vainienė

Vyriausybei trečiadienį nusprendus stabdyti galimybių paso galiojimą bei nustačius plotą vienam prekybos vietos lankytojui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad tokie sprendimai tenkina prekybininkų lūkesčius.   „Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą atsisakyti galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerijos ir verslo atstovai penktadienio popietę aptarė, kaip konkrečiai tai būtų daroma. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.  „Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Renginių organizavimui ir prekybos sektoriui yra taikomi skirtingi, nelogiški standartai, teigė Rūta Vainienė. Prekybos įmonių asociacijos direktorė TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė, kad jau nesupranta, kokie ribojimai yra tinkami. Tokį pasipiktinimą sukėlė be kaukių besilinksminantys ir atstumų nesilaikantys koncertų dalyviai.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Sveikatos apsaugos ministerija viešai paskelbė apie rengiamą teisės akto projektą, kuris leistų vaistinėms prekiauti greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais. Tokios galimybės siekia ir kiti prekybininkai. Pranešime žiniasklaidai Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia palaikanti iniciatyvą įteisinti prekybą greitaisiais Covid-19 antigenų savikontrolės testais.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkus šokiravo Vyriausybės sprendimas atidėti planuotą prekybos atidarymą. R. Vainienė Vyriausybės posėdyje tikino, kad koronaviruso židinių prekybos vietose yra mažai, o prekybos centrai patys pasiūlė saugumo priemones. „Mums truputėlį šokas.

Visą prekybą, įskaitant didžiuosiuose prekybos centruose veikiančias parduotuves, neturinčias atskiro įėjimo iš lauko, svarstoma atverti balandžio viduryje, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Po susitikimo su premjere, ekonomikos ir sveikatos apsaugos ministrais Rūta Vainienė teigia, kad sprendimus dėl prekybos atvėrimo Ministrų kabinetas galėtų priimti kitą savaitę, o jie įsigaliotų nuo balandžio 12 dienos. „Tikrai labai pozityvus susitikimas.

Vyriausybės sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.

Vyriausybei svarstant drausti reklamuoti prekybininkų akcijas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kol kas teigė negalinti komentuoti, kokių pasekmių galėtų turėti toks draudimas, nes konkrečios jo sąlygos dar nėra aiškios.  „Kol kas galiu tik spėti ar galvoti, ką jis (Aurelijus Veryga – BNS) turėjo omenyje, ką draus ar ribos.

Prieš pora savaičių Fraser Instituto paskelbtas ekonominės laisvės indeksas dosnus Lietuvai. Kaip ir pernai, esame garbingoje tryliktoje vietoje, ant to paties laiptelio kartu su Estija. Virš mūsų rikiuojasi Hong Kongas, Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, JAV, Airija. Reitinge esame aplenkę Vokietiją, Liuksemburgą.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Šiandien Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikiate dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidžiate ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt šiandien nuspręsite apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vyksite į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietausite, o gal pirksite maisto prekių ir namie gaminsite pietus ar vakarienę.

Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, ar galiausiai mokesčių sistema, ar pensijų sistema – visi reikalai einasi sklandžiau, jei vartotojas gana paprastai gali ir naudotis jam siūlomomis paslaugomis, ir įvykdyti jam priderančias prievoles.

Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos.

Gerai sakoma, kad įsėdus į valdišką limuziną, vaizdas pro jo langą visiškai pasikeičia. Patogiai įsitaisius galinėje sėdynėje, ne visiems, bet tikrai dažnam iš valdžios ima atrodyti, kad pasaulis turi būti surėdytas pagal juos. Gražus, rožinis, minkštas ir pūkuotas pasaulis pagal Ramūną, arba Agnę, arba Aurelijų - vardai čia, beje, visai nesvarbu. Trumpiausias kelias į tokį pasaulį juk dabar yra tavo rankose. Tai – įstatymas ir jo galia viską uždrausti. O uždraudus - prižiūrėti ir bausti.

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą – jie niekada nemėgo taupyti, o dabar tai pripažino garsiai ir itin įtemptu metu. Drąsi tauta, ką čia bepasakysi, dar sugeba švęsti, tik visai neaišku ką. Kaip sako Graikijos vadai – bet jau kol kas švenčia demokratiją ir pergalę prieš kreditorių šantažą.

Paprastai sakoma, kad tėvai visus vaikus myli vienodai. Katrą pirštą pjausi, tą skaudės. Analogiškai sakoma, kad valstybei visi verslai turi rūpėti vienodai. Gera praktika laikoma sudaryti jiems vienodas sąlygas ir nediskriminuoti, nei specifiniais mokesčiais, nei pertekliniais reguliavimais. Deja, valdžiai labai nesiseka į visus verslus žiūrėti vienodai. Kai kurie verslai yra tapę savotiškomis podukromis gausioje verslų šeimoje.

Vyriausybei trečiadienį nutarus didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 325 eurų, ekonomistė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ sakė nesuprantanti, iš kur valdžia turi tiek optimizmo. Anot jos, toks veiksmas tik didins šešėlį. „Nežinau, kur čia reikėtų dairytis to ekonominės padėties pagerėjimo – ar į privatų sektorių, ar į viešą sektorių, kur čia įvyko toks milžiniškas proveržis, ar bendrasis vidaus produktas augo aštuoniais proc.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

Komentaras LRT radijui Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu Putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Vasara – intensyvus remontų, statybų metas. Ir ne apie dangoraižius kalba.

Vis dar yra žmonių, sergančių nostalgija sovietmečiui. Pavyzdžiui, jie sako, kad jei nebūtume buvę toje sąjungoje, gyventume žymiai blogiau. Nes savo jėgomis nebūtume galėję pasistatyti tokių pramonės gigantų, kuriuos mums pastatė „Maskva“. Naujosios gamyklos pakeitė ir Lietuvos žemėlapį – aplink save sukūrė naujus miestus. Visaginas (seniau Sniečkus), Naujoji Akmenė.

Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Finansų ministras kupinas entuziazmo.

Panašu, kad Lietuvos buhalterius greitai lydės dar vienas „dviejų“ reikalavimas. Jau dabar taikomas dvejybinis įrašas ir vedama dviguba buhalterija. Ne, ne toji, apie kurią galbūt pagalvojote. O visiškai legali – finansų apskaita ir antroji – mokesčių apskaita. O štai dabar buhalterius nuspręsta dar ir tikrinti dvigubai. Vieną kartą, kai jie įvairiose profesinėse ar aukštosiose mokyklose mokosi apskaitos, antrą kartą, kai laikys kvalifikacinius egzaminus.

Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis.

Rūta Vainienė Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardyti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos. Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Švelniai pasakius, šioji Vyriausybė yra lėta ir neskubanti, o gal tingi ir nedarbinga. Štai balandžio 10 dienos Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti jau įsibėgėjusių 2013 metų prioritetus. Medžiaga likus 2 dienoms iki posėdžio dar neparuošta. Požiūris į prioritetus kalba pats už save – apmąstytų sprendimų nėra, paskubomis rengiamas „suneštinis“ dokumentas, kur kiekviena ministerija pagal kompetenciją pateiks savo siūlymus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino Rūtą Vainienę kalta už tai, kad atsisakė pūsti į alkotesterį – tai prilyginama vidutinio laipsnio girtumui, – skyrė dviejų tūkstančių litų baudą ir atėmė teisę vairuoti vienerius metus. Į teismą išklausyti nutarties R. Vainienė ir jos advokatas neatvyko sutikę gauti dokumentą paštu. Teismas motyvavo, kad atsisakymas tikrintis blaivumą yra pažeidimas o policijos pareigūnas, pajutęs alkoholio kvapą, teisėtai reikalavo patikrinti blaivumą.

 Praėjusi savaitė buvo gausi renginių, skirtų lietuvių kalbai ir žodžiui. Šurmuliavo jau keturioliktoji knygų mugė, parašytas jau šeštasis nacionalinis diktantas. Kilo mintis, pakalbėti, ar ekonomistai moka lietuviškai ir ar lietuvių kalba leidžia jiems susikalbėti. O jei tiksliau - apie kai kurių ekonomikos terminų vartojimą. Štai terminas – mokestis. Ekonomistai mokesčiu vadina įstatymais įtvirtintus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir fondus.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

Dabar, kai jau baigėsi sportinės Londono olimpiados aistros, galima suskaičiuoti ne tik medalius, bet ir finansinius renginio rezultatus. Juk dažną didesnį tarptautinį kultūros ar sporto renginį, kurį finansuoja valdžia, lydi organizatorių įtikinėjimai, kad „tai bus naudinga ne tik miestui, bet ir visai šaliai, ir visiems ekonomikos sektoriams“. Kiek kainavo surengti olimpiadą, tiksliai pasakyti bus sunku. Numatoma 2,4 mlrd. svarų žaidynių kaina jau 2007 metais pasiekė 9,3 milijardus.

Greičiausiai esate pastebėję, kad mažose mažų miestelių parduotuvėse ta pati prekė kainuoja brangiau nei tarkime miestų prekybos tinkluose? Tuo gali įsitikinti mažų miestelių gyventojai ar dabar gausiai į kaimus ir prie ežerų poilsiauti išvykę didesnių miestų gyventojai. Štai mano tėvų pirktas 175 g 82% riebumo sviesto pakelis vienintelėje mūsų gyvenvietės parduotuvėje kainavo 4,10 Lt, o štai Vilniuje už lygiai tokį patį sviestą mokame 3,80 Lt. Ir tokia pat padėtis su absoliučia dauguma prekių.

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Labai dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama skurdui, jo mažinimui. Neva per mažai dėmesio tam skiria ekonomistai (vos vienas kitas), politikai, valdžios atstovai. Neva jei skirtume daugiau dėmesio skurdui, jo priežastims ir, pavyzdžiui, įsteigtume Skurdo ministeriją, skurdo Lietuvoje būtų mažiau.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą.

Rūpinkitės savo mintimis, nes tai lems jūsų žodžius. Rūpinkitės savo žodžiais, nes tai lems jūsų veiksmus, rūpinkitės savo veiksmais, nes tai lems jūsų likimą, o likimas ir yra jūsų gyvenimas – tai  Dalai Lamos mintys. Reprezentatyvi RAIT apklausa rodo, kad mūsų mintys apie verslą yra juodos. Lietuvos gyventojai nepasitiki verslu: 84 proc. apklaustųjų mano, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas. Dar daugiau – verslu nepasitiki patys verslininkai: 51 proc.

Pinigams tarnaujanti žiniasklaida mirs, bet apsiputojusi įrodinės, kad laisva rinka tai rojus žemėje. Dalinai ji yra teisi - saujelei turtuolių tikrai šioje žemėja rojus. Ko ne rojus tūlams "VP market” savininkams, kai mokėdami grašius savo darbuotojams patys per kelis metus tapo milijardieriais. Jie su valdžios klapčiukais susibūrusiais į “valstybininkų” klaną iš LEO.

Laisvosios rinkos ekspertai griauna valdžios pastangas kovoti su šešėliu ir ambicingą siekį dar šiais metais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 milijardą litų. Gyventojų pakantumas kontrabandai auga, šiais metais degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., o 2004-aisiais - tik 48 proc.

Seimas praėjusią savaitę prailgino pensinį amžių iki 65 metų. Pasakė, kad nėra kito būdo, kaip išspręsti „Sodros“ finansines problemas, ir kad dauguma Europos šalių daro tą patį. Kai kas turėjo abejonių dėl pensinio amžiaus ilginimo tempų, tačiau iš esmės ir kairė, ir dešinė pritariamai linkčiojo „Sodros“ gelbėjimo planui. Kitapus Seimo sienų nusiminę sprendimo laukė daugiau nei milijonas dirbančiųjų, kurie nuo šiol turės ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“ ir keisti savo gyvenimo planus.

2011 m. gegužės 30 d. „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, jog darbdaviai ir darbuotojai išgyveno todėl, kad nesilaikė Darbo kodekso. Į viešą eterį visuomenei buvo paleista mintis, jog norint išgyventi ir nebūti blogesnėje padėtyje reikia nesilaikyti įstatymo. Po šio komentaro, deja, neteko girdėti, kad tokia LLRI prezidentės pozicija būtų sukritikuota ar kaip nors kitaip įvertinta.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.