vadovėliai

Naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skirta 10,17 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot jos, ši suma papildys kitų metų vadovėliams įsigyti skiriamą biudžetą. Iš viso 2025-aisiais tam numatyta 25 mln. eurų. Valstybės biudžete vadovėliams suplanuota 15 mln. eurų. Nuo šių mokslo metų visi mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

Naujų vadovėlių laukiantiems mokytojams ir mokiniams prasta žinia iš valdžios – kitų metų biudžete vadovėliams suplanuota 10 milijonų eurų mažiau nei šiemet. Šiemet vadovėliams pirkti valdžia skyrė 23 milijonus eurų, iš kurių beveik pusė buvo iš europinės paramos. Kitiems metams biudžete valdantieji numatė 15 milijonų eurų. O ar bus europinių pinigų, dar nežinia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Kitais metais vadovėliams ir mokymo priemonėms bus skiriama beveik 29 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos duomenimis, tai bent dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas. Šiemet tam skirta per 27 mln. eurų.

Per šimtą Lietuvos mokyklų matematikos vadovėlius įsigijo iš bendros Lietuvos, Olandijos ir Rusijos įmonės „TEV“, pirmadienį pranešė LRT radijas. Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas Tadeušas Šeibakas radijui teigė, kad akcininkas iš Rusijos niekaip nedaro įtakos vadovėlių turiniui, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad akredituojant vadovėlius akcininkų sudėtis nėra nagrinėjama.

Daug aistrų ir diskusijų sukėlusi „Gyvenimo įgūdžių“ programa moksleiviams, kai kuriems pedagogams ir politikams bado akis ir dėl sąsajų su konservatorių partija. Konkrečiau – su Seimo nario Lino Slušnio šeimos verslu. Paaiškėjo, kad pačią programą ir jos rekomendacijas rengė jo žmona. L. Slušnys su žmona parengė ir knygas bei pratybas, kurias pardavinėja mokykloms – dėžes į jas vežioja pats parlamentaras.

Mokyklose pradėjus diegti atnaujintas ugdymo programas, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina, kad šiuo metu yra parengti 37 iš 52 naujų vadovėlių atnaujintu turiniu. Pasak jo, nebuvo įmanoma išvengti vadovėlių ir mokymo medžiagos vėlavimų, nes visų mokomųjų dalykų turinys buvo naujinamas vienu metu. „Atnaujiname praktiškai viską, visus dalykus vienu metu.

Nuo šių mokslo metų atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Jose atsiras tokie dalykai kaip astronomija, filosofija ar net musulmonų sunitų tikyba, o mokytojai gaus daugiau laisvės planuoti pamokas. Pedagogai sako, kad naujovės nėra blogos, bet trūksta mokymo priemonių – reikia užsakyti vadovėlius, kurių jie dar nė nematė, o kai kuriems dalykams vadovėlių lietuvių kalba apskritai nebus.

Leidėjai teigia neradę klaidų savo vadovėliuose, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutarta konsultuotis leidžiant naujas mokymo priemones. Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio. „Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado.

Švietimo ministerija raštu įpareigojo mokyklas išimti iš ugdymo proceso netinkamus rusiškus vadovėlius ir apskritai juos pašalinti iš bibliotekų, pasigirdus svarstymų juos kol kas sandėliuoti. Ketvirtadienį ministerija Savivaldybių švietimo skyrių vadovams išplatintame laiške ministerija nurodė, kad vadovėliai „V dobryj put! A2.2.“ negali būti naudojami ugdymo procese.

Skandalu virtęs rusų kalbos vadovėlis jau išimamas iš apyvartos, mokykloms jį naudoti uždrausta. Kol Rusija vykdo karą prieš Ukrainą, moksleiviai atėję į pamokas ir atsivertę vadovėlį „V dobryj put!“ skaitė apie Putino Rusiją, kaip apie draugišką ir demokratišką šalį. Šiame vadovėlyje dargi paaiškinta, kaip pasigaminti vizas, nukeliauti į Maskvą ir ką joje aplankyti.

Ketvirtadienį eidamas 84-uosius metus mirė muzikologas, pedagogas, muzikos vadovėlių autorius Eduardas Juozas Balčytis, pranešė Šiaulių miesto savivaldybė.

Ugdymo turinys mokykloms, ypač atsižvelgiant į atsiradusį nuotolinio mokymo poreikį, turi atsirasti ne tik vadovėliuose, bet ir skaitmeninėse platformose, portalui LRT.lt sako prezidento patarėja Sonata Šulcė. „Kadangi mes nežinome, kaip mokymo procesas vyks rudenį, labai svarbu, kad ministerija identifikuotų, kad taupant mokytojų resursus ir gerinant ugdymo kokybę, kuri vienoda ir prieinama visiems mokiniams, būtų sukurta ta mokymosi bazė“, – sakė S. Šulcė.

Estijos švietimo ir mokslo ministerija atšaukia anglų kalbos vadovėlį, kuriame Krymas yra priskirtas Rusijai. Leidykla turės ištaisyti prieš dvejus metus į vadovėlį įtrauktą pasaulio žemėlapį, kurį autoriai surado interneto platybėse, antradienį pranešė transliuotojo ERR portalas. Paaiškėjo, kad 2018 metais leidykla „Studium“ išleido serijos „I Love English“ anglų kalbos vadovėlį su pasaulio žemėlapiu.

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje, rašoma „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilkienės pranešime žiniasklaidai.

Lygių galimybių kontrolieriams užkliuvo mūsų šalies moksleivių vadovėliai ir pratybos – esą labai blogai, kad juose moterys augina gėles ir pluša virtuvėje, o vyrai taiso automobilius ir atranda pasaulį. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus, stereotipai formuoja neteisingą vaikų pasaulio suvokimą ir apie moterų pasiekimus mokymo priemonėse reikėtų rašyti daugiau.

Kovo 2 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko leidėjų, pedagogų, tėvų, moksleivių atstovų pasitarimas, kurio metu diskutuota dėl vadovėlių leidybos tvarkos atnaujinimo. Susitikimo metu aptartos priemonės, kaip gerinti vadovėlių kokybę ir kokios permainos būtinos juos rengiant ir vertinant. Tai ypač svarbu atnaujinant ugdymo turinį: mokymo priemonės turi jį atitikti, turi būti užtikrinta jų įvairovė ir kokybė. „Mokytojai dabar gali rinktis iš gausybės ugdymo priemonių, mokymo šaltinių.

Vienai dienai į šalį atidėję interneto platybėse besisukančius vaizdo įrašus, negalime nepastebėti knygų. Kuomet specialistai aiškina, kad knygų jauni žmonės skaito vis mažiau, tėveliai ir visuomenės veikėjai viešai dalinasi juos šokiravusiomis vadovėlių ištraukomis. Portalas tv3.lt sulaukė kiek daugiau nei dešimties skaitytojų laiškų su to pačio vadovėlio ištrauka. Netrukus, socialiniuose tinkluose išplito ne tik minimas atvejis, bet ir keletas panašių į šį.

Kol valdžia gyvena savo iliuzijų pasaulyje apie nemokamą mokslą, geras mokymosi sąlygas, mokyklų aprūpinimą vadovėliais, tėvai viešina ir atskleidžia kitokią realybę. Viena mama piktinasi, kad savo penktokui vaikui buvo priversta pirkti ne tik anglų kalbos pratybas, bet ir vadovėlį. Už juos teko pakloti apie 22 eurus.

Laikas nuo laikas viešų diskusijų akiratyje atsiranda mokiniams skirti vadovėliai. Forumai lūžta nuo mamyčių diskusijų apie vieną ar kitą knygos iliustraciją, tekstą. Visgi, visuomenė pasidalina į dvi barikadų puses: vieni teigia, kad tai tik perdėta „supermamyčių“ reakcija ir priekabumas, kiti įžvelgia atsainų bei netinkamą vaikų auklėjimą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.

Vasario 19-22 dienomis vyksiančios Vilniaus knygų mugės lankytojai turės galimybę gyvai pamatyti, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi vadovėliai. Leidykla „Šviesa“, šiemet mininti savo 70-metį, kviečia visus mugės lankytojus į retrospektyvinę vadovėlių parodą, kurios metu bus galima susipažinti, pavartyti ir apžiūrėti daugiau nei pusšimtį 1945-2015 metais leidyklos išleistų vadovėlių bei palyginti, kaip mokėsi skirtingos kartos.

I.VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA Jau mokyklos suole Istorija formuoja asmenybės mentalitetą. Atėjo laikas Lietuvos istorijos vadovėliuose mokykloms pateikti esminius tragiškos Lietuvos istorijos faktus apie laukinių rusų ordų antplūdį 1654-1655 metais („TVANAS“), apie 17 amžiaus vidurio lietuvių genocidą, kai buvo nužudyta 70 proc., apie 2 milijonai Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius, buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų. Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Valstybės kontrolei atlikus tyrimą dėl mokinio krepšelio lėšų panaudojimo, paaiškėjo, kad mokyklose dažnai lėšos naudojamos ne mokymo procesui tobulinti, o mokytojų atlyginimams išmokėti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Praėjusį šeštadienį prie apskritojo TV3 azartiškojo žaidimo „Kas? Kur? Kada?“ stalo žaidusi spalio serijos finalą, Aurelijaus Katkevičiaus komanda patyrė triuškinantį fiasko. Žinovai TV3 Žiūrovų komandai pralaimėjo rezultatu 1:6. Intelektualai nesuvaldė ašarų, o kapitonas už vieną papildomą klausimą atsisakė „Kas? Kur? Kada?“ klubo ordino. Šį šeštadienį, lapkričio 11-ąją, 22.30 val. TV3 Žiūrovų komanda patikrins Gintauto Bagždiūno komandos išmonę.

Kai kurie Kauno bendrojo lavinimo mokyklų penktųjų klasių moksleiviai dar šįmet galės mokytis ne tik iš tradicinių popierinių vadovėlių, bet ir naudodami skaitmenines mokymo priemones. Tokią galimybę jie turės nuo lapkričio. Dalyvauti Mokyklų tobulinimo programos plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ šalies mokyklas pakvietė Švietimo ir mokslo ministerija. Projektu susidomėjo 27 Kauno ugdymo įstaigos.

Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius. Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.

Girdėdama susirūpinusių pirmokėlių tėvų kalbas apie brangų vaikų paruošimą mokyklai galvojau, kad pilnas krepšys pirmoje klasėje būtinų prekių kainuotų ne daugiau kaip 200 litų. Toli gražu – užsukus į parduotuvę paaiškėjo, kad 200 litų gali kainuoti vien kuprinė. Pamėginu patikrinti, ar pavyktų apipirkti pirmokėlį neviršijant šios sumos.

Britanijos universitetuose besimokantys studentai keičia savo įvaizdį ir mokslams pradeda skirti daugiau dėmesio nei vakarėliams, rašo The Independent. Apklausoje dalyvavo 130 besimokančių studentų ir asmenys, neseniai pabaigę universitetus. 81% vis dar studijuojančių asmenų teigė, jog esant pinigų trūkumui, jie taupytų norėdami susimokėti sąskaitas, o ne nueiti į vakarėlį. 73% universitetus pabaigę asmenys sąskaitas nurodo kaip prioritetą.

Išeivijos lietuviai ir Sibiro tremtinių palikuonys pasigenda lietuvių kalbos mokytojų savo mokyklėlėse.Užsienio lietuviai turi daug pastabų ir dėl mokyklinių lietuviškų vadovėlių, grožinės literatūros vaikams, žodynų prieinamumo svetimame krašte puoselėjant lietuvių kalbą ir lietuvybės jausmą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams į savivaldybių socialinės rūpybos skyrius vis dar plaukia tėvų, prašančių nemokamo maisto mokyklose, prašymai. Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė sako, nuo liepos 1 d. iki šios dienos Tauragės rajono gyventojai pateikė 1581 prašymą dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, pernai per tą patį laikotarpį buvo pateikti 1624 prašymai.

Sukurta virtuali biblioteka, kurios „atmintyje“ – visi ugdymo procese tinkami naudoti vadovėliai ir naujausi jų pavyzdžiai, čia bus galima perskaityti ekspertų recenzijas ir pareikšti savo nuomonę. Nuo rugsėjo 1 d. ši informacija jau prieinama vartotojui atidarytoje Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje (www.vadoveliai.eu; www.vadoveliai.emokykla.lt). Šiuo metu į duomenų bazę įtraukta per 500 Lietuvoje išleistų vadovėlių, o likusieji ją užpildys maždaug per mėnesį.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras parengė ir išleido tris mokymo(si) priemones (vadovėlius ir mokytojo knygas): „Matematika 1–4 klasei“, „Biologija 7 klasei“ ir „Geografija 8 klasei“. Jos skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokyti(s). Leidiniai bus perduoti toms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios jų pageidaus, ir kuriose mokosi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

Lenkijos švietimo ministerija planuoja tautinių mažumų mokykloms vadovėlius rengti elektronine versija. Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai nepritaria tokiems užmojams ir sako, kad jau dabar kai kurios klasės išvis neturi jokių vadovėlių lietuvių kalba, praneša LTV „Panorama“. Lenkijos švietimo ministerija skelbia, kad leidžiant tautinių mažumų mokykloms vadovėlius, kitąmet prioritetas bus elektroniniai vadovėliai. Taip būtų sumažintos leidybos išlaidos.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.

Elektroninį popierių kurianti bendrovė „E Ink“ ketina kurti savo elektroninių knygų skaitytuvus. Skelbiama, kad „E Ink“ ruošiasi investuoti 6,61 milijardo dolerių į naują įmonę Kinijos teritorijoje. Įmonė projektuos elektroninių knygų skaitytuvus, kurie pirmausia bus skirti švietimo reikmėms. Nauji įrenginiai su ekranais iš elektroninio popieriaus turės pakeisti tradicinius vadovėlius.

Pratybų sąsiuviniai, uždavinynai, užsienio kalbų užduočių leidiniai. Mažiausiai už tokį rinkinį tėvai pakloja ne vieną šimtinę litų. Sutaupyti jiems padeda pigiau kainuojančios naudotos knygos. Užuot mokėję už naujus vadovėlius, moksleiviai ieško jau naudotų, rašo  "Lietuvos rytas". Vilnietė reklamos specialistė Jolanta V. – pirmokės ir pirmakursės motina.

Prasidėjo projektas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti elektroninio turinio galimybes mokymui ir mokymuisi įvairiuose nešiojamuosiuose įrenginiuose. Vakar Vilniuje įvyko „Kūrybinė laboratorija“, po kurios bus atrinktos  mokyklos, kuriose pasirinktų klasių mokiniams visiems mokslo metams bus suteikti elektroninių knygų skaitytuvai su leidyklos „Šviesa“ pateiktu mokymosi turiniu, teigiama Švietimo informacinių technologijų centro ir bendrovės „Omnitel“ pranešime.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuaidėjo iškilmingas pažadas: vadovėliai moksleiviams buvo, yra ir bus nemokami. Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos nustėro: vadovėliai buvo ir yra mokami. Ar kitąmet bus kitaip, labai abejojama. Mat pirkti brangias mokymo priemones reikalauja mokytojai, kurių niekas nedrausmina.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.