau pensijon išėję jaunesni ir taip pat sunkiai galą su galu suduriantys senjorai jau įžvelgia neteisybę, mat lengvata pasinaudoti dar negalės.

„Pastaruoju metu mano šeima ir draugai, gyvenantys Vilniuje, kaip reikiant išsigandę. Juk jeigu netoliese esanti Astravo atominė elektrinė sprogtų, pirmasis veiksmas, kurį turėtume atlikti, tai suvartoti kalio jodido tabletes, kurios vaistinėse buvo dalijamos nemokamai Vilniaus gyventojams. Deja, nors Vilniuje su draugu gyvename daugiau nei 10 metų, mums nepriklauso nė viena tabletė“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Giedrė iš Vilniaus.

Ligonių kasas pasiekė informacija, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojams, norintiems vaistinėje įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, pasakoma, kad vaistinė jo neturi ir primygtinai siūlomas kitas brangesnis vaistinis preparatas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nepalaiko tokio neracionalaus vaistų išdavimo ir primena svarbias pacientų teises bei vaistų pardavimo tvarką, padėsiančią neapsigauti vaistinėje.

Atėjus pavasariui ne vienas skubame organizmą stiprinti įvairiais vitaminais. Kai jau išsirenkame, kokie mums tinkamiausi, kyla klausimai dėl formos, kuria vitaminai bus greičiausiai įsisavinami, ką patogiausia vartoti. Šnypšiančios tabletės, sirupas ar kapsulės – vitaminų formos atrodo pritaikytos kiekvieno poreikiams, tačiau vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad žmonėms išsirinkti ir nepasiklysti vitaminų gausoje nėra lengva.

Pastaruoju metu pastebimai išaugo kai kurių nereceptinių vaistų – nuskausminamųjų, uždegimą mažinančių, kalio jodido tablečių, taip pat žaizdų priežiūrai skirtų priemonių paklausa.

Galvos skausmas – vienas dažniausių skausmų, kuriuos patiria žmonės ir viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai į vaistinę užsuka medikamentų. Vaistininkė Laima Liaugotienė sako, kad vaistus šiam negalavimui reikėtų rinktis atsakingai, o prieš tai geriausia nustatyti priežastį, kodėl skauda galvą.

Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Kalio jodido tabletės  Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių.

Ukrainos piliečiams, atvykusiems į mūsų šalį, svarbu joje gauti reikalingą sveikatos priežiūrą. Prie to jau prisitaikė ir ir Lietuvos vaistinių tinklai, kuriame Ukrainos piliečiai jau gali įsigyti reikiamus receptinius vaistus su valstybės kompensacija. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė primena, kad sklandžiam aptarnavimui Ukrainos piliečiai turėtų būtų užsiregistravę migracijos tarnyboje ir turėti jų išduotą registracijos kortelę.

Putinui užgrobus Černobylio elektrinę, ir dar grasinant branduoliniu ginklu, mūsų tautiečiai iš vaistinių iššlavė prieš kelerius metus daugelio ingnoruotas kalio jodido tabletes. O pristigus jų, nuo lentynų žmonės graibsto net buteliukus su jodu. Specialistai ragina nepasiduoti panikai, jodas nėra tas pats, kas kalio jodido tabletės, tad nesinuodykim be reikalo. O ir jodido piliulių jokiais būdais profilaktikai vartoti negalima. Jas užtenka turėti po ranka, jeigu prireiktų.

Lietuvos gyventojai reaguodami į Kremliaus paskelbtą karą prieš Ukrainą dar praėjusią savaitę užplūdo šalies vaistines. Pastarųjų atstovai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius – jų krepšeliuose vis dažniau atsiranda nereceptiniai vaistai nuo skausmo, peršalimo, tvarsčiai ir kalio jodido tabletės nerimaujant dėl Astravo atominės elektrinės.

Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jame nebeliko beveik 200 vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, astmos ir kitų. 300 tūkst. gyventojų teks mokėti visą kainą už savo įprastai vartotus vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad sąraše nebėra tų vaistų, kurie pabrango ir ragina rinktis kitus panašius kompensuojamus.

Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų, tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie, bet ir pasikeitę mūsų įpročiai. Mažiau laiko praleidžiame lauke ir skiriame fiziniam aktyvumui, nesilaikome darbo-poilsio režimo ir sveikos mitybos principų. Visa tai sekina organizmą, o kartu mažina atsparumą ligų sukėlėjams.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia paskatinti gydymo įstaigas ir vaistines dar aktyviau įsitraukti į vakcinacijos procesą ir sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą ir patogų vakcinacijos tinklą, todėl nuo vasario mėnesio visos galinčios skiepyti įstaigos už kiekvieną įskiepytą vakcinos dozę gaus skatinamąjį priedą. Jis bus skiriamas nepriklausomai nuo to, kelinta doze ar kokio amžiaus žmogus bus paskiepytas.

Nuo vasario 1 d. vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ siūlo naują paslaugą farmacijos rinkoje – visą parą nemokamai teikiamas konsultacijas telefonu sveikatos klausimais. Į Gintarinę sveikatos liniją vaistinių tinklas investavo 80 tūkst. eurų. „Šią idėją padiktavo klientų poreikis gauti ekspertinę konsultaciją sveikatos klausimais bet kuriuo paros metu. Į vaistines ar klientų aptarnavimo liniją dažnai sulaukiame skambučių jau po darbo valandų.

Vaistininkai sako, kad Lietuvos gyventojai neretai prašo parduoti vaistų būtent nuo COVID-19. Visgi vaistinėse specifinių medikamentų nuo šios infekcijos nėra, tad rekomenduojami preparatai, kurie malšintų nemalonius simptomus ar stiprintų imunitetą. „Labai dažnai pacientai prašo vaistų nuo COVID-19. Dalis jų yra įsitikinę, kad vaistai nuo šios užkrečiamos ligos jau plačiai prieinami, tačiau patikiname, kad specifinių vaistų nuo šios infekcijos vaistinėse nėra.

„Praeitą savaitgalį teko užsukti į netoli namų esančią vaistinę, kurioje išgirdau vienos senolės ir vaistininkės pokalbį. Šis pokalbis mane taip sujaudino, jog nejučiomis dar bebūnant vaistinėje man ėmė byrėti ašaros. Manau, kad dabar yra pati geriausia proga papasakoti apie šį pokalbį ir jūsų skaitytojams“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Jomantė.

Šių metų sausio pirmosiomis savaitėmis, lyginant su praėjusių metų gruodžio tuo pačiu laikotarpiu, maisto papildų svorio kontrolei bei organizmo valymui pardavimai šoktelėjo 101 proc. „Eurovaistinė internete“ atstovų teigimu, to priežastis – naujametiniai pažadai sau, susirūpinimas išvaizda bei savijauta. „Pandemija daugelį privertė pakoreguoti savo kasdienybę ir gyventi ramiau – daugiau laiko namuose, mažiau judėjimo ir fizinės veiklos.

Vaistininkai pastebi, kad šių metų pradžioje į vaistines plūstelėjo lietuviai besiskundžiantys simptomais, panašiais į peršalimą, tačiau tai nėra vienintelis jų nusiskundimas. Trijų lietuviškų vaistinių tinklų paklausėme, ką perka lietuviai ir kokios pagalbos ieško vaistinėse? „Gintarinės“ vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė nurodo, kad vidutinis vienos dienos žmonių skaičius sausio 2-6 dienomis buvo beveik 6 proc.  didesnis palyginus su gruodžio mėnesiu.

Pastarosiomis dienomis į vaistines plūsta pacientai, kurie dėl pasikeitusių oro sąlygų patyrė traumas. Vaistininkai sako, kad Lietuvos gyventojai skundžiasi sumušimais, patempimais, ypač nukenčia senjorai. Šiomis dienomis reikėtų būti ypač atsargiems, jei įmanoma, vengti išėjimo į lauką, mat kai kurios traumos gali baigtis ir labai rimtai.

Šventinis savaitgalis neapsiėjo ne tik be maistu nukrautų stalų ir pasibuvimų su artimaisiais, tačiau ir be apsilankymų vaistinėse. „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė nurodo, kad savaitgalį vaistinėse pirkėjų jau buvo kur kas mažiau nei įprasta, tačiau šiuo šventiniu periodu išryškėjo kelios tendencijos.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir nesitraukiant pandemijai nuo pacientų antplūdžio dūstančios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pastebi, kad daug žmonių ateina tik prasitęsti vartojamų vaistų receptų, o išsami gydytojo konsultacija jiems nebūtina. Šeimos gydytojų teigimu, suteikus galimybę receptus prasitęsti vaistinėse, srautai gydymo įstaigose sumažėtų, o pacientai išvengtų sveikatai pavojingų situacijų.

Sklando įvairiausi įsitikinimai apie tai, kad tiek stiprūs vaistai nuo skausmo, tiek ir silpnesni vaistai nuo uždegimo neigiamai veikia virškinimo sistemą, todėl kai kurie gyventojai sąmoningai vengia jų vartojimo. Tačiau vaistininkai sako, kad tikslingas ir tinkamas vaistų nuo skausmo vartojimas yra suderinamas su geru virškinimu. „Labai dažnai pacientai, kuriems reikalingi vaistai nuo skausmo, mūsų klausia, ar medikamentai nepakenks skrandžiui, mat jie turi problemų.

Pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos metu receptinius vaistus pacientai galėtų užsisakyti paskambinę į vaistinę telefonu, o gautų juos tiesiai į namus. Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Rugsėjį sparčiai didėjant sergamumui peršalimo ligomis ir COVID-19 bei gyventojams sugrįžus į švietimo įstaigas, poreikis medicininėms kaukėms vaistinėse išaugo, o iki lapkričio vidurio poreikis išliko stabilus. Praėjusią savaitę pasiūlius viešose uždarose vietose nešioti tik respiratorius ar medicinines kaukes, Lietuvos gyventojų susidomėjimas pastarąja apsaugos priemone išaugo.

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Kai organizmui trūksta seleno – itin reikalingo mikroelemento – pasireiškia raumenų silpnumas, nuovargis, plaukų slinkimas, pleiskanojimas, odos spalvos pokyčiai, o kartu su jais ir kitos sveikatos problemos. Farmacijos specialistė Sigita Izmalkova įspėja, kad seleno trūkumas ne tik silpnina imunitetą, bet yra siejamas ir su sunkiomis ligomis bei negalavimais.

Žvarbesni orai ir šildymo sezonas – duetas, kuris tikrai negerina odos būklės. Vaistininkai pastebi, kad šaltuoju sezonu daugiau klientų teiraujasi priemonių, kurios padėtų pasirūpinti sausėjančia veido oda. Tempimo pojūtis, šiurkštumas, šerpetojimas ar net niežėjimas ir deginimas – tokie simptomai dažnai lydi žmones, kurių oda yra sausa. Pasak vaistininkės Evelinos Sauškinaitės, būtent šie pojūčiai dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku.

Nuo penktadienio vaistinėse, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 30 kv. m prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas vienas žmogus. Dauguma tokių vaistinių visoje Lietuvoje nėra didesnės nei 60 kv. m, todėl šiuo metu vienu metu gali priimti tik vieną pacientą. Nuo penktadienio prie vaistinių formuojasi eilės, iš pacientų jaučiamas didelis pasipiktinimas.

Paskelbus naują papildomą operacijų vadovo sprendimą dėl būtino minimalaus 30 kv. m. prekybos ploto vienam gyventojai parduotuvėse be galimybių paso vaistinių atstovai griebiasi už galvos – jų teigimu, tai dar labiau apsunkins ar išvis užkirs galimybę daliai žmonių gauti farmacines paslaugas. Tiesa, ministerija patikslino, kad bent vienas pirkėjas patekti į vaistinę galės.

Vaistinėse per mėnesį buvo išduota apie pusę milijono popierinių galimybių pasų, tai rodo, kad žmonėms patogu lankytis vaistinėse ir naudotis teikiamomis paslaugomis, tačiau skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos apimtys vaistinėse nėra didelės. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad tam įtakos turi 3 priežastys.

Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar neserga COVID-19, vaistinėje įsigyja greitųjų antigenų testų. Vaistininkė dalijasi patarimais, kaip testą atlikti ir kokių priemonių imtis gavus rezultatą. „Šiuo metu į vaistinę užsukę pacientai neretai dar nusiperka ir greitąjį COVID-19 antigenų testą, – sako „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė. – Tokių testų paklausa dabar labai didelė.

Kai tik prasidėjo pandemija ir patekimas pas gydytojus tapo apsunkintas, dar labiau išaugo vaistininkų darbo svarba. Vaistinės dirbo net ir COVID-19 sergamumo piku, tad pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų galima greitai ir patogiai. Vaistininkai pastarąjį mėnesį pastebi, kad patekimas pas gydytojus vėl tapo apsunkintas, todėl įvairiais sveikatos klausimais dar aktyviau kreipiamasi į juos.

Noras sureguliuoti svorį skatina imtis net ir neįtikėtinų priemonių – vieni apie liekną figūrą svajojantys žmonės ryžtasi vartoti laisvinamuosius preparatus, kiti be saiko vartoja maisto papildus, tikėdamiesi atrasti stebuklingas piliules. Sveikatos specialistai tikina, kad nei vienas, nei kitas kelias nėra teisingi.

Nuo spalio 1 d. įsigaliojus reikalavimui uždarose patalpose dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ atstovai sako pastebintys išaugusį domėjimąsi apsauginėmis priemonėmis. Ypač išaugo susidomėjimas juodomis kaukėmis. Klientų susidomėjusių apsauginėmis kaukėmis šuolis pastebimas iškart priėmus naujus pandemijos valdymo sprendimus.

Šalyje augant koronaviruso užsikrėtimo skaičiams, didėja gyventojų poreikis pirkti vaistinėse parduodamus greituosius koronaviruso testus. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri teigia, kad tokių testų rasti vaistinėse darosi vis sunkiau. „Neseniai pajaučiau peršalimo simptomus. Susirūpinau, kad galiu būti susirgusi koronavirusu. Nuėjus į keletą skirtingų vaistinių, šiandien gavau tą patį atsakymą iš vaistininkių – per savaitgalį visi testai buvo išparduoti.

Skiepytis siūlančios vaistinės šiuo metu vakcinų nuo erkinio encefalito ir COVID-19 atsargas papildė ir vakcinomis nuo šaltojo sezono ligos – gripo. Pavasarį norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkių platinamos ligos antplūdžio sulaukę vaistininkai panašios situacijos tikisi ir kalbėdami apie gripą bei teigia pastebėję, jog koronaviruso pandemija atsigręžti į skiepus paskatino ir anksčiau to nedariusius.

Statistika rodo, kad Lietuvos vyrai gyvena net dešimt metų trumpiau nei moterys, tačiau apie savo sveikatą jie vis dar dažnai drovisi šnekėtis su farmacijos specialistais, gydytojais ir neretai – net savo artimiausiais žmonėmis. BENU vaistininkas Gintaras Verbus pastebi, kad nors situacija gerėja, vyrai vis dar yra retesni vaistinių lankytojai. Jų sveikatos nusiskundimus dažnai perpasakoja į vaistines užsukusios antros pusės, rašoma pranešime spaudai.

Atvėsus orams dėl vienų ar kitų priežasčių nemažai gyventojų užsuka į artimiausią vaistinę. O tarp įvairių vaistų ir vaistinių prekių žmonėms, galima rasti ir visai netikėtų pasiūlymų, verčiančių abejoti, ar jie skirti ne gyvuliams. „Užėjau į vaistinę – pataikiau į veterinarinę“, – pusiau juokais, pusiau rimtai situaciją komentavo vilnietis Liutauras, savaitgalį socialiniame tinkle pasidalijęs nuotrauka su neįprastai pavadinta preke.

Šį savaitgalį dirbę vaistininkai pastebėjo kur kas didesnius pacientų srautus nei įprasta tokiu metu. Nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai prieš pokyčius rugsėjo 13 dieną atėjo atsispausdinti galimybių pasus, nevakcinuoti atėjo nusipirkti vaistų ir papildų ateičiai, nusiteikę, kad bent jau kurį laiką nesilankys vaistinėse, kurios yra prekybos centruose.

Pastarosiomis dienomis vaistinėse stebimas ypač išaugęs susidomėjimas greitaisiais testais, kurie padeda nustatyti COVID-19 virusą. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad nors testų nuperkama rekordiškai daug, vaistinėse jų netrūksta. „Pastebėjome, kad greitųjų testų populiarumas ėmė nuosekliai augti nuo liepos. Rugpjūtį įsigyjančių testus klientų skaičius jau buvo du kartus didesnis nei liepą. Negana to, pirmosiomis rugsėjo dienomis fiksuojame dar 50 proc.

Bet kuriame „Eurovaistinės“ skiepų kabinete Lietuvoje jau galima pasiskiepyti keturvalente gripo vakcina. Pasak bendrovės atstovų, šį sezoną skiepai nuo gripo bus prieinami kur kas didesniam kiekiui žmonių. Skiepo kaina vaistinėje – 22,49 EUR. Dešimt skiepų kabinetų turintis vaistinių tinklas skiepams nuo gripo šiuo metu priima visus pilnamečius asmenis. Vaistinėse skiepija 120 vaistininkų, rašoma pranešime spaudai. „Esame numatę, kad skiepui prireiks iki 20 minučių.