ulac

Pastarosiomis dienomis informacijos apie koronavirusą ypač daug, apie jį kalba visi ir, kaip matome, iš tuščių parduotuvių lentynų, nemaža dalis tautiečių baiminasi, kad užklupus virusui nerasime ne tik kaukių parduotuvėse, bet ir maisto. Tad apie visą naujausią informaciją, ypač apie tai, kas vyksta už mūsų sienų ir kaip plinta naujasis koronavirusas kalbame su ULAC vadovu Sauliumi Čaplinsku. Atmintinė.

Plintant nerimui dėl koronaviruso specialistai primena, kad viena pagrindinių prevencinių priemonių – tinkamas rankų plovimas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną. Plauti? Plauti! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc.

Toliau nesiliaujant pranešimams apie augančius sergančiųjų koronavirusu skaičius Kinijoje, svarstomas ne vienas galimas ligos suvaldymo scenarijus. Keliais jų pasidalijo ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas. 1 scenarijus. Virusai sulaikomi Kinijoje Ką tai reiškia?  Hubėjuje užsikrečiama ir mirštama toliau. Keli atvejai pasireiškia kitose Kinijos dalyse. Patikima pasienio patikra sulaiko virusus daugiausia šalyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 16 proc. mažiau susirgimų rotavirusine infekcija palyginus su užpernai (atitinkamai 2912 ir 3474 atvejai). Tuo metu specialistai perspėja laikytis visų apsaugos priemonių ir ypač didelį dėmesį skirti rankų plovimui, patalpų vėdinimui.

Pernai daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Pasak pranešimo, iš viso pernai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse užregistruoti 389 susirgimai raudonuke, iš kurių daugiausia – trys ketvirtadaliai – susirgimų registruota Lenkijoje (292 atvejai), Vokietijoje (57 atvejai), Italijoje (22 atvejai).  Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo vaikai priklau...

Pernai daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Pasak pranešimo, iš viso pernai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse užregistruoti 389 susirgimai raudonuke, iš kurių daugiausia – trys ketvirtadaliai – susirgimų registruota Lenkijoje (292 atvejai), Vokietijoje (57 atvejai), Italijoje (22 atvejai). Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 me...

Sveikatos apsaugos ministerija šalies savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui ir kitoms atsakingoms institucijoms išplatino raštą, kuriame teikia rekomendacijos dėl su naujo koronaviruso ligos atveju sąlytį turėjusių asmenų. Pabrėžiama, kad sąlytį turėjusių asmenų infekcijos rizika priklauso nuo sąlyčio pobūdžio.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Paaiškėjus, kad salmonelėmis užteršta mėsa prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo būti prekiaujama kelias dienas, užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja dėl šios ligos. Laiku nesiimant tinkamo gydymo ji gali baigtis ir mirtimi.  Portalas tv3.lt jau rašė, kad mikrobiologinė tarša rasta bendrovės „Biovela“ kiaulienos sprandinėje ir kumpyje.

Toliau nerimstant panikai dėl Kinijoje ir už jos ribų plintančio naujojo koronaviruso daug klausimų kilo ir dėl galimybės jį „parsisiųsti“ perkant prekes internetu iš Kinijos ir pan. Specialistai gi ramina, kad panika šiuo atveju keliama be reikalo ir dalinasi ne tik šio, bet ir kitų virusų gyvybingumu.  „Daugelis klausiate, kaip ilgai virusai išlieka ant negyvų paviršių. Įprasti virusai išlieka paviršiuose kelias dienas, savaites ar net mėnesius ir gali būti jų perdavimo šaltinis.

Užkrečiamųjų ligų specialistai stebi nerimą keliančią situaciją – vien per pirmąjį šių metų mėnesį sergančiųjų kokliušu registruota beveik tiek pat, kiek iš viso per praėjusius metus. Gydytojai primena, kad patiems mažiausiems ši liga gali net būti mirtina, tačiau norint to išvengti vakcinuoti būtina ne tik vaikus. Suaugusiesiems kas dešimt metų taip pat rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, teigdama, kad įstaiga galėjo pažeisti taisykles, kai teikė žiniasklaidai informaciją apie gripą. Pats S. Čaplinskas su kaltinimais nesutinka ir sako, jog informaciją apie mirties nuo gripo atvejį teikė vadovaujantis viešojo intereso principais.

Pačiame gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų sezono įkarštyje – netikėtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas. Pasirodo, nuo šiol pagrindinė šalies užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę organizuojanti ir vykdanti institucija – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – nebegali teikti komentarų žiniasklaidai nei gripo, nei koronaviruso klausimais.

Nuo antibiotikams atsparių superbakterijų pasaulyje kasmet miršta 700 tūkst. žmonių, iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 mln. Įvardydamas tokias grėsmingas prognozes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad šiandien tai medikų ir mokslininkų bendruomenėms kelia itin didelį susirūpinimą. ULAC vadovo teigimu, superbakterijos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes vystosi greičiau nei kuriami nauji vaistai.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris.

Iš Kinijos plintantis paslaptingu vadinamas, kvėpavimo takus pažeidžiantis virusas vis labiau sėja paniką. Skaičiuojant pirmąsias mirtis mokslininkai įtaria, kad užsikrėtusiųjų gali būti tūkstančiai. Epidemijai toliau nenumaldomai plintant, infektologai įspėja, kad toks pacientas bet kada gali pakliūti ir į Lietuvą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tvirtina, kad visiems galimiems scenarijams yra pasiruošta. Trečiadienį viruso epicentras – Uhano miestas su 9 mln.

Nerimą Kinijoje toliau sėjant „mįslingu“ vadinamam neaiškios kilmės pneumonijos virusui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas paaiškino, kiek šis virusas gali būti pavojingas ir kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis. „Kol kas Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų kontrolės centras nesiūlo imtis jokių atsargumo priemonių Europoje.

Specialistai įspėja, kad nuo itin nemalonaus parazito – blakių nėra apsaugoti ir naujuose butuose gyvenantieji. Įspėjama, kad blakės gyvybingos gali išlikti net kurį laiką bute negyvenant, be to, išnaikinti jas itin sudėtinga – būtina tai daryti visame name. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu padaugėjo susirūpinusių gyventojų skambučių dėl naujuose namuose aptinkamų blakių.

Ką tik Kaune registruoti Azijoje gana paplitusios Dengė karštligės atvejai, o dabar Kinijoje paskelbta apie fiksuojamą nepažįstamos kvėpavimo takų ligos protrūkį – visa tai gali būti tik pradžia, įspėja specialistai. Jų teigimu, klimato pokyčiai, dėl intensyvių kelionių pasidaręs mažas pasaulis, visuomenėje gajos antivakcininės nuotaikos, neteisingas antibiotikų vartojimas šiandien sudaro puikias sąlygas atgimti ir jau, atrodo, pamirštoms užkrečiamoms ligoms.

Galvoti, kad tymų problema Lietuvoje įveikta – neatsakinga, taip pat neatsakinga ir gąsdinti žmonių dėl būsimo protrūkio, teigia Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas. „Labai sunku pasakyti, bet galvoti, kad tymų problema turi būti išimta iš dienotvarkės, būtų neatsakinga. Per daug gąsdinti žmones irgi būtų neatsakinga. Čia lazda su dviem galais“, – BNS sakė S. Čaplinskas. ULAC duomenimis, pernai tymais sirgo 834 žmonės, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai  706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.

Rizikos grupėms priklausantiems žmonėms vis aktyviau skiepijantis nuo gripo, Valstybinė ligonių kasa ieško galimybių nupirkti papildomų gripo vakcinų. „Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos specialistai, gavę informaciją apie papildomą vakcinos poreikį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, aiškinasi su tiekėju papildomo vakcinos kiekio pristatymo galimybes ir terminus“, – BNS informavo Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Prasidėjus spalio mėnesiui, daugelis lietuvių vis dar daug laiko praleidžia kieme ir gamtoje. Tačiau ten tykančios erkės gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tarp kurių gali būti ir klastinga Laimo liga.  Apie tai, kas yra Laimo liga, kaip ją tinkamai atpažinti ir gydyti, naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.

Daugiausia gonorėjos atvejų tarp jaunimo pernai registruota Vilniaus mieste, rodo pirmadienį BNS pateikti Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. 15–29 metų žmonių grupėje pernai iš viso Lietuvoje užregistruoti 33 susirgimai šia liga: sirgo 29 vaikinai ir keturios merginos. Devyni atvejai nustatyti Vilniaus mieste. Po šešis gonorėjos atvejus užregistruota Kauno mieste ir Tauragės rajone, keturi atvejai – Mažeikių rajone, du – Šiaulių mieste.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimų salmonelioze ir 630 susirgimų kampilobakterioze atvejai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu susirgimų salmonelioze padaugėjo 18 proc., kampilobakterioze – 23proc. Kampilobakteriozė ir salmoneliozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės Lietuvoje ir visame Europos regione.

Šiemet registruota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu, Laimo liga – mažiau, rodo BNS pateikta Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika. Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai – 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat užregistruoti 245 Laimo ligos atvejai – 122 mažiau nei pernai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet šiltuoju metų laiku išauga bakterijų sukeltų žarnyno infekcinių ligų atvejų skaičius, kadangi bakterijos „mėgsta“ šilumą. ULAC duomenimis, kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų šių infekcijų atvejų. Dažniausiai registruojamos Lietuvoje per maistą plintančios infekcijos yra kampilobakteriozė, salmoneliozė, jersiniozė, ešerichiozė.

Lietuvoje tebesitęsiant tymų protrūkiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro gydytojai atsako į dažniausius visuomenės klausimus apie tymus, pataria, kaip atpažinti ligą bei, kaip elgtis susirgus. Šiųmetinių susirgimų tymais skaičius išaugo iki 397, tai yra šimtu atvejų daugiau, nei praėjusią savaitę. Galite net nežinoti, kad sergate Tymai yra labai laki infekcija, kuriai būdingas labai didelis užkrečiamumas, pažymi ULAC direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.

Nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruota 14 tymų atvejų, serga aštuoni vaikai ir šeši suaugę žmonės, penktadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Vaikų amžius svyruoja nuo 10 mėnesių iki 10 metų, o suaugusiųjų – nuo 39 iki 51 metų. Didžioji dalis susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėje. Pernai Lietuvoje užregistruota 30 tymų atvejų – 4 vaikai ir 26 suaugusieji. Nežinoma, ar dauguma šių asmenų buvo paskiepyti.

Nesuvaldomai siaučiant gripui, vis didėja sergamumas ir žmonių nerimas. Kasdien auga savivaldybių skaičius, kuriose skelbiama gripo epidemija. Siekiant sustabdyti ir įveikti ligos plitimą, kiekvienam pravartu žinoti, kokių veiksmų imtis, jei mieste skelbiama gripo epidemija. Patarimais, gelbstinčiais tiek sveikus, tiek jau užsikrėtusius gripu, dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.

Labiausiai paplitusi infekcinė liga – tuberkuliozė, negydoma gali būti mirtina. Ją sukelia oru plintanti bakterija, kuri dažniausiai puola plaučius. Labai tikėtina, kad sergant tuberkulioze ir bendraujant, leidžiant laisvalaikį su kitais žmonėmis, galima juos užkrėsti, todėl norint apsisaugoti nuo šios galimai net mirtinos infekcijos būtina įsidėmėti kelis aspektus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta komisija, atlikusi tyrimą dėl galimo ULAC vadovo Sauliaus Čaplinsko galimo darbo drausmės pažeidimo, išvadas pateikė ministrui A. Verygai, o sprendimas dėl šios situacijos turėtų būti priimtas per 30 dienų.

 Pernai legioneliozės atvejų Lietuvoje registruota daugiausiai per dvylika metų, ketvirtadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pernai šalyje registruota 15 šios ligos atvejų, užpernai – 11. Ankstesniais metais sergamumas buvo nepastovus, atvejų skaičius svyravo nuo nulio 2009-iais iki devynių 2012 metais.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pavasarį padidėja šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės ir echinokokozės grėsmė. Pernai iš viso buvo užregistruotas 151 šių ligų atvejis (49 – toksokarozės, 49 – toksoplazmozės ir 53 – echinokokozės). Toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga 7–9 metų amžiaus vaikai (15,5 atv./100 tūkst. gyv.), nes jie neturi gerų higienos įgūdžių, dažnai deda į burną įvairius daiktus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja. 14-ąją šių metų savaitę (balandžio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 53,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti penki tuliaremijos atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama itin retai. 2016 metais diagnozuoti du tiuleremijos atvejai, o per pastaruosius 12 metų – 29 tuliaremijos atvejai. Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė liga. Ją sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. „Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams“, - įspėjo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog ši savaitė jau trečioji, kuomet šalyje stebimas sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Sveikatos specialistai sako, jog šalyje mažėja tik sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Gripo atvejų išlieka tiek pat. Dėl gripo komplikacijų jau užfiksuoti 5 mirties atvejai.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad pavienės savivaldybės jau ėmėsi skelbti gripo epidemijas. Vakar vakare buvo aišku, kad gripo epidemijos paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse. Trečiadienį patikslinta, kad iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją jau paskelbė vienuolika. Antradienio popietę paaiškėjo, kad prie šių savivaldybių jau jungiasi ir Prienų (148,5/10tūkst. gyventojų per savaitę), Švenčionių (202,8/10tūkst.

Per pastaruosius trejus metus vaikų sergamumas tuberkulioze Lietuvoje padidėjo beveik dvigubai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, 2014 metais registruota 7,13 susirgimo šia užkrečiama liga 100 tūkst. vaikų. Pernai šis rodiklis siekė 13,3 susirgimo. 2016 metais užregistruoti 69 tuberkulioze sergantys vaikai, 2015 metais – 58, 2014 metais – 38. Tuberkuliozė yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, ją sukelia tuberkuliozės mikobakterija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį, atitinkamai 26 ir 7 atvejai. Per paskutinį dešimtmetį (2007–2016 m.) sergamumo echinokokoze Lietuvoje rodiklis padidėjo nuo 0,35 atv. 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 0,9 atv.

Su atvira tuberkulioze iš Anglijos grįžę lietuviai ant kojų sukėlė specialistus. Tiriama, ar jie lėktuve neužkrėtė kitų tautiečių. Iš Lietuvos išvykstantys tėvynainiai ten dalijasi ne tik darbo jėga, bet ir pavojingąja tuberkulioze. Prieš kelias savaites iš Anglijos į Lietuvą gydytis atvažiavo du ten ilgai dirbę ir gyvenę tautiečiai, sergantys jau pažengusia - atvira tuberkulioze. Iš viso per pusmetį užfiksuoti keturi panašūs atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užsikrėtusiųjų askaridėmis padaugėjo beveik dešimtadaliu palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruotas 91 askaridozės atvejis, 2016 m. – 84. Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 188 sergantys askaridoze ligoniai. Susirgimai registruojami tiek tarp gyvenančių kaime, tiek mieste. Dažniausiai askaridoze užsikrečia ir serga vaikai iki devynerių metų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 1067 skarlatinos atvejai, 2016 metaus – 916, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2012-2016 metais) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per 2 tūkst. susirgimo skarlatina atvejų.

Šiemet Lietuvoje registruoti trys susirgimo stablige atvejai, ketvirtadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Susirgo dvi moterys ir vyras, visi vyresni nei 60 metų. Susirgusieji buvo hospitalizuoti. Vienas ligos atvejis užregistruotas Kaune, du – Vilniuje. Visi susirgusieji nebuvo pasiskiepiję nuo šios ligos. Pernai stablige susirgo du žmonės, iš kurių vienas nuo ligos mirė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumo salmonelioze rodiklis padidėjo 23 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet užregistruoti 454 salmoneliozės atvejai, o praėjusiais metais – 373. ULAC specialistai primena, kad salmoneliozė yra viena dažniausiai registruojamų zoonozių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Pasaulinę hepatito dieną, kurios šių metų šūkis – „Eliminuokime hepatitą”, primena, kad tyliąja infekcija vadinama liga kelia didesnę grėsmę nei skelbia sergamumo statistikos rodikliai. Apie 4,7 mln. europiečių gyvena su lėtinio hepatito B ir beveik 4 mln. su lėtinio hepatito C infekcija. Tačiau daugelis apie tai net nežino, nes dėl šios infekcijos jie nėra tikrinęsi ir jiems ji nėra diagnozuota.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad tymais ir toliau serga vis daugiau Europos regiono ir pasaulio šalių gyventojų, todėl keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti, ypač neskiepytiems asmenims. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (2017 m. liepos mėn.