ugnikalniai

Mokslininkai mano, kad atrado didžiausią Žemėje esantį vulkaninį regioną, kuris stūkso po Antarktidos ledu. Nuotolinio tyrimo būdu pavyko aptikti 91 ugnikalnį šiame regione. Jų aukštis siekė nuo 100 iki 3850 metrų. Ugnikalniai išsidėstę masyviame regione, kuris vadinamas Vakarų Antarktidos Rifto sistema, kaip rašoma independent.

Edinburgo universiteto mokslininkų grupė po Antarktidos vakarinę dalį dengiančiu ledynu aptiko 91 ugnikalnį – ši jų juosta gali būti didžiausia pasaulyje, rašo britų laikraštis „The Guardian“. „Buvome apstulbę. Mes nesitikėjome aptikti ten tiek daug ugnikalnių. Apie kai kuriuos jų buvo žinome seniai, o dabar žinomų ugnikalnių skaičius ten beveik padvigubėjo“, – pareiškė vienas tyrinėtojų Robertas Binghamas. Iki šiol šiame Antarktidos regione buvo žinomi 47 ugnikalniai.

Kaip visi žinome, Islandija yra daugybės ugnikalnių šalis, kurioje buvo užfiksuota gausybė įvairiausių išsiveržimų – nuo nedidelių lavos pliūpsnių iki tokių kraupių išsiveržimų, jog Europa būdavo paskandinta pelenų debesyse (Lietuva taip pat). Geofizikas Páll Einarsson tikina, kad keturi Islandijos ugnikalniai rodo padidėjusį aktyvumą ir ketina išsiveržti, kaip rašoma iflscience. Tie ugnikalniai yra Katla, Hekla, Bárðarbunga, ir Grímsvötn.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti Nacionalinės mokslų akademijos, rodo, kad garai bei šiluma iš ugnikalnių leido daugumai augalų bei gyvūnų rūšių išgyventi buvusius ledynmečius. Mokslininkai tyrė dešimtis tūkstančių Antarktidos rūšių duomenis ir rado, jog šalia ugnikalnių rūšių yra daugiau negu kitose vietose. „Kuo arčiau prie ugnikalnių, tuo daugiau rūšių suradome.

O Ijo, žinia, yra Saulės sistemos palydovas-ugnikalnis: vulkaninis aktyvumas šiame pragare yra nepalyginamas su jokiu kitu Saulės sistemos dangaus kūnu. Geologinė Žemės struktūra ir išorinis pavidalas pirmuosius milijonus jos egzistavimo metų buvo praktiškai neatskiriamas nuo Jupiterio palydovo Ijo išvaizdos ir struktūros.

Padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje per dešimtmetį Žemės oro temperatūrą turėjo vidutiniškai padininti 0,2º C, tačiau mokslininkai teigia, kad ugnikalnių išsiveržimai šį procesą sulėtino bent ketvirčiu. Kolorado valstijos (JAV) universiteto atmosferos mokslininkai teigia, kad nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje padidėjo apie 5 procentais – nuo 370 iki 390 dalelių viename milijone.

Iš Islandijos ugnikalnių sklindantis karštis jau po dešimtmečio galėtų generuoti elektrą Didžiosios Britanijos namų ūkiams, teigia ekspertai. Geoterminė energija į D. Britaniją pasiektų didžiausiu pasaulyje jūros dugnu nutiestu elektros kabeliu. Kaip praneša britų „The Daily Telegraph“, ši islandiška elektra kainuotų pigiau nei elektra, pagaminta  naujausiose branduolinėse elektrinėse.

Kamčiatka ne veltui vadinama ugnikalnių kraštu. Tik nesutariama, kiek jų ten yra. Vieni šaltiniai kalba apie kelis šimtus ugnikalnių, kiti teigia, kad Kamčiatkos pusiasalyje ugnikalnių yra daugiau nei tūkstantis. Kamčiatkos ugnikalniai labai įvairūs – skirias dydžiu ir forma, demonstruoja skirtingą aktyvumą, formavosi skirtingose geologinėse epochose. Daugelis Kamčiatkos ugnikalnių yra seni, jau neveikiantys, vietiniai juos vadina sopkomis, o ne ugnikalniais.

Didelis ugnikalnio išsiveržimas vulkaniškai aktyviame Centrinės Amerikos regione galėtų išskirti pakankamai dujų, kurios keleriems metams smarkiai paplonintų ozono sluoksnį, teigia tyrėjai. Toks ugnikalnio išsiveržimas galėtų dvigubai ar trigubai padidinti dabartinius cheminių elementų bromo ir chloro kiekius stratosferoje, viršutiniame atmosferos sluoksnyje, kuriame esančios ozono dujos saugo mus nuo ultravioletinės spinduliuotės.

Visus domina klausimas, ar pasaulio pabaiga yra tikėtina, rašo „The Guardian“. Ilgainiui augant žmonijos moksliniam išprusimui, atsakymas į šį klausimą tampa ne toks jau ir mistinis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius įvairių rūšių katastrofų filmus, galima numanyti, kad žmoniją savotiškai žavi pasaulio pabaigos tikimybė. Realybėje mes neturime galimybės numatyti kada ir kaip žmoniją ištiks pražūtis. Gyvybė, nuo pat atsiradimo prieš 3,5 mlrd.

Tūkstančiai gyventojų buvo priversti vykti į laikinąsias prieglaudas po to, kai Indonezijos Sulavesio saloje ir vėl išsiveržė ugnikalnis, praneša BBC. Anot pranešimų, Lokono ugnikalnis Indonezijos Sulavesio saloje išsiveržė sekmadienį 10.35 val. vietos laiku. Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama. Praėjusį mėnesį teritorijoje buvo stipriai padidėjęs vulkaninis aktyvumas, didžiausias pavojaus signalas buvo paskelbtas tik prieš keletą dienų.

Dėl Etnos ugnikalnio pelenų laikinai buvo uždarytas Katanijos oro uostas Sicilijoje, praneša agentūra AFP. Anot duomenų, Etna šeštadienį kelias valandas spjaudėsi pelenais, kurie nuklojo oro uosto pakilimo ir nusileidimo takus. Skrydžiai buvo nukreipti į Palermą. Po valymo darbų Katanijos oro uosto darbas sekmadienio rytą atnaujintas. Pranešama, kad iš ugnikalnio liejosi ir lava. Žmonėms pavojaus nebuvo. 3 tūkst. 295 metrų aukščio Etna yra aukščiausias aktyvus vulkanas Europoje.

Per artimiausius kelis metus ugnikalniai ir toliau demonstruos savo audringą būdą, jų aktyvumo pikas – 2014-2015 metai, tikina ekspertai. Vieni didžiausią pavojų keliančių ugnikalnių – Krakatoa Indonezijoje ir Fuji Japonijoje. 2012 metais pradės „busti“ Alpių ir Himalajų seisminė juosta: visų pirma, Vezuvijus ir Etnos ugnikalniai. Savo ruožtu, aviacijos analitikai kelia aliarmą: negalima nepakankamai įvertinti rizikos, susijusi su skrydžiais lėktuvu pavojingose zonose.

Jeju (arba Džedžiu), tai Pietų Korėjoje esanti ugnikalnių sala. Kaip ir Ha Long įlanka, Jeju yra viena iš 28 finalininkių - pretendenčių, tapti Naujuoju Pasaulio gamtos stebuklu. Sakoma, kad ši sala yra populiariausia medaus mėnesių vieta Korėjoje. Esanti Korėjos pusiasalio pietryčiuose, Jejudo sala yra ovalo formos sala, kurios ilgis yra apie 73 kilometrus, o plotis apie 31 kilometrą.

Ugnikalnių išsiveržimai galbūt prikausto dėmesnį, tačiau tyrimai rodo, kad jų aplinkosauginis poveikis nublanksta prieš žmogaus veiklą. Kaip rodo naujas tyrimas, žmonės per 3–5 dienas į aplinką išskiria tiek anglies dvideginio, kiek visi Žemės ugnikalniai – per vienerius metus, praneša LiveScience.com. „Antropogeninės anglies dvideginio emisijos užgožia pasaulines ugnikalnių anglies dvideginių emisijas“, – pranešime teigia tyrime dalyvavęs Terrance'as Gerlachas iš JAV geologijos tarnybos.

Turtingas Kosta Rikos gamtovaizdis, ypatinga geografinė padėtis,  floros ir faunos gausa, pritraukia daugybę turistų aplankyti šią šalį, esančią Centrinėje Amerikoje.

Niukastlio (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai sukūrė naują belaidžių jutiklių rūšį, kurie gali atlaikyti temperatūrą iki 900 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Juos ateityje bus galima įgręžti į ugnikalnių uolienas ir pagal jų generuojamus signalus kurti efektyviau veikiančias perspėjimo apie galimą išsiveržimą sistemas. Geologams neabejotinai patiktų galimybė pažvelgti į tai, kas vyksta aktyvių ugnikalnių gelmėse.

Islandijos ugnikalnio Eyjafjallajokull dar prieš kelis mėnesius niekas nežinojo ( ir iki šiol beveik niekas nesugeba ištarti jo vardo), tačiau po vieno išsiveržimo jis sugebėjo „ant žemės nuleisti“ dešimtis tūkstančių lėktuvų. Per šešias dienas oro linijos prarado beveik 2 mlrd. JAV dolerių, ant žemės panikos apimti blaškėsi dešimtys tūkstančių keleivių. Tačiau tai yra niekis palyginus su kai kuriais ugnikalniais, kurių išsiveržimai gali pareikalauti daugybės žmonių aukų.

Kodėl žmonės statosi namus prie pat aktyvių ugnikalnių? Gal trūksta žemės, gerų vaizdų, o gal – aštrių įspūdžių? Juk tokia kaimynystė mirtinai pavojinga – sako, net ir ant sienos kabantis šautuvas kada nors iššauna.

Islandijos ugnikalnis neištariamu vardu įrodė, kad gali ilgam užverti dangų ir sutrikdyti tūkstančių keleivių planus. Tačiau tiems, kurie vis dar neprarado susižavėjimo lava ir pelenus spjaudančiais kalnais, kelionių paieškos tinklalapis „Skyscanner“ parengė penkių geriausių vietų stebėti ugnikalnius sąrašą.

Mokslininkai abejoja, ar Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis lems reikšmingesnius klimato pokyčius. Tačiau jei pabus šalia esantis, Žemėje gali atvėsti. Prieš du dešimtmečius Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis vieniems metams atvėsino žemę. Dėl prieš du šimtus metų dėl Jungtinėse Valstijose įsiveržusio ugnikalnio vasarą ėmė snigti. XVIII amžiuje išsiveržęs Islandijos Lakio ugnikalnis klimatą taip pat atvėsino.