v. šapoka

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

Po premjero Saulius Skvernelio bei kitų ministrų susitikimo su Savivaldybių asociacijos atstovais, kuriame diskutuota apie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimą, numatyta peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo kriterijus, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių galimybių.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą. Tikimasi, kad tai paskatins žmones sąžiningai ir savanoriškai mokėti mokesčius.  Sąžiningas ir savanoriškas mokesčių mokėjimas, o taip pat išlaidų skaidrumas ir efektyvumas – tikslai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, turi būti siekiama visuomenei aiškiai parodant, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius.

Europos Sąjunga iš dalies finansuos valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energijos“ vystomą 380 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą. 153 mln. eurų parama, arba 40,2 proc. projekto vertės, jėgainei numatyta 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimuose, kuriuos patvirtino Europos Komisija (EK). Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.

Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai. Finansų ministras sako, kad loterijos likimas paaiškės dar šį mėnesį, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad loterija pradėtų veikti nebent rudenį.

Lietuvos bankas perspėja gyventojus dėl įtariamos „Gold Line International“ finansų piramidės, dėl jos veiklos kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą Lietuvos bankas, įtardamas sistemą „Gold Line International“ dėl neteisėtos veiklos ir pinigų viliojimo iš Lietuvos gyventojų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ar kitaip užkardyti galimai nusikalstamą jos veiklą.

Jau kuris laikas viena populiariausių ekonominių temų Lietuvoje – investicijos. Aukščiausia šalies valdžia neriasi iš kailio, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą. Peržvelgus kelerių paskutinių metų Vyriausybės nuveiktus darbus, galima tvirtinti, kad susidomėjimas investavimo galimybėmis Lietuvoje yra.