V. Usonis

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Nuo COVID-19 visuotinės vakcinacijos įvedimo praėjo daugiau nei pusė metų, kai kurie žmonės pirmąsias vakcinos dozes gavo beveik prieš metus. Dabar jau galima skiepytis trečiąja vakcinos doze, tačiau gyventojai to daryti neskuba. Ligoninės perspėja, kad šis laukimas pavojingas – palatos jau pildosi trečios vakcinos dozės nespėjusiais gauti pacientais. Tiesa, jie suserga lengviau, bet vis tik ilgainiui imunitetas blėsta.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Ekspertai įspėja apie viešojoje erdvėje sutinkamą jokiais moksliniais šaltiniais nepagrįstą, žmones klaidinančią informaciją apie skiepus ir žalą sveikatai. Sunerimę ir skiepų nauda neabejojantys gyventojai piktinasi, kad dezinformaciją skleidžiantys asmenys klaidinančias skrajutes neša jau tiesiai ir į pašto dėžutes.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Vakcinavimo nuo Covid-19 tempui šalyje greitėjant ir į šį procesą įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių, vienai grupei skiepo dar teks palaukti – vaikams skiepytis neleidžiama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo klastingojo viruso gali tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Mokslo metams nespėjus kaip reikiant įsivažiuoti jau fiksuojama virš dvidešimt ugdymo įstaigų, kurių auklėtiniams diagnozuota COVID-19 infekcija, virš 300 moksleivių yra izoliuoti. Medikai savo ruožtu ramina, kad naujausios žinios patvirtina, kad vaikų imlumas šiam virusui gerokai mažesnis, tačiau įspėjo, kad mokykloms kol kas reikia padidinto epidemiologinio budrumo.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paminėjo 40-metį, kai išnyko viena baisiausių užkrečiamųjų ligų pasaulyje – raupai. Iš ligų žemėlapio dingsta ir poliomielitas – liga, kuri Lietuvoje paskutinį kartą registruota 1977 m., o pasaulyje šiuo metu diagnozuojama tik Afganistano ir Pakistano pasienyje, nors 6-ajame dešimtmetyje buvo didžiulė šios ligos epidemija JAV. Prie minėtų ligų suvaldymo labiausiai prisidėjo skiepai, kurie įvardijami kaip didžiausias XX a. medicinos išradimas.

Gydytojams jau kurį laiką nerimą kelia paslaptinga vadinama vaikų liga, siejama su COVID-19 infekcija. Nors Kawasaki-like sindromas (toliau – Kawasaki liga) Lietuvoje kol kas dar nebuvo užfiksuotas, neseniai JAV mokslininkai oficialiai patvirtino uždegiminio sindromo sąsajas su koronavirusu, o Pasaulio sveikatos organizacija net įteisino atskirą terminą. Gydytojo infektologo prof.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jeigu tik šiandien kažkas atvežtų vakciną prieš COVID-19 virusą – tai iš karto prie skiepų nusidriektų eilės. Profesorius teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks greitai. „Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Tai yra optimalūs terminai. Kalbant apie COVID-19 grėsmę, tai situacija yra kita.

Daug tiek tautiečių, tiek miestų merų pasipiktinimo sukėlęs Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymas 14 dienų savivaldybės numatytose patalpose privalomai karantinuoti visus grįžusius į Lietuvą galiojo vos kelias dienas. Jau nuo šiandien dalis asmenų, sutikusių su karantino režimo sąlygomis, galės izoliuotis savo patalpose. Vis dėlto gydytojai šiuo klausimu laikosi nevienodos nuomonės.

„Net ir agresyviausiems „antivakseriams“ visada sakiau – sėskime prie stalo ir kalbėkimės. Ar mes priešai? Jums rūpi vaikų sveikata, man irgi. Tam skyriau beveik 50 metų savo karjeros, visą sąmoningą savo gyvenimą dirbau vaikų gydytoju, nenubraukite mano patirties ir žinių, o įdarbinkime tai.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos. „Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo.

Nors apklausos rodo, kad net kas antra šeima, auginanti vaikus iki 10 metų, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos, uoliai valstybės kompensuojamomis vakcinomis vis dar neskubama naudotis. Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), nuo vakcinos kompensavimo pradžios pernai metų liepos 1 d., sudaryta pirkimo sutartis 90 tūkst. dozių vakcinos įsigyti. Iš šio kiekio – 55 tūkst. dozių jau yra Lietuvoje, dar 35 tūkst. bus pristatyta dalimis pagal poreikį.

Europoje plinta mirtimi pasibaigti galinti liga – tymai. Per metus sergamumas šia itin užkrečiama liga kontinente padidėjo net 8 kartus. Medikai tvirtina, kad vienintelė to priežastis – vengimas skiepytis. Lietuvoje kol kas sergamumas šia Itin užkrečiama liga yra minimalus, tačiau jei nesiskiepijimo mados plis, galime lengvai pasivyti Europą, mat jau dabar Lietuvoje yra net 30 tūkst. nepasiskiepijusių vaikų, ir tymais užkrėsti ir susirgti gali ypač lengvai. Tymai grįžta į Europą.

 Specialistai praneša, kad Lietuvoje didėja sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per paskutinę sausio savaitę Lietuvoje užregistruota apie tris kartus daugiau gripo atvejų nei savaitę anksčiau. Taip pat trečdaliu daugiau užregistruota peršalimo ligų atvejų. „Ketvirtos šių metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis Lietuvoje siekė 79 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Registruota 274 gripo ir daugiau kaip 23 tūkst.

Gydytojai šokiruoti – vis daugiau tėvų atsisako skiepyti vaikus.  Skiepai nuo gripo, nors, kaip ir kasmet, artėja jo epidemija, taip pat daug kam kelia abejonių. Atsigręžę į ekologiją ir natūralumą, daugelis atsisako cheminių vaistų  ir gydosi žolelių arbatomis. LNK laidoje „Valanda su Rūta“ šį ketvirtadienį – abi pusės. Vieni už skiepus ir klasikinę mediciną, kiti – atsisakiusieji skiepų dėl karčios patirties arba pasisakantieji prieš nenatūralius gydymo būdus.