tvarkiečiai

Tvarka ir teisingumą“ Seimo rinkimuose ves partijos vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis, nusprendė šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi „tvarkiečių“ taryba. Tarybos patvirtinto sąrašo daugiamandatėje apygardoje pirmajame dešimtuke toliau rikiuojasi Kęstas Komskis, Rimas Andrikis, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Rimantas Antanas Ručys, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Pūkas.

Valdančiųjų „tvarkiečių“ vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas prašo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nustatyti, kas atskleidė su R.Paksu susijusio ikiteisminio tyrimo duomenis žiniasklaidai. Politikas tai pat prašo nustatyti, kas disponuoja tokiais duomenimis. Anot R.Pakso, naujienų portalo alfa.

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, politinės partijos imasi įvairių taktikų, siekdami susilpninti lyderiaujančių vienmandatininkų pozicijas. Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ nutarė išbandyti nenaują, tačiau jau patikrintą strategiją. Strategijos esmė – vienmandatėje apygardoje kelti kandidatą į Seimą, kurio pavardė sutampa su kitos partijos kandidato pavarde. Geriausia, jei kandidato pavardė sutaptų su apygardoje nuolat pergales rinkimuose skinančio politiko pavarde.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidų pas buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį galimos politinės korupcijos skandale atsidūrė ne tik šie politikai, bet ir koncernas „MG Baltic“. Šių verslo magnatų meilė partijoms toli gražu nebuvo vien tik taurių kilnojimas ir politikų sveikinimai Seimo rinkimų naktį.

Kol visuomenė seka buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio galimą kyšininkavimo skandalą, valdančiojoje koalicijoje plieskiasi neeiliniai barniai, lydimi kaltinimais šantažu, politiniais žaidimais ir net grasinimais trenkti durimis. Ketvirtadienį Seimas turėjo spręsti, ar sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis viešojoje erdvėje ir galimo pažymų poveikio politiniams procesams.

Nesulaukę valdančiosios koalicijos partnerių pritarimo dėl siūlytos komisijos, „tvarkiečiai“ boikotavo ketvirtadienį turėjusią vykti politinę tarybą, kurioje ketinta svarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo galimybes. „Darbiečiai anksčiau pasitraukė, o šiandien jau ir socialdemokratus paskiepijo prezidentiniais skiepais ir jie balsavo, kad komisija nebūtų sudaryta. Bet jeigu politinėje taryboje sutari, surenki 75 Seimo narių parašus, tai apie ką čia galima kalbėti.

Vilniaus valdančiąją koaliciją pirmadienį paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. „Matyt čia yra jų politinis sprendimas, spėčiau susijęs su rinkimai. Nebandėme jų perkalbėti nei dėl to derėtis. Faktas yra, kad jie iš koalicijos išeina“, - BNS pirmadienį vakare po Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susitikimo su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovais sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnas Vincas Jurgutis.

Apie tai, jog palieka Vilniaus valdančiąją koaliciją paskelbę „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai kaltina koalicijos partnerius per metus nepadarius pažangos įgyvendinant partijų susitarimą. Nepaisant kritikos, „tvarkiečiai“ tikina, jog dar derėsis su meru Remigijumi Šimašiumi dėl to, jog liktų su valdančiaisiais. „Tarsimės su meru, žiūrėsime, ką pasiūlys“, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje BNS sakė frakcijos taryboje seniūnas Juozas Imbrasas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius miestą valdo jau daugiau nei metai. Ar sostinė juda ta linkme, kuria meras planavo? Kodėl auga Vilniaus skola, kodėl neplečiamas dviračių nuomos tinklas ir kokios miesto vizijos link judame? Išskirtiniame interviu tv3.lt meras visa tai paaiškina. - Ar padaugėjo rūpesčių, kai iš valdančiosios koalicijos pareiškė besitraukiantys „ tvarkiečiai“? - Kol kas per anksti komentuoti – matau labai aiškų nacionalinės ir miesto politikos išsiskyrimą.

  Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai Vilniaus taryboje palieka valdančiąją koaliciją, kaltindami valdančiuosius liberalus nesugebėjimu spręsti esminių miesto klausimų.   Partija pranešė, kad sprendimas priimtas trečiadienį valdybos posėdyje. „Liberalai klimpsta fragmentiškų sprendimų labirintuose, nesugeba tvarkyti ir valdyti esminių viešųjų reikalų bei prisiimti pilnos atsakomybės vadovaujantis vietos gyventojų interesais.

Anksčiau politinių partijų reitingų viršūnėse karaliavusi valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), panašu, praranda kontrolę, o tuo ima naudotis ne tik opozicija, bet ir kaip ant mielių kylanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjunga su Sauliumi Skverneliu priešakyje. Vis dėlto, politologų teigimu, LVŽS krikštyti naujais rinkėjų simpatijų lyderiai dar būtų per anksti.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

„Tvarkos ir teisingumo“ vadovybė pirmadienį spręs, ar partijos deleguoti vidaus reikalų viceministrai gali dirbti toliau po to, kai Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas pradėjo eiti Tomas Žilinskas. „Atėjęs naujas ministras turi turėti teisę spręsti dėl savo politinės komandos“, - BNS praėjusią savaitę sakė „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas. Jis teigė, kad posėdyje „Tvarkos ir teisingumo“ būstinėje dalyvaus ir pats ministras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį susitiks su premjero teikiamu kandidatu į vidaus reikalų ministrus Tomu Žilinsku. Po šio susitikimo prezidentė apsispręs, ar skirti T.Žilinską Vidaus reikalų ministerijos vadovu. Tuo pačiu iš pareigų turėtų būti atleistas dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. T.Žilinskas yra nepartinis, šiuo metu jis eina Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų paprašęs pateikti dar vieną kandidatą į vidaus reikalų ministrus. Ministras pirmininkas penktadienį žurnalistams sakė kol kas nenusprendęs, ką siūlyti prezidentei skirti ministru. „Šiandien dar neapsisprendžiau, nes, kaip žinot, trys kandidatai, kurie buvo įvardinti yra“, - žurnalistams Klaipėdoje sakė A.Butkevičius.

Partiją „Tvarka ir teisingumas“ palikęs bei Darbo partijai pernai vadovauti pradėjęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis siūlo jo pavyzdžiu pasekti ir kitus „tvarkiečius“. V.Mazuronis pirmadienį paskelbė viešą laišką, kuriuo koalicijos partnerius „tvarkiečius“ ragina „būti išmintingais, įvertinti esamą padėtį realistiškai“ ir „negrimzti kartu su, deja, jau skęsti pradėjusia „Tvarkos ir teisingumo“ partija“. „Tad neatsitiktinai visi Darbo partijos skyriai atviri naujiems nariams“, – skelbiama ...

„Tvarka ir teisingumas“ turėtų mąstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, sako „tvarkietis“ Seimo narys Petras Gražulis, socialdemokratams nepritarus parlamentaro Povilo Gylio kandidatūrai į vidaus reikalų ministrus. „Tai tik mano asmeninė pozicija. Mano pozicija, kad reikėtų vis tik mąstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos“, - BNS sekmadienį sakė P.Gražulis. Jis teigė negalintis atsakyti, ar tokios pozicijos laikosi ir partija.

Parlamentinės partijos „Tvarka ir teisingumas“, Tautininkų sąjungos bei Respublikonų ir Žemaitijos partijų jungimasis yra svarstomas, sako BNS kalbinti Respublikonų ir Žemaitijos partijų vadovai. Tuo metu Tautininkų sąjunga teigia, kad apie tokią galimybę negalvoja, tačiau jungimosi procesas atskirai vyksta tik su respublikonais. Savo ruožtu „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas apie tokią ją kalba miglotai.

Prieš valdantiesiems priklausančią partiją „Tvarka ir teisingumas“ artėjant Seimo rinkimams užsimota „melo, propagandos ir neva kriminalinių bylų vėzdu“, nes nacionalinės ideologijos partijos Europoje tampa labiau palaikomos, sako „tvarkiečių“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. „Akivaizdu, kad nacionalines idėjas akcentuojančios partijos Europoje įvairiuose rinkimuose patiria didžiulį gyventojų palaikymą.

Buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas su „Tvarkos ir teisingumo“ partija dalyvaus šių metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, patvirtino partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų štabo vadovas, parlamentaras Valdas Vasiliauskas. „Taip, dalyvaus“, - šeštadienį vykstančiame partijos kongrese BNS pareiškė V.Vasiliauskas. Jo teigimu, Ž.Plytnikas dar neapsispendęs, kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuos į parlamentą, tačiau daugiamandatėje apygardoje jis tikrai bus.

Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovai šeštadienį Vilniuje vyksiančiame kongrese su įvairiomis politinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis pasirašys deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Pasak partijos Informacinio centro vadovo Vidmanto Staniulio, tai nėra jungimosi deklaracija ir po jos partijos juridinis statusas nepasikeis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas laikosi pozicijos, jog dėl pabėgėlių priėmimo šalyje turėtų spręsti Lietuvos piliečiai referendume. „Mano manymu, laikui bėgant ši problema tik aštrės, (...) ir aš nežinau, ar užteks Seimui valios, kad mūsų valstybė nebūtų perpildyta migrantais.

Valdančiųjų politinė taryba penktadienį svarstys Lietuvos poziciją dėl Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės, taip pat aptars pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo galimybes.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nenusiteikęs trauktis iš pareigų, o partija jį palaiko, po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi patvirtino partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. R.Paksas sakė, kad koalicijos pasitikėjimą ministras tikriausiai pasitikrins Seime, opozicijai surengus interpeliaciją.

„Tvarkos ir teisingumo“ į pareigas deleguotas aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad savo likimą pareigose kitą savaitę spręs kartu su partijos vadovybe. „Aš matau, kad tokiomis aplinkybėmis dirbti yra nepaprasta, todėl kitą savaitę su mane delegavusios partijos vadovybe spręsime, ar aš toliau dirbsiu, ar ne“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„Tvarkos ir teisingumo“ partija reikalauja nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl partijos narių surengto piketo prie Generalinės prokuratūros prokuroro Irmanto Mikelionio namų ir įvertinti jo tinkamumą tarnybai.

Teisėsauga kirto „tvarkiečiams“ – partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Tai jau yra antras smūgis šiai politinei jėgai pastaruoju metu po to, kai „tvarkiečių“ pirmininkui, per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandui Paksui neleista dalyvauti Seimo rinkimuose. Nepaisant šių nesėkmių, politologai mano, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai gali net padėti „tvarkiečiams“ susikrauti politinius dividendus.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Darbo partija – išdavikai. Ši frazė ne kartą nuskambėjo antradienį Seime, kai buvo nepritarta Konstitucijos pataisai, kuri leistų partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovui Rolandui Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose. „Tvarkiečiai“ neslepia, kad dėl šios pataisos buvo ne kartą šantažuoti, o po tokio antausio valdančiojoje koalicijoje iš esmės galės bendradarbiauti tik su socialdemokratais.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta Teisingumo ministerijos parengtam įstatymo projektui, reglamentuojančiam balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą. „Jeigu šiam įstatymo projektui pritars Seimas, iki 2018 metų pavasario bus parengtos Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Prezidento rinkimų ir kitų su rinkimais susijusių įstatymų pataisos, kuriose būtų įteisintas elektroninis balsavimas“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Buvęs Seimo narys, neparlamentinės Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininkas Andrius Šedžius su dalimi partijos narių pereina į valdančiajai koalicijai priklausančią partiją „Tvarka ir teisingumas“. Tokį pageidavimą A.Šedžius su komanda pareiškė penktadienį „tvarkiečių“ Šiaulių skyriui. „Mūsų skyrius teigiamai priėmė tokį norą. Nutarėme, kad reikia pokyčių, didesnio komandinio darbo.

 Partijų atsinaujinimas – tuščia sąvoka, reiškianti tik kaitą dėl kaitos, pastebi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – LRT.lt tvirtina V. Bruveris.

  Penkios partijos baigia derybas dėl Vilniaus valdančiosios koalicijos, ją sudarys Liberalų sąjūdis, konservatoriai, socialdemokratai, „Tvarka ir teisingumas“ bei partija „Lietuvos sąrašas“.   Koaliciją, įskaitant merą, sudarys 36 politikai.

Uostamiestyje baigiama sulipdyti centro kairės koalicija, kurios lyderiai - liberalai - yra nusiteikę dirbti ne tik su savo ilgamečiais partneriais Rusų aljansu, bet ir su socialdemokratais, neatmetama galimybė, kad prisidės ir „tvarkiečiai“. Išrinktasis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dar praėjusią savaitę teigė, kad susitarė dėl matematinės valdančiosios daugumos (16 iš 31 mandato) su Rusų aljansu, tačiau esą bus kuriama platesnė koalicija, rašo „Vakarų ekspresas“. „Vyko konstruktyvūs be...

„Tvarkiečių“ lyderis R.Paksas nemato pagrindo trauktis iš koalicijos Vilnius, kovo 18 d. (BNS). Partijos „Tvarka ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas teigia nematantis pagrindo kelti klausimą dėl išėjimo iš valdančiosios koalicijos. „Nematau pagrindo kelti klausimą“, - trečiadienį BNS prieš partijos prezidiumo posėdį sakė R.Paksas. „Darbotvarkėje tokio klausimo nėra“, - pridūrė jis. Pasak R.Pakso, „tvarkiečiai“ svarstys savivaldos rinkimų rezultatus.

 Penkios partijos antradienį susirinko į derybas dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje. Daugiausia mandatų iškovojęs Liberalų sąjūdis pokalbiams į savo būstinę pakvietė konservatorių, socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Lietuvos sąrašo“ partijų atstovus.

Per antrą merų rinkimų turą socialdemokratai rems centrinės valdžios koalicijos partnerių - „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos - kandidatus ten, kur rinkimuose nedalyvauja patys. Tai žurnalistams Seime patvirtino frakcijos atstovė spaudai Jolanta Bielskienė. Darbo partijos kandidatai į merus antrajame rinkimų ture dalyvauja Skuodo, Raseinių, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių ir Alytaus rajonų savivaldybėse.

Savivaldos rinkimuose dalyvauja 264 teisti kandidatai į tarybos narius bei 23 kandidatai į merus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia - per šimtas kandidatų - įrašyti į valdančiajai koalicijai priklausančių partijų sąrašus.

Politinė kultūra Panevėžyje stipriai nusmukusi, o kandidatai, Tarybos nario mandato ir mero posto siekiantys be azarto, atsidavimo ir polėkio, arba į valdžią stumiami prievarta, arba turi nešvarių planų, arba yra tiesiog žiopli. Tokias išvadas daro ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas, įvertinęs Aukštaitijos sostinės politikų nykią rinkimų kampaniją.

Šokas Panevėžio rajono kandidatei į merus Violetai Grigienei ir džiaugsmas dėl vietų Taryboje besivaržantiems jos oponentams.   Sugriovė visą sąrašą Savivaldybės rinkimų komisija iš politinės kovos eliminavo visą V. Grigienės visuomeninio rinkimų komiteto „Drauge“ sąrašą.

Po tiesioginių merų rinkimų gali tekti organizuoti Seimo nario rinkimus keliose vienmandatėse apygardose. Mat bene aštuoni jose išrinkti parlamentarai planuoja varžytis dėl mero pareigų. Apie savo ketinimus dalyvauti kovą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose yra pranešę nepartinai Valerijus Simulikas, Naglis Puteikis, „tvarkiečiai“ Jolita Vaickienė, Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, „darbiečiai“ Petras Narkevičius ir Audronė Pitrėnienė bei liberalas Algis Kašėta.

Prokurorai įtaria, kad Seimo narys „tvarkietis“ Rimas Ručys veikė organizuotoje grupėje su Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu ir 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio Rolando Skaisgirio priėmė kyšį, pranešė generalinis prokuroras Darius Valys. D.Valys antradienį kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn, leisti jį suimti ar kitaip suvaržyto jo laisvę. Anot prokuroro, „tvarkiečiai“ kyšio prašė savo partijos naudai.

Atsakomybę dėl kyšininkavimo švelninančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos nublokštų Lietuvą į trečiarūšiųvalstybių sąrašą, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. Pasak Virginijos Būdienės, šiomis pataisomis „tvarkiečiai“ norėjo „pasidovanoti kalėdinę dovaną“, kad tektų stabdyti bylą dėl partinio kyšininkavimo.

 Darbo partija į laisvą Seimo nario vietą planuoja kelti ekspremjero Gedimino Vagnoriaus kandidatūrą. Šį kandidatą sostinės Žirmūnų apygardoje šeštadienį planuoja patvirtinti Darbo partijos taryba, BNS patvirtino Seimo „darbiečių“ seniūnas Vytautas Gapšys. Rinkimai kovo 1 dieną Žirmūnų apygardoje rengiami čia į Seimą išrinktam socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui atsisakius mandato dėl eurokomisaro pareigų.

 Europos Parlamento (EP) euroskeptikų frakcijos lyderis Nigelas Farage’as (Naidželas Fareidžas) mano, kad prisijungdama prie euro zonos Lietuva daro klaidą. „Aš niekada nepalaikiau euro ir stebiuosi, kad jūs priartėjote prie šios valiutos įsivedimo. Euras yra trumpalaikė perspektyva, kuria susigundė jūsų politikai tikėdami, kad taps didelio klubo dalimi. Jums buvo sakoma, kad turint eurą į Lietuvą atkeliaus daugiau užsienio investicijų.

Jau prabėgo daugiau nei dveji metai, kai kelio Raseiniai–Šiluva pakelėse ėmė dygti kryžiai, kurie iki šiol tebekaitina aistras, nes vieni sakosi kone šventą darbą 2012-ųjų vasarą pradėję, kiti tai vadina tuštybės manija su plačiomis galimybėmis šventumo vardu pasipinigauti, o treti primena itin pamaldžios lenkų tautos patarlę „Nėra baisesnio velnio už tą, kuris meldžiasi“. Projektas, kurio nebuvo Baigiantis 2012-ųjų vasarai, kaip grybai po lietaus vienas po kito palei kelią, vedantį iš Raseinių ...

 Vis dažniau ir garsiau savo partijos vadovybę kritikuojantis „tvarkietis“ parlamentaras Andrius Mazuronis sulaukė bendražygių priekaištų dėl gausybės praleistų Seimo posėdžių. „Tvarkiečiai“ skundžiasi, kad Seimo posėdžius į televizijos projektą iškeitęs politikas laužo taisykles, tačiau etikos sargai į tai nekreipia dėmesio – esą kai praėjusią kadenciją parlamentarai veržėsi šokti ar dainuoti, buvo daug triukšmo, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

Kretingos mere siekiančios tapti parlamentinio Audito komiteto pirmininkės „tvarkietės“ Jolitos Vaickienės kandidatūros šeštadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ taryba nepatvirtino - sprendimą dėl parlamentarės vėliau priims partijos Kretingos skyrius ir teiks išvadą prezidiumui. Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui partijos taryba leido siekti Šilalės mero posto.

Kelios Seimo frakcijos blokuoja Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti žiniasklaidos etiką nagrinėjančios komisijos sudarymo tvarką. Ketvirtadienį, kaip ir antradienį, dalis Seimo frakcijų nesiregistruoja balsuoti dėl šių pataisų priėmimo. Nesiregistravus privalomam mažiausiam parlamentarų skaičiui - 71, projektas nei priimamas, nei atmetamas. Ketvirtadienį šiuo klausimu registravosi 48 parlamentarai.