tvf

Ar bus išduota nauja Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskola Baltarusijai, priklauso nuo šalies valdžios pasirengimo reformoms ir fondo narių pozicijos. Tai žurnalistams pareiškė TVF misijos vadovas Baltarusijai Krisas Džarvis (Chris Jarvis) po fondo misijos darbo šalyje. „Deryboms dėl paskolos prireiks visų valdžios struktūrų atstovų sutikimo, taip pat ir aukščiausiajame lygmenyje.

Graikijai gali prireikti naujo finansinės paramos paketo – 50 mlrd. eurų iki 2015 metų, rašo Vokietijos žurnalas „Spiegel Online“. Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pritarė jau dviem paskolų paketams, siekdami išgelbėti Graikiją nuo bankroto. 2010 m. gegužę euro zonos šalys ir TVF skyrė Graikijai 110 mlrd. eurų, iš kurių per 70 mlrd. eurų buvo išmokėta. O 2012 m. vasarį buvo skirtas antrasis paramos paketas  – 130 mlrd. eurų.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Prancūzijos policija po dvi dienas trukusios apklausos dėl įtariamo prostitucijos klano trečiadienį vakare į laisvę paleido buvusį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovą Dominique'ą Strauss-Kahną, praneša BBC. Kovo 28 dieną jis turės susitikti su magistratų teismo teisėju, kuris nuspręs, ar pateikti kaltinimus. D. Strauss-Kahnas nuo antradienio buvo laikomas Lilio policijos nuovadoje. Jis buvo apklaustas apie įtariamą sąvadavimą ir netinkamą bendrovės lėšų naudojimą.

Buvusį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovą Dominique'ą Strauss-Kahną Prancūzijos policija apklausia kaip įtariamąjį  prostitucijos byloje, patvirtino atsakingas prokuroras. D. Strauss-Kahnas, anksčiau laikytas vienu realiausdių kandidatų užimti Prancūzijos prezidento postą, šiuo metu yra laikomas policijos nuovadoje Lilio mieste, šalies šiaurėje. Jis yra suimtas 48 valandoms, informuoja BBC.co.uk.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

Augant nerimui dėl didėjančių Kinijos investicijų į skolų slegiamas euro zonos valstybes, šalies premjeras Wenas Jiabao pareiškė, kad Kinija neturi nei galimybių, nei ketinimų „nusipirkti Europos“, informuoja AFP. Šiuo metu Pekine viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel bando sustiprinti Kinijos pasitikėjimą Europa. Kinija „nori bendradarbiauti su Europa ir padėti jai įveikti skolų krizę.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad dėl recesijos Europoje sulėtės pasaulio ekonomika, ir ragina pasaulio lyderius didžiausią dėmesį skirti augimui, o ne biudžeto apkarpymams, praneša AP. TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika išaugs 3,25 proc., mažiau nei pernai rugsėjį prognozuotais 4 proc. 17 euro zonos valstybių ekonomika šiais metais susitrauks 0,5 proc. Pernai rugsėjį TVF regionui prognozavo 1,1 proc. augimą.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Pranešama, kad Japonija yra pasiruošusi atsakyti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prašymą suteikti daugiau lėšų ir padėti Europai įveikti skolų krizę, informuoja AFP.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos teigia, kad vyriausybė iki savaitės pabaigos gali pasiekti susitarimą su privačiais investuotojais, informuoja BBC. Trečiadienį Atėnuose tęsėsi derybos su bankais ir kitais investuotojais. Praėjusį penktadienį derybos atsidūrė aklavietėje, nes dvi pusės nesugebėjo susitarti dėl maždaug 50 proc. skolų nurašymo. Graikijai šis susitarimas būtinas, kad ji gautų kitą paskolų paketą ir išvengtų bankroto.

Graikijoje antradienį tūkstančiai žmonių vėl protestavo prieš griežtą vyriausybės taupymo kursą. Per eitynes prie parlamento jie reikalavo neįgyvendinti naujų taupymo priemonių. Žmonės laikė rankose plakatus su užrašais: „ES, TVF - lauk!“ Jos parduoda Graikiją, - sakė 51 metų uosto darbininkas. - Jos žlugdo mūsų šalį". Antradienį Graikijoje streikavo ir dauguma viešojo transporto sistemos darbuotojų. Sostinėje Atėnuose beveik nekursavo metro traukiniai, į reisus neišplaukė dauguma keltų.

Egiptas paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti šaliai 3,2 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą. Laikinoji šalies valdžia siekia užpildyti biudžeto spragą, padidėjusią po beveik metus trunkančių politinių neramumų. Ankstesnė šalies vyriausybė praėjusių metų birželį atmetė TVF pasiūlymą suteikti jai 3 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą, tačiau nuo to laiko šalies finansavimo problemos pagilėjo, o jos valiuta susilpnėjo. „Paprašėme TVF suteikti 3,2 mlrd.

Europa privalo skubiai imtis naujų kovos su skolų krize priemonių, teigia specialusis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės patarėjas Davidas Liptonas. Priešingu atveju, naujosios krizės bangos nepavyks išvengti, o europiečiams teks priprasti prie ekonomikos buksavimo ir stabiliai aukšto nedarbo.

Antradienį Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai pradėjo naujausią ketvirtinę Airijos ekonomikos apžvalgą, kuria siekiama įvertinti Airijos pažangą įgyvendinant ekonomines reformas, remdamasi Airijos finansų ministerijos informacija praneša AFP. Ministerijos teigimu, ES, TVF ir Europos centrinio banko ekspertai Airijoje bus iki sausio 19 dienos.

Klausimas dėl skubios paskolos suteikimo Vengrijai įtrauktas į sausio 18 d. numatyto Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiosios tarybos posėdžio darbotvarkę. Apie tai penktadienį praneša Londono Sičio verslo atstovai. Jų duomenimis, TVF parengė reikalavimų paketą Viktoro Orbano vyriausybei, būtent nuo to, kaip bus vykdomi šie reikalavimai, priklausys, ar bus suteikta šaliai finansinė parama. Svarbiausias iš jų – šalies centrinio banko nepriklausomybės sugrąžinimas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad nepanašu, jog euras šiemet žlugs. Taip pat ji įspėjo, kad šį mėnesį pasirodysianti TVF ataskaita atskleis, jog pasaulio ekonomika auga lėčiau nei rugsėjį prognozuotais 4 proc., informuoja AFP. „Ar 2012-aisiais euras žlugs? Aš taip nemanau. Nepanašu, kad šiemet euras žlugs“, – Pietų Afrikoje vykstančio vizito metu kalbėjo Ch. Lagarde.

Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano. Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. Čia jau nebe juokai... Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pradėjo pirmąjį savo kaip TVF vadovės vizitą Afrikoje, informuoja BBC. Pirmadienį ji atvyko į Nigeriją, kur susitiko su prezidentu Goodlucku Jonathanu. K. Lagard gyrė jo pastangas bandant pertvarkyti šalies ekonomiką. Manoma, kad vizito metu K. Lagard daugiausia dėmesio skirs euro zonos skolų krizės pasekmėms ir jaunimo nedarbui.

Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nutraukė trumpas neoficialias derybas su Vengrija dėl finansinės paramos, nes sunerimta dėl valstybės centrinio banko nepriklausomybės, praneša BBC. Atsižvelgusi į sudėtingą situaciją finansų rinkose, Vengrija siekė gauti 15-20 mlrd. eurų paskolą. Lapkritį reitingų agentūra „Moody's“ Vengrijos skolinimosi reitingą sumažino iki „šlamšto“ lygio.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos perspektyva „niūri“ ir kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo augančių rizikų, praneša BBC. Pasak jos, „nėra nė vienos šalies pasaulyje, kuri būtų apaugota nuo krizės, kuri, kaip mes visi matome, tik gilėja“. „Ji, tikėtina, bus įveikta, jeigu visos šalys, visi regionai imsis konkrečių veiksmų jai įveikti“, – pažymėjo TVF vadovė.

„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai atskleidė, kad krizės ištikta Lietuva dar 2009 metų kovą rimtai svarstė galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). 2009 m. kovo 31 dienos JAV ambasados Vilniuje pranešime aptariama tuometė Lietuvos ekonominė padėtis. Jame minimas tuomet Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ėjęs Reinoldijus Šarkinas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas, žinomi ekonomistai, rašo delfi.lt.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, jog TVF yra patenkintas tuo, kad sprendžiant Europos skolų krizę gali vaidinti antraeilį vaidmenį. Anot jos, krizę reikia spręsti stiprinant biudžetus ir įgyvendinant struktūrines reformas. „Labai džiaugiuosi, kad TVF dalyvauja sprendžiant krizę. Jo dalyvavimas veiksmingas, tačiau nebūtinai matomas“, - sakė K. Lagard.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greičiausiai sumažins 2012 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginti su skelbtąja šių metų spalį. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė TVF atstovas Vašingtone Džeris Raisas (Gerry Rice). „Greičiausiai savo prognozę sumažinsime“, - pareiškė Dž. Raisas, bet nedetalizavo.

Graikijos Vyriausybei, tam, kad šalis išsikapanotų iš skolų pelkės, euro zonos nariai 2010 metų gegužę susitarė per trejus metus paskolinti 80 mlrd. eurų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirašė susitarimą, pažadėdamas skirti dar 30 mlrd. eurų. Iš viso euro zonos šalių ir TVF pagalbos paketas Graikijai sudaro 110 mlrd. eurų.

Italija neketina prašyti TVF pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė šalies premjeras Marijus Montis (Mario Monti), dalyvaujantis ES Tarybos posėdyje, į kurį susirinko ekonomikos ir finansų ministrai. „Italija niekada nesvarstė tokio žingsnio“, - pažymėjo M. Montis. Anksčiau Europos žiniasklaida išplatino informaciją, kad TVF svarsto galimybę suteikti Italijai 600 milijardų eurų pagalbą, bet šis pranešimas oficialiai nebuvo patvirtintas.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Europos Sąjunga (ES) primygtinai tikina, kad ne tik esama, bet ir būsimos Graikijos vyriausybės turi įsipareigoti vykdyti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sudarytą dabartinę taupymo programą, informuoja „EUobserver“. „Tam, kad ES ir TVF remtų Graikiją, institucijos turi būti tikros, kad valstybė vykdys savo įsipareigojimus ir ateityje, kad jie galioja ne tik esamai vyriausybei, bet ir būsimoms vyriausybėms“, – pirmadienį pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Mario Monti paskyrimas Italijos premjeru yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Pakeitusi šiame poste skandalingąjį Silvio Berlusconį Italija pašalino nepajudinamąjį, rašo britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Stephenas Foley‘us. Pritaikiusi nerenkamų technokratų valdymą, šalis nutraukė įprastas demokratijos taisykles ir galbūt netgi pačią demokratiją.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Vėl padažnėjo kalbos, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tokią galimybę daugiau nei prieš dvejus metus išpeikė Dalia Grybauskaitė, kai dar tik žvalgėsi į šalies prezidentės postą. Ji pareiškė, kad TVF pagalbos prašančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. Tiesa, už kelių mėnesių D. Grybauskaitė prakalbo švelniau: atseit Lietuva gali būti priversta skolintis iš TVF, jeigu tarptautinėse rinkose nepasiskolins pigiau.

Kinija, ilgą laiką neapsisprendžianti dėl paramos Europos Sąjungai jos kovoje su krize, dabar nurodė tokios paramos teikimo sąlygas. Tuo tikslu Europa turi sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti šaliai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde, pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Pekiną.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Bandymai įteigti, kad Europos Sąjunga ir bendroji valiuta netrukus bus išgelbėti atrodo vis labiau ir labiau desperatiški, rašo „Daily Mail“. Valdžios perversmas Atėnuose, kurį stebėjome savaitgalį, tikrai nebus paskutinis demokratijos principų pažeidimas įvykdytas vardan Europos vienybės. Ilgai kovojusi Graikija pasidavė ir sutiko su pralaimėjimo sąlygomis. Dabar atėjo Italijos eilė ištverti kritikos ugnį.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina tikįs Europos Sąjungos (ES) ateitimi, nepaisant problemų su Graikija. Pasak Vyriausybės vadovo, ES ne pirmą kartą patenka į krizę, bet ligšiolinės krizės ją tik dar labiau suvienydavo ir sustiprindavo. „Paskutinė Europos Vadovų Taryba priėmė reikšmingus sprendimus, ir todėl aš visada kartoju: aš tikiu ES ateitimi. (...) Metas nėra lengvas, bet neverta į perspektyvą žiūrėti niūriai“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

Skolindamiesi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parodytume, jog nesugebame susitvarkyti šalies viduje, todėl planuojant išlaidas reikėtų elgtis atsakingai, kad išvengtume paskolų nepalankiomis sąlygomis, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kai šalis turi kreiptis į tarptautines organizacijas, tai rodo, jog valstybė nepajėgia susitvarkyti pati. Nemokamų pietų nebūna, už viską reikia mokėti. Vienokiu ar kitokiu būdu“, - penktadienį parodų rūmuose „Litexpo“ žurnalistams sakė šalies vadovė.

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.