tvarkiečiai

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę. Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. „Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Seimo narys Petras Gražulis viešai apkaltino buvusį bendražygį Remigijų Žemaitaitį meluojant, kad šis yra naujos partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas. Politikas piktinasi, kad R. Žemaitaitis agituoja rinkimuose balsuoti už neegzistuojančią partiją. Tuo metu pats R. Žemaitaitis ramina, kad teisiniai partijos pervadinimo niuansai šiuo metu sprendžiami Registrų centre ir bus išspręsti per šią savaitę.

Likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ bandė registruotis Seimo rinkimams, buvęs tvarkiečių lyderis ir naujai sukurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis ketina kreiptis į prokuratūrą. „Kreipsimės į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, dėl partijos buvusios buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Kultūros viceministrės pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti kompozitorė Zita Bružaitė, pranešė Kultūros ministerija.  Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė ministerijoje taps ketvirtąja viceministre. Ji bus atsakinga už tautinių mažumų politikos klausimus, etninę kultūra ir nematerialų kultūros paveldą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis formuojant kultūros politiką, kultūros centrų veiklos stiprinimą, mėgėjų meninę veiklą.

Daliai tvarkiečių pasiskundus, kad netenkinami jų pareiškimai dėl išstojimo iš partijos, teisingumo ministras inicijuoja įstatymo pataisas. „Pastaruoju metu politinėje visuomenėje iškilo problema, kad galiojantis teisinis mechanizmas gali stabdyti žmogaus valią nutraukti narystę partijoje“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį Gedvydo Vainausko advokatas Sigitas Židonis pareiškė, kad jo ginamasis visą gyvenimą liks su nusikaltėlio etikete, nes buvo parodytas teisiamųjų suole filme „Valstybės paslaptis“. Šioje byloje žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G. Vainauskas ir buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas kaltinami prekyba poveikiu.

Naują partiją kuriantis Seimo narys Vytautas Kamblevičius teisingumo ministrui apskundė „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybę, kad ši blokuoja narių išėjimą, kad šie negalėtų tapti naujos politinės jėgos steigėjais. „Žmonės jau mėnuo-du parašę pareiškimus išeiti iš partijos, bet jie („Tvarkos ir teisingumo“ vadovai – BNS) nedaro jokių veiksmų“, – BNS sakė V. Kamblevičius.

44 Seimo narių teikime atleisti Seimo vicepirmininką, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovą Remigijų Žemaitaitį iš pareigų teigiama, jog jo darbas parlamento vadovybėje yra apsunkintas praradus iškėlusios frakcijos pasitikėjimą.

Partiją „Tvarka ir teisingumas“ paliko du parlamentarai Juozas Imbrasas ir Algimantas Dumbrava, prieš mėnesį pasitraukę iš tvarkiečių frakcijos ir prisijungę prie frakcijos „Lietuvos gerovei“. „Pasitraukė J. Imbrasas iš partijos ir A. Dumbrava“, – žurnalistams trečiadienį po partijos valdybos posėdžio sakė tvarkiečių lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, A. Dumbrava planuoja kitų metų Seimo rinkimuose kandidatuoti su valdančiaisiais valstiečiais.

„Tvarkos ir teisingumo“ valdyba trečiadienį nutarė kurti naują politinę partiją su nauju pirmininku. „Priėmėme bendru sutarimu sprendimą kurti naują politinį darinį“, – žurnalistams po posėdžio Seime sakė tvarkiečių pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, valdyboje sutarta, kad naujos partijos lyderis turėtų būti žmogus iš šono. Pastaruoju metu su R. Žemaitaičiu konfliktavęs jo pirmasis pavaduotojas partijoje Vytautas Kamblevičius patvirtino apie ketinimus kurti naują politinę jėgą.

Pirmoji rudens sesijos diena Seime prasidėjo su trenksmu – nebeliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Neva neapsikentę pirmininko R. Žemaitaičio tironijos ją paliko daugiau kaip pusė narių – keturi. Taigi, vasarą ilgai lipdyta valdančiųjų koalicija liko be vieningos aiškios daugumos ir su pagaliais tvarkiečiams tikėtis ministro posto. „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis viešai demonstruoja ramybę.

  „Tvarkiečių“ frakciją palikę keturi parlamentarai gali tapti naujos Seimo frakcijos nariais. Buvęs „tvarkiečių“ frakcijos vadovas Vytautas Kamblevičius sako, kad nauja frakcija galėtų būti įkurta per savaitę. Pasak parlamentarų, kuriama frakcija galėtų tapti valdančiosios daugumos dalimi ir pretenduotų į ministro portfelį.

Griuvus tvarkiečių frakcijai Seime, Vyriausybė formaliai nebeturi daugumos, bet jos sprendimus rems didžioji dalis Seimo Mišrios grupės narių, todėl valdantieji galės tęsti darbus, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. „Iširus frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, nebelieka daugumos, bet nereikia daugumos, kad būtų sudaryta Vyriausybė, nes sprendimas priimtas.

  Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime iširimas nepakenks koalicijos darbui.   Pasak jo, frakcija suskilo dėl nesutarimų „tvarkiečių“ partijos viduje. R. Karbauskis sakė tikįs, kad frakciją palikę parlamentarai rems valdančiuosius. „Koalicijos ateitis normali, aš nemanau, kad tie žmonės, kurie išėjo iš tos frakcijos, išeina į opoziciją“, – BNS antradienį sakė R. Karbauskis.

  Seime griūna valdančiojoje koalicijoje dirbanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija – apie pasitraukimą iš jos antradienį paskelbė keturi Seimo nariai, įskaitant ligšiolinį frakcijos seniūną Vytautą Kamblevičių.   Be V. Kamblevičiaus frakciją taip pat paliko Ona Valiukevičiūtė, Juozas Imbrasas bei Algimantas Dumbrava. Tai pranešta per plenarinį posėdį antradienį. V. Kamblevičius sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl nesutarimų su partijos vadovu Remigijumi Žemaitaičiu.

Penktadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ taryba nusprendė siekti įkurti naują politinę partiją. „Labai daug aptarėme: ir heraldiką, ir pavadinimus, ir galimybių, kaip turėtų būt.

Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė portalui tv3.lt antradienį patvirtino ketinanti trauktis iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime, kurios nare tapo neseniai. Ją frakcijoje pakeis liepos pradžioje Seimo nare tapusi valstietė Audronė Jankuvienė. „Manau, kad taip įvyks“, – tv3.lt patvirtino A. Širinskienė. Anot parlamentarės, pasitraukimo priežastimi tapo noras tęsti darbą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės poste.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad norėtų, jog Seimo nariai slapta balsuotų dėl jo kandidatūros toliau eiti ministro pirmininko pareigas. „Galbūt net geriau būtų, jeigu būtų slaptas balsavimas. Tada būtų realus situacijos suvokimas, kiek to palaikymo turi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas. „Viešai balsuojant žmogiška savybė – į akis žiūrint, nors galvoja kitaip, bet padaro (kaip reikia – BNS), nes galbūt bus iš to kokios naudos“, – svarstė S. Skvernelis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad atnaujintoje Vyriausybėje keisis mažiausiai keturi ministrai. „Iš tikrųjų pasikeis mažiausiai keturi“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sakė R. Karbauskis. Vertindamas krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio šansus likti poste, R. Karbauskis pabrėžė, kad šiuo klausimu bus atsižvelgta į prezidento Gitano Nausėdos nuomonę.

Pokyčiai vyksta ne tik Vyriausybėje, tačiau ir Seime. Jau tapo aišku, kad valstietė Agnė Širinskienė jungiasi prie tvarkiečių frakcijos Seime. Tai sukėlė aštrių diskusijų bangą socialiniuose tinkluose. Apie šiuos pokyčius tv3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino pačią Seimo narę, valstietę Agnę Širinskienę. Jungiates prie tvarkiečių, bet sakote, kad būsite ir valstiečių frakcijos posėdžiuose.

Valstiečiai, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija penktadienį ketina pasirašyti valdančiosios koalicijos sutartį. Visos partijos, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą, pareiškė nebematančios kliūčių sudaryti susitarimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad sutartis 14 val. turėtų būti pasirašyta Seime. Politikas BNS tvirtino, kad koalicijos partneriams atitektų apie penki ministrų portfeliai iš 14-os.

Seimo opozicinės frakcijos nedalyvaus balsuojant dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo, ketvirtadienį sutarė trijų opozicinių frakcijų lyderiai. „Mūsų pozicija nesikeičia. Mes buvome įgarsinę ją ir seniau, kad balsuojant dėl Seimo pirmininko atstatydinimo nedalyvausime“, – žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, balsavimas dėl Seimo pirmininko atleidimo bus pirmas išbandymas naujai-senai valdančiajai koalicijai.

Jeigu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nori stabilios veikiančios valdančiosios daugumos, jis turėtų atsistatydinti, teigia partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Jeigu V. Pranckietis nori ir tikisi išlaikyti valdančiąją daugumą ir remti toliau Saulių Skvernelį į premjero poziciją, jis turi atsistatydinti.

  Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) prezidiumas trečiadienį nutarė, kad partija turi dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.   Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas po pusketvirtos valandos trukusių derybų pranešė gavęs įgaliojimus pasirašyti koalicijos sutartį. Už tai balsavo per 20 prezidiumo narių, trys susilaikė. Koalicijos sutartį tikimasi pasirašyti penktadienį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis prognozuoja teigiamą socialdarbiečių atsakymą dėl dalyvavimo keturių partijų formuojamoje koalicijoje. „Aš manau, kad šiandien mes turėsime susitarimą dėl Socialdemokratų darbo partijos įsijungimo į koaliciją, tomis sąlygomis, kurias vakare aptarsime. Manau, tai panaikins bet kokią priežastį, kad penktadienį negalėtų būti pasirašyta koalicijos sutartis“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina rudenį keisti pavadinimą, jos vadovybė taip pat neatmeta galimybės kurti naują politinę jėgą. „Bus naujas pavadinimas. (...) Lapkričio mėnesį šauksime kongresą ir dėl to apsispręsime“, – BNS antradienį sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtina, jog frakcijos griūtis įtakos deryboms dėl valdančiosios koalicijos neturės. „Niekaip neįtakos, o kaip gali įtakoti? Juk partija pasirašo sutartį, partija laimėjo aštuonias vietas Seime, ir partija toliau veda derybas. Ne frakcija pasirašė memorandumą, o partija“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai ketvirtadienį teigia baigę darbą – jie pripažįsta, kad nepavyko sutarti dėl vaiko pinigų dydžių, bet siūlo partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl socialinės politikos finansavimo. „Mūsų derybų grupė baigė darbą. Turbūt svarbiausias punktas – kad mes sutarėme dėl ilgalaikio socialinės politikos finansavimo didinimo penkeriems metams į priekį“, – ketvirtadienį Seime sakė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Seime tebevykstant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, vieno iš derybininkų – tvarkiečių – gretos ėmė eižėti. Vis dėlto frakcija nenuleidžia rankų, nes valstiečiai žada mesti jiems gelbėjimosi ratą. Svarbiausias klausimas – kas iš valstiečių papildys tvarkiečių gretas? Praėjusią savaitę Darbo partija iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nutarė atšaukti „darbietį“ Valentiną Bukauską. Pats Seimo narys prašymą išeiti iš frakcijos ketina pateikti kitą savaitę.

Kai kurių deryboms dėl koalicijos pateiktų pasiūlymų gali tekti atsisakyti dėl fiskalinės drausmės, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymų buvo nemažai, kurie piniginiai, ir reikia įvertinti galimybes, ar visus čia ir dabar turim įgyvendinti, ar galim 2020–2021 metais, ar teks kai kurių nuostatų atsisakyti ir rasti kompromisą“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė R. Žemaitaitis.

„Tvarka ir teisingumas“ per ketvirtadienį vykusias valdančiosios koalicijos derybas iškėlė ultimatumą – jeigu nebus grįžta prie siūlymo didinti vaiko priežiūros išmokas, jie traukiasi iš derybų. „Mes šiandien atėję iškėlėme klausimą taip: arba kalbame, arba mes iš viso nedalyvaujame šitose varžybose“, – po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė tvarkiečių frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius. „Atsitraukimo iš mūsų pusės nebebus“, – pabrėžė jis.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai sutaria, kad prioritetas – didesni vaiko pinigai, nemokamos bakalauro studijos, teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Vaiko pinigai – tai vienas iš prioritetų. Kitas prioritetas – nemokamas bakalauras“, – trečiadienį po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė politikas. „Bet kokiu atveju tai nėra kas nors revoliucinio, palyginti su tuo, kas dabar yra Vyriausybės programos priemonių plane“, – pridūrė jis.

Valdančiąją koaliciją formuojančių keturių parlamentinių partijų derybininkai trečiadienio popietę su ministerijų atstovais aiškinsis finansines galimybes įgyvendinti svarstomus siūlymus.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad dauguma Seime įmanoma sudarius koaliciją tik su „socialdarbiečiais“ bei „tvarkiečiais“, tačiau šios partijos toliau laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

Seime prasidėjus deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, keturios besiderančios frakcijos apie konkrečių postų dalybas vis dar kalba nedrąsiai. Tačiau tarp visų žiniasklaidoje minimų prašymų ryškėja vienas – socdarbiečiai savo atstovą norėtų matyti Seimo pirmininko kėdėje.

 Socialdemokratų darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ stabdo koalicinį susitarimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).  „Valdančiosios koalicijos šiuo metu nėra. Turime pradėti derybas. Viską pradėsime nuo balto popieriaus lapo. Mes norime pasirašyti partijų susitarimą, “, – BNS trečiadienį sakė Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad derybos dėl ministrų portfelių galimiems naujiems koalicijos partneriams kol kas nevyksta. „Nėra apie tai net kol kas kalbos, nes nėra realių susitarimų, derybų“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ Lietuvos banko (LB) veiklą ir Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-2010 metų krizės pasekmių trečiadienį nutarė aptarti be LB atstovų. Į susitikimą atvykusiems LB valdybos nariui Tomui Garbaravičiui ir banko Finansinio stabilumo departamento direktoriui Simonui Krėpštai buvo pasakyta, kad jų pozicija nebus išklausoma.

 Po „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie galimą naują valdančiąją koaliciją po prezidento rinkimų, kitų Seime esančių partijų atstovai svarsto įvairius scenarijus, bet dalis politikų ministro pirmininko žodžiuose įžvelgia manipuliavimą rinkėjais. Taip jie reagavo į S. Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos priimtos pažeidžiant Konstituciją. BNS pateikia „valstiečių“ inicijuotos urėdijų reformos chronologiją. 2017 metai Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijuoja urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui. Kovo 16 diena.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Valdančiuosius remiančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas ir rinkimų štabo vadovas Vytautas Kamblevičius teigia, kad savivaldos rinkimų rezultatai partijai nėra tokie geri, kaip tikėtasi. Tačiau partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis abejoja, ar dėl tokių rezultatų jam reikėtų pasitikrinti pasitikėjimą. „Tikėjomės geresnių rezultatų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose sakė V. Kamblevičius.

Rinkti savo miesto valdžią prie urnų rinkosi ir buvę, ir pareigas dar einantys valstybės vadovai, ir tokiais jau siekiantys tapti. Politikai prie balsadėžių dalinasi savo spėlionėmis ir norais. Kol vienų partijų vedliai kukliai viliasi bent pakartoti praėjusių savivaldos rinkimų rezultatus, kiti gi jau garsiai svajoja apie pergalę. Premjeras Saulius Skvernelis, siekiantis postą Vyriausybėje išmainyti į postą Prezidentūroje, į Vilniaus rajone esančią Platiniškių apylinkę ateina su žmona Silvija.

Žinomas aktorius, olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, Seimo narys, buvęs viceministras – reta savivaldybė turi tokį didelį kandidatų į merus „žvaigždyną“ kaip Šiauliai. Dėl miesto vadovo kėdės kitą mėnesį varžysis dešimt kandidatų, tarybos narių mandatų sieks vienuolika rinkimų sąrašų. Nepaisant margo kandidatų būrio, rinkimų kampanija mieste – vangi. Kad po poros savaičių bus renkamas miesto meras ir visa taryba, atsitiktinis atvykėlis vargiai sužinotų.

Norite emigruoti į užsienį – susimokėkite. Tokį pasiūlymą Seimo „tvarkiečiai“ pateikė valstybės finansuojamiems studentams. Esą Lietuvai per brangu ruošti specialistus, kurie pasiėmę diplomus karjerą pradeda kitose valstybėse. Seimo nariai nori, kad kiekvienas valstybės finansuojamas studentas, baigęs mokslus, bent trejus metus padirbtų Lietuvoje, o jei nesutinka, privalėtų susimokėti už mokslą.

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji valstiečiai, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Seimo rinkimuose balsuotų 18,3 proc. gyventojų, kai prieš mėnesį savo balsą konservatoriams žadėjo 17,6 proc. apklaustųjų.

Nuo kitų metų įsigyjant žurnalus ar laikraščius bus galima išleisti šiek tiek mažiau, daugiau pinigų liks ir perkant malkas šildymuisi. Seimas antradienį nusiteikęs priimti dvi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) malkoms ir spaudos leidiniams. Parlamentarai pirmadienį pakeitimams po svarstymo pritarė. „Tvarkiečiai“ siūlo malkas ir medienos atliekas, naudojamas kaip kurą, nuo 2019 metų sausio apmokestinti 9 proc.

Vyriausybei ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui nepritariant siūlymui leisti kaimo turizmo sodybas turintiems ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo juos legalizuoti. Komitetas trečiadienį pritarė pataisoms, kuriomis siūloma daliai ūkininkų leisti gaminti ir prekiauti namine degtine.