urėdija

Lietuvoje šią savaitę siautusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių, miškininkai likviduoja stichijos padarinius, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Seimas leido miškų urėdijoms nuo liepos vėl turėti smėlio ar žvyro karjerus ir naudoti juos savo reikmėms – šie žemės turtai miškininkams reikalingi remontuoti senus ir tiesti naujus miško kelius. Urėdijos šių išteklių pardavinėti negalės.   Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės gelmių įstatymo pataisas: už balsavo 68, prieš buvo 19, o susilaikė 15.  Urėdijos galės įsirengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažuosius karjerus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ skundą ir priteisė iš  Valstybinių miškų urėdijos 42 tūkst. 719 eurų žalos atlyginimą už nuvirtusio medžio apgadintus du automobilius. Kaip trečiadienį pranešė teismas, draudimo bendrovė nurodė, kad 2019 metų gruodžio 7 dieną Vilniaus rajone, Bradeliškių kaime, ant jos apdraustų automobilių, stovėjusių miško keliuko pakraštyje, užvirto medis ir juos smarkiai apgadino.

Prezidento patarėjui Jaroslavui Neverovičiui pareiškus, jog šiemet pradedant veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui šalyje būtina didinti jo pasiūlą, Valstybinių miškų urėdija kitam šildymo sezonui į rinką ketina patiekti papildomai 700 tūkst. kubinių metrų biokurui skirtos medienos, sako jos vadovas.

Biržų rajone esančioje Biržų girioje savaitgalį medžiotojai užfiksavo mešką. Vaizdo įrašu su šiuo Lietuvoje retai sutinkamu gyvūnu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas, miškininkas Rimantas Šarkanas. BNS jis teigė, kad meška nufilmuota sekmadienio pavakarę, prie žvėrių šėryklos, o kolegos netoliese meškos pėdas yra užfiksavę ir prieš mėnesį.  „Meškos aš dar nesu matęs, yra kolegos užfiksavę nuotraukų.

Pavojingi kenkėjai – paprastojo pušinio pjūklelio lervos – pažeidė didelius pušynų plotus Ignalinos rajone, Valstybinių miškų urėdija juos ruošiasi naikinti. Kaip pranešė urėdija, Ignalinos regioniniame padalinyje, Vaišniūnų girininkijoje, pušų pažeidimai fiksuoti apie 800 ha plote, pažeistos įvairaus amžiaus pušų lajos ir jaunas pomiškis. Mažesnio intensyvumo pažeidimų yra ir gretimuose pušynuose.

Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująjį biurą projektuos architektų komanda „After party“ ir „Išora x Lozuraitytė studio for architecture“. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus.

Per savaitgalį siautusią audrą išversta ir išlaužyta beveik 10 tūkst. kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose – pastarajame išversta didžioji dalis medžių – virš 5 tūkst. kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.

Kauno apygardos teismas įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją atlyginti nuostolius žmonėms, kurių miškus 2014 metais ji iškirto.   Privataus ūkinės paskirties miško savininkams teismas nuostolių atlyginimą paskirstė pagal priklausiusias nuosavybės dalis. Penki savininkai gavo po 605 eurų, o vienas – 2,6 tūkst. eurų.  Civilinėje byloje teismas pripažino urėdiją atsakinga už tai, kad 2014 metais dviejuose sklypuose neteisėtai iškirto beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų miško.

Valstybinių miškų urėdija pirmadienį pristatys naujai įsigytus 23 automobilius gaisrams gesinti. Kaune, Raudondvario girininkijos teritorijoje, bus demonstruojamos padidinto pravažumo automobilių „Isuzu D-MAX Space cab“ galimybės. Anot urėdijos pranešimo, automobiliuose įmontuota gaisrų gesinimo įranga, galinti gabenti 300 litrų vandens. „Automobiliai skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą“, – teigiama pranešime.

 Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras teigia, kad tai nėra būtina. Maždaug 50 Sąjūdžio sukviestų žmonių ketvirtadienį, prieš penktadienį Seime numatytą posėdį, V. Kudirkos aikštėje Vilniuje protestavo prieš urėdijų reformą.

Miškų urėdijų reformos kritikai pasigenda aiškumo dėl naujos valstybinių miškų valdymo įmonės veiklos – ji turėjo pradėti veikti sausio pradžioje. Miškininkų profesinės sąjungos atstovai teigia, kad dėl nežinios ir neapibrėžtumo nemaža dalis urėdijų darbuotojų paliko darbą.

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų, nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikina, kad galutiniai atleidžiamų darbuotojų bei išmokų skaičiai turėtų paaiškėti kitos savaitės pabaigoje.

Urėdijų reformai besipriešinantys visuomenininkai, verslininkai bei buvę ir esami politikai kaltina Vyriausybę permainas vykdant chaotiškai ir ragina jas stabdyti.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti būsima įmonė Valstybinių miškų urėdija Panevėžio rajono Katinų gyvenvietėje turėtų įsikurti 2019 metais, sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. 2018 metais naujoji įmonė, kuri bus įkurta Valstybinio miškotvarkos instituto pagrindu, veiks Kaune.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną juridinį asmenį, tačiau žadama atleisti mažiau darbuotojų, nei skelbta anksčiau. Preliminariai Seimas jau leido Vyriausybei spręsti, kiek urėdijų palikti, o galutinai bus balsuojama po pietų. „Pagal mūsų planus, 2019 metų sausio 1 dienai urėdų turėtų nelikti“, - po Miškų įstatymo pataisų svarstymo Seime žurnalistams sakė ministras.

 Seimo etikos sargai aiškinsis, kaip su urėdijų ar medienos perdirbimo veikla susiję keturi Kaimo reikalų komiteto nariai - konservatorius Kazys Starkevičius, „darbietis“ Petras Čimbaras, liberalas Juozas Baublys ir „tvarkietis Vytautas Kamblevičius. Šie parlamentarai aršiausiai pasisakė prieš Vyriausybės siūlomą urėdijų pertvarką, jos projektą svarstant komiteto posėdyje.

Seimas antradienį greičiausiai nebesvarstys Vyriausybės parengto urėdijų pertvarkos projekto, tačiau koks variantas bus pasirinktas, dar neaišku, teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas. „Aš irgi manau, kad Vyriausybės projektas nebus svarstomas, dėl procedūrinių dalykų sudėtinga jį grąžinti į tą pačią vietą. Koks sprendimas bus, matysime šiandien“, – antradienį lankydamasis Liberalų sąjūdžio frakcijoje sakė ministras.

 Seimo Kaimo reikalų komitetas nepadarė jokių pažeidimų svarstydamas urėdijų reformos pataisas, nusprendė parlamentinė Etikos ir procedūrų komisija. Seimo etikos sargai tokį sprendimą priėmė antradienį. Keturi Kaimo reikalų komiteto nariai komisijai skundėsi, kad komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas netinkamai vedė posėdį - pateiktų siūlymų nepasiūlė svarstyti atskirai.

Seimas antradienį vėl imasi parlamentarų nuo pavasario svarstytos urėdijų reformos. Šią savaitę per pratęstą Seimo sesiją parlamentarai turėtų apsispręsti dėl to, kaip ateityje bus valdomas valstybinių miškų ūkis. Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos scenarijui, o pasirinko liberalesnį kai kurių konservatorių ir liberalų bei socialdemokratų remiamą planą.

„Valstiečiai“ siekia, kad nuo balsavimų dėl valstybinių miškų pertvarkos nusišalintų visi Seimo nariai, kurie patys arba jų artimieji, giminaičiai vienaip ar kitaip susiję su urėdijų veikla. Oponentai tokius norus vadina absurdiškais ir paskatintus pilnaties. „Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad nusišalinti nuo balsavimo dėl urėdijų reformos turėtų visi, kieno šeimos nariai dirba urėdijose, prekiauja mediena ar yra su šia veikla susijusių bendrovių akcininkai.

Seimo Aplinkos komiteto nariai, balsuodami dėl opozicijos pasiūlyto urėdijų reformos varianto, neišvengė interesų konflikto, todėl bus siekiama pakartotinio balsavimo komitete, sako „valstiečių“ frakcijos ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo nuomone, nusišalinti nuo sprendimo turėjo ir vienintelis opozicijos pasiūlymą komitete palaikęs „valstietis“, buvęs girininkas Kęstutis Bacvinka.

  Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad opozicija galėtų balsuoti už „valstiečių“ siūlomą miškų urėdijų pertvarką mainais į valdančiųjų palaikymą grąžinant pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui.   „Aš siūlau tokį tam tikrą susitarimą su opozicija galbūt vienam šitam įstatymui, kuris leistų priimti šitą įstatymą, leistų eiti toliau į priekį.

Seime siekiama sukurti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kas ir kodėl trukdo Aplinkos ministerijos suplanuotai urėdijų reformai. „Net opozicija pritaria tam (komisijos idėjai - BNS). Ir planuojame tai daryti“, - BNS teigė Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, parlamentinio tyrimo komisija tikrai turėtų ką veikti.

Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinkus maždaug 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje. „Taip, šiandien ryte po to, kai interviu pasakiau, kad priimsime, sužinojau, kad vėl procedūriškai užvilkinta.

  Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinko apie 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų.   Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.

Aplinkos ministerijos vadovai pripažįsta, kad reforma yra skirta optimizuoti urėdijų veiklą ir sutelkti jų kontrolę vienose rankose, tačiau tikina, kad planuoja atleisti tik dešimtadalį darbuotojų: urėdus bei šiltai sėdinčius administracijos darbuotojus, kurie jei norės toliau dirbti, turės pereiti konkursus.   „Buhalterinės apskaitos, finansų, personalo valdymo, IT ir pan.

Lietuvos urėdijų reforma niekaip nėra susijusi su miškų privatizavimu, sako aplinkos ministras valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas Kęstutis Navickas. Jis taip pat tikina, kad vietoje dabartinių urėdijų įsteigtos valstybinės įmonės privatizuoti nenumatoma. Tačiau kai kurie parlamentarai įžvelgia miškų nuomos grėsmes, jeigu pertvarka nepasiteisins. Opozicija įtarinėja, kad reformą „stumia“ stambioji medinos pramonė.

Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Pasiūlytame įstatymo projekte nėra numatyta jokių prielaidų valstybinių miškų privatizavimui ar kitokios išlygos dideliems medienos prekybininkams, nes lieka ta pati aukciono principu paremta prekybos mediena sistema, kai nugalėtoją lemia kainos dydis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija vieningai palaikys Vyriausybės siūlymą dešimtis miškų urėdijų sutelkti į vieną valstybinę įmonę. „Jau šiandien galėčiau sakyti, kad iš valstiečių ir žaliųjų frakcijos išeisime su vieninga nuomone ir manau, kad nebus didelių problemų dėl Vyriausybės sprendimo palaikymo dėl miškų reformos“, - Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Šeštadienį Raudondvaryje vyksta Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, kuriame ketinama aptarti Aplinkos ministerijos parengtą valstybinių miškų valdymo reformą. Susitikime ketinama priimti rezoliuciją ir kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus.

Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais.

Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Ankstyvas pavasaris kelia ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčių. Po žiemos keliuose žiojėja duobės, o joms tvarkyti seniūnijos sako pinigų neturinčios. Seniūnijoms padėti ketina miškininkai. Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje – per 150 km kelių. Tik maža jų dalis asfaltuoti. Žvyrkeliais į atokius kaimus moksleivius veža geltonieji autobusiukai, iš miško gabenama mediena, rieda gamtą mėgstančių miestiečių automobiliai.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių miškų urėdija atveria vartus visiems, mylintiems gamtą. Tokia atvirų vartų savaitė urėdijoje vyksta jau septintą kartą. Pirmieji į urėdijos medelyną atvažiavo netolimo Bazilionų miestelio mokyklos mokiniai. Pasižvalgę miške jie kibo į darbą. „Radome daug šiukšlių,visokių butelių ir laiką praleidom labai naudingai“, – džiaugėsi LRT televizijos žurnalistės kalbintas vaikinas.

http://www.balsas.lt/Admin/Load/UArticles/editArticle/Aprašymas

Klaipėdoje jau prasidėjo kalėdinių eglučių ir pirotechnikos prekyba. Leidimų eglių ir jų šakų prekybai savivaldybės administracija išdavė panašiai kaip ir kiekvienais metais - 25, rašo „Vakarų ekspresas“. "Vos ne viskas identiška - beveik tie patys pardavėjai, tie patys ir prekybiniai taškai", - pastebėjo Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė. Leidimas kainuoja priklausomai nuo dienų kiekio.

  Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai informuoja baigę ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimo ir turto iššvaistymo pareikšti buvusiam VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miškų urėdui ir jo pavaldiniams, vykdžiusiems neteisėtus savo viršininko nurodymus.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Prokurorų įtarimų sulaukė generalinis miškų urėdas, pranešė LNK „Žinios“. Prokurorų akiratin patekęs Vitas Matuzas, regis, pamažu klampina ir aukštus pareigūnus. Vienas iš parlamentarui metamų įtarimų, kad jis, dalyvaudamas Panevėžio miškų urėdijos organizuojamose profesionaliose medžioklėse piktnaudžiavo Seimo nario padėtimi ir nemokėjo už jas privalomų mokesčių bei klastojo dokumentus apie sumedžiotus žvėris ir sumokėtus mokesčius.

Buvęs Ignalinos miškų urėdas Vergantas Valiukas už valstybės lėšas atliko privačių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau teisėsaugininkai nerado jo veikoje nusikaltimo sudėties ir nustatė, kad įtariamasis turtinės žalos niekam nepadarė. Ignalinos rajono apylinkės prokuratūra baigė tirti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje miškų urėdas V. Valiukas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.

Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, jog pasirašydami sutartį prekybos įmonės ir Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentus siekdami gauti naudos. Šiuo metu kratos atliekamos Druskininkų miškų urėdijos inžinieriaus kabinete, paimti dokumentai, kompiuterių laikmenos. Druskininkų miškų urėdas ir jo pavaduotojas eina savo pareigas, jie bus apklausti. Ketvirtadienį  kratos atliktos ir keliose įmonėse, užsiimančiose medienos verslu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo valstybės įmonėje „Panevėžio miškų urėdija“. Trečiadienį buvo atliktos kratos Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo D. L. ir kelių urėdijos darbuotojų darbo vietose bei namuose. Panevėžio miškų urėdijos urėdui pateikti įtarimai, du urėdijos pareigūnai sulaikyti. Penktadienį bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

Miškininkų iniciatyva surengta jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ išsaugojo daugiau nei šimtą tūkstančių eglučių. Būtent tokį kiekį eglės šakų prieš Kalėdų šventes miškininkai išdalijo Lietuvos žmonėms. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, eglių šakas šalies gyventojams pagrindinėse didžiųjų ir kitų miestų aikštėse, dovanojo visos 42 miškų urėdijos.

Vieni rudenį skaičiuoja viščiukus, o miškininkai – įveisto miško plotus, perdirbti paruoštos medienos kiekius, valstybei sumokėtus mokesčius. Šalčininkų miškų urėdiją teritorijos dydžiu galima priskirti prie vidutinių, tačiau ji – viena miškingiausių urėdijų Lietuvoje. Vien garsioji Rūdininkų giria ko verta. Svarbu ne tautybė Ypatinga ši miškų urėdija dar ir tuo, kad yra kaimyninės Baltarusijos pasienyje.

Tokie gaisrai, koks kilo Kuršių Nerijoje 2006 metais ir išdegė 120 hektarų miško, turėtų nebepasikartoti. Miškuose šiuo metu stovintys aukštuminiai statiniai, į kuriuos lipdavo ir budėdavo sargai, bus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o žmonės atleis. Jų vietą užims modernūs gaisro detektoriai ir radarai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 130 priešgaisrinio stebėjimo bokštų, ten kiekvieną parą budi sargai.

Antradienį Seime pristatytas įspūdingas projektas, skirtas įamžinti šįmet minimas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Nemenčinės miškuose planuojama iš skirtingų medžių rūšių suformuoti rekordinio dydžio užrašą „Žalgiris 600“, kuris visame gražume atsivers iš paukščio skrydžio. Skirtingais metų laikais vis kitomis spalvomis šis užrašas turėtų matytis lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviams.