užsieniečiai

Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui. Kaip nurodoma pranešime, VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus.

Lietuvoje kasmet augant imigrantų skaičiui, dalis lietuvių pradėjo baimintis, kad šie užims jų darbo vietas ir nesutinka jų svetingai. Su atvykėliais Lietuvoje, ypatingai iš trečiųjų šalių, sąžiningai nesielgia net ir darbdaviai, kai kurios istorijos – kaip iš baisiausių pasaulio valstybių – užsieniečiai paliekami kitoje šalyje, arba apgauti, neturintys pajamų ir negalintys grįžti į gimtinę – lieka gyventi lauke. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba 154 tūkst.

Seimas įpareigojo užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų aptarnauti klientus lietuvių kalba.  Tuo pačiu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis.    Ši išimtis negalios užsieniečiams, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat.

Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais.   Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos siūlymu Seime svarstomam Valstybinės kalbos įstatymo projektui.

Seimas ėmėsi svarstyti Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir pardavėjus aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba. Bent jau minimaliu lygiu. Tad jau nuo 2026 metų Lietuvoje dirbantys imigrantai privalėtų kalbėti tik lietuviškai, o neišmokus lietuvių kalbos, lauktų baudos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Uzbekistano pilietis vardu Šerzot jau metus gyvena Lietuvoje. Vyras dirba vienoje Vilniaus įmonėje.

Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai, praneša Užimtumo tarnyba. Labiausiai darbdaviai ieško maisto pusgaminių ruošėjų bei kelių remontininkų.

Jurgita pasidalina istorija, kaip 15 minučių kelionė „Bolt'u“ ją nejuokais išgąsdino.  Vairuotojas klausė apie vaikinus ir kvietė susitikti. Jo žvilgsnį mergina prisimena su pasišlykštėjimu. „Bolt“ apie pasekmes netinkamai besielgusiam vairuotojui moterų neinformuoja, bet turėdami pakankamai įrodymų nutraukia su juo ryšius. Ekspertė pabrėžia, ką išgyvena moterys po tokių patirčių.

Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jau net kuriami vaizdo įrašai kviečiantys afrikiečius dirbti Lietuvoje. Darbo paieškos svetainėse daugybė darbo pasiūlymų užsieniečiams, kurie dažną lietuvį iš karto atbaidytų. Siūlomas sunkus fiziškas darbas už 600 eurų per mėnesį. Darbo skelbimų ir patarimų, kaip įsidarbinti Lietuvoje, pilnas internetas. Štai turinio kūrėja Josilyne Kendi „Youtube“ platformoje dalija patarimus, kaip afrikiečiams įsidarbinti užsienyje.

Darbo rinkos atstovai pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jie dažnai užima pozicijas ne tik iš trūkstamų profesijų sąrašo, bet ir dirba nekvalifikuotus darbus. Tokius, kokių dirbti nebenori lietuviai. Pavyzdžiui, valytojos darbas vis dažniau atitenka užsienietėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. asmenų iš 132 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, tai yra trečiųjų šalių piliečių.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis užsieniečių apgyvendinimo už valstybės lėšas laikotarpis apribojamas iki 6 mėnesių – įskaičiuojant tą laiką, kol užsieniečiai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos priėmimo ir tik kol šis užsieniečiui suteiktas statusas galioja. Ketvirtadienį šias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas palaikė 68 parlamentarai ir 1 susilaikė.

Antradienio rytą kaukėti asmenys užpuolė iš užsienio į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (Vilnius Tech) atvykusį studijuoti studentą. Tai jau ne pirmas toks išpuolis prieš sostinėje studijuojančius užsienio studentus, kurie teigia, kad Vilniuje užsieniečiai jaustis saugiai nebegali. Pareigūnai vienus užpuolikus jau rado, jie – nepilnamečiai. Universitetas susirado nukentėjusį studentą, nes apie incidentą nežinojo, pasiūlė jam pagalbą.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai bus įtraukti į šalies sveikatos draudimo sistemą.

Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. Anot Migracijos departamento, nuo liepos 1-osios dirbti čia nebegalės užsieniečiai, kurie anksčiau į Lietuvą atvykdavo pasinaudodami beviziu režimu arba turėdami kitų valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi. Vis dėlto numatytos ir išimtys, kuomet leidimų nereikės.

Parlamentas nutarė įvesti iki 40 tūkst. per metus siekiančią iš Trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotą ir nustatyti darbdavių jiems privalomą mokėti atlyginimą. Norint palengvinti verslo prisitaikymą prie naujų salygų, šis sprendimas įsigalios nuo 2026 metų sausio. Taip pat keitimai numato, kad įsidarbinti norintys užsieniečiai privalės turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus griežčiau reguliuojami juos dirbti kviečiantys darbdaviai.

Dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo įpareigoti įstatymu su klientais tiesiogiai bendraujančius Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, valstybine kalba ženklinti prekes ir teikti informaciją apie paslaugas.  Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų balandžio.

Pirmąjį šių metų ketvirtį (sausį–kovą) dėl neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos Lietuvoje buvo sulaikyta 70 užsieniečių, iš kurių 38 buvo pasišalinę iš Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų. Tuo metu balandžio pradžioje Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikyta 14 migrantų grupė – du Latvijos piliečiai, įtariama, už atlygį į Vakarų Europą neteisėtai gabeno Indijos ir Nepalo piliečius. Užsieniečiai, pirminiais duomenimis, į Latviją pateko neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos.

Į mūsų šalį vis plūsta užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Atvykėliai iš Kazachstano, Kirgizijos, Azerbaidžano sako esantys patenkinti lietuviškais atlyginimais, dėl to ir nusprendžia pasilikti. Tačiau piktnaudžiavimo atvejų daugybė – atvykę dirbti užsieniečiai su savimi atsiveža padirbtus leidimus bei kvalifikacijos dokumentus. Vidaus reikalų ministerija užsimojo griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios prisivilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvyko daug užsieniečių, kurie kalba rusiškai. Įsidarbinę jie su klientais bendrauja ne lietuvių kalba. Tačiau dėl to dalis tautiečių yra diskriminuojami, nes rusiškai nemoka. Taigi užsieniečius reikia priversti gyventojus aptarnauti ir paslaugas teikti tik lietuvių kalba. Antradienį atitinkamas įstatymo pataisas registravo grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių partijų frakcijų.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Dergęs ir keikęs lietuvius bei lietuvių kalbą baltarusis prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Nors baltarusis dar gali šį sprendimą apskųsti, Migracijos departamentas neabejoja, kad jaunas vyras turės grįžti į Baltarusiją. Priežastis, kodėl leidimas buvo panaikintas – vyro melas apie darbą. Sparčiai augant baltarusių srautams, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti ribojimus visiems atvykėliams.

Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių. Taip pat auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Siekdama suvaldyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti kvotų užsieniečiams tvarką. Šiuo metu viršijus nustatytą kvotą galima ir toliau neribotai įvežti trečiųjų šalių piliečius. Siūloma keisti sistemą ir įvesti griežtą metinę kvotą atvykstantiems darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Pasak ministerijos, tai neliestų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Lietuvoje griežtinamos užsieniečių įdarbinimo procedūros, tvarka dėl leidimų laikinai gyventi. Kaip penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms.

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios laikiną leidimą gyventi pratęsti norintiems užsieniečiams nustatytų lietuvių kalbos reikalavimą. Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis siūlo nustatyti, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų naikinimas kai kurioms profesijoms atlaisvintų Užimtumo tarnybos ir Migracijos departamento resursus bei leistų daugiau dėmesio skirti rizikų užkardymui.  „Siūlymas mūsų frakcijos, kad kvotų kai kurioms profesijoms būtų atsisakyta ir taip būtų atlaisvinti Migracijos departamento resursai, daugiau dėmesio skirti pavojams, rizikų užkardymui“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais siūlo naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Pareigūnų dėmesį atkreipė neveikiantis žibintas. Tada prireikė įjungti sirenas. Galiausiai vairuotojas sustojo tik užkirtus kelią. Pasiteisinimui įtikinamos versijos neturėjo. Pastebėję techniškai netvarkingą automobilį, pareigūnai įjungė garso signalą ir švyturėlius. Automobilio vairuotojas į šiuos ženklus nereagavo ir tęsė kelionę. „Toyota stojam dešinėj“, – paliepė pareigūnas. Reikalavimų nepaisė Pakartotiniai raginimai rezultatų nedavė.

Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmonės „Centenary Policy Institute“ vyresnysis patarėjas Remigijus Šimašius. Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dar kartą prašant valdžios institucijų panaikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų sistemą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad kvotų naikinimas problemos neišspręstų.   „Panaikinimas reikštų tai, kad jie nebegali darbuotojų atsivežti palengvinta tvarka. Tai reikštų, kad visais atvejais turėtų darbą visų pirma pasiūlyti lietuviams“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių, maždaug 10-čia tūkstančių sumažėjo ukrainiečių bendruomenė, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst.

Lietuvos policijos pareigūnai, vykdydami Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotą prevencinę priemonę „Krovininių automobilių ir autobusų kontrolė“ (angl. Operation Truck & Bus), per savaitę sustabdė 11 neblaivių krovininių automobilių vairuotojų iš užsienio. Kaip skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba, tarp pažeidėjų keturi vairuotojai iš  Lenkijos, po du iš Baltarusijos ir Latvijos, po vieną iš Estijos, Kirgizijos ir Ukrainos.

Užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais padidėjo 2,3 karto iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių padidėjo 2,2 karto iki 2,56 mln., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia užsienio keliautojų atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais – tokios kelionės sudarė 73,2 proc., verslo kelionės – 26,8 proc. Asmeninių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 2,2 karto iki 1,59 mln., verslo kelionių – 2,7 karto iki 581,4 tūkstančio. Beveik pusė – 42,9 proc.

Pirmadienį Seime rengiama diskusija apie užsieniečiams sudaromas galimybes išmokti lietuvių kalbą. „Turime bendruomenes žmonių, kurie yra ne Lietuvos piliečiai, nelietuviakalbiai, atvykę čia dėl karo ir kitų priežasčių. (...) Norime surinkti visą informaciją ir pažiūrėti, ką galime dar kartu padaryti ir kaip pagerinti šitą paslaugą, duoti įrankį tiems žmonėms lengviau integruotis, nebūti atskirtais“, – BNS sakė diskusijos iniciatorė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.

Leidimus gyventi Lietuvoje užsieniečiai galės atsiimti kituose Migracijos departamento skyriuose ir per kurjerį. Kaip trečiadienį pranešė departamentas, papildoma dokumentų atsiėmimo paslauga įsigalioja nuo balandžio 5 dienos. Anksčiau leidimą gyventi Lietuvoje, ES piliečio teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą ar ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę užsieniečiai galėdavo atsiimti tik tame skyriuje, kuriame pateikdavo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą.

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. „Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Nuo ateinančių metų pradžios leidimą laikinai gyventi užsieniečiai galės gauti prieš atvykdami į Lietuvą, antradienį pranešė Migracijos departamentas. Įstaiga pranešė pradedanti teikti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją – kompaniją „VFS Global“, kuri panašias paslaugas teikia daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) griežtina atvykimo į Lietuvą tvarką, kad užkirstų kelią į šalį patekti grėsmę kelti galintiems Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiams. „Griežtindami teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų, turime apsaugoti valstybę nuo asmenų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvoje nuo rugpjūčio keičiasi užsieniečių įdarbinimo taisyklės – mažėja reikalavimų legaliai juos įdarbinti. Naujovių bus ir darbdaviams, ir įsidarbinti norintiems užsieniečiams.

Rugsėjį planuojama uždaryti užsieniečių registracijos centrą Medininkuose, jame gyvenantys migrantai bus perkelti į kitus centrus, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas. „Moduliniuose nameliuose gyvena migrantai ir gauna visas reikiamas paslaugas, iki rugsėjo mėnesio jie ten ir gyvens. Nameliai yra mums išnuomoti, mes tiek už namelius, tiek už teikiamas paslaugas mokame mėnesinį mokestį.

Po avarijos į ligoninę nuvežti Rusijos ir Sakartvelo piliečiai pabėgo iš jos medikams nespėjus jų apžiūrėti. Pasak policijos, antradienio vidurdienį Vilniaus rajone, Raudondvario kaime, Gamyklos ir Parčevskių gatvių sankryžoje, neblaivaus 44 metų vyro (2,45 promilės) vairuojamas automobilis „Rover 75“ kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Toyota Prius“. Po avarijos abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio, o avariją sukėlęs neblaivus vairuotojas bandė pabėgti iš įvykio vietos.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė lengvesniam darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas. Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlo palengvinti trečiųjų šalių piliečių, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, įdarbinimą, paprastinti migracijos procedūras, mažinti administracinę naštą. Nuo kitų metų visi užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis nuotoliniu būdu.

Trečiųjų šalių piliečiams per tris šių metų mėnesius Lietuvoje išduota beveik 2,6 tūkst.  leidimų dirbti – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, leidimų skaičius vėl sugrįžta į ikipandeminį lygį – 2020 metų pirmąjį ketvirtį jų suteikta beveik 2,4 tūkst.  „Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių lėmė pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas.

Užsieniečių registracijose centre Medininkuose kilo niežų protrūkis, liga nustatyta daugiau kaip 70 šiame centre apgyvendintų migrantų, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patarėjas komunikacijai Giedrius Mišutis. Iš viso Medininkų užsieniečių registracijos centre gyvena 690 migrantų. Niežai yra odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės. Žmogus nuo žmogaus niežais užsikrečia glaudaus kontakto metu arba naudodamasis sergančiojo asmeninėmis kūno priežiūros priemonėmis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka siūlo sušvelninti reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą ir norintiems gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisviau keliauti darbo reikalais, neužkirsdami sau kelio vėliau gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.