v. putinas

Rusijoje šiuo metu „YouTube“ žiūrovų tarpe itin populiarios „rapo kovos“ (ang. rap battle), rodos persimetė ir į šalių prezidentų neoficialią diplomatinę kalbą. Tiesa, P. Porošenka ir V. Putinas nerepuoja, o cituoja klasikų eiles. Ukrainos prezidentas šią savaitę paskelbus Ukrainos bevizį režimą Europos Sąjungoje, savo gyventojams pareiškė, kad ta diena yra „paskutinis „Viso gero“ sovietinei ir Rusijos imperijoms“ ir pacitavo rusų poezijos klasiką M. Lermontovą.

Vladimiras Putinas šiandien beveik keturias valandas atsakinės į iš anksto paruoštus klausimus, nors Kremlius dievagojasi, kad iš anksto paruoštų klausimų ten nėra, bei pasakos rusams, kaip reikia „dar šiek tiek pakentėti, o tada tai užgyvensim“. Klausimai, standartiškai prasidėjo nuo vidaus problemų – mažo uždarbio ir pensijų. Rusijos prezidentas džiaugėsi įveikta recesija ir žadėjo pasidomėti, kodėl tokie maži šalyje atlyginimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu JAV režisieriui Oliveriui Stone’ui papasakojo apie savo dukteris, jų šeimas ir santykius su jais. Jis pabrėžė, kad didžiuojasi savo vaikais ir kartais diskutuoja su žentais. Pasak valstybės vadovo, jo dukterys nėra susijusios su politika ar stambiu verslu ir užsiima mokslu bei išsilavinimu. „Jos neužsiima politika, jos neužsiima jokiu stambiu verslu. Jos užsiima mokslu, išsilavinimu.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikvietė NBC žurnalistę Megyn Kelly užduoti jam klausimus tiesiog vykstančio pompastiško forumo metu, jis tikriausiai galvojo, kad jam bus paprasčiau, negu Donaldui Trumpui, stojusiam į konfrontaciją su M. Kelly rinkiminės kampanijos 2016-aisiais metu. Tačiau nepavyko, „The Washington Post“ rašo Davidas Ignatiusas.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

OPEC šalys daugelį mėnesių įnirtingai tarėsi dėl naftos gavybos kvotų mažinimo. Galų gale, daugiausiai karteliui nepriklausančios Rusijos ir Saudo Arabijos derybininkų pastangomis, praėjusį savaitgalį atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Tačiau rinkos į tai sureagavo jiems netikėta linkme – nukrito dar labiau, rašoma „Die Welt“. Rinkų reakcija tapo smūgiu į veidą naftą eksportuojančios šalims. Per paskutinius mėnesius jie padarė viską, kas buvo įmanoma tam, kad pasiektų kainų augimo.

Praėjus trims metams nuo Krymo aneksijos ir sankcijų Maskvai įvedimo dėl Ukrainos puolimo iš Rusijos sklinda prieštaringi signalai dėl jos ekonomikos būklės. Daugelis faktorių, vienok, nurodo tai, kad artėja rimta griūtis, po kurios seks ir tolimesni sukrėtimai, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Prekyba nafta užtikrina 26 proc. Rusijos pajamų valiuta. Maskvos Carnegie centro duomenimis, federalinis biudžetas 84 proc. yra užtikrinamas pajamomis iš naftos eksporto.

Saudo Arabijos ir Rusijos nuomonės skiriasi praktiškai visais klausimais, įskaitant net ir karo Sirijoje klausimą, politiką Irano atžvilgiu ir ryšius su Vašingtonu.

Prezidentas Donaldas Trumpas – ne vienintelis amerikiečių lyderis, rodantis keistą prieraišumą rusų prezidento Vladimiro Putino režimui. Prisiminkime, pavyzdžiui, ką skandavo Šarlotesvilyje kelios dešimtys fakelais mosavusių demonstrantų, kurie praėjusį šeštadienį pateko į vietos televizijos reportažą dėl paminklo, susijusio su konfederatais (pietiečiai vergvaldžiai) demontažo, „The Chicago Tribune“ rašo Clarence’as Page’as. „Rusija – mūsų draugas! – šaukė jie.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Pekine vykusiame susitikime gegužės 14-ąją Kinijos lyderiai pristatė koncepciją to, kaip jie įsivaizduoja, taps naująja pasaulio santvarka. Verslo ir politikos forumas „Viena juosta, vienas kelias“ yra Kinijos atsakas į Davosą, o jo idėjinis pagrindas yra senovinio Šilko kelio dvasios tęstinumas. Kalbėdamas renginio atidarymo metu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažymėjo, kad ši iniciatyva yra tarptautinio pobūdžio, tuo atsakydamas kritikams, kurie kaltina jog projekte dominuos Kinija.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Balandį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas susitiko su savo kolegomis Maskvoje, o taip pat ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Tillersonas išsakė JAV nerimą dėl to, kad dviejų šalių santykiai atsidūrė „neregėtose žemumose“. Anksčiau šią savaitę R. Tillersonas perspėjo, kad Basharo Assado režimo palaikymas Sirijoje neatitinka jų pozicijos, rašoma „The Washington Post“. 2015 metais Maskvoje buvo priimta Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategija (NSS), dokumentas apie šali...

Pirmasis per dvejus metus Angelos Merkel vizitas į Rusiją suteikia tik labai menką viltį, kad įtampa tarp Berlyno ir Maskvos sumažės, rašoma „Financial Times“. Abu lyderiai, kurių susitikimas įvyks antradienį, turi gilius nesutarimus dėl eilės klausimų: pradedant karai Ukrainoje bei Sirijoje ir baigiant kaltinimais Kremliui dėl įtakos Vakarų Europoje vykstantiems rinkimams.

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Dislokavusi „Iskander“ kompleksus Kaliningrade, Maskva į pavojų pastatė pagrindinius Europos miestus. Atsakydama į tai NATO perkėlė savo batalionus ir naujausius „nematomus“ naikintuvus į Baltijos šalis. Tuo pat metu Kremlius giriasi ginklų pardavimais. Kaliningradas 2016-ųjų spalį Rusija realizavo jau seniai regztą planą dislokuoti „Iskander“ Kaliningrado teritorijoje. Dabar didžiausi Europos miestai tapo potencialiai pažeidžiamais.

Kremlius neplanuoja okupuotos Donbaso dalies prisijungti prie Rusijos arba pripažinti jos kaip atskiros valstybės. Vietoje to Rusija yra pasirengusi įvykdyti „palaipsninę Donbaso integraciją“, rašoma „Bloomberg“ kurie remiasi savo šaltiniais Rusijoje. Kuo tai skiriasi nuo elementarios aneksijos, leidinys nepaaiškina, tačiau net trys skirtingi šaltiniai patvirtino, kad bus vykdoma „skirtingų etapų integracija“, kuri leis Donecko ir Luhansko sritis „visiškai atskirti“ nuo Ukrainos.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Sirijos valdžia pirmą sykį pripažino, jog disponuoja cheminiu ginklu 2012-ųjų liepą. Jungtinių Tautų organizacijos vertinimu, šalyje prieš prasidedant pilietiniam karui buvo tūkstančiai tonų atsargų. Sirijoje veikė penkios zarino, iprito, VX dujų ir kitų rūšių cheminių ginklų gamyklos, rašoma „currenttime.

Populiarus posakis apie didžiąją mūsų rytų kaimynę sako, kad Rusijos protu neįmanoma suvokti. Šis posakis regis idealiai tinka apibūdinti Kremliaus užsienio politikai, mat nuspėti ką darys Vladimiro Putino režimas yra ypač sunku. Tačiau yra viena svarbi detalė, kuri atskleidžia Rusijos užsienio politikos paslapties skraistę.

Maksimas Miščenka – vienas iš žinomiausių dutūkstantųjų prokrelimškų judėjimų aktyvistų, žmogus iš Vladislavo Surkovo ir „Rusmolodiož“ epochos, kuomet šie atliko pagrindinį propagandinį vaidmenį, netrukus sės į kalėjimą dviem su puse metų dėl sukčiavimo.

Rusijos samdiniai mažiausiai kelis mėnesius dirbo Libijoje, atskleidė informaciją „Reuters“ didelės samdomų karių grupuotės vadas Olegas Krinicynas. Samdiniai lankėsi toje šalies pusėje, kurią kontroliuoja JT nepalaikoma šalies valdžia. Antradienį buvo paskelbta, kad Rusijos spec. daliniai užfiksuoti ir Egipte. Pasak cituojamo O. Krinicyno, kelios dešimtys samdinių Libijoje, generolo Khalifa Haftarao kontroliuojamoje teritorijoje, dirbo iki 2017-ųjų vasario.

Nuo tada kai amerikiečių spec. tarnybų vadovybė apkaltino Rusiją įsipainiojus į lapkritį vykusius prezidento rinkimus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tenka nuolat neigti kaltinimus tuo, kad jis yra Kremliaus marionetė, rašo Marcas Bennettsas leidiniui „Politico“. Yra ir kitas Kremliaus kišimosi paaiškinimas. Jis gali pasirodyti nelogiškas, tačiau nesant realių įrodymų to, kad Trumpas „yra Putino kišenėje“, turi ne mažesnę teisę į gyvavimą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Rusiją tarptautinių sutarčių su Baltarusija nesilaikymu, įskaitant ir pastaruoju metu nuskambėjusių įtampų dėl sienos apsaugos. Apie tai prezidentas paskelbė savo kasmetinės spaudos konferencijos metu.

Po 2015-ųjų įvykių neabejotina Rusijos kariuomenės galia atsidūrė visų dėmesio centre, rašoma „The Independent“. Leidinys teigia, kad šios šalies dalyvavimas bombarduojant Alepą iššaukė viso pasaulio pyktį, o amerikiečių tarnybos nustatė rusų kariuomenės programišių įtaką JAV prezidento rinkimuose.

„Auksinis lietus“, sekso tarnaitės, „bunga bunga“, misofobų susirinkimai – Donaldas Trumpas toli gražu ne vienintelis iš vienintelis iš prezidentų ir diktatorių, apie kurio keistus seksualinius polinkius sklinda gandai, rašoma „The Daily Beast“. Praėjusios savaitės pradžioje „BuzzFeed“ ir CNN paviešino skirtingas „nepatikrintų nutekintų duomenų“ versija.

Moldovos prezidentas, 2016-ųjų pabaigoje rinkimus laimėjęs socialistų partijos atstovas Igoris Dodonas, atvyko pirmojo vizito į Rusiją. Spaudos konferencijos metu jis pareiškė, kad „šalyje niekas nesiims pripažinti Krymą dalimi Rusijos“. Kremliaus šalininkų ir kritikų laikytas „parankiu“ Maskvai kandidatu rinkimuose I. Dodonas TASS konferencijos metu pasirinko gana aštrią retoriką.

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

Vokiečių leidinys „Bild“ sudarė sąrašą lyderių, kurie šiais metais galėtų „gerokai sugadinti nuotaiką“. Pagrindiniu „blogiečiu“ įvardijamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Leidinyje primenama Rusijos agresija Ukrainos rytuose ir karas Sirijoje, o taip pat pažymėta potenciali jos grėsmė dėl turimo didžiausio pasaulyje branduolinių ginklų arsenalo.

Stačiatikių Kalėdų šventę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvyko paminėti į seną Sviato Jurejevisko vienuolyną Novgorodo srityje. Ten jis susitiko su tais pačiais žvejais, su kuriais susipažino rugsėjį kelionės į Ilmenį kartu su premjeru Dmitrijumi Medvedevu metu.

Maskva nelaiko NATO anachronizmu ir deklaruoja būtinybę atkurti buvusius pragmatiškus santykius su Aljansu, nurodė vienas aukšto rango Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas. Šis pareiškimas ir jo išplatinimas per valstybines informacijos tarnybas gali reikšti tam tikrus politinius pokyčius Kremliaus strategijoje, nes jis kardinaliai skiriasi nuo ilgus metus vystytos propagandos Vakarų karinio aljanso atžvilgiu.

Jau besibaigiančiais 2016 metais tarptautinė bendruomenė nenoromis ar per prievartą sudarė sąlygas pačiai save į kampą įsistūmusiai Rusijai žengti politinius žingsnius į priekį. O ir pats Kremlius pateikė rimtų argumentų bent jau pretenduoti į tarptautinės politikos galingųjų rato sugrįžimą. Apie tai, į ką transformuosis Rusija 2017-aisiais ir kaip tai gali paveikti Lietuvą, tv3.lt paprašė pakomentuoti politologus ir ekspertus. Rusija į naujuosius metus įžengia apimta dvejopų nuotaikų.

Dviejų didžiųjų valstybių vadovai, penktadienį netiesiogiai oponavo vienas kitam bendraujant su žurnalistai, ir būsimasis JAV prezidentas, bent jau kol kas, žodinę kovą įveikia, o Vladimiras Putinas, rodos, sąmoningai nusileidžia galingesniam varžovui.

Kalbėdamas apie energetikos problemas Kaliningrade, V. Putinas pasiskundė, kad regionui „šiokių tokių sunkumų“ kelia Baltijos šalys. Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo, kuriam taip pat priklauso Baltarusija ir Rusija, sukels Karaliaučiaus srities aprūpinimo elektra problemų, tačiau jas tikimasi sėkmingai išspręsti. Jis pabrėžė, jog šis klausimas tiesiogiai priklauso nuo Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo.

Ukrainos žurnalistas savo pareiškimu taip pribloškė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis net pamiršo prieš tai užduotus klausimus ir paprašė juos dar sykį pakartoti.

Politologai įsitikinę, kad rinkimų į Bundestagą 2017-aisiais išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandys įvairių akcijų dėka pakirsti vokiečių pasitikėjimą savo šalimi, valdžia ir asmeniškai kanclere Angela Merkel, bei pastūmėti žmones į kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų rankas, rašoma „Bild“. Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį...

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

Lietuva nusprendė neįsileisti į šalį Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų dėl sprendimų, įteisinusių Krymo aneksiją. Toks sprendimas sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasipiktinimą. Rusijos teisėjai ketino vykti į kovą Vilniuje rengiamą Pasaulinį konstitucinių teismų kongresą.

JAV žvalgybos vadas Johnas Brennanas susitikimo su Donaldu Trumpu metu perspėjo dėl galimų iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Prieš mėnesį analogišką mintį vokiečių žiniasklaidai dėstė ir vienas žymiausių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailas Chodorkovskis.

Daugelis politikų kalbų yra gerokai nuobodžios, teigiama „The Washington Post“. Leidinys atkreipė dėmesį, kad dabartinis Rusijos premjeras yra itin „jautrus“ tokioms kalboms ir dažnai tiesiog nusnūsta ilgų renginių metu. Net jei tai yra šalies prezidento Vladimiro Putino metinė kalba, kaip buvo šį ketvirtadienį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 1-ąją išplatino pranešimą, kuriame „patikslino“ tikrąjį Turkijos tikslą Sirijoje. Pasak „ Hurriyet Daily News“ cituojamo prezidento, Turkijos karinės operacijos Sirijoje tikslas yra ne konkretus žmogus, o kova su teroristinėmis grupuotėmis. Kremlius anksčiau skelbė, kad lauks Turkijos vado žodžių apie „būtinybę nuversti B. al Assadą“ paaiškinimo.

Rusijos prezidentas pradėjo skaityti metinę ataskaitą Federalinei Asamblėjai. Jau tradiciškai pastaraisiais metais Vladimiras Putinas pradėjo nuo pagyrų Rusijos tautai, kuri „sunkiu laikotarpiu įrodo, kad sugeba išpildyti užduotis net sudėtingomis sąlygomis“. Kalbos pradžioje V. Putinas daugiausiai dėmesio skyrė socialinių problemų sprendimui: mokslo, sveikatos, meno klausimams.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ganėtinai aiškiai ir sistemingai leidžia suprasti, kad net aukščiausias pareigas užimantys valdininkai nėra apsaugoti nuo kaltinimų korupcija, rašoma „Bloomberg“. Tačiau Aleksejaus Uliukajevo areštas išsiskiria iš bendro vaizdo, mano jis. Istorija su šiuo valdininku verčia suabejoti tiek V. Putino ekonomikos komandos, tiek ir „Rosneft“ vado Igorio Sečino perspektyvomis.

Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Po netikėtai iškovotos Respublikonų partijos atstovo Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose paaiškėjo ir laimėtojai bei pralaimėtojai tarptautinėje arenoje, praneša „The Guardian“. Pirmaisiais leidinys vadina Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Sirijos prezidentą Basharą al Assadą. V. Putinas jau yra išsakęs teigiamą nuomonę apie D. Trumpą, o šis atsakė abipuse simpatija, nors jie dar nėra nė sykio susitikę.

JAV respublikonas Donaldas Trumpas, beveik užtikrintai laimėsiantis JAV prezidento rinkimus, rinkimų kampanijos metu pateikė nemažai pareiškimų geopolitiniais klausimais. Šie pasisakymai gali padėti skaitytojams susidaryti nuomonę apie tai, kas laukia pasaulio, kai ant galingiausios šalies valdymo sosto užlips politikos išsišokėlis. Apie Vladimirą Putiną: „Aš buvau Maskvoje prieš porą metų, ir štai ką pasakysiu: galima sutarti su tais žmonėmis, ir labai gerai.

Didžiosios Britanijos generolas Richardas Shirreffas, kalbėdamas su leidiniu „The Guardian“ prisimena momentą, kuomet jis suvokė, kad NATO kaktomuša susidūrė su vis agresyvėjančia Rusija. „Tai buvo 2014-ųjų kovo 19, diena, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymą,“ – teigia jis.