urėdijos

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Valstybinių miškų urėdija planuoja beveik pusketvirto šimto šalies girininkijų pertvarką. Kaip pranešė ministras Simonas Gentvilas, siekiama, kad girininkijos dirbtų efektyviau.  „Viena iš efektyvumo pretenzijų, jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – „valstiečių“ frakcijoje trečiadienį pareiškė ministras.   „Reikia tą balansą suvienodinti, kad būtų optimali apkrova“, – pridūrė S. Gentvilas.

Seimo narių dėmesį patraukė du kartus netikėtai padidėjusi generalinio urėdo alga. Tuo tarpu kol administracija mėgaujasi padidėjusiomis algomis, girininkai maitinami pažadais. O didesnės vadovų algos pateisinamos tuo, kad pertvarkos metu pasikeitė įmonės struktūra.

Dalis pertvarkomų miškų urėdijų darbo biržai sausį pranešė apie beveik 100 darbuotojų grupinį atleidimą. Be jų, žmonių atleisti ketina ir bankrutuojančios įmonės. Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad sausį gauta 13 pranešimų apie numatomą 287 darbuotojų atleidimą. Pernai sausį gautas vienas pranešimas apie 211 darbuotojų atleidimą.

Nebeliko valstybinius miškus valdžiusių 42-jų miškų urėdijų – Registrų centras antradienį šias valstybės įmones išregistravo iš juridinių asmenų registro. Valstybinius miškus šiuo metu valdo viena valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. „Šiek tiek daugiau nei per savaitę įvyko esminiai valstybinių miškų valdymo pokyčiai – veiklą pradėjo Valstybinių miškų urėdija, jai perduotas miškų valdymas, išregistruotos senosios urėdijos ir atšaukti likę jų vadovai.

Pertvarkomą miškų urėdijų sistemą paliks apie pusketvirto šimto žmonių – daugiausia miško darbininkų ir administracijos darbuotojai. Jų išeitinėms prireiks maždaug 4 mln. eurų. „348 paliks urėdijų sistemą“, – BNS sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas. M. Norbutas tvirtino, kad urėdijas palieka 147 miško darbininkai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jie pasirinko nebedirbti miškuose. Viceministro teigimu, jie nesunkiai turėtų rasti naują darbą.

Būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkursą ketinama skelbti kitų metų pradžioje. Aplinkos ministro atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas BNS teigė, kad konkursas bus skelbiamas, pakoregavus konkurso sąlygas. Lapkričio pradžioje nutrauktas pirmą kartą skelbtas įmonės vadovo konkursas, nes nė vienas iš kandidatų neatitiko minimalių reikalavimų. Tuomet aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad konkurso sąlygos bus keičiamos.

Aplinkos ministerija ketina keisti būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkurso sąlygas, sako aplinkos viceministras. Anot Martyno Norbuto, pirmadienį nutraukto konkurso sąlygos ribojo kai kurių kandidatų galimybes dalyvauti atrankoje. „Mes žadame peržvelgti kvalifikacinius reikalavimus. Kai kuriuos dalykus galvojame tikslinti, nes buvo apribotas ratas žmonių, galinčių dalyvauti, bet labai žeminti (reikalavimų - BNS) neketiname.

Gavus per mažai kandidatų paraiškų, aplinkos ministras sustabdė būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkursą. Aplinkos ministerija pranešė, jog atšaukti konkursą nuspręsta, norint pritraukti daugiau kandidatų. Kada bus skelbiamas naujas konkursas, bus nuspręsta vėliau. Praėjusią savaitę pranešta, jog paraiškas konkursui pateikė trys kandidatai, tačiau nė vienas jų neturėjo vadovavimo didelei įmonei patirties, todėl neatitiko konkurso sąlygų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pritarė Generalinės miškų urėdijos ir kelių urėdijų tarnybinių patikrinimų išvadoms dėl beveik 30 darbuotojų - septyni urėdai, priimdami sprendimus dėl kartu dirbančių šeimos narių, komisijos nuomone, pažeidė įstatymus.

Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo pirmuosius pertvarkos sprendimus. Jei Vyriausybė pritars ministerijos parengtam nutarimo projektui, 42 urėdijos pirmiausiai bus prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris vėliau būtų pervadintas į Valstybinių miškų urėdiją. Jos savininkė bus Aplinkos ministerija.

Valdantieji atkapstė korupcijos židinius net dvejose su socialdemokratais glaudžiai susijusios valstybinėse įmonėse. Urėdijoms priklausančios patalpos buvo pusvelčiui nuomojamos buvusiems darbuotojams, o Registrų centras ne tik ėmė milžiniškas paskolas, švaistė pinigus automobiliams bei patalpoms, bet ir suteikė išskirtines sąlygas bendrovei, iš centro uždirbusiai 14 milijonų eurų. Nedidelis plytinis daugiabutis Mickūnų miestelyje, visai šalia sostinės.

Valstybinės miškų urėdijos patalpas išnuomojo nesusijusiems asmenims ne rinkos kaina, teigia aplinkos viceministras. Martynas Norbutas sako, kad keičiant tarnybinių patalpų paskirtį į gyvenamąją, urėdijos užsiėmė joms nebūdinga veikla. „Tyrimo metu nustatyta, kad yra du atvejai, kai tarnybinės patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams ir vienas atvejis, kai patalpos buvo nuomojamos žmonėms, nesusijusiems su sistema.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija. Ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę, prašydama panaudos būdu suteikti patalpas. „Tikimės, kad rugpjūčio pabaigoje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars patalpų skyrimui. Darbuotojai į centrinę būstinę turėtų keltis palaipsniui iki 2019 m. Čia dirbs apie 150 žmonių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo praėjusią savaitę priimtas Miškų įstatymo pataisas, numatančias daug ginčų visuomenėje sukėlusią urėdijų pertvarką. Pataisas prezidentė pasirašė praėjusį penktadienį, BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba. Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio. Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė žurnalistams teigė pasirašysianti pataisas dėl urėdių reformos, tačiau sukritikavo pataisų priėmimo procesą.

Parlamentarai antradienį sugiedoję himną baigė pavasario sesiją. Seimo Ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, per šią sesiją Seimas surengė 62 plenarinius posėdžius, per juos priimta daugiau kaip 420 teisės aktų.

Urėdijai 450 eurų pasirodė svarbiau nei NATO karinės pratybos. Dėl to, kad į medžioklę atvyksta trys medžiotojai, tarp jų generalinis urėdas ir šilumininkas, kariškiai pakoregavo pratybų planus ir kelias valandas miške nešaudė. Generalinis urėdas sako, kad apie pratybas iš anksto nežinojo, kitaip būtų medžioklę nukėlęs. O medžioklės organizatoriai tikina, kad kariškių prašė nešaudyti ne dėl to, kad įsiteiktų vyriausiam urėdui, o dėl to, kad nenorėjo prarasti medžiotojų mokamų pinigų.

Valdantiesiems „valstiečiams“ pažadėjus opozicijoje esantiems konservatoriams grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Seimas antradienį patvirtino daug ginčų visuomenėje kėlusią urėdijų pertvarką. Už Miškų įstatymo pataisas, baigdami pavasario sesiją, balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, o 12 susilaikė. Urėdijų reformą rėmė „valstiečiai“ ir konservatoriai bei dalis liberalų, o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė.

Vyriausybės inicijuojamos urėdijų reformos ekspertizę atlikę specialistai nėra nepriklausomi, pareiškė kai kurie Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai. Tačiau jie abejoja, ar bus reikalaujama naujo miškų ūkio pertvarką numatančio įstatymo įvertinimo. Komiteto posėdyje trečiadienį paaiškėjo, kad palankiausią „valstiečių“ inicijuojamos pertvarkos ekspertizės išvadą pateikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ su Vyriausybe pernai lapkritį yra pasirašiusi beveik 0,5 mln.

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos.

Seimas antradienį dar kartą pratęsė parlamento pavasario sesiją. Parlamentarai nutarė dirbti iki liepos 13 dienos. Pristatydamas siūlymą pratęsti sesiją Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad tai reikia padaryti, nes dėl vilkinamų procedūrų tik kitą savaitę būtų galima balsuoti dėl Miškų įstatymo pakeitimo, tai yra vadinamosios urėdijų reformos.

Liepos 13-oji gali tapti lemtinga šalies miškininkams - skubantys patvirtinti urėdijų reformą „valstiečiai“ būtent tą dieną planuoja uždegti žalią šviesą miškų ūkio pertvarkai. Nuo penktadienį suplanuotos liepos 7-osios atsitraukiama, nes Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę nespėjo apsvarstyti iš Aplinkos ministerijos atnešto planuojamos pertvarkos projekto, jo pataisų bei dviejų ekspertų išvadų.

Urėdijų reformos planas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad įgyvendinus siūlomą miškų ūkio pertvarkos planą bus pasiekti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatyti veiksmingo išteklių paskirstymo tikslai ir įgyvendinti aukšti valdymo bei skaidrumo standartai, tvirtina reformos vertinimą atlikęs Lietuvos miškininkų sąjungos nusamdytas ekspertas.

Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo viena konsultacijų bendrovė „Civitta“. Šios bendrovės teisininkai laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą teisiniu, vadybiniu bei viešojo administravimo požiūriais įvertinti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos.

Liberalų sąjūdžio (LLS) vadovas Remigijus Šimašius sako, kad premjeras Saulius Skvernelis siekia užsitikrinti liberalų palaikymą dėl urėdijų, aukštojo mokslo reformų. Pasak R.Šimašiaus, šiuos klausimus penktadienį jis aptarė su S.Skverneliu, pastarasis esą prašė liberalų palaikymo sprendimams. „Natūralu, kad kai teikiami įstatymai Seime, yra noras, kad palaikytų ir pozicija, ir opozicija. Dalį dalykų mes galime palaikyti, dalies – ne, priklausomai nuo to, kokia bus reforma.

Seimui svarstant miškų urėdijų pertvarkos planą, dėl kurio kyla nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.

Seimo komitetuose baigiamosios diskusijos dėl urėdijų reformos tikriausiai prasidės be nepriklausomų ekspertų Vyriausybės siūlomos pertvarkos vertinimo, kurio yra pareikalavęs maždaug pusšimtis Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus „valstiečius“. Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad reformos svarstymas Seime stringa, nes neatsiranda ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą.

Seimui ketvirtadienį pristatomas Aplinkos ministerijos inicijuojamas urėdijų pertvarkos planas, kurį dalis miškininkų ir medienos perdirbėjų kritikuoja, o prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad urėdijų reforma padės išsivalyti nuo nomenklatūrinio valdymo likučių. Kol kas šią reformą palaiko tik opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Seimas atsižvelgė į dviejų - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetų siūlymą ir atmetė prezidentės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus. Tokį sprendimą pasveikino prie Seimo susirinkę urėdijų darbuotojai. Prieš Dalios Grybauskaitės veto balsavo 103 Seimo nariai, už - 8 , o susilaikė 4 parlamentarai. „Nesupantu, kam naikinti urėdijas“, - Seime teigė „darbietis“ Gediminas Jakavonis.

Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, kurios neleistų ūrėdijoms pardavinėti medienos tarpininkams, eksportuojantiems į užsienį. Nors pripažįstama, kad valstybinių miškų urėdijų pajamos sumažėtų, šalininkai tikina, kad būtų išspaudžiama 15 kartų daugiau pridėtinės vertės ir 30 kartų daugiau darbo vietų.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai. „Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) už netinkamai įdiegtą miško gaisrų stebėjimo sistemą kol kas siūlo taikyti sankcijas dviem urėdijoms - Ignalinos miškų urėdija turėtų grąžinti beveik 330 tūkst. litų, Zarasų - beveik 260 tūkst. litų. Ministerija Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) perduos išvadą, kad Ignalinos ir Zarasų urėdijos turėtų grąžinti 25 proc.

Per tris šių metų ketvirčius nustatyti 257 neteisėtų miško kirtimo atvejai, iškirsta 5154 kubiniai metrai miško. Tai 27 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, informuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose miškuose miškų pareigūnai nustatė 133 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Jų metu iškirsti 4256 kubiniai metrai medienos - 9 proc. mažiau nei per tris 2011 m. ketvirčius.

Valstybės valdomos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų pelno. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) portfelio pardavimo pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. – iki 1 667 mln. litų. Labiausiai – 4,7 proc. – ūgtelėjo energetikos sektoriaus įmonių pajamos, o labiausiai sumažėjo miškininkystės sektoriaus įmonių pajamos (8 proc.

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų. Skelbia pavojų Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų.

Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai: Dubravos (70 tūkst. ktm), Valkininkų (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (60 tūkst. ktm), Varėnos (50 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Kaišiadorių (30 tūkst. ktm), Kauno (15 tūkst. ktm), Alytaus (15 tūkst. ktm), Trakų (12 tūkst.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.