vaiko teisių apsauga

Ligitos ir Vytauto šeima pakliuvo į didelę bėdą: paauglė dukra paskundė šeimą vaiko teisių apsaugos tarnybai. Iškilo pavojus, kad gali būti atimti visi šeši šeimos vaikai. Ligita teigia, kad paauglė tyčia meluoja. Jai nepatinka griežtos namų taisyklės ir taip ji reikalauja laisvės. Šeimos situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Iki santykių su Vytautu moteris gyveno viena su trimis vaikais.

Kretingos rajone vos vienerių metų dukrą iš motinos pasiėmęs tėvas atgal vaiko taip ir nesugrąžino. Vietoj to jis nusprendė kartu su vaiku valtimi sprukti į Rusiją. Policijos departamentas pranešė, kad rugpjūčio 27 d. 14 val. 16 min. Klaipėdos apskrities VPK gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną apie 10 val. Kretingos r., Sausdravų k., vyras (gim. 1986 m.) paėmė jų dukrą (gim. 2022 m.). Vyras vaiko sutartu laiku negrąžino.

Pareigūnai gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, o policijai ši šeima ir jų problemos žinomos iki skausmo. „Namuose mušasi neblaivus vyras, yra vienas mažametis vaikas. Važiuojame jau kokį dvidešimtą kartą“, – vykdamas į iškvietimą sakė policijos pareigūnas. Visą situaciją nufilmavo laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Atvykusius pareigūnus kieme pasitiko sodybos šeimininkas. Smurto faktas pasitvirtino.

Uostamiestyje gyvenanti grožio specialistė Justina Partikė pateko į vaiko teisių gynėjų akiratį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktas anoniminis pranešimas apie galimai neprižiūrimus vaikus moteriai sukėlė nemalonias emocijas.

Ar valstybės institucijos daro viską, kad būtų užkirstas kelias vaikų tragedijoms? „Dėmesio centre“ studijoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Pirmąją Kalėdų dieną Kaune, Miško gatvėje esančiame Gyvybės langelyje buvo palikta prieš 3-4 valandas gimusi naujagimė. LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas teigia, kad šiuo metu naujagimės būklė yra gera, ja rūpinasi Vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Pirmadienio rytą policijos suvestinėje nuskambėjo žinia apie Gyvybės langelyje paliktą kūdikį. „Gruodžio 25 d. apie 5 val. 50 min.

„TV Pagalbos“ studijoje – skaudi šeimo tragedija. Aliona ir Ruslanas augina 3 vaikus, tačiau juos visus paėmė vaiko teisių specialistai po lemtingos vyro klaidos. Plačiau apie tai jie papasakojo laidos vedėjams Renatai Šakalytei ir Edgarui Navickui. Lemtingą vakarą Aliona paliko vaikus savo vyrui Ruslanui ir trumpam išėjo pasisvečiuoti pas draugę. Vyras esą mokėjo pasirūpinti visais 3 jų vaikais, tarp kurių – ir 8 mėnesių kūdikis.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vyras, kuris neseniai sukūrė naują šeimą, tačiau praeities šešėliai jam trukdo būti laimingu. Labiausiai Aliko ir Laimos šeimyninę laimę griauna buvusi vyro žmona. Bylinėjimasis, manipuliacijos vaiku ir nuolatinis pinigų reikalavimas – tai varginanti šios poros kasdienybė. Sudėtinga poros situacija domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Skyrybų metu tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis vyras nesiekė vaiko globos, nes didžiąją laiko dalį praleidžia kelyje.

Į policijos pareigūnus kreipėsi gatvėje su šunimi vaikščiojęs žmogus, kuris sulaukė privataus gyvenamojo namo savininko grasinimų. Privačios valdos šeimininkas teigė, kad jam atsibodo neatsakingas šunų savininkų elgesys, esą šuo pridergė jam prie pat jo namų durų. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai papuolė tiesiai į barnių sūkurį. „Jis sakė, kad mano šuo čia prišiko, bet jis tikrai niekada čia gyvenime nešiko.

Į nemalonias aukštumas 2017 metais šovę smurto prieš vaikus skaičiai sparčiai slūgsta. Būtent tų metų sausį Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio rankomis buvo žiauriai nužudytas 4 metų Matukas. Skaudi tragedija tapo atspirties tašku keisti nusistovėjusią tvarką. Matuko reforma praminti pokyčiai pakeitė smurto atvejų kryptį žemyn.

Policijos pareigūnai praneša apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį, kur nukentėjo du mažamečiai. Pirminiais duomenimis, balandžio 3-ąją pranešta, kad Panevėžyje, Tulpių gatvėje esančiuose namuose 1992 m. gimusi moteris smurtavo prieš mažamečius. Vaikai gimę 2015 ir 2018 metais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos atstovai patvirtino, kad pranešimo apie galimą smurtą sulaukė iš Vaiko teisių tarnybos. Pareigūnų žiniomis, vaikai yra perduoti artimiesiems.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos konferencijoje buvo pristatyta 2020 metų apžvalga. Praėjusieji metai išsiskyrė didesniu pranešimų skaičiumi, taip pat daugiau vaikų buvo palikta gyvybės langeliuose. Vaiko teisių specialistai per konferenciją palietė ir sukrečiančias vaikų istorijas. VTAĮT praneša, jog 2020 m. buvo užfiksuota 22 proc. daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus – iš viso daugiau nei 39 tūkst. Iš jų 28 proc. buvo pakartotiniai.

Dar gruodžio pradžioje policijai paskambinus į duris moteris nė neįsivaizdavo, kuo viskas pasibaigs. Pagal anoniminį pranešimą atvykę pareigūnai įtarė, kad namuose su dviem nepilnamečiais vaikais suaugusieji galimai girtauja, todėl iškvietė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, kurie paėmė vaikus.  Pasak vilnietės Mildos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) ji iki šiol nesupranta, kodėl tarnyba pasiėmė vaikus.

Keturių vaikų mama pateko į neeilinę bėdą. Šešiolikos pirmosios savo dukros netekusiai Deimantei gresia prarasti dar du savo mažylius. Jauna mama pirmagimės neteko, kai šiai buvo vos penki mėnesiai ir niekaip negali jos susigrąžinti, kad ir kaip besistengtų. „TV Pagalbos“ studijoje daugiavaikė mama papasakojo, kaip būdama nepilnametė pati paliko tėvų namus neapsikentusi girtaujančio patėvio ir persikėlė į globos namus.

„TV Pagalbos“ laidoje – širdį verianti istorija apie tai, kaip iš mamos buvo atimta dukra. Prieš kelis mėnesius tris vaikus auginančią moterį ištiko baisi tragedija. Ryte į mokyklą išėjusi mergaitė namo nebegrįžo. Maždaug po poros valandų jos mama sužinojo, kad vaikas išvežtas į globos namus. Kodėl vaikas buvo paimtas iš šeimos be rimtos priežasties aiškinosi gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Mergytės seneliai pasakoja, kad mokykloje neva rastos smurto žymės prieš vaiką.

Garsios Lietuvos kompanijos vyrai uždaros šventės metu nusprendė išsilaisvinti iš apatinių. Abejonių jiems nekilo net matant šalia bėgiojančius vaikus. Kadangi kompanija didelė ir įtakinga, vaiko teisių specialistai nežino, ar tai labai jau blogai. Apie visą šią situaciją kalbėta laidoje „Prieš srovę“. Jei reportaže rodytos nuotraukos nebūtų užmaskuotos montažo priemonėmis, būtų galima matyti nuogus vyrų užpakalius ir lytinius organus.

Jauną šeimą ištiko didžiulė krizė ir skausmas: iš jos paimti net keturi vaikai, o viltį praradę tėvai kreipėsi į „TV Pagalbą“. Vaikų motina tikina, kad mažyliai buvo visiškai saugūs, kai juos išsivežė Vaiko teisių specialistai. Vaikus tuo metu prižiūrėjo 70-metis senelis. Ar tikrai garbaus amžiaus vyras jau nebepajėgus kelias valandas prižiūrėti ūgtelėjusių anūkų? „Senelis darė vakarienę, buvo pavalgę, žaidė.

Lietuvoje nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios per pusantrų metų nustatyti 1922 vaikų nepriežiūros atvejai, penktadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Anot tarnybos, tėvams vaiko nepriežiūra yra vis dar labiausiai neaiški iš visų smurto formų.

Regėjimo negalią turinčią moterį nuolat talžo skaudūs likimo siunčiami smūgiai. Nepaisydama visų sunkumų kretingiškė nepasiduoda: slaugo senyvo amžiaus pensininkę, augina dviejų metukų dukrytę ir galėtų būti pavyzdžiu daugeliui žmonių.  Pirmąjį likimo smūgį ji atlaikė būdama dar paauglystėje, kai sugyventinis nužudė jos mamą. Vėliau ji susilaukė pirmagimės, kuri dėl sunkių ligų mirė. „Mūsų vaikas sirgo vandenlige ir ji jau amžinatilsį, mergytė mirė prieš trejus metus.

Odeta (vardas pakeistas) šiandien baikščiai žvalgosi pro savo namų langus Kuršėnuose. Įbaugintai moteriai ramybės neduoda mintis, ar jos ir vėl neseka, kur nors netoliese pasislėpęs nestoviniuoja jos buvęs vyras ir vaikų tėvas Rimas (vardas pakeistas). Bet kodėl jauną moterį persekioja jos buvęs vyras? Kodėl buvusio vyro smurtą patyrusi moteris gali netekti ir visų trijų savo vaikų? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Praėjusią savaitę teismas padėjo tašką Eglės Kručinskienės byloje – ji išteisinta, pripažinta, kad moteris nepadarė nieko blogo. Laidoje „Prieš srovę“ Kručinskai prabilo, kaip jaučiasi po daugiau nei metus trukusio košmaro. Anot moters, apie patirtą siaubą ji nori kalbėti kuo garsiau, kad kiti tėvai žinotų, jog tylėti nevalia. „Be abejo, tų nevilties dienų buvo labai daug – ir baimės, ir siaubo. Ir mums, ir vaikams. Išgyvenimai tikrai labai baisūs, labai sunkūs ir niekada mes jų nepamiršime.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai antradienį policijai pranešė, kad ant kūdikio aptiktos, įtariama, smurto žymės, pradėtas ikiteisminis tyrimas.  Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba policijai pranešė, kad antradienį gydytojai apžiūrint 2019 metais gimusį vaiką ant jo kūno pastebėjo kraujosrūvas. Įtariama, kad jos atsirado dėl smurto. Kūdikis gyvena Molėtų rajone, Sodėnų kaime. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Daugiau nei 20 žmonių Vilniuje šeštadienį surengė piketus, protestuodami prieš šalyje vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką. Nedidelės demonstracijos buvo surengtos prie Vyriausybės, Prezidentūros ir Norvegijos ambasados Lietuvoje.

  Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per metus dėl grėsmės saugumui iš šeimų paėmė 1517 vaikų.   Tarnyba BNS nurodė, kad nuo 2018-ųjų liepos 1-osios iš viso 1780 vaikams nustatytas aukščiausias antrasis grėsmės lygis, kai kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ir gyvybei. „Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvų, globėjo ar rūpintojo, specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo“, – nurodo tarnyba.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba trečiadienį praneša per metus gavusi apie 28,6 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų pasitvirtino. Šie pranešimai gauti nuo pernai liepos pirmos dienos iki šių metų liepos pirmos dienos. Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst. atvejų.

Atrodo, kad per du dešimtmečius gyventojų požiūris į „beržinę košę“ pasikeitė reikšmingai – jei anksčiau gyventojai apie smurtaujančius tėvus pranešdavo gana pasyviai, 2017-aisiais tokių pranešimų skaičius perkopė 5 tūkst. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti, kaip per 20 metų Lietuvoje keitėsi šeimų požiūris į vaikų „auklėjimą“ diržu. Kas antras vaikas Lietuvoje baudžiamas fizinėmis bausmėmis, parodė prieš du dešimtmečius atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Seimo dauguma palaikė valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pateiktas pataisas dėl vaiko teisių apsaugos sistemos. Jomis numatoma, kad vaikas iš šeimos būtų paimamas tik kraštutiniu atveju, o už melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus skiriamos baudos iki 2 tūkst. eurų. 54 Seimo nariai balsavo už, 29 – prieš, 11 susilaikė. Tam, kad pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Prašydama padaryti pertrauką svarstant klausimą Seimo opozicija neleido valdančiųjų valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui šeštadienį Seimui pristatyti savo pataisų dėl vaiko teisių apsaugos. Seimui vos įtraukus R. Karbauskio projektą į rudens sesijos darbų programą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Justas Džiugelis paprašė padaryti pertrauką svarstant pataisas.

Ramūno Karbauskio noras keisti vaikų apsaugos sistemą įžiebė nemenką ginčą tarp Seimo narių Agnės Širinskienės ir Dovilės Šakalienės. Kol viena baiminasi, kad pataisos kelia pavojų vaikų saugumui ir atbaidys žmones nuo pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kita ramina, kad pataisos įneš daugiau aiškumo į dabartinę sistemą. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, apsilanko šeimos namuose arba nuvyksta į kitą vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės) bei susitinka su vaiko tėvais (ar kitais atstovais pagal įstatymą). Kodėl reikia įsileisti vaiko teisių apsaugos specialistus į namus? Reikia suprasti, kad tai yra jų darbas, jie pri...

Sugriežtinta vaiko teisių apsauga iššaukė dalies visuomenės pasipiktinimą, protestą prie Seimo ir, panašu, permainas iš abiejų barikadų pusių. Dalis seimūnų siekia švelninti ką tik sugriežtintą įstatymą, o ministerija nori tobulinti sistemą ir jos darbuotojus, bet atšaukti reformos neketina.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Kaune girtam tėvui suspardžius savo keturių mėnesių kūdikį, Seimas dar kartą ėmė ieškoti vaiko teisių apsaugos sistemos spragų, norint užtikrinti, kad ši ir panašios istorijos Lietuvoje nebesikartotų. Tačiau net ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pripažįsta, kad užkirsti kelią visiems tokiems smurto atvejams Lietuvoje nepavyks.

Nuo liepos pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemą, šiuo metu šeimas, kuriose gali būti pažeidžiamos vaikų teisės, lanko 12 mobilių komandų. Mobiliose komandose dirba 33 specialistai, vis dar trūksta trijų psichologų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą šią savaitę informavo reformos eigą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Pasak Seimo pranešimo, mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo trijų iki 20 šeimų.

 Utenoje dviese su vyru nuosavą ūkį išlaikantti pensininkų pora sulaukė valdininkų akibrokšto. Į septintą dešimtmetį įkopusiai porai nebuvo leista prižiūrėti savo mažametės anūkės, kai netikėtai susirgo jos mama. Moteris laidai „Prieš srovę“ guodėsi, kad valdininkai su ja net nesileidžia į kalbas. Įstatymų pinklės ir skirtingų tarnybų skirtingos tų įstatymų interpretacijos lėmė tai, jog mergytė buvo atiduota globoti visiškai svetimiems žmonėms.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi jauna pora, kurios šeimyninis gyvenimas pradėjo byrėti girtavimų metu netekus dukrelės. Žilvinui teko dvigubas smūgis – ne tik dukrelės netektis, bet ir žmonos neištikimybė. Tačiau sutuoktinis skoloje neliko. Kol žmona dirbo Anglijoje, jo gyvenime moterų netrūko. Po lemtingo įvykio praėjus metams Evelina ir Žilvinas bando spręsti, ką daryti toliau. Bandyti išsaugoti šeimą ar visgi sukti skirtingais keliais.

Apie Panevėžio rajone, Kunciagalio kaime, iš savo namų kiemo dingusį dvimetį berniuką, iki šiol nėra jokių naujienų. Pareigūnai praneša, jog paieška aktyviai vykdoma, tačiau rezultatų kol kas nedavė. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, jog derėtų pradėti tyrimą dėl vaiko teisių pažeidimo šeimoje. Šiuo metu tiriamos visos įmanomos versijos. Nei viena jų nebus atmesta ar patvirtinta, kol nebus rastas vaikas ar jo kūnas.

Klaipėdos vaikų ligoninėje gydomas 4 mėnesių kūdikis. Sergantis mažylis iš ligos kapstosi be artimųjų priežiūros. Vienišo kūdikio ašaroms neliko abejingos greta savo vaikus slaugančios mamos. Šios sako esančios priblokštos medikų bei slaugių abejingumu. Socialiniame tinkle užvirė tikros aistros. Mama, su savo sergančiu mažyliu, šiuo metu guli Klaipėdos vaikų ligoninėje. Moteris tikina patyrusi šoką. Jos pasakojama istorija sujaudino ir pravirkdė tūkstančius skaitytojų.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi nuo vyro smurto ir girtavimų pavargusi moteris. Per dvidešimt kartu praleistų metų Vida pagimdė 12 vaikų, tačiau dalis jų auga su globėjais. Vida ir Ričardas prarado penkis savo vaikus ir visa tai nutiko, kai Vida šventė savo gimtadienį. Dabar ji tikina, kad nežino, ką padaryti, kad vaikai būtų sugrąžinti. „Aš su tavim nebesiruošiu gyventi. Man reikia vaikų, o ne tavęs.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Jolanta, kuriai iš skausmo plyšta širdis. Moteris negali patikėti, kad jos sūnaus dukrelė auga vaikų namuose. Jos biologinė motina negalėjo ja tinkamai pasirūpinti ir dėl to mergytė atsidūrė vaikų globos namuose. Mergytės močiutė siekia, kad globa dabar atitektų jai, tačiau Jovita teigia pradėjusi keisti savo gyvenimą ir netrukus ketina susigrąžinti savo dukrą. „Tegul Jovita įsikala sau į galvą: aš padarysiu taip, kad mano anūkė augtų kartu.

 Kai Emilija paskambino į „TV Pagalbą“, jos pagalbos šauksmas skambėjo labai kraupiai. Jauna motina kaltino Kretingos vaiko teisių tarnybos specialistus savavališkai išsivežus jos trijų mėnesių pirmagimį. Pokalbio metu su „TV Pagalbos“ žurnaliste Sandra Žutautiene, berniuko susilaukusi moteris vis pratrūkdavo graudžiomis ašaromis. „Pasakė čia yra nešvaru, lankosi visokie pijokai ir yra netinkamos sąlygos vaikui gyventi“, – guodėsi Emilija.

 Trečią kartą netrukus gimdysianti Agnė trūkčioja nuo kiekvieno garso laiptinėje. Į jos butą Šiauliuose bet kada gali pasibeltsti antstoliai ir policija. Džiaugtis motinyste Agnė ramiai negalės, teks ir toliau minti teismų slenksčius bylinėjantis su savo motina Aldona. Šią vasarą Agnę pasiekė pribloškianti žinia. Aldona padavė dukterį į teismą, kad anūkes galėtų matyti savaitgaliais ir net pasiimti dviejų savaičių atostogoms.

Kad nebepasikartotų skaudžios nelaimės, kaip Kėdainiuose, kai po nevaldomo tėvų smurto mirė keturmetis, Seime kelią skinasi vaiko teisių apsaugos reforma. Siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugą, o tiesioginę pagalbą šeimoms decentralizuoti ir tuo rūpintis savivaldybėse. Seimo nariai naująją sistemą krikštija norvegiškosios vaikų apsaugos tarnybos „Barnevernet“ pavadinimu. Seime 96 parlamentarai vienbalsiai pritarė pataisytam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui.

Įtariama, jog Šilalės rajone, brangiausio motinai turto – vaiko, atėmimas, jaunai moteriai kainavo gyvybę. Manoma, jog savižudybės pranašiškų ženklų atsakingi pareigūnai neatpažino. Klausimų iškart nesukėlė ir kieme paliktas lagaminas su mergaitės daiktais bei po vaiko paėmimo kelias dienas namų durų neatvėrusi motina. Paskutinę vasaros dieną, Šilalės rajone 28 metų moteris pasitraukė iš gyvenimo. Prieš lemtingą įvykį, iš motinos buvo paimta 7 metų dukra.

Klaipėdietė Aušra (vardas pakeistas) portalui tv3.lt teigia, jog sielvartas dėl vaiko, kartą vos nesibaigė savižudybe. Moteris teigia, jog niekaip negali susigrąžinti 13 metų sūnaus. Šis neva prieš motinos ir savo valią apgyvendintas vaikų namuose. Ir nors girtavusi motina taurelės atsisakė, buvusia alkoholike niekas netiki.  „Sausio mėnesį susipykom ir jis išėjo,“ - pasakojimą pradeda Aušra ir neslepia, kad daugiausiai konfliktų su vaiku kildavo dėl jos alkoholio vartojimo.

Birželio 1-ąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Nors daugelyje institucijų rengiamos šventės ir renginiai vaikams, Lietuvoje šventinę nuotaiką temdo dar vienas smurtas prieš vaiką. Policijai pradėjus kasdien skelbti apie smurtą prieš vaikus, norisi griebtis už galvos – kokia smurtautojų tauta gyvena Lietuvoje?  Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai.

Vaiko teisių apsaugos institucijos, pristačiusios praėjusių metų veiklos ataskaitą apibrėžė liūdnas tendencijas. Nepilnamečiai smurtą dažniausiai patiria artimoje aplinkoje. O įsivaikinti norinčios šeimos ir toliau pageidauja sveikų, ne iš socialinės rizikos atgabentų vaikų iki 3 metų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami virš 9 tūkstančių vaikų. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvoje augančių vaikų. Didžioji dalis iš jų yra globojami nuolatos.

Vaiko teisių apsaugos specialistai neatsisako dirbti savaitgaliais ir po darbo valandų, tačiau tai veiklai būtina skirti papildomų lėšų ir priimti daugiau darbuotojų, teigia Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė Regina Klevinskienė. „Nė vienas Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl darbo visą parą ir tikrai nesiekia išvengti budėjimo visą parą, švenčių ar savaitgaliais.

Po keturmečio nužudymo Kėdainiuose Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, uždraudžiančius bet kokį smurtą prieš vaiką, visuomenėje pasigirdo išsigandusių tėvų šauksniai. Dabar dalis lietuvių baiminasi, kad vaikui pačiam nugriuvus ar susipešus su kitu vaiku ir taip gavus mėlynę, mokytojai ims kviesti policiją ant kojų. Į tv3.lt besikreipusi moteris nurodė, kad ji tikrai baiminasi, jog teisėsaugos akiratyje gali atsirasti vien dėl to, kad vaikas pats užsigavo.