vaikų teisės

Iš Jonavos rajone esančiame Bukonių kaime gyvenančių globėjų šeimos pabėgusi šešiolikmetė grįžo į globėjų šeimą. Vaiko teisių atstovai portalui tv3.lt patvirtino, kad tokį norą pareiškė pati paauglė. Ketvirtadienį portalas tv3.lt rašė, kad nuo globėjų pabėgusi šešiolikmetė atsidūrė vaikų globos įstaigoje. Paauglė tvirtino, kad globėjai smurtauja prieš ją ir kitus globotinius, namuose nuolat girtaujama.

Nuo globėjų Jonavos rajone pabėgusi šešiolikmetė atsidūrė vaikų globos įstaigoje. Paauglė tvirtina, kad globėjai smurtauja prieš ją ir kitus globotinius, namuose nuolat girtaujama. Pabėgusios merginos sesuo baiminasi, kad apie tragiškas sąlygas namuose prakalbusi mergina gali būti grąžinta atgal. Globėjas kaltinimus neigia, o globos įstaiga situacijos nekomentuoja.

Vaikų teises ir globėjus koordinuojančios institucijos portalui tv3.lt tvirtino, kad apie Šimonių seniūnijoje smurtu prieš mažametį įtariamą globėją jokių nusiskundimų anksčiau nebuvo gauta ir tai nėra pirmi vaikai, kurios ši moteris globoja. Paaiškėjo, kad ji yra Kupiškio socialinių paslaugų ir globos centro darbuotoja.

Skyrybos niekada nėra lengvos net ir tais atvejais, kai santykiai buvo sudėtingi ar teko patirti psichologinį bei fizinį smurtą. Moterys linkusios kentėti ir „žaisti“ šeimą dėl vaikų gerovės arba dėl baimės likti be nieko. Šios istorijos herojė Agota (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas) kentė savo vyro psichologinius išpuolius, kol nusprendė, kad jai to gana.

Klaipėdoje išnagrinėta precedento šalyje neturinti byla. Teismas, pripažino jog iš kretingiškių šeimos vaikai buvo paimti neteisėtai ir už tai Kretingos rajono savivaldybė privalo atlyginti neturtinę žalą. Tiesa, vietoj prašytų 120 tūkstančių eurų, teismas priteisė triskart mažiau. 40 tūkstančių eurų tiek turės sumokėti Kretingos rajono savivaldybė šeimai, iš kurios neteisėtai buvo paimti du mažamečiai berniukai. Teismo sprendimo išklausyti vaikų tėvai neatvyko.

Prakirpus išaugtinius batukus, dukra dar galės juos panešioti, sako kaunietis Gintaras Kručinskas, mėgindamas rasti šeimos biudžete 2500 eurų baudai sumokėti. Dukrelės išaugtų batukų priekius jam pavyko nupjauti tiesiai – dalis šeimos biudžeto sutaupyta. O Eglė Kučinskienė teigia, kad vaikai traumos neužmiršo: „nes tai buvo pirmas smurtas, kurį patyrė mama ir vaikai – būtent iš to skundiko.

Latvijos vaikai vis dažniau skundžiasi dėl savo tėvų elgesio. Per paskutinius penkerius metus protokolų skaičius dėl tėvų prievartos prieš vaikus Rygoje išaugo 12 kartų. Priežastimi gali tapti ir fizinis smurtas, ir rūkymas šalia vaiko, ir atimtas telefonas. Tačiau atimtų ir į globą perduotų vaikų skaičius nuolat mažėja.  Šių metų sausį Latvija audringai aptarinėjo 12-mečio berniuko istoriją. Šis paskambino į policiją ir pasiskundė, kad tėvas sudavė jam šlepete.

 Draugų pora nusprendė netylėti ir papasakojo, kad jauna mama skriaudžia savo vaiką. Specialistai sureagavo žaibiškai ir vaikas iš mamos buvo paimtas. Į „TV Pagalbos“ studiją atvykusi vaikelio netekusi Rasa pyksta ant savo draugų, o šie ginasi, kad patys nesistikėjo, jog užteks vieno skambučio ir vaikas bus paimtas.

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame penkiametė mergaitė savo tėčiui (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kaip patėvis ją muša, sukėlė daugelio skaitytojų pasipiktinimą ir atsakingų institucijų dėmesį.  Įkėlęs šį vaizdo įrašą pats mergaitės tėvas siekė, kad į jo pagalbos šauksmą atsilieptų atsakingos institucijos. Portalas tv3.lt susisiekė su policija ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai socialiniai tinklai tampa erdve, kurioje ima sklisti pagalbos prašymai, perspėjimai ar raginimai. Vienas tokių pasklido trečiadienio vakarą. Vilnietis vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) trečiadienio vakarą pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame penkiametė mergaitė pasakoja, kaip patėvis ją muša.  Šį vaizdo įrašą įkėlė pats mergaitės tėvas su prašymu atsiliepti atsakingas institucijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pakeitimus, kurias siekiama pataisyti liepos mėnesį startavusią naują vaiko teisių apsaugos sistemą. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

 Audroms vis dar nenurimus dėl plačiai Kaune nuskambėjusios Kručinskų šeimos dramos su Vaiko teisės apsaugos tarnyba, naujas akibrokštas Kauno „Nemuno“ mokykloje. Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje ant mokyklos durų kabo pranešimas su administracijos prašymu vaikus iš mokyklos pasiimti laiku, kitaip apie vaiko nepriežiūrą bus pranešta vaiko teisių apsaugos tarnybai. „Gerb. tėveliai, primename jums, kad studijų darbo laikas yra nuo 7.30 iki 18 val.

Klaipėdoje sekmadienį surengtas mitingas prieš vaikų atiminėjimą iš šeimų. Susirinkę keli šimtai tėvų ir senelių prašo taisyti spragas įstatyme, kai esą dabar vien paskundus kaimynams ar darželyje pastebėjus ant vaiko mėlynę, jis iškart atsiduria pas globėjus. Žmonės sako jaučiasi nesaugūs, vieni kitus vertina įtariai ir mano, kad skubus vaiko atėmimas iš šeimos – ne pagalba, o trauma. Prieš sekmadienio vidurdienį Atgimimo aikštėje rinkosi plakatais nešini klaipėdiečiai.

Daugiau nei pora šimtų žmonių susirinko į mitingą prie Seimo, nešdami transparantus, kuriuose – šūkiai prieš vasarą įsigaliojus pokyčius vaiko teisių apsaugoje. Tarp mitinguotojų – ir keli Seimo nariai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Poros, iš kurios visą mėnesį buvo atimti vaikai, advokatai išplatino viešą pareiškimą, kuriame piktinasi valstybės institucijų skleidžiama informacija apie Eglės ir Gintaro Kručinskų šeimą. Pasak poros advokatų, tam tikros institucijos tendencingai formavo neigiamą nuomonę apie šiuos kauniečius ir situaciją jų šeimoje.

Šimtai vaikų, paimtų iš šeimų dėl galimo smurto, mėnesiams atskiriami nuo tėvų, tampomi po globos įstaigas, ligonines, globėjus ir, kaip aiškėja, dažnai visai be reikalo. Mat daug skundų nepasitvirtina, o tyrimai vis tiek vyksta. Paimti iš namų vaikai patiria didžiulį stresą – yra tardomi, medikų ištyrinėjami. Teismo ekspertai teisinasi, kad greičiau dirbti su vaikais negali, mat visoje Lietuvoje tedirba trise, o politikai dar tik pradeda svarstyti, ką daryti.

Praėjusią savaitę vienoje Biržų rajono šeimoje buvo smurtaujama. Praėjusią savaitę vienoje Biržų rajono šeimoje buvo smurtaujama. Atvykę Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nutarė iš šeimos paimti du mažamečius vaikus - vos dviejų mėnesių ir pusantrų metų mergaites Motina ir močiutė, iš kurių namų buvo paimti mažyliai, piktinosi ir socialiniams darbuotojams teigė manančios, kad toks sprendimas buvo perteklinis.

Mažamečius vaikus rankomis ir kojomis smūgiuojanti bei juos keikianti moteris – tokiu vaizdu dalinasi pakraupę internautai, maldaudami gelbėti vaikus, o motinai linkėdami viso ko blogiausio. Portalą tv3.lt pasiekė anonimės moters prašymas gelbėti namuose akivaizdžiai žalojamus vaikus. Ji pasidalino keliose „Facebook“ grupėse esančiais dviem vaizdo įrašais, kuriuose moteris kumščiais talžo ir kojomis spardo du mažamečius vaikus.

Praėjusio ketvirtadienio vakare vienoje Biržų rajono šeimoje buvo smurtaujama. Atvykę Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nutarė iš šeimos paimti du mažamečius vaikus – vos dviejų mėnesių ir pusantrų metų mergaites. Motina ir močiutė, iš kurių namų buvo paimti mažyliai, piktinosi ir socialiniams darbuotojams teigė manančios, kad toks sprendimas buvo perteklinis.

Antradienio naktį Biržuose neblaivi moteris siūlė pareigūnams kyšį, kad šie apie pažeidimą neinformuotų vaikų teisių darbuotojų, pranešė Policijos departamentas. 1990 metais gimusi moteris, kuriai nustatytas sunkus 3,05 promilės girtumas, apie 3.43 val. nakties tarnybiniame policijos automobilyje norėjo išvengti administracinės atsakomybės už neblaivios pasirodymą viešumoje ir siekė, kad pareigūnai apie nusižengimą neinformuotų vaikų teisių darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė pirmadienį pristato liepą įsigaliojusią vaiko teisių apsaugos pertvarką. Spaudos konferencijoje dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, viceministrė Vilma Augienė, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinasis vadovas Janas Maciejevskis. Įsigaliojus pertvarkai centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, atsiranda mobilios pagalbos šeimai komandos.

Kaune – nesuvokiamas paauglių išpuolis prieš paauglę. Apie dešimt jaunuolių vakare sumušė vos 12-os metų mergaitę. Suspardyta ir išmurkdyta purve ji nugabenta į ligoninę, o jaunieji nusikaltėliai išsilakstė. Šiandien policija du iš jų sulaikė. Berniukui ir mergaitei – vos 14 ir 15 metų. Jie per jauni prisiimti atsakomybę, taigi baudos dabar gresia jų tėvams.

Į „TV pagalbos“ studiją pokalbiui su vedėjais Renata Šakalyte ir Andriumi Kaluginu atvyko Kristina. Jauna moteris, dviejų vaikų mama, praradusi savo du vaikučius. Kristinai iškeltos sąlygos – ji juos atgaus, jei tas sąlygas įvykdys. Tačiau Kristina sako: „Ne. Aš jų neįvykdysiu. Lengviau galą pasidaryti nei įgyvendinti visas vaikų teisių užgaidas“. Kristina atvira – pagalbos iš artimųjų ji jau nesitiki. „Visi mane smerkia ir kaltina.

Prieš užpildant anketą į realybės šou atranką, reikėtų gerai apsvarstyti visas pasekmes. Ne vienas televizijos projekto dalyvis dėl savo elgesio spėjo susigadinti reputaciją. Dar vienas pavyzdys – serbų realybės šou žvaigždė Mirela Lapanovic (39), kuri prieš kameras užsiiminėjo seksu su kitu projekto dalyviu. Dėl šio įvykio moteris neteko teisių į aštuonmečio sūnaus globą. Buvęs jos širdies draugas ir vaiko tėvas prieš kameras tvirtino manąs, kad moteris į lovą gulė ne savo noru.

Tėvas ėmėsi beprotiškos idėjos vien tam, kad „Facebook“ surinktų 1000 „patinka“. Atsidūręs 15-amen namo aukšte jis nusprendė aprodyti horizontą savo kūdikiui – persvėrę vaiką per palangę. Alžyrietis savo „pasilinksminimą“ užfiksavo vaizdo įraše ir pasidalijo juo „Facebook“. Tačiau labiausiai internautus papiktino prierašas: „1000 „patinka“ arba aš jį išmesiu“. Kuomet šokiruojantį įrašą pastebėjo interneto vartotojai, jis iš karto buvo persiųstas vaikų teisių apsaugai.

Tauragės policija, vidurnaktį gavusi pranešimą apie šeimoje neprižiūrimus nepilnamečius asmenis, bandė susisiekti su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau jų neradus, teko pasirūpinti 7 nepilnamečiais. Vasario 6 d. 23 val. 37 min. gautas pranešimas, kad Tauragės r., Skaudvilės sen., Gedgaudiškės k., daugiavaikėje šeimoje abu tėvai yra neblaivūs, ir neprižiūri mažamečių vaikų. Nuvykus minėtu adresu, rasti neblaivūs abu šeimynos tėvai: tėvas (gimęs 1970 m., kuriam nustatytas 3,19 prom.

Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau spėjo pagarsėti toli gražu ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Prieš beveik metus Lietuvoje nuaidėjęs skandalas, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą mūsų šalyje. Nuomonių buvo įvairių.

Politikai ėmėsi tvarkyti neišsprendžiamas smurto ir vaikų nepriežiūros bėdas. Tačiau jų siūlymai šiurpina žmogaus teisių gynėjus. Siekdami apginti vaikus, valdžios atstovai ruošiasi apriboti moterų ir vienišų tėvų teises. Reikia valstybės palaikymo „Mūsų įstatymo projektas atsirado „iš to laukimo“, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateiks ilgai lauktą Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakciją. Be to, ji nepakankamai bendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis.

21-ame amžiuje reikia kalbėti apie tai, kad vaikai negali būti mušami, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Kalbėdama Seime prieš vaiko teisių apsaugai skirtą tarptautinę konferenciją ji pabrėžė, kad Lietuvai, palyginti su dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, vaiko teisių apsaugos srityje „daug kur reikėtų pasitempti“, o tėvam reikia siekti pozityvios tėvystės įgūdžių.

 Jeigu tėvas nemokėjo prižiūrėti vaiko ir jį mušė, uždraudus tai daryti, tėvas neišmoks juo rūpintis. Taip sako Lietuvos tėvų forumo (LTF) narys Andrius Atas, komentuodamas naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Kitą projekto aspektą – nurodymą, iki kokio amžiaus ir kuriuo metu vaikai negali būti vieni – jis vertina kaip valstybės bandymą pasisavinti vaikus. „Tai – bandymas įvesti tokią geležinę ranką ir traktuoti, kad vaikai priklauso valstybei, o ne tėvams.

Lietuvių sukelta isterija dėl Norvegijos teismo sprendimo neatiduoti vaiko nei motinai, nei apskritai Lietuvai gerokai aprimo. Dabar pats laikas pažiūrėti į faktus ir ramiai aptarti Lietuvos vaiko teisių apsaugos situaciją su ekspertais. Visgi neginčijimas faktas, kurį lietuviams be proto sunku pripažinti, yra tas, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema yra gerokai labiau pažengusi nei lietuvių. O tautiečių įvykdytas berniuko pagrobimas iš globėjų atrodo mažų mažiausiai barbariškas.

Spalio 2 dieną Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks publikavo LGBT* vaikų teisę į saugumą ir lygybę pabrėžiantį dokumentą, rašo nacionalinė LGBT teisių organizacija. Šis svarbus ir savalaikis pranešimas nagrinėja specifines LGBT* vaikų žmogaus teisių pažeidimų patirtis. Nils Muižnieks komentaras aktualus tiems, kurie neigia LGBT* žmogaus teises, manipuliuoja klaidingais argumentais esą taip apsaugo vaikus.

Varėnos rajono gyventojui Mantui (19 m.) nepasisekė nuslėpti savo meilės romano su 13 metų mergaite. Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai žino, kad pilnamečiams draudžiama tenkinti lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, net jei šis tam neprieštarauja, tad įsuko jaunuolį į nemalonų ikiteisminio tyrimo reikalų ratą, padarė įtariamuoju. Tokių baudžiamos meilės atvejų realybėje yra kur kas daugiau, negu jų tiriama policijoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į teisėsaugą dėl valdininkų veiksmų, kai šie leido į Lenkiją, kaip įtariama, neteisėtai išvykti gyventi ir mokytis socialinės rizikos šeimų faktiškai atsisakytiems vaikams.

Tėvai, kurių atžalos šlaistosi gatvėmis alkanos, apdriskusios, vagiliauja, mušasi, plūstasi, nepagarbiai elgiasi su mokytojais ar nuolat bėga iš pamokų, jau nuo kitų metų sausio bus siunčiami į privalomus bendravimo su vaikais kursus. Jie vyks savivaldybėse, o už juos tėvai turės susimokėti patys. Nuo mokesčio bus atleistos tik socialiai remtinos šeimos.

Australijos Viktorijos valstijoje Romos katalikų bažnyčios atstovai patvirtino, kad kunigų pedofilų aukomis nuo 1930 metų iki dabar tapo daugiau kaip 600 vaikų, praneša „Rosbalt“ su nuoroda į „ВBC“. Anot Melburno arkivyskupo Denniso Harto, tokia statistika „kelia siaubą“. Vaikų, tapusių kunigų pedofilų aukomis, skaičius buvo paviešintas, gavus valstijos parlamento paklausimą.

Sulaukęs didelio populiarumo Amerikoje, vaikų grožio konkursas pagaliau startavo ir Jungtinėje Karalystėje, ir Ocean Orrey buvo viena iš 40 kandidačių pelnyti gražiausio vaiko titulą. Pasak organizatorių, tai vienas „geriausių ir didžiausių“ tokio tipo renginių, vykusių Didžiojoje Britanijoje. Dėl „Miss Glitz Sparkle“ karūnos čia rungėsi įvairiausio amžiaus mergaitės ir berniukai, pradedant 7 mėnesių ir baigiant 12 metų amžiumi.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nustatė, kad Lietuvoje trūksta vaikų lopšelių-darželių, todėl juos lanko daugiau vaikų negu leidžia higienos normos. Vilniaus savivaldybės pareigūnai aiškina, kad naujiems darželiams statyti nėra lėšų. Vilniaus vaikų lopšelį-darželį „Gilužis“ lanko 300 vaikų. Įstaigos vadovai sako, kad pernai norinčiųjų patekti į darželį buvo dvigubai daugiau negu yra vietų, tačiau visų  priimti nėra galimybių.

Pirmadienį Garliavoje lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės. Susitikimo su mergaite metu jos rodė L. Stankūnaitės sukurtą filmą. Susitikimas buvo planinis. Manoma, kad mergaitei galėjo būti parodytas šis įrašas, talpinamas L. Stankūnaitės internetiniame puslapyje.

Drąsiaus Kedžio dukrelės ir jos motinos Laimutės Stankūnaitės susitikimas neapsiėjo be smurto – sužeista ne tik mergaitės senelė Laimutė Kedienė, pastarosios sesuo Audronė Skučienė, bet ir pati mergaitė. Tiesa, mažametės net ir jėgą iš namų išvežti nepavyko. Saulėtą penktadienio rytą Garliavoje, Klonio gatvėje, ėmė rinktis žmonės. Iš pradžių atvykusiujų buvo vos keliasdešimt, o netrukus šalia Kedžių namų jau būriavosi maždaug 100 žmonių.

(Papildyta 13:34 val.) Policijos pareigūnai neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad penktadienį Garliavoje prieš Kedytę ar kitus asmenis buvo naudota jėga, guminės lazdos ar kitokia prievarta. Liudininkų teigimu, pareigūnai, bandydami jėga išvežti Kedytę, panaudojo gumines lazdas – buvo sumušta mergaitė, jos senelė Laimutė Kedienė ir tėčio teta Audronė Skučienė. Į Garliavą dukros atvažiavusi paimti L. Stankūnaitė viena išvažiavo iš Kedžių namų.

Dvylikametė dėl galvos sumušimo paguldyta į ligoninę, vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis uždarytas į areštinę. Incidentas įvyko pirmadienį kovo 19 dieną apie 16 val.  Trakuose,  Mindaugo gatvėje. Pirminiais duomenimis, supykęs tėvas sumušė dvylikos metų dukterį, kuri dėl galvos sumušimo paguldyta į ligoninę.

Vidurdienį, lydima apsaugos, Drąsiaus Kedžio draugė Laimutė Stankūnaitė vėl pravėrė D. Kedžio tėvų namų duris. Šiandien L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukrelei sukako aštuoneri metai. Moterį atlydėjo ne tik policijos pareigūnai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Pastarieji stebėjo susitikimą, kuris truko kiek ilgiau nei valandą. L. Stankūnaitė įteikė mergaitei dovanėlę, pasikalbėjo. Po šio vizito mergaitė priėmė savo bendraamžius ir klasės draugus.

Teismo sprendimu Laimutės Stankūnaitės dukra jau turėjo būti perduota motinai, tačiau iki šiol teismo sprendimas nėra įvykdytas, vaikas gyvena su teta. Vaiko teisių apsaugos tarnyba skaičiuoja, kad kasmet daugėja skundų dėl teismo nustatytos bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymo problemų. Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios kovos dėl vaikų gyvenamos vietos formuoja įgytą bejėgiškumą ir ilgainiui neigiamai atsiliepia mažamečiams.

Prieš keletą dienų Bergeno (Norvegija) mieste buvo surengtas 8 metukų Lietuvos pilietės Monikos S. mirties minėjimas. Daugiau kaip 200 susirinkusių žmonių jos atminimui uždegė žvakutes, reiškė ne tik užuojautą, bet ir susirūpinimą dėl mįslingos mirties. Negyvą aštuonmetę rado iš darbo namo sugrįžusi motina. Tądien mergaitė blogai jautėsi, todėl į mokyklą nenuėjo ir buvo palikta viena namuose.

Visuomenėje vis dar tebėra tabu kalbėti apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą. Prabilti apie patirtą smurtą aukas ir jų artimuosius dažnai stabdo tai, kad baiminamasi ne tik visuomenės nuomonės, bet ilgų teisėsaugos tarnybų tyrimų procesų. Tiesa, dideli dalis tokių atvejų apskritai nutylimi, nes suaugusieji paprasčiausiai netiki vaiko pasakojimais, o patys vaikai dažnai apie tokias patirtis nutyli, nes jaučiasi kalti, pasimetę, bijo. Europos Komisijos duomenimis apie 10–20 proc.

Praėjusių metų vasarį laidoje „Tegu kalba“ parodytas reportažas apie berniuką-Mauglį Ženią Barsukovą iš Nižegorsko. Prieš kelias dienas tame pačiame mieste buvo rastas dar vienas Mauglis – 23-ejų Katia Popova. Jos motina Anna savo butą pavertė kapu, kuriame 10-čiai metų gyvą palaidojo savo dukrą. Moteris uždengė langus grotomis ir fanera, atsinešdavo iš sąvartynų šiukšles. Šitaip, tarp atliekų, tamsoje, be saulės šviesos, elektros ir šildymo gyveno Katia.

Moldova, Bulgarija, Baltijos valstybės, Baltarusija – vienos didžiausių šalių eksportuotojų. Tiesa, čia kalbama ne apie pramonės ar kokias kitas gėrybes – šios šalys eksportuoja gyvąsias prekes – jaunas merginas, kurios gyvos palaidojamos Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pelningose sekso paslaugų industrijose.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus lankytojų daugėja kaip ant mielių: juk gausėjančiam besiskiriančių ar emigruojančių šeimų būriui be šio skyriaus išsiversti neįmanoma. Iš patalpų į patalpas dažnai kilnotas Vaiko teisių apsaugos skyrius miesto Savivaldybės rūmuose niekada neturėjo vietos.