ūkininkavimas

Norinčiųjų ūkininkauti kiekvienais metais mažėja. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodoma, kad 2013 metų pradžioje ūkininkų ūkių skaičius siekė 114 700, šiemet sausį – 87 167. Regis, ir šiuo metu norinčių atsisakyti puoselėtų ūkių gana daug.  Pasižvalgius skelbimų portaluose, galima rasti kuo įvairiausių skelbimų. Vieni išparduoda paveldėtų ūkių techniką, nes dirbti žemės neketina, kiti ieško naujų šeimininkų savo rankomis kurtiems ūkiams.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Labai smulkių ūkių plėtrai šiuo paraiškų teikimo etapu skirta 3 mln. Eur, o smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 9 mln. Eur paramos lėšų. Parama smulkiesiems ūkiams yra viena iš populiariausių NMA administruojamų priemonių.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Biržų rajone Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga... Kaip reikės išgyventi? Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės.

Informuojame, kad ūkininkai, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis, gali teikti paraiškas iki gruodžio 30 d.  Šiai paramai skirta daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

Britas Simonas Caserta į mūsų kraštą patraukė ne tik paskui būsimą žmoną Jūratę. Metęs gerai apmokamą darbą, po visą pasaulį keliavęs informacinių technologijų specialistas nusprendė čia kurti gamtinės žemdirbystės principais paremtą ūkį. Plačiau apie savo puoselėjamo ūkio planus ir ateities viziją naujai iškepti ūkininkai pasakojo TV3 laidoje „Svajonių ūkis“. Į Lietuvą atsikraustęs britas gyvenamojo būsto nepatogumų nesureikšmina, nors prisipažįsta, kad yra pratęs gyventi žymiai patogiau.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.

Šylantis klimatas ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams. Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša. Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Kėdainių ūkininkai jau pradeda bulviakasį. Pirmųjų lietuviškų bulvių derlius džiugina ir jau greitai keliaus į prekybos vietas. O lietuviai šviežienos labai pasiilgę, dažnas turguje klausinėja, ar dar nėra šviežių lietuviškų bulvių. Tik čia kol kas karaliauja pernykštės ir įvežtinės. O kavinių atstovai sako, kad patiekalai iš šviežių lietuviškų bulvių atsiras tik vasaros viduryje, mat jos dabar ir brangios, ir ne viską pavyktų pagaminti.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Kauniečių pora į kaimą Ukmergės rajone persikėlė prieš penkerius metus. Tuomet Kęstutis ir Monika Zinkevičiai dar darbavosi draudimo bendrovėse, o aplinkiniai, sužinoję, kad viską metę jaunuoliai kraustosi gyventi į kaimą, kur užsiims ūkininkavimu, kraipė galvomis. Šiandien pora yra 30-ies hektarų žemės savininkai ir vieni sėkmingiausių ekologinių kanapių augintojų Lietuvoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų: Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa, galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Auginti ryžius ar kapstytis šiukšlėse? Netrukus parodysime jums kaimą Indonezijoje, kuriame ryžių laukai virsta šiukšlių rūšiavimo plotais. Ir kaimiečiai tuo džiaugiasi, nes apsivertę šiukšlėmis užsidirba daugiau nei ūkininkaudami. Namų stogai ir milžiniški šiukšlių kalnai. 20 hektarų Bangūno kaimas rytinėje Indonezijos Javos provincijoje kadaise garsėjo žaliuojančiais ryžių laukais, dabar kaimiečiai knisasi šiukšlėse. Ir netgi tuo džiaugiasi, nes uždirba daugiau nei iš ūkininkavimo.

Žemės ūkio ministerija patvirtino įgyvendinimo taisykles jaunųjų ūkininkų projektams vykdyti. Paraiškas paramai pradėta priimti anksčiau, nei planuota. Pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos bus priimamos nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. Šiam paraiškų rinkimui skirta 13 011 880 Eur paramos suma.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos priimamos iki 2019 m. birželio 28 d. Gauti apsimoka Paramą gali gauti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą.

Įgyvendinant europines direktyvas ir apskritai siekiant sutaikyti žmogaus ūkinę veiklą su gamtosaugos poreikiais, galima pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama. Šia galimybe pasinaudoję ūkininkai teigia esą patenkinti.

Nuo balandžio 15-osios žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Daliai ūkininkų, ūkininkaujančių vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama papildoma parama.

  Premjeras Saulius Skvernelis sako išklausęs žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasiaiškinimų dėl jo šeimos ūkininkavimo ypatybių ir tvirtino, kad to jam pakanka.   Taip ministras pirmininkas reagavo į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad B. Markausko šeima Klaipėdos rajone ūkininkauja, dalies sklypų šeimininkams nemokėdama nuomos mokesčio.

Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Seime gali būti rengiamos Konstitucijos pataisos dėl galimybės parlamentarams ūkininkauti. Seimo Etikos ir procedūrų komisija prašo parlamentinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų detaliai reglamentuota Seimo narių veikla, susijusi su jiems priklausančios nuosavybės naudojimu, pajamų iš jos gavimu, turto tvarkymu ir su juo susijusių sandorių sudarymu.

Paramos gavėjai, 2009 ir 2011 metais pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti, iki šių metų gegužės 30 d. turėtų suskubti pateikti mokėjimo prašymus. Mokėjimo prašymai priimami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Skintos avietės, su cukrumi ar be cukraus trintos avietės, šaldytos avietės, šaldytos trintos avietės, aviečių nektaras, braškių uogienė, trintos braškės, obuolių uogienė, sirupas ir dar daug kitų išskirtinės kokybės produktų mums siūlo Vita ir Mindaugas Šlapkauskai iš Kauno rajono Tvarkiškių kaimo. Pradėję ūkininkauti prieš 8 metus, išskirtinės kokybės produktus jie ėmėsi gaminti tik prieš gerus metus.

Gėsalai – atokus Skuodo rajono miestelis, išsidėstęs nuostabiame tarp pušynų, viena su kita lenktyniaujančių kalvų ir kalvelių kraštovaizdyje. Beveik pusšimtį metų šio krašto žmonėms ir žemei atidavė Edvardas Karečka, kurį aplankiau kartu su saviugdos ir gyvenimo konsultantu Jevgenijumi Černyš. Sėkmės pagrindas – meilė ir pasitikėjimas „Nė nepastebėjau, kaip prabėgo 45-eri metai. Ir net nepavargau“, – sako Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Edvardas Karečka.

Iki šių metų rugpjūčio 31 dienos dar galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 27 d. jau sulaukta 284 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 4 412 508 litus, iš viso šiai priemonei skirta 9 884 695 litai, todėl pareiškėjai raginami aktyviau teikti paraiškas.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Estijos ūkininkams lengviau ūkininkauti padeda moderniosios technologijos. Piarnu įsikūrusi bendrovė ėmėsi naujo verslo – įkūrė tinklalapį, kuriame ūkininkai gali sužinoti ir palankiausią orų prognozę savo laukams, kada ruošti techniką derliui nuimti, kokie ligų protrūkiai gresia augalams ir daug kitos naudingos informacijos. Peteris Thomsenas į Estiją atvyko iš Danijos. Jis valdo 2 tūkst.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Vismantas Žuklevičius Håkano ir Teri Lee Erikssonų ūkio dirbami laukai žaliuoja Mälaren ežere plūduriuojančioje vienoje iš trijų salų – Färingsö’ne. Nors ūkininkų sodybą juosia miškai ir čia tvyro ramybė, kurią vasaros metu drumsčia tik žemės ūkio technikos garsai, sostinė Stokholmas pasiekiamas vos už 30 kilometrų. Erikssonai puoselėja savo ūkį ir tikina, kad gamtai jokio nuostolio nedaro – visos atliekos perdirbamos ar kitaip panaudojamos.

Paramos gavėjai, 2008 ir 2010 metais pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti, iki š. m. gegužės 31 d. turėtų neužmiršti pateikti mokėjimo prašymus. Smulkieji ūkininkai su mokėjimo prašymais laukiami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtas mokėti tiesioginių išmokų už 2012 m. deklaruotus plotus avansas. Spalio 22 d. duomenimis avansinės išmokos pervestos 32 415 pareiškėjų, jiems išmokėta suma siekia 129 mln. Lt.

Šalyje jau gerokai įsibėgėjusi, tačiau dar nesibaigianti javapjūtė, o ugniagesiai vis sulaukia pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius kombainus bei kitą žemės ūkio techniką. Vien rugpjūtyje  buvo įregistruoti 14 tokių gaisrų, kuriuose degė 9 kombainai, 2 traktoriai ir 2 šiaudų presavimo agregatai bei 1 priekaba su šiaudais. Pernai per javapjūtę degė 22 kombainai. Ugnis jau padarė didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek žemės ūkio bendrovėms, nes nuniokojo brangią techniką ir pasėlius.

Vie­nuo­li­ka me­tų dir­bu­si, stu­di­ja­vu­si Ame­ri­ko­je, Ne­rin­ga Zel­bai­tė grį­žo į Meš­kui­čius (Šiau­lių ra­jo­nas). Da­bar ji rū­pi­na­si mil­tų, pa­ga­min­tų iš tė­čio ir bro­lio užau­gin­tų grū­dų, pardavimu. Me­tai slin­ko Či­ka­go­je Ne­rin­ga Zel­bai­tė, Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vu­si eko­no­mi­ką, pa­si­nau­do­jo tarp stu­den­tų po­pu­lia­ria mai­nų pro­gra­ma ir, bai­gu­si tris kur­sus, 2000-ai­siais iš­vy­ko į JAV.

Kraičio gavo veršiuką Į Veprių ambulatoriją bendrosios praktikos slaugytoja Z.Barkauskienė atvyko beveik prieš keturis dešimtmečius, gavusi paskyrimą po studijų. „Kol nebuvau sukūrusi šeimos, gyvulių nelaikiau, bet ištekėjusi iš anytos kraičio gavau veršiuką. Dovanodama gyvulį, vyro mama man palinkėjo, kad jį gražiai auginčiau. Nuo tada ir pradėjau laikyti gyvulius. Gimus dukrai, karvės reikėjo dėl šviežio pienelio“, – pasakojo moteris.

Pareigūnai įtaria padegimą, per kurį patirtas nuostolis siekia 7 310 litų. Gaisras kilo birželio 13 dieną apie 24 val. Marijampolės savivaldybėje Ožkasvilių kaime. Pranešta, kad sudegė pastatas ir jame buvę gyvuliai – karvės, kiaulės ir kiti. Pirminiais duomenimis – apie 30  naminių gyvulių. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 7310 litų. Manoma, kad 39 metų namo šeimininkui yra kerštaujama.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi - atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa, rašo „Lietuvos rytas“. Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus. Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Liūdniausios perspektyvos, žemdirbių teigimu, laukia smulkių ir vidutinių ūkių. Tuo metu mėsinius galvijus auginantieji džiaugiasi atsigaunančia rinka.Kauno rajono ūkininko Nikolajaus Dubnikovo valdos – 400 hektarų. Juose šeimininkas augina grūdines kultūras ir beveik šimto mėsinių galvijų bandą. „Nesinorėtų būti tuo žemdirbiu, kuris sudaro įvaizdį apie žemdirbius, kad jiems visada blogai, jie visada verkia, amžinai nelaimingi“, – kalbėjo ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

Gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis su tradiciniu ūkininkavimu atsisveikino prieš devynerius metus. „Tradicinėje žemdirbystėje augalams mitybos taisykles nustato agronomai, o mes perimame taisykles iš gamtos ir jas darže suintensyviname“, – sako S. Jasionis. Saulius Jasionis prisipažino, kad protas jam „apsišvietė“ tada, kai į rankas pateko rusų agronomo Nikolajaus  Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės.

Pastaruoju metu jaunimas itin vangiai renkasi su žemės ūkiu susijusias studijas, be to, ir jas baigusieji linkę ieškotis darbų miestuose. Tuo tarpu ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės skundžiasi, kad trūksta agronomų, veterinarijos gydytojų, gyvulininkystės technologų. Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko teigimu, bendrovės ir stambūs ūkininkai yra pasirengę prisidėti prie studentų rengimo, bet nori būti įsitikinę, kad šie dirbs.

Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Idėjų, kurios gali išjudinti ir netgi pakeisti rinkų veikimo principus. Nuosavo verslo kūrimas daugeliui jaunų ir novatoriškų žmonių tampa vienu iš nedaugelio šansų rasti savo nišą sudėtingoje darbo rinkos aplinkoje. Ir panašu, kad žmonės stengiasi išnaudoti šią galimybę – vien 2010 metais JAV buvo įgyvendinta 565 tūkst. naujų verslo iniciatyvų.

„Ratus ruošk žiemą, roges – vasarą“, – moko lietuvių liaudies patarlė, tad, jei norite mėgautis sveikomis ir skaniomis daržovėmis, apie sodininkystę pravartu galvoti ištisus metus, net ir jau prasidėjus oficialiajai žiemai. Todėl, pasiruošti kitų metų daržininkystės sezonui ir derliui, į pagalbą skuba benediktinių vienuolyno sesuo Christa Weinrich, parašiusi ir išleidusi patarimų knygą „Ekologinis sodas ir daržas“, atskleidžiančią, kaip ekologiškai puoselėti savo sodą.

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai parodė, kad susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu šalyje išties didelis. 2010 m. ekologiškai ūkininkaujantys deklaravo 95,5 tūkst. hektarų, o šiais metais jau viršijo 150 tūkst. hektarų. Vis dėlto tikrovėje pastebima, kad ne visuose deklaruotuose plotuose ūkininkaujama tikrai ekologiškai.

Vabalai iš Tailando kelionės priemone pasirinko ryžių pakuotes. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo pranešimą apie neaiškios kilmės vabalus ryžiuose. Ištyrę juos, ekspertai nustatė, kad naujieji gyventojai – cukranendrių straubliukai, dažniausiai aptinkami pietryčių Azijos regione ir Australijoje. Kol kas žala cukranendrėms ir palmėms Ryžiuose buvo rasti dar nedideli, 11 mm kūno, riešutų spalvos 3 mm straublelius turintys vabalai.

Už saugumą ir ramybę J.Petkevičienės dvare atsakingas vilkšunis Mauras. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Jurga Petkevičienė – išskirtinio likimo moteris. Įveikusi nepagydomą ligą ir išgyvenusi vyro netektį, šiandien ji prižiūri didžiulę dvaro teritoriją. Inteligentiška moteris ne tik sėkmingai ūkininkauja, bet ir nevengia itin nemalonių, sunkių darbų.

Parduotuvių lentynose ir mugėse jau galima pamatyti Kokybės ženklu paženklintų produktų, kuriems būdingas natūralumas, didesnis maistingumas ir kitos vertingos savybės.

Lietuvos gyventojai vis aktyviau investuoja į alternatyvią energiją: nusiperka, arba išsinuomoja žemę, užsodina želdiniais ir po kelerių metų kaip biomasę planuoja parduoti Lietuvos katilinėms. Šį draugišką aplinkai verslą skatina Europos Sąjunga (ES), kuri finansuoja iki 70 proc. tokių projektų įgyvendinimo išlaidų. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ūkininkauti pradeda didmiesčių gyventojai, kurie ūkininkavimą vertina ne kaip gyvenimo būdą, o kaip itin perspektyvią investiciją.

Kaip ir kasmet, pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. Bloga tradicija tampa velykinės piktavalių išdaigos. Aplankę artimuosius kaime, žmonės, užuot ėję kiaušinių marginti, puola tvarkytis ir deginti žolę. Žolė deginama, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai. Šiemet pirmieji pievų gaisrai užfiksuoti Suvalkijoje.

Jeigu turėtumėt galimybę rinktis, ką pirktumėte – hormonais, modifikuotais pašarais šertų ar natūraliai užaugintų gyvulių mėsą? Ką, būdami vartotojai, remtumėte – aplinką teršiančias danų kiaulides ar lietuvių ūkininkus? Bloga žinia – dabar parduotuvėje nusipirkę mėsos nežinome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys.