ūkis

Už saugumą ir ramybę J.Petkevičienės dvare atsakingas vilkšunis Mauras. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Jurga Petkevičienė – išskirtinio likimo moteris. Įveikusi nepagydomą ligą ir išgyvenusi vyro netektį, šiandien ji prižiūri didžiulę dvaro teritoriją. Inteligentiška moteris ne tik sėkmingai ūkininkauja, bet ir nevengia itin nemalonių, sunkių darbų.

Varšuvos vertybinių popierių biržos sprendimu nuo liepos 8 d. vienas didžiausių Lietuvos pieno ūkių AB „Agrowill Group“ akcijos įtrauktos į šios biržos prekybos sąrašus. Į prekybos sąrašus įtrauktos 84 820 986 „Agrowill Group“ akcijos, Viešo akcijų siūlymo kaina yra 1,14 Lenkijos zloto, o tai atitinka 1 Lt. Liepos 1 d.„Agrowill Group“ įregistravo naują įstatų redakciją ir padidino įstatinį kapitalą. Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 71 mln. 552 tūkst. 254 iki 84 mln. 820 tūkst.

Remiantis pirmojo ketvirčio BVP bei naujausiais gegužės ir birželio mėnesių rodikliais, galime teigti, kad augimo tendencijos šiais metais bus išskirtinės. Vidutiniu laikotarpiu augimo tendencijos lėtės. Tai lems teigiamo bazės efekto pabaiga, poreikis mažinti fiskalinį deficitą bei augsiančios energetinių išteklių kainos Lietuvoje.Kaip ir buvo tikėtasi, augimas tampa labiau subalansuotu – vis didesnį poveikį augimo tendencijoms daro vidaus paklausos augimas.

Kasmet vis daugiau ūkininkų siekia pasinaudoti Europos Sąjungos parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Nieko nuostabaus – juk paramos lėšomis finansuojamos įvairios išlaidos, skirtos ūkiams sustiprinti. Ožkininkystės ūkį Griciūnų kaime (Širvintų r.) puoselėjanti Andžela Dalia Ėmužytė parama žemės ūkio valdoms modernizuoti pasinaudojo jau tris kartus.

Siekiant šalies rinką aprūpinti vertingos rūšies kokybiška mėsa, pastaraisiais metais mėsinei galvijininkystei skiriamas išskirtinis dėmesys. Šiai gyvulininkystės šakai skatinti Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ biudžete numatytas atskiras subsektorius ir padidinta parama. Augintojus remia ir valstybė. Pernai rudenį patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa jau pradeda veikti.

Neseniai vienas žinomas verslininkas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos ūkio ateitis – inovatyvios technologijos, o ne kiaulių auginimas. Panašių pareiškimų, kad, pavyzdžiui, perspektyvesnis yra „inovatyvių produktų kūrimas“, o ne baldų gamyba, pas mus pasitaiko dažnokai. Štai buvęs ūkio ministras paskelbė, kad greitai Lietuva taps „didelės pridėtinės vertės“ paslaugų kraštu. Lietuvoje dabar yra 3 mln. gyventojų, galinčių iš jų dirbti – 1,5–1,7 mln.

Parduotuvių lentynose ir mugėse jau galima pamatyti Kokybės ženklu paženklintų produktų, kuriems būdingas natūralumas, didesnis maistingumas ir kitos vertingos savybės.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos socialistinis „Saulės miestas“ griūna. Kitaip ir negalėjo būti. Buvęs tarybinio ūkio direktorius, pagarsėjęs tuo, jog traktoristus auklėjo kumščiais, bandė pritaikyti šį modelį visai valstybei. Baltarusija, kaip socialistinis tarybinis ūkis, galėjo gyvuoti tik iki tam tikros ribos. Ši riba atėjo dabar. Parduotuvės iššluotos, nacionalinė valiuta devalvuota, iždas tuščias.

Vos dešimties sulaukęs berniukas, išvydęs jo tėtį puolantį bulių, galbūt išgelbėjo vyriškio gyvybę, nukreipęs traktorių į gyvulį. Tomas Phillipsas pamatė, kaip bulius puola jo tėtį Andrew ūkyje Abergavenny kaime Monmouthisre'o grafystėje, skelbia BBC. Nuvijęs įniršusį galviją, kuris paliko Andrew su dešimtimi sulaužytų šonkaulių ir vidiniais sužeidimais, Tomas iškvietė pagalbą. „Andrew išgyveno tik neįtikėtinos Tomo reakcijos dėka“, - pasakojo Tomo mama Amanda. „Jis mano mažasis didvyris.

(Papildyta 18:09 val.) Vokiečių pareigūnai praneša, kad ištirtose pupelių daiguose E.coli bakterijų nerasta. Vakar pranešta informacija apie tai, kad mirtinos infekcijos sukėlėjas greičiausiai yra greta Hamburgo esančiame ūkyje, nepasitvirtino. Vokietijos mokslininkai ir pareigūnai ir toliau ieško EHEC sukelėjo šaltinio, pražudžiusio jau 22 gyvybes. Vis dėlto daugybės susirgimų priežastis gali būti susijusi su pupelių daigais.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Didžiąją laiko dalį skiriant veiklai Europos Parlamente, neretai tenka daugiausiai iš  žiniasklaidos susidaryti nuomonę apie nūdienos aktualijas. Reikia pripažinti, kad dabartinės vyriausybės pozicija viešojoje erdvėje yra tvirta: ekonomika atsigauna, investicijos ateina, sunkumai praeina – į tokį teiginį būtų galima sutraukti vyriausybinių žinių srauto turinį.

Nuo gegužės 4 d. internautai Jungtinėje Karalystėje turi galimybę žaisti realų internetinio žaidimo „FarmVille“ analogą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Projektas buvo pavadintas „MyFarm“. Jis bus realizuojamas Vimpoul (Wimpole) fermoje Anglijos Kembridžšyro (Cambridgeshire) grafystėje. 10 tūkst. eksperimento dalyvių internetu ūkininkams rekomenduos, kokios veislės gyvulius pirkti, kokias grūdines kultūras sėti, patars, kaip padalyti lauką.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad milijardą iš šešėlio tebetraukianti konservatorių Vyriausybė supainiojo Lietuvos gyventojų kišenes ir savo ranką įkišo ne į kontrabandininkų, bet į sunkiai besiverčiančių žmonių piniginę. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimui maisto produktais prekiauti tik turint kasos aparatus, turgavietės pastebimai ištuštėjo. „Tačiau to, akivaizdu, valdantiesiems negana.

Statistikos departamentui paskelbus apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį ūgtelėjusį bendrąjį vidaus produktą (BVP), teigti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų –  eksporto ir vidaus rinkos – kojų, dar pernelyg ankstyva, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad šių metų pradžioje buvo įtvirtintos teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios ėmė ryškėti antrąjį 2010 m. pusmetį ir ypač ketvirtąjį ketvirtį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 23 121 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 6,9 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas, BVP įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. atitinkamu ketvirčiu, stebėtas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių  „Agrowill Group“ teigia, kad sumažėjęs Europos Sąjungos šalyse laikomų melžiamų karvių skaičius lemia aukštesnes pieno kainas visame ES regione, taigi ir Lietuvoje . „Paskelbti Europos Komisijos rodikliai liudija, kad per 2010-uosius ES šalyse laikomų melžiamų karvių skaičius sumažėjo 1,7 proc. Tai tiesioginis krizės padarinys, kuomet ūkininkai drastiškai mažino laikomų gyvulių bandas. Deja, prieauglis taip sparčiai bandų nepadidina.

Penktadienį Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas nusiaubė kai kurias šalies dalis, tačiau analitikai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje šalies ūkis atsigaus, informuoja BBC. Kai kurios didžiausios Japonijos bendrovės, įskaitant didžiausią pasaulio automobilių gamintoją „Toyota“, uždarė visas gamyklas šalyje. Analitikai prognozuoja, kad gamybos praradimas neigiamai paveiks šalies ekonomiką šį ir kitą ketvirtį, tačiau jie mano, kad trečiąjį metų ketvirtį Japonijos ekonomika ir vėl augs.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Vokietijos ekonomika – viena iš geriausiai funkcionuojančių Europoje. Apie ją žurnalas „Economist“ savo vasario 5 d. numeryje paskelbė keletą straipsnių, kurie kai kuriems žurnalo skaitytojams atrodė nepakankamai tiksliai atspindintys Vokietijos realybę.Ir štai vasario 24 d. žurnalas išspausdino jų pasisakymus.

Pietvakarių Anglijoje 31 metų Davidas Robertsas atidarė viešbutį, kuris yra skirtas apsigyventi vištoms.Viešbutis pradėjo dirbti prieš keletą mėnesių, tačiau žurnalistai apie jo egzistavimą sužinojo tik dabar. Viešbučio savininko teigimu, jis nusprendė paukščiams atidaryti viešbutį, kad palengvintų gyvenimą vietiniams ūkininkams. „Jeigu vištų šeimininkams reikia kurs nors skubiai išvykti, jie gali jas palikti mūsų viešbutyje“, – paaiškino D. Robertsas.

Pietvakarių Anglijoje 31 metų Davidas Robertsas atidarė viešbutį, kuris yra skirtas apsigyventi vištoms.Viešbutis pradėjo dirbti prieš keletą mėnesių, tačiau žurnalistai apie jo egzistavimą sužinojo tik dabar. Viešbučio savininko teigimu, jis nusprendė paukščiams atidaryti viešbutį, kad palengvintų gyvenimą vietiniams ūkininkams. „Jeigu vištų šeimininkams reikia kurs nors skubiai išvykti, jie gali jas palikti mūsų viešbutyje“, – paaiškino D. Robertsas.

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi šį pavasarį.

Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2009 metais žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Labiausiai – net keturis kartus pabrango vaisiai, tris kartus – grikiai, daugiau nei dvigubai – avižos, kviečiai ir rugiai. Žemės ūkio bendrovės „Piktupėnų javas“ pirmininkas Algirdas Steponavičius prognozuoja, kad bulvių kainos iki pavasario dar kils ir gali pasiekti net 2 litus už kilogramą.

Ūkininkų organizacijos reikalauja, kad Vyriausybė sušvelnintų aplinkosaugos reikalavimus gyvulių ūkiams, sakydamos, kad kitaip Lietuva taps įsivežančia maistą šalimi. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada atsižvelgti į jų reikalavimus, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Meškalaukio kaimas laikinai atsikvėpė – danui priklausiančiose kiaulidėse dabar per šalta auginti gyvulius. Gyventojai kovojo prieš smarvę iš fermų, bet nelaimėjo – pavasarį čia vėl bus 2 tūkst. kiaulių.

Rudenį 80 proc. visų šalies mokyklų patikrinę visuomenės sveikatos centrų specialistai vakar pateikė šokiruojančius rezultatus: 917 jų neatitinka higienos reikalavimų, o ketvirtadalis net neturi higienos pasų. Kur ten turės, jei tualetai – lauke, vandentiekio nėra, nežinoma, kas yra kanalizacija. Skersvėjai tualete „Mūsų mokykloje tualetas iki šiol lauke. Be galo jame šalta, skersvėjai pučia. Galima ten ir įvairiomis ligomis susirgti.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu ne vienam ūkininkui, tuo tarpu verslūs lietuviai ir šioje srityje rado kaip uždirbti vieną ar kitą papildomą tūkstantį. Štai keli ūkininkai „Ekonomika.lt" skundėsi, kad prekybininkai, sužinoję, jog perkama žemės ūkio technika yra iš dalies finansuojama ES lėšomis, iškart kilstelėdavo kainas. 30 tūkst.

Ekologiniu ūkininkavimu Panevėžio rajono Samanynės kaime besiverčiantys Bronislava ir Antanas Šereliai, žvelgdami į savo laukus, tik gūžčioja pečiais iš nuostabos: Savivaldybei perbraižius seniūnijos ribas ir visą amžių nederlinga laikytą jų žemę staiga priskyrus derlingųjų kategorijai, javai augti geriau nepradėjo.

Sei­mo na­rio Ju­liaus Ve­sel­kos ūky­je ant­ra­die­nį bu­vo nu­šau­ta kar­vė. Ne­gy­vą juod­mar­gę ga­nyk­lo­je ap­ti­ko Sie­si­kų se­niū­ni­jo­je Užu­lau­kio kai­me ūkį pri­žiū­rin­tis Sei­mo na­rio sū­nus Ge­di­mi­nas Ve­sel­ka. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad gy­vu­lys bu­vo re­gist­ruo­tas jo var­du. Ga­nyk­la yra maž­daug už dvie­jų ki­lo­met­rų nuo so­dy­bos, Be­ne­dik­ta­vos kai­me. Grei­čiau­siai gal­vi­jas bu­vo nu­šau­tas nak­tį.

Remiantis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimuose įvardytu sėjomainos reikalavimu, avižos, grikiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasarinių grūdinių, rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis.

Kibucai atsirado žymiai anksčiau negu sovietiniai kolūkiai – dar prieš 38 metus iki Izraelio valstybės atkūrimo 1948 m. Pirmieji žydai, atsiliepę į Bazelyje vykusio sionistų kongreso raginimą apsigyventi Palestinoje, dar 1910 metais prie biblinio Kinereto miesto organizavo kolektyvinį ūkį „Degania“. Visi jo steigėjai – dešimt vyrų ir dvi moterys – buvo kilę iš Rusijos imperijos.

Laukiniai gyvūnai ir paukščiai vėl siaubia ūkininkų laukus. Sparnuočiai mindo javų, rapsų ir bulvių pasėlius, o šernai niokoja žirnių ir kukurūzų laukus. Šiemet ūkininkams už į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų pridarytas eibes išmokėta jau beveik 160-imt tūkstančių litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Dieną gerves, į Raudonąją knygą įrašytus paukščius, retai išvysi dideliais pulkais. Tačiau vietiniai gyventojai sako, kad vakarais ir ankstyvais rytais nuo gervių juoduoja dangus.

Per likusius 2010 metų mėnesius Lietuvos ekonomika toliau augs, o kartu su atgyjančiu šalies ūkiu toliau stiprės žmonių pasitikėjimas ilgalaikio taupymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tokias tendencijas atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva" ekspertai. Kaip vieną pagrindinių ekonomikos atsigavimo požymių „Aviva Lietuva" ekspertai įvardina augantį šalies eksportą, kurio apimtys 2009 m., lyginant su 2008 metais buvo sumažėjusios -27 proc.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas pareiškė, kad Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių letėjimas gali pakenkti Europai. „Bloomberg“ televizijai duotame interviu komisaras sakė, kad nerimą Europai kelia ir lėtėjantis Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimas bei nestabili padėtis obligacijų rinkose. Dėl atsigaunančios pasaulio ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį Europos ekonomikos augimas buvo sparčiausias per ketverius metus.

Visi žinome, kad ekologiškos daržovės ir vaisiai - pranašesni už išaugintus įprastomis sąlygomis, tai yra tręštus pertręštus įvairiais chemikalais. Tik viena „smulkmena": ekologiški produktai gerokai brangesni. Tačiau pinigų mėtyti neverta, nes sveikų daržovių galima užsiauginti ir savo sklypelyje. Kas iš tų vitaminų, jei kąsdami obuolį kartu dar gauname ir dozę chemikalų? Štai turguje renkamės pačias didžiausias bulves. Patraukliai atrodo, lupti mažiau reikės.

Lietuvos ekonomika smukti nustojo, tačiau taip atsitiko ne dėl mūsų pastangų. Padėtis finansų sektoriuje lieka trapi, teigia ekonomistas Jonas Čičinskas. − Kai kurie opozicijos atstovai kalba apie tai, jog Europa jau užmiršo krizę, o Lietuvoje ji tebesitęsia. Tai tik demagoginės kalbos ar vis dėlto kuo nors grįsti teiginiai? , - „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Čičinsko. − Ekonominį nuosmukį sustabdė ekonominio nuosmukio pabaiga kitose šalyse.

Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2009-aisiais vidutiniškai buvo sukurta 30,95 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,40 lito mažiau nei 2008 metais. Pernai vienas užimtasis sukūrė pridėtinės vertės už 58 242,59 lito, praneša Statistikos departamentas.

2010-ieji dainininkei ir ūkininkei Dainai Bilevičiūtei prasidėjo nesėkmingai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba antradienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame smulkiai išdėsto, kaip garsenybė sukčiavo ir siekė užvaldyti Europos Sąjungos pinigus. Paskalų portalas Paspausk.lt skelbia visą pranešimą spaudai (netaisytas), kad visi galėtų sužinoti, ką ir kaip prisidirbo ūkininkė D. Bilevičiūtė.

Netoli Kelmės duris netrukus turėtų atverti netipinė užeiga. Lankytojai čia galės pasigėrėti ne tik vieninteliais Baltijos šalyse bizonais, bet ir paragauti pikantiškos jų mėsos. Prieš ketverius metus nusprendusi auginti bizonus dėl jų ypatingos mėsos Audra Schelenz, su vyru Lietuvoje norėdama pradėti verslą, ieškojo didelio žemės ploto, kad aplink nebūtų kaimynų ir niekam netrukdytų. Vokietijoje, kur moteris gyveno dešimt metų, laisvos žemės nėra daug.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.

Išankstiniai ekonomikos augimo indikatoriai rodo, kad dar nenurimus praėjusios krizės bangoms, pasauliniame ekonomikos vandenyne jau formuojasi nauja audra, skelbia „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistai. Anot jų, lėtesnis nei tikėtasi JAV ir Europos Sąjungos ekonomikos augimas nuvylė investuotojus ir padidino nerimą, kad šios šalys, siekdamos pažaboti abipus Atlanto plintančią valstybių skolos krizę, neišvengiamai turės taikyti papildomas taupymo priemones.