vaikai

Tikriausiai savo mažylius auklėjame taip, kaip mus auklėjo tėveliai ir seneliai - žinoma, tai natūralu ir gerai, juk toks auklėjimas yra mūsų kultūros ir tautiškumo dalis. Kita vertus, visai naudinga pasižvalgyti ir į kaimynų daržą - siūlome pasiskaityti keletą vaikų auklėjimo taisyklių, kurių moko kitų tautų mamos.

Vardindami Lietuvos privalumus Anglijoj gyvenantys mano tautiečiai dažniausiai mini du dalykus – geresni gydytojai ir rūpestingesni mokytojai. Su Anglijos mokyklų reikalais tiesiogiai susidurti neteko, o kalbant apie gydytojus – man asmeniškai blogų gydytojų nepasitaikė nei Lietuvoj, nei Anglijoj. Ir mokytojų, kai lankiau mokyklą, blogų nepasitaikė. Viskas priklauso nuo noro (ir pastangų) gydytis arba nuo noro (ir pastangų) mokytis.

„Mano septintokas sūnus – tikras tinginys. Jis ne tik tingi mokytis, jis nenori net menkiausių darbelių atlikti. Toks jausmas, kad jam niekas neįdomu, nes jis tingi daryti bet ką. Jau nerimauju, kad tai nebūtų koks nors psichikos sutrikimas?“ Lauryna Tinginystė – ne įgimta savybė. Visi sveiki vaikai nuo pat kūdikystės noriai domisi jį supančiu pasauliu.

Trečiadienį, gruodžio 4 dieną, Kėdainių arenoje aidėjo tradicinių Kalėdinių žaidynių dalyvių skambesys. Trečius metus iš eilės organizuojamoje sporto ir pramogų šventėje susirinko virš 500 visos Lietuvos vaikų globos namų auklėtinių. Vaikai nuo pat ryto varžėsi krepšinio, futbolo, kvadrato bei estafečių rungtyse. Žaidėjų būrį atlydėjo viena už kitą originalesnės palaikymo komandos, kurios labai aktyviai palaikė savo draugus bei džiaugėsi pramogine žaidynių dalimi, teigiama pranešime spaudai.

Į Šiaulių ligoninę vakar buvo pristatyti stipriai nukentėję 2010 metais gimusi mergaitė ir jos 2012 metų gimimo broliukas. Vaikai greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežti iš Radviliškio r., Baisiogalos miestelyje, Stoties gatvėje esančių namų. Dėl kūno 1-2 laipsnio cheminių nudegimų mažyliai buvo paguldyti į ligoninę ir yra prižiūrimi medicinos specialistų. Paaiškėjo, kad vaikai namuose apsipylė virtuvės spintelėje rasta sieros rūgštimi. Aplinkybės aiškinamos.

Mokytojo savybės šiandien yra bene labiausiai diskutuojama ir jautriausia mokyklas lankančių vaikų tėvų tema. Koks turėtų būti mokytojas, kuris vaikams ne tik perteiktų žinias, bet ir ugdytų pasitikėjimą savimi, lyderio savybes? „Ne paslaptis, kad visi norime, jog vaikai būtų tvirtos, savo vertę žinančios asmenybės, tačiau lyderiais yra greičiau gimstama, nei tampama, o štai juos atrasti - mūsų, mokytojų, misija“, – tvirtina Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.

Lietuvos penkiolikmečių rezultatai žinių srityje lyginant su kitomis šalimis nebūtų tokie prasti, jeigu vaikai nuo pradinių klasių būtų ugdomi atsižvelgiant į jų individualias galimybes ir lavinant gebėjimus, o ne tik diegiant žinias. Taip gruodžio 2 d. paskelbtus tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (Programme for International Student Assessment – PISA) rezultatus komentuoja mokyklos „Žiniukas“ direktorė Ingrida Ramanauskienė.

Projekto „Mars One“ steigėjas olandas Basas Lansdorpas, planuojantis po kelių metų į Marsą be bilieto atgal išsiųsti pirmuosius žmonijos kolonistus, prabilo apie tai, kad palikuonių jie sulaukti negalės – bent jau kol nebus atlikti reprodukcijos eksperimentai su gyvūnais ir nepaaiškės, kad Marso sąlygomis įmanoma susilaukti sveikų palikuonių. „Nerekomenduojame pirmiesiems kolonistams susilaukti vaikų, – specialioje „Mars One“ konferencijoje Maskvoje kalbėjo B. Lansdorpas.

Gruodžio 4 dieną į Kėdainių areną visų Lietuvos vaikų globos namų auklėtinius suburs tradicinė sporto ir pramogų šventė „Kalėdinės žaidynės“. Trečius metus VšĮ „ATW sprendimai“ organizuojamas renginys į Kėdainius sukvies rekordinį vaikų skaičių – jis išaugo daugiau nei dvigubai, teigiama pranešime spaudai. „Labai džiugu, kad sulig kiekvienais metais renginys taip auga, tampa tradicine ir visų laukiama švente, kuriai vaikai ruošiasi visus metus.

Liaudies išmintis byloja: „Visur gerai, bet namuose geriausia“. Tačiau ar geriausia reiškia saugiausia? Pastaruoju metu visuomenės sveikatos specialistai, medikai ir socialiniai darbuotojai kelia į viešumą ne naują, bet labai menkai nagrinėjamą vaikų saugos namuose problemą. 2012 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus.

Lietuvoje daug kalbama apie be priežiūros paliktus emigrantų vaikus, esą daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Su vyru išvykome 1999 m. gruodžio 30 d., Naujųjų metų švęsti nebuvo kada, užgriuvo pernelyg didelės finansinės bėdos.

Vis daugiau ekspertų Didžiojoje Britanijoje skambina pavojaus varpais ir perspėja, kad šalyje gali užaugti karta vaikų, kurie nemokės rankoje laikyti paprasčiausio pieštuko, nes nuo mažumės yra pratinami naudotis įvairiais elektroniniais prietaisais liečiamu ekranu. Anot specialistų, šiais laikais vaikai vos spėja išaugti iš sauskelnių, o jau puikiausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais.

Kai kurie iš šių žaislų ne šiaip sau neįprasti. Jie yra tiesiog kvaili. O kai kurie gali pasirodyti netgi kraupūs, rašoma mixstuff.ru.       Ringas pirštų mūšiui Žaislinis skeneris, „peržiūrintis bagažą oro uoste“ Šis žaislas skirtas šaudyti sau į galvą. Japonų gamintojams kažkodėl atrodo, kad šaudyti sau į galva – smagus užsiėmimas Jeigu griebsi šią lėlę už kaklo, ji pradės staugti.

Lietuvoje beveik trečdalis gyventojų augina mokyklinio mažiaus vaikus ir beveik visi jų – 95 proc. – skiria papildomų lėšų vaikų ugdymui po pamokų ir mokymosi priemonėms. Tokius rezultatus apie tėvų investicijas į vaikų lavinimą parodė „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. „Vyraujanti nuomonė, kad Lietuvoje švietimas yra nemokamas, nelabai atitinka realybės, nes tėvai tvirtina, kad jie kas mėnesį vaikų ugdymui išleidžia papildomų lėšų – net 88 proc.

Greta Vilniaus besikuriantys naujakuriai susiduria su rajono savivaldybės kliūtimis. Jei gyventojai pageidauja patekti į darželį ar pradinę mokyklą, jie sulaukia siūlymų mokytis lenkų kalba, o kaimuose likusių tuščių patalpų, kuriose iki tol vyko ugdymo procesas, nesutinkama perleisti lietuviškoms mokykloms. Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus rajone priversta suteikti patalpas ugdymo įstaigoms pati.

Prieš metus rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien duonos gaminius vartoja 80 proc. lietuvių: 53 proc. duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 proc. – 3-4 kartus, likę 4 proc. – 5 ir daugiau kartų.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė prisijungė prie projekto „Vaikų svajonės" ir įgyvendino kelių vaikų, gyvenančių sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, kalėdinius norus. „Suteikime vaikams progą tikėti stebuklais ir padėkime įgyvendinti jų svajones. Net maža dovanėlė gali sukurti didelį stebuklą. Todėl artėjant gražiausioms metų šventėms nepalikime vaikų svajonių neišsipildžiusių ir padėkime tiems, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos“, – sakė prezidentė.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad vienas iš veiksnių, padedančių išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą, yra kokybiškas miegas. Ypatingai jis svarbus vaikystėje – tik miegodami vaikai tinkamai pailsi, miegas būtinas jų normaliai raidai, fiziniam bei protiniam vystymuisi. Įrodyta, kad neišsimiegojus vaikams daug sunkiau atlikti abstrakčias ir sudėtingas, didesnio smegenų darbo reikalaujančias užduotis.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje paskelbta šokiruojanti ataskaita atskleidė, jog jaunos mergaitės šalyje už įvairias paslaugas, statusą ar apsaugą moka savo kūnu. Daugelis jų taip atsiskaito už alkoholį ar narkotikus, taip pat grąžina skolas. Kai kurios mergaitės mano, kad taip užsitarnaus bendraamžių pagarbą, skelbia šalies spauda. 500 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 13 iki 28 metų, apklausa atskleidė „didelį blogį visuomenėje.

Sakoma, jog vaikai yra mūsų ateitis. Taip pat sakoma, jog ji yra miglota, tačiau kupina humoro. Tai įrodo mūsų septintokų rašinėlių ištraukos... Mieli tėveliai, ar ir Jūs savo vaikų rašinėliuose randate panašių kūrybinių minčių? Aš tik mažas taškelis daugiamilijardiniame pasaulyje, lyg mažytis užtėkštas rašalo lašelis ant didžiulio gaublio. Aš esu pasaulyje kaip mikroorganizmas. Laikau save jau nebesubrendėle. Kai dar nėjau į 7 klasę, jaučiausi mažesnio rango nei dabar. Kai augi, auga ir protas.

Vaikai yra išradingi, todėl ir jų pasakojimai bei pamąstymai apie gyvūnus priverčia nusišypsoti... Štai ką jie mano apie gyvūnus ir jų poras: Kiaulė būna uždaryta, o kaip, sakei, jos vyras vadinamas, kuiliu? – tas tai jau gal kartu būna, bet aš nesu mačiusi. Pas mano močiutę jokie kiaulinai negyvena. Ir kam jie? Karvė duoda pieno ir visą laiką kramto, o jautis, jos vyras, į ją žiūri. O žiūri todėl, kad toliau pririštas. Gaidys reikalingas, kad lieptų vištoms kiaušinius dėti.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Vertindamos paauglių nuolatinį įnikimą į mobiliuosius telefonus, psichologės tvirtina, kad taip jie pasirenka saugesnį bendravimą, į kurį reikia dėti mažiau pastangų. Tačiau sumažėjus gyvo bendravimo poreikiui, nebeugdomi normalios komunikacijos įgūdžiai.

Apie ypatingų sugebėjimų vaikus išgirstame vis dažniau. Jie prisimena save iki gimimo, stulbina matematiniais ar muzikiniais gabumais, turi ypatingą intuiciją, priešinasi mokyklose paleistiems masinio „pakavimo“ konvejeriams. Ir, žinoma, savo tėvams, nė neįtariantiems, kad savo šeimoje augina naująją žmonijos rasę.

Nuo amžių moters vertinimo kriterijumi buvo jos vaisingumas, sugebėjimas susilaukti palikuonių. Kaimo moteris, kuri negalėjo turėti vaikų, kaime buvo balta varna. Geriausiu atveju – verta gailesčio. Vyro, kuris palikdavo tokią moterį, niekas nesmerkdavo. Dėl to aišku, kad vaikai moteriai reiškė labai daug. Ir kalbama ne tik (ir ne tiek) apie jos motiniškus jausmus. Pagimdžiusi vaikų, moteris iškart pakeisdavo savo socialinę padėtį.

Dabartiniai paaugliai gyvena savame pasaulyje, patikimai atitvertame nuo tėvų ir mokytojų skaitmeninių technologijų barjerais. Kaip rasti kelią į vaikų elektroninį kosmosą? Buvo metas, kai amerikiečių televizorių ekranuose kasdien pusę dešimtos vakaro pasirodydavo užrašas: „Dabar 9 valandos 30 minučių.

Daugelis vaikų, rašydami laišką Kalėdų Seneliui, tarp norimų dovanų būtinai pamini planšetinį kompiuterį. Ypač dabar, kai pasirodė vaikams nuo 18 mėn. pritaikyti kompiuteriai su „mini-ekranu“. Nors skelbiama, kad šie žaislai yra edukacinio pobūdžio, nemažai specialistų nerimauja, kaip vaikus paveikia toks ankstyvas kompiuterio naudojimas, rašo lepoint.fr.

Vaikų nevalgumas pažįstamas dažnai mamai. Neretai į specialistus kreipiasi jaunos mamos, kurių mažyliai atsisako valgyti jų paruoštą maistą, todėl jos baiminasi, kad vaikas gali susirgti. Dažnai jauniems tėvams tenka praeiti „kryžiaus kelius“, nes seneliai siūlo „neišsidirbinėti“ ir duoti tai, ko vaikas nori.

Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Vaiko teisių konvencija. Prietarais pagrįstos baimės“ dalyvavusi Šiaurės šalių socialinės gerovės politikos centro projekto vadovė iš Švedijos Kristin Marklund kalbėjo apie šeimų problemas, kurios užsimezga dar vaikystėje, o vėliau tampa rimtu iššūkiu tiek pačiai šeimai, tiek valstybei. „Kai šeimoje yra pastebimos problemos, dažnai būna vėlu kažką iš esmės keisti. Tada reikia įdėti labai daug darbo, kad pasiektum norimų rezultatų.

„Džiaugiamės, kai gavome „valdišką“ darželį savo trejų metų dukrytei. Bet buvo ir neramu, ar mažoji pritaps, ar nereikės kuriai močiutei anūkėlę įsiūlyti. Matyt, prisikalbėjau. Pirmas tris dienas dukra gana ramiai atsisveikindavo ir eidavo žaisti su vaikai.

Lietuvoje vis dar priimta laikyti vaikų lytinio gyvenimo pradžią kone kaip skandalą. Tai beveik visuomet šokiruoja tėvus (tuo tarpu jie pamiršta, kokie jie buvo patys tokiame amžiuje). Tai ką daryti, jei jūsų duktė anksti pradėjo seksualinį gyvenimą? Ar galima kištis į jos asmeninį gyvenimą? Kuriais atvejais tą galima daryti, o kada nerekomenduojama? Vita C. rašo: „Niekad negalvojau, kad turėsiu tokių problemų su dukra.

Artėja gražiausia metų šventė – Kalėdos. Ne paslaptis, kad labiausiai šios dienos laukia mažieji – juk Kalėdos – ir šventinė nuotaika, ir artimųjų buvimas kartu, ir... ilgai lauktos dovanėlės, kurias išrinkti ne taip ir lengva. Mažieji dažnai keičia savo norus, o juos nustebinti – gana sunku.

Prasideda pirmasis Nacionalinis vaikų dailės darbų konkursas „Piešiam!“. Šiemet vykstančio konkurso tema – „Jūros pasakojimai“. Keturiose amžiaus grupėse – nuo mažiausiųjų ikimokyklinukų iki abiturientų – kviečiami varžytis piešiant jūrą, su ja susijusius įspūdžius, prisiminimus.

Vaikų auklėjimas ir jų ateitis – tema, kuri visuomet kelia tėvams nerimą, bet kartais šis rūpinimasis įgauna specifinę formą. Rytoj Seime ketinama rengti spaudos konferenciją „Vaiko teisių konvencija. Prietarais pagrįstos baimės“. Dar šiek tiek anksčiau Seimo nariai sulaukė leidinių apie Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą „Vaiko apsauga“. Šis leidinys ir pati konferencija sulaukė aštrios visuomenės veikėjos Mildos Bartašiūnaitės kritikos.

Muzika ir pasakos – jų derinys šį sekmadienį, lapkričio 24 d., karaliaus „Skalvijos“ kino centre. Šeimoms su vaikais skirtas „Karlsono kinas“ žiūrovus pasitiks muzikinėmis pasakomis, o po seanso surengs neįprastas garso dirbtuvėles. Iš pradžių vaikai „klausysis“, kaip skamba filmas, o vėliau patys taps filmų kompozitoriais: kurs ir įrašinės savo garso takelį. Tam jie panaudos atsineštus savadarbius muzikos instrumentus, įvairius buities rakandus.

Vaikai gali prikrėsti pačių įvairiausių išdaigų, o sumanūs tėvai jas nuotraukose. Pasigrožėti mažųjų išdaigininkų pokštais siūlome balsas.lt galerijoje.

Dabartinių vaikų fizinė būklė yra prastesnė negu jų tėvų: tyrimai, kuriuose dalyvavo milijonai vaikų visame pasaulyje, parodė, kad jie įstengia nubėgi mažesnį atstumą ir lėčiau negu jų tėvai pajėgdavo vaikystėje. Dabartiniams vaikams vienos mylios (1,6 kilometro) distanciją įveikti prireikia vidutiniškai 90 sekundžių daugiau negu to paties amžiaus vaikams prieš 30 metų. Tuo tarpu su širdies veikla susiję fiziniai rodikliai 9–17 metų vaikų grupėje pablogėjo 5 proc.

Dabartinių vaikų fizinė būklė yra prastesnė negu jų tėvų: tyrimai, kuriuose dalyvavo milijonai vaikų visame pasaulyje, parodė, kad jie įstengia nubėgi mažesnį atstumą ir lėčiau negu jų tėvai pajėgdavo vaikystėje. Dabartiniams vaikams vienos mylios (1,6 kilometro) distanciją įveikti prireikia vidutiniškai 90 sekundžių daugiau negu to paties amžiaus vaikams prieš 30 metų. Tuo tarpu su širdies veikla susiję fiziniai rodikliai 9–17 metų vaikų grupėje pablogėjo 5 proc.

Vokietijos ir Nyderlandų pareigūnams pagal DNR tyrimus pavyko nustatyti moterį, vokietę, kuri paliko savo du kūdikius skirtingose Vokietijos ir Nyderlandų sienos pusėse, antradienį pranešė policija. Pasak Kelno policijos atstovo Christopho Gilleso (Kristofo Gileso), gavę naudingos informacijos iš vietos gyventojų, pareigūnai rado netoli Kelno gyvenančią 25 metų moterį. Informacijai pasitvirtinus, moteris prisipažino, kad ji yra du vaikus palikusi motina.

Nuo šiandien septynias dienas Lietuvą ir dar daugiau nei 100 pasaulio šalių vienys bendra Visuotinės švietimo savaitės idėja. Šiukšlinimas, neatsakinga vartotojiška kultūra, besaikis gamtos išteklių naudojimas – tai tik kelios temos iš jaunimui ir pedagogams skirtų renginių bei konkursų ciklo, prie kurio prisideda ir populiarūs muzikos atlikėjai Gabrielius Liaudanskas-Svaras bei DJ Mamania.

Nors mažieji visuomet pilni nesibaigiančių lūkesčių bei pageidavimų ir nori visko daug, čia ir dabar, tačiau tėveliams tenka rinkti dovanėles ir pasukti sukti galvas, kaip čia įtikti ir nenuliūdinti savo atžalų per Kalėdas. Aišku, visų pageidavimų išpildyti neįmanoma, tad, ką dovanos tėveliai, o ką – atneš Kalėdų senelis. Taigi, jei jau ėmėte sukti galvas dėl kalėdinių dovanų, tai bent jau ką padovanoti mažiesiems neturėtų būti problema.

Ieškote nerealios pramogos savo išdykėliams? Nežinote, kur nusivesti savo gudruolį? Tuomet ženkite žingsnį į praeitį ir nuveskite juos iš arti susipažinti su priešistoriniais gyviais – dinozaurais. Dabar yra puiki galimybė tai padaryti Londono teatre „Phoenix Theatre“, ir dar su nuolaida! Po itin sėkmingo turo po Jungtinę Karalystę „Dinosaur Zoo“ šou atvyksta į Londoną.

Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.

Ar būna taip, kad užėjus įvaiko kambarį tiesiog rankos nusvyra? Ar kartais tenka pakelti balsą, kad priverstumei vaiką susitvarkyti savo žaislus ar mokyklinius reikmenis, drabužius? Ar jauti, kad daugiausiai laiko namų ruošoje atima vaiko jovalo kuopimas? Jei taip, tai pagalvok... Juk vaikas negimė niekšu, kuris nenori tvarkytis kambario. Jis gimė tiesiog vaiku, kuris nemoka to padaryti.

Socialine pagalba ir aplinkosauga besirūpinančios organizacijos KEROL atstovas Nerijus M. balsas.lt pasakojo, kad lietuvių tauta nėra šykšti, tačiau kartais, anot jo, tiesiog bijoma, jog paaukoti daiktai ar pinigai nepasieks adresato. „Užsiimame neformaliu ugdymu. Siekdami prisidėti prie gamtos užterštumo mažinimo, antrus metus sodiname ąžuolus, renginiuose skatiname atliekų rūšiavimą, bei senų, nenaudojamų daiktų perdirbimą.

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje šiemet skirtas ypatingas dėmesys lapkričio 16 dieną minimai Tarptautinei tolerancijos dienai. Moksleiviams visą savaitę primenama tolerancijos svarba, vaikai raginami atsigręžti į sunkiai sergančius bendramokslius ir visos Lietuvos vaikus, teigiama pranešime spaudai.

 Pasaulio žiniasklaidoje publikacijas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą galima skaičiuoti jau ne šimtais ar tūkstančiais, tačiau kojos į šias teritorijas neįkėlusiam žmogui sunku įsivaizduoti, kaip atrodo paprastų žmonių kasdienybė. Skambūs politikų šūkiai ar demonstruojama įspūdinga karinė galia slepia dar vieną „dulkių sluoksnį“ – eilinių žmonių gyvenimą. Neseniai iš Vakarų Kranto, Palestinos, grįžusi Viktorija Dapkutė sutiko pasidalyti kelionės ir savanorystės patirties įspūdžiais.

 Mintinai skaičiuojantis ir vokiškai šnekantis keturmetis lietuvis kol kas dar atrodo utopija. Visgi alternatyvūs mokymo metodai gali padėti pasiekti net mažiausiai įtikimus mokymosi tikslus. Tai naudinga ne tik ugdant mažamečius, bet ir besiruošiant brandos egzaminams.

Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyrius skaičiuoja, kad šių metų rudenį daugiau nei tūkstantis vaikų nepateko į ikimokyklines įstaigas. Rytoj vyksiančio Kauno miesto tarybos posėdžio metu „Vieningo Kauno“ atstovai pateiks konkrečius siūlymus kaip padidinti darželių vietų skaičių. „Mieste švelniai auga gimstamumo kreivė. Tai džiugi žinia.

Mano dvejų su puse metų sūnus kalba labai nedaug. Tiesiog sako tik pavienius žodžius. Šeimos gydytoja pasiūlė kreiptis pagalbos į specialistus, nes esą jo raida sutrikus. Draugė ramina, kad nėra čia ko labai išgyventi. Dabar visi vaikai pradeda kalbėti vėliau. Kaip elgtis? Ar tai iš tiesų gali būti koks nors sutrikimas.