užimtumas

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

Nors nedarbo lygis siekia rekordines aukštumas, yra šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų informacinių technologijų pramonėje, ir tam, kad jos būtų užpildytos, vyriausybės ir kompanijos turi bendromis pastangomis padėti, pirmadienį skelbia "EUbusiness" cituodamas Europos Komisijos pranešimą.

Pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Europos reikalų komitetų nariai susitiks su Švedijos Karalystės parlamento delegacija. Švedijos parlamento Darbo rinkos komiteto nariai viešės Vilniuje su darbo vizitu. Susitikimo metu bus aptariamos Lietuvos darbo rinkos ir užimtumo aktualijos, krizės poveikis darbo rinkai, su ES susiję darbo rinkos politikos klausimai, taip pat Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo prioritetai.

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptaria regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo, socialinės paramos gyventojams, savivaldybių biudžetų formavimo ir bei kitus aktualius klausimus.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

Per pusantrų metų Lietuvos darbo biržos (LDB) įgyvendinamo projekto "Laikinas užimtumas" viešuosiuose darbuose jau dalyvavo per 36 tūkst. bedarbių - dviem tūkstančiais daugiau nei buvo planuota. Po viešųjų darbų nuolatiniam darbui liko dirbti beveik 6,2 tūkst. žmonių. Per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus teritorinių darbo biržų siųsti bedarbiai dirbo daugiau nei 1,9 tūkst.

Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Lietuvoje jis mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) ir per metus susitraukė 7,7 procentinio punkto. Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje mažėjo 7,7 proc. punkto – nuo 32,5 iki 24,8 proc., lyginant šių metų liepos mėnesį ir 2011 m. tą patį laikotarpį.

Trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 12,3 proc. ir buvo 2,5 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai arba 0,9 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 182,7 tūkst. bedarbių, t. y. 13,5 tūkst. (6,9 proc.) mažiau nei antrąjį arba 16,6 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį pernai. Tiesa, jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis per metus sumažėjo nuo 31,3 proc. iki 27,5 proc.

Manoma, kad rudens depresija atsiranda dėl šviesos stygiaus. Atšalę orai, ankstyvos sutemos ir apniukęs dangus dieną iš žmonių tarsi atima šypsenas, norą džiaugtis tuo, kas anksčiau kėlė malonius jausmus. Kaip gintis nuo šios negandos? „Tauragės kurjeris“ gatvėse sutiktų tauragiškių paprašė pasidalinti savo geros nuotaikos receptais. Irena: – Tamsa reikia pasinaudoti. Vakare galima pasikurti krosnį, žiūrėti į ugnį ir kurti planus, kuriuos bus galima įgyvendinti šviesiu paros metu.

Skirtingai nuo užimtumo, darbo užmokesčio prognozės išliko itin optimistinės – atlyginimų perspektyvų indeksas siekia  punktus, ir yra tik trimis punktais mažesnis nei trečią ketvirtį. Geriausias prognozes pateikė tekstilės (72 punktai), medienos (74 punktai) ir metalų pramonė (76 punktai). Prognozės pagerėjo medienos ir baldų, chemijos pramonėje, tačiau pablogėjo maisto ir tekstilės sektoriuose.

Prancūzijoje toliau smarkiai auga nedarbas. Rugsėjį šalyje užregistruota 3,06 mln. bedarbių - 46 900 daugiau nei mėnesį anksčiau, trečiadienio vakarą pranešė Prancūzijos darbo ministerija, kuria remiasi agentūra AFP. Tai yra didžiausias nedarbo padidėjimas per vieną mėnesį nuo 2009 metų balandžio. Bedarbių skaičius Prancūzijoje rugpjūtį pirmą kartą per 16 mėnesių peržengė simboliškai svarbią trijų milijonų ribą. Tai yra 10 proc. nedarbas.

Patikslinus bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo rodiklius, perskaičiuoti darbo našumo įverčiai. Statistikos departamento duomenimis, šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2011 m. vidutiniškai sukurta 37,55 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,70 lito daugiau nei 2010 m. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 754 litus bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausias - 94,8 lito per valandą - darbo našumas 2011 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

Jau rytoj Lietuvoje įvyks pirmoji Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ar aš pažįstu jauną žmogų?“, kurioje savo įžvalgomis apie jaunimą dalysis tyrėjai – mokslininkai iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių, jaunimo politikos įgyvendintojai ir praktikai. „Sprendžiant bet kokį jaunimui aktualų klausimą, svarbu įsiklausyti į jaunimo situaciją, suvokti kylančius iššūkius, jaunimo poreikius bei galimybes.

Lietuvoje jaunimo nedarbo problemai spręsti neskiriama pakankamai dėmesio, todėl jaunimas, neradęs darbo Lietuvoje, palieka mūsų šalį, sako socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas, pirmadienį Seime surengęs konferenciją „Kodėl nedarbas išbrauktas iš Vyriausybės darbų sąrašo?“. „Europa muša pavojaus varpais, o žiūrint į mūsų Vyriausybės rudens darbų programą – apie žmonių užimtumą – nė žodžio. Yra tik siekis liberalizuoti darbo santykius“, – priekaištavo  A. Sysas.

Per mėnesį Europos Sąjungos remiamu projektu, finansiškai skatinančiu darbdavius priimti jaunus žmones į darbą, jau pasinaudojo ne vienas darbdavys ir patirties neturintis bedarbis. Vien Panevėžio regione į darbą priimta per šešiasdešimt jaunuolių. Jei ne projektas, skatinantis priimti į darbą jaunus žmonės, šiemet baigęs Utenos kolegijos dantų techniko studijas biržietis Ignas vargu ar būtų įsidarbinęs odontologijos klinikoje.

Vokietijoje nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymas, švelninantis aukštos kvalifikacijos specialistų iš šalių, neįeinančių į Europos Sąjungą, įsileidimo sąlygas. Pagal naująjį įstatymą įvedama naujo tipo viza, specialiai skirta darbo paieškoms, taip pat nuo šiol bus išduodama ir „mėlynoji korta“ - tam tikras JAV „žaliosios kortos“ analogas. „Vokietijai stinga kvalifikuotų specialistų, kurių vaidmuo skatinant šalies augimą yra labai svarbus.

Nežinai, kaip šauniai praleisti laisvas vasaros akimirkas namuose? Nešvaistyk laiko žiūrėdama televiziją. Skirk bent šiek tiek laiko savo grožiui puoselėti.

Lietuvos senjorai tikina, kad jie siekia integruotis į visuomenę ir būti jai naudingi, tačiau garbaus amžiaus žmonės skundžiasi, kad jiems trūksta bendravimo. Dėl šios priežasties kuriasi įvairios senjorų organizacijos, jie lanko paskaitas universitete, susitinka bibliotekose, renka tautosaką ar mokosi tapyti.Patiria bendravimo trūkumą Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė tvirtina, kad senjorai nori surasti bendraminčių, jie siekia daugiau bendrauti.

Didžiausia pasaulio ekonomika JAV per pasaulinę krizę prarado 8,3 mln. darbo vietų. Per pastaruosius trejus metus Amerikai pavyko atkurti vos 43 proc. šio nuostolio. Nedarbas ypač kamuoja jaunesnius darbo rinkos dalyvius. Panašios problemos slegia daugelį išsivysčiusių pasaulio valstybių. Euro zonoje jaunimo nedarbo vidurkis siekia 22 proc., o Graikijoje ir Ispanijoje daugiau nei pusė jaunuolių negali rasti darbo vietos.

2011 m. pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 15 tūkst. žmonių, arba šeštadaliu (17 proc.) daugiau nei 2010 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Socialinių paslaugų tyrimo duomenimis. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (81 proc.) socialinių paslaugų namuose gavėjų buvo senyvo (pensinio) amžiaus asmenys, maždaug penktadalis (18 proc.

Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.

Iššūkis pedagogams: kaip už kelis šimtus litų suorganizuoti savaites trunkančias stovyklas moksleiviams? Panevėžio kultūros, švietimo ar sporto įstaigų pedagogai bei specialistai pašiurpę: pinigų vaikų vasaros pramogoms ir užimtumui skirta graudžiai mažai – perpus tiek, kiek pernai.

Europos Komisija (EK) inicijavo bendrosios Europos užimtumo agentūros projektą, skirtą kovai su rekordiniu nedarbu Europoje, pirmadienį pranešė oficialus EK atstovas Jonathanas Toddas. „Projekte dalyvaus keturių iš 27 ES šalių nacionalinės užimtumo agentūros (Vokietijos, Danijos, Ispanijos ir Italijos)“, – sakė atstovas. Jeigu šis projektas bus sėkmingai vykdomas, tikimasi, kad prie jo prisijungs kitos ES šalys.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

Vietos bendruomenėms stiprinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 8 milijonus litų. Juos žadama pervesti per savaitę. Bendruomenės už skiriamas lėšas numatę skatinti jaunimo užimtumą, tvarkyti bendruomenių namus, parkus, įrengti sporto ir vaikų žaidimo aikštelių. Lėšų bendruomenėms atsirado, kai po pajamų deklaravimo paaiškėjo, jog šimtai tūkstančių gyventojų niekam neskiria 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

Europos Komisija parengė planą, kuris turėtų padėti įveikti rekordinį nedarbą Europos Sąjungoje (ES). Šio plano tikslas yra „sukurti tikrą Europos darbo rinką“, kurioje darbuotojai be problemų galėtų keisti savo darbą visoje ES, sakė Komisijos atstovas. Vasarį nedarbas Bendrijos šalyse siekė 10,2 proc., praneša agentūra AFP. Europos Komisija užimtumo planą oficialiai ketina pristatyti trečiadienį.

ES atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jei efektyviai ir lygiaverčiai būtų naudojamas vyrų ir moterų potencialas darbo rinkoje, tai bendras vidaus produktas Lietuvoje išaugtų apie 20 procentų. Didžiausia problema Lietuvoje – moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas. Šiuo metu vyrų atlyginimas net 20 procentų didesnis nei moterų. Be to, pastebima tendencija, kad kuo aukštesnės darbinės pareigos, tuo mažiau moterų jas užima.

Neseniai į Lietuvą atvyko už užimtumą, socialinę politiką, regioninius fondus ir švietimą atsakingi Europos Komisijos (EK) ekspertai, kurie drauge su mūsų šalies specialistais svarstė būdus, kaip sumažinti didžiulį nedarbą ir optimaliai panaudoti Lietuvai skiriamas Europos struktūrinių fondų lėšas, paskatinti daugiausia darbo vietų galintį sukurti mažų bei vidutinių įmonių sektorių ir kt.

Po Europos Komisijos kritikos, jog Lietuvoje labai didelis jaunimo nedarbas – darbo nesuranda kas dešimtas jaunuolis, institucijos sukruto, kaip nedarbą mažinti. Siūloma jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu, lengviau įdarbinti jaunus žmones be profesinio išsilavinimo. 2007–2013 metais Lietuvai yra numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų Europos socialinio fondo lėšų. 40 proc. šio fondo lėšų mūsų šalis jau panaudojo arba jomis disponuoja.

Tokią šalies vadovės poziciją penktadienį po susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku perdavė Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė. "Tokią padėtį, Prezidentės įsitikinimu, lėmė tai, kad jaunimo nedarbo iki šiol nei tiesiogiai už šią problemą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Vyriausybė apskritai šios problemos nevertino kaip rimtos, todėl atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė problemą gana fragmentuotai.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

Šių metų lapkričio 4-6 dienomis gabūs Lietuvos vaikai rinksis Kaune VšĮ „Nacionalinės moksleivių akademijos“ ir Kauno technologijos universiteto organizuojamoje rudens sesijoje, kurioje gilins savo teorines bei praktines žinias šešiose programose: vandenilio energetikos, nanotechnologijos, mechatronikos, veikėjų animacijos, muzikos technologijos bei gyvybės įvairovės, bei turės progą pasijusti tikrais universiteto studentais.

Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, siekia užtikrinti efektyvesnį bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams profesiniam mokymui skiriamų lėšų naudojimą bei bedarbių įsidarbinimą iš karto po profesinio mokymo. Įstatymo pataisomis patikslinta šiuo metu galiojanti darbingo amžiaus asmenų profesinio mokymo tvarka, numatant, kad šis mokymas būtų suteikiamas tuomet, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į konkrečias laisvas darbo vietas.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Šimtų apskrityje gyvenančių regėjimo negalios žmonių užimtumas priklauso nuo politikų sprendimų. Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras, kaip ir dauguma negalios žmones vienijančių organizacijų, gyvena nežinia ir laukimu: ateinančiais metais visoms joms finansavimą skirs nebe Neįgaliųjų reikalų departamentas, o savivaldybės. Dvylikoje savivaldybių „Ar galėsime išsilaikyti iš to, ką mums skirs savivaldybės? – svarsto Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas.

Patys naujausi duomenys rodo, kad 34 proc. Amerikos gyventojų yra nutukę. Per pastaruosius 30 metų tokių žmonių skaičius padidėjo visu 100 procentų. Vis dėlto, žmonės dažnai nežino tikrųjų priežasčių, lemiančių jų kūno svorio augimą. Charles L. Baum ir Shun-YiChou atliko tyrimą apie socialines ir ekonomines priežastis, lemiančias žmonijos nutukimą. Jie atsižvelgė į tokius veiksnius kaip rasė, socialinė klasė ir užimtumas.

Prieš vykdami į kelionę su augintiniais, pasidomėkite vieta, kur vykstate ir pasitarkite su veterinaru. Paklauskite ar jūsų augintinio veterinarui teko būti ten, kur ketinate vykti, ir ar yra kokių nors svarbių dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti. Internete taip pat galite rasti daug informacijos bei augintinių gydytojų atsiliepimų.Turėkite veterinaro telefono numerį užsienyje, kad jūsų gyvūnui nutikus nelaimei, galėtumėte susisiekti su juo ir pasiklausti apie vaistų tinkamumą.

Vasarą Lietuvoje sporto gyvenimas aprimsta. Beveik visi žmonių laisvalaikiu besirūpinantys klubai surengia vasaros stovyklas ir susumuoja praeito sezono rezultatus. Pasak tradicinio karate klubo „Danas“ vadovo Norberto Motiejūno, kovinių menų treniruotes renkasi vis daugiau lietuvių – ne tik vaikų, bet ir sveikai norinčių gyventi suaugusiųjų. Pagal žmonių užimtumą karatė Lietuvoje yra lygiavertis varžovas krepšiniui ir futbolui, teigiama pranešime spaudai.

Pasibaigus mokslams ne visi jaunuoliai planavo atostogas leisti dykaduoniaudami. Tačiau ekonominė situacija jau keletą metų pasisukusi nugara į juos, o ne į darbdavius. Tad ar dar reikia kam nors dirbančio jaunimo? Pačių jaunuolių požiūris šiuo klausimu skiriasi.

75-metį pasitikusi Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla — vienintelė bendrojo lavinimo ugdymo įstaiga Lietuvoje, teikianti ne tik švietimo, bet ir socialines dienos užimtumo paslaugas. Direktorius Tomas Armonavičius sako, kad įkurti tokią naujovę prieš šešerius metus nebuvo lengva, bet dabar mokykla turi pliusą: mokiniai neignoruoja ir nesistebi neįgaliaisiais, pastarųjų tėvai gali dirbti, o ir mokytojai turi papildomų darbo valandų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas", kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo. Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, dažnai žmonės - net kai kurie ekspertai - painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis.

Kaip pranešė Federalinė statistikos žinyba, jo tikslas – ne tik nustatyti tikslų šalies gyventojų skaičių, kuris viršija 80 milijonų, bet iš išsiaiškinti klausimus, susijusius su užimtumu, amžiaus struktūra, religine priklausomybe ir t. t. Dalis duomenų apie šalies piliečius bus paimta iš registrų, kurie yra vietos savivaldos institucijų ir Federalinės užimtumo reikalų agentūros žinioje. Tad asmeniškai bus apklausta tik trečdalis Vokietijos gyventojų. Kiti duomenys valdžiai turi būti pateikti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pažymi, kad vienas svarbiausių šalies tikslų, siekiant pagerinti visuomenės socialinę ir darbo rinkos situaciją, yra piliečių užimtumo didinimas. Ministras aiškina, jog prie šio siekio įgyvendinimo stipriai prisidėtų permainos bedarbių profesinio mokymo srityje. D. Jankausko teigimu, siekis iki 2020 metų 20–64 metų amžiaus piliečių užimtumo rodiklį pakelti iki 70 proc. ir jį viršyti yra trumpalaikė perspektyva.

Išankstiniais Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 metais bedarbių buvo 224,9 tūkst., o tai 131 tūkst., arba 2,4 karto daugiau nei 2008 metais. Toks bedarbių skaičius buvo 2002 metais. Daugiausia bedarbių buvo 2001 metais – 284,0 tūkst., o mažiausiai – 2007 metais – 69 tūkst. Nedarbo lygis 2,4 karto didesnis nei prieš metus 2009 metais darbo neturėjo kas dvyliktas 15–74 metų amžiaus gyventojas, 140 tūkst. vyrų ir 85 tūkst.

Pernai dėl galimybės dirbti užsienyje į Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) konsultantus Latvijos valstybinės užimtumo agentūros filialuose kreipėsi dvigubai daugiau žmonių, nei 2008 m. 2008 m. tokios konsultacijos buvo suteiktos daugiau nei 9 000 Latvijos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 20 000, praneša portalas „Db.lv“. Labiausiai Latvijos gyventojus domino galimybės dirbti D. Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Airijoje.

Naujasis Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy šaukia neeilinę ES Vadovų Tarybą, kurioje bus aptariama esama Bendrijos ekonominė padėtis ir socialinio užimtumo klausimai. ES lyderiai vasario 11 dieną susirinks Briuselyje, pirmadienį paskelbė ES naujasis prezidentas. „Tai pirmoji mano darbo diena,“ – sausio 4 d. video pasisveikinimo metu sakė H.Van Rompuy. „Jau rengiuosi kitam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, vyksiančiam vasario 11 dieną.