tv3 žinios

Tvenkinys prie Rusijos ambasados Vilniuje dar trečiadienį nusidažė raudona kraujo spalva, o jį perplaukė olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė. Toks mūsų menininkų protestas prieš karą. O rusai mojuodami savo šalies ir Sovietų Sąjungos vėliavomis išeina į gatves Kipre ir Vokietijoje taip išreikšdami palaikymą Putino žudynėms Ukrainoje. Tokios rusų akcijos piktina Kipre gyvenančius lietuvius, kurie jas įvardija kaip provokacijas.

Vilniaus rajone, Kiaušiadalos kaime, vandenvietėje, specialistai aptiko padidėjusį arseno kiekį, todėl naudoti maistui gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens specialistai nebeleido. Žmonės neslepia, žinia apie užkrėstą vandenį šokiravo. Mat keistas vandens skonis ir kvapas kaime juntamas maždaug pusmetį.  Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.

„Norfa“ į parduotuvių lentynas sugrąžino rusiškas prekes – saldumynus, arbatas, rusišką degtinę, majonezą, kosmetiką. Pasak „Norfos“ savininko Dainius Dundulio, sunaikinti šiuos maisto produktus būtų beprasmiška, o gautus pinigus už išparduotas rusiškas prekes ketina paaukoti labdarai. Dalis visuomenės piktinasi, kad šitaip verslas esą pataikauja tiems, kurie vartoja rusiškas prekes ir tokiu būdu prisideda prie skleidžiamos rusiškos propagandos.

TV3 Žinių kolega Ukrainoje apsilankė žiauraus okupantų susidorojimo su vietiniais vietoje. Aiškėja, kad žiauriausiai su civiliais elgėsi kadyrovcai, o prievartą patyrė ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai, ir senukai. Liautis žudžius ir kankinus civilius Rusiją jau ragina ir popiežius Pranciškus, bet Kremlius toliau atsitveria melo siena. Tiesa, kai ką ir pripažįsta – Maskva oficialiai pripažino, kad nuo koronaviruso mirė aršus karo šauklys Vladimiras Žirinovskis.

Atsitraukdami iš Kyjivo regiono rusų okupantai jame surengė tikras skerdynes. Bučoje ir jos apylinkėse  Ukrainos kariai aptiko ne vieną masinę kapavietę su šimtais, pusiau užkastų civilių kūnų. Vieni žmonės suversti į duobes ar šulinius, kiti tiesiog guli gatvėse  – sušaudyti arba sudeginti. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sako, kad atsitraukdami rusai vykdė genocidą. Išvydę kraupius išžudytų civilių vaizdus – prabyla ir Vakarai: ragina dar griežtinti sankcijas Rusijai.

Savaitgalį nuo raketų smūgių nukentėjo Lvivas. Ugniagesiai visą naktį gesino gaisrą, kuris kilo po to, kai miesto degalų saugyklai smogė dvi okupantų raketos, paleistos iš Krymo. Dar dvi raketos pataikė į Lvivo karinės infrastruktūros objektą. Raketų smūgių liudininke tapo ir lietuvė Marija Dubickienė – paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė, iš Lvivo į karštuosius Ukrainos taškus siunčianti humanitarinę pagalbą civiliams ir taktinę – Ukrainos kariams.

Komikas Olegas Šurajevas šiandien surengė protestą, kurio metu ketino stabdyti į Baltarusiją važiuojančius vilkikus. Anot jo, Lietuvai būtina sustabdyti rusų ir baltarusių sunkvežimių tranzitą per mūsų šalį, ir taip neleisti pelnytis Putino ir Lukašenkos režimams. Nors policijos pareigūnai neleido keliems šimtams protestuotojų blokuoti kelio, organizatorius sulaukė kitos žinios – jį kitą savaitę ketina priimti premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Europos Sąjungai krečiant Kremliaus režimo pakalikų ir oligarchų turtus, Lietuviai dideliais atradimais dar negali pasigirti. Lietuvoje kol kas įšaldytos ir milijono eurų nesiekiančios sumos, priklausančios Rusijos bankų ir vieno oligarcho įmonėms. Tiesa, pareigūnai ir toliau ketina ieškoti ne tik pinigų, bet ir nekilnojamojo, kitokio turto. O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.

Kovo 11-osios minėjimas prasidėjo neįprastai – istorinėje Seimo salėje iš tribūnos pasigirdo aštri kritika valdantiesiems, kurią lydėjo šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Šią naktį Kremliaus okupantai ėmėsi naujų puolimų – raketomis apšaudė dar du Ukrainos miestus – Lucką ir Dniprą, kurių karo siaubas iki šiol dar nebuvo pasiekęs. Čia Putino raketos subombardavo vaikų darželį, gyvenamuosius namus, batų fabriką.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

Sunkiai sprogimų skeveldrų sužaloti ir mirę vaikai, badaujantys ir savo kojomis nepaeinantys senoliai, rusų okupantų nužudyti jauni žmonės, tarp kurių visa vos 16 metų sambo imtynių čempiono šeima ir 21 metų pasaulio matematikos olimpiados čempionė. Tai – košmaras, virtęs Ukrainos žmonių realybe. Kad žmonės galėtų kuo greičiau ištrūkti iš šio pragaro Ukraina atvėrė humanitarinius koridorius, tačiau rusų okupantams susitarimai nė motais. Jie blokavo autobusų eismą Kyjivo srityje.

Lietuvoje suaktyvėjo Rusijos ir Baltarusijos šnipai. Tą konstatuoja Valstybės saugumo departamentas ir sako, kad net ir mūsų šalyje diktatorių režimų agentai seka ir persekioja čia besislapstančius opozicionierius. Tačiau Putino ir Lukašenkos šnipai domisi ne tik savo bendrapiliečiais – krašto apsaugos ministras sako, kad sulaikyti asmenys, fotografavę ir strateginius Lietuvos objektus.

Šilalėje septintokas taip sumušė šeštokę, kad mergaitė atsidūrė ligoninėje. Medikai jai diagnozavo kaklo traumą bei galvos patinimą. Trylikametis smurtavo mokyklos autobusiuke, tuo metu kiti vaikai viską filmavo ir juokėsi. Šilalės bendruomenė sukrėsta, žmonės smurtautoją lygina su kovinio sporto medalininku iš Jurbarko, kuris taip pat žiauriai sumušė merginą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Klyksmai, smūgiai ir aplinkinių juokas.

Vakarai nesutaria, kaip perduoti Ukrainai naikintuvus. Lenkija siūlo savo „MIGus“ siųsti į amerikiečių karinę bazę Vokietijoje. Tada amerikiečiai galėtų jais aprūpinti ukrainiečius, tačiau Vašingtonas sako, kad toks pasiūlymas neįgyvendinamas. Politologai pabrėžia – Vakarai Ukrainai padėti nori, tačiau nė viena šalis nedrįsta, nes bijo įsivelti į karą su Rusija. Zelenskis ragina nedelsti ir naikintuvų perdavimo klausimą spręsti kuo greičiau. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Keturiolikta karo Ukrainoje diena – šalies prezidentas sako, kad per dvi savaites okupantai Ukrainoje pražudė daugiau nei 50 vaikų, o iš viso – beveik pusę tūkstančio civilių. Kyjivas baigiantis antrai karo savaitei skaičiuoja ir okupantų aukas – jų daugiau nei 12 tūkst. Zelenskis kviečia rusų karius nevykdyti vadų įsakymų ir nevažiuoti į karą. Deja, Putinas, panašu, nežada sustoti. Toliau telkia pajėgas antrai puolimo bangai ir pamažu skinasi sau kelią į Ukrainos gilumą iš pietų.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Ukrainiečiams pabėgėliams važiuojant į Lietuvą ir ieškant, kur išsikeisti atsivežtas santaupas grivinomis, kai kurios keityklos nuo karo bėgančius žmones palieka visiškoje neviltyje – kai kurie grivinų išvis nekeičia. O kiti gi už vieną eurą prašo apie 90 grivinų – beveik tris kartus daugiau nei numato oficialus Lietuvos banko kursas.  Keityklos aiškina, kad tokį kursą taiko, nes grivina pinga, norinčiųjų parduoti valiutą tik daugėja, o jos pirkėjų beveik nėra.

Rusijos okupantai Ukrainoje šią naktį apšaudė gyvenamuosius namus Sumose ir pražudė beveik 20 niekuo dėtų žmonių, tarp jų ir privačiame name besislėpusią šeimą su 9-erių berniuku. Ukrainiečių žudynes vykdantis Putinas Kovo 8-osios proga nusprendė dar kartą pameluoti rusų moterims – esą Ukrainoje vyksta kažkokia mistinė specialioji operacija ir jis ten nesiunčia nepatyrusių kareivukų. Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose.

Putinui pradėjus karą Ukrainoje, apsirūpinti ginklais puolė ir lietuviai – ilgėja eilės norinčiųjų baigti kursus ir įsigyti ginklą. Specializuotose parduotuvėse nuo lentynų žmonės šluoja ginklus savigynai, pardavimai šoktelėjo tris ir daugiau kartų. Kai kur jau ima trūkti ne tik ginklų bet ir šovinių. Žmonės ne tik ginkluojasi, daugėja norinčiųjų pakliūti į šaudyklas. Ginklų parduotuvėje pardavėjai vos spėja konsultuoti. Kam reikia ginklo, kam dujų balionėlio.

Rusijos užpultą Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 milijono nuo karo bėgančių žmonių. Lietuvoje migracijos departamentas užregistravo jau virš 3 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – vaikai. Vilniuje duris atveria naujas centras, kuriame jie gali glaustis ir gauti visą būtiną pagalbą – informaciją, maistą bei nakvynę 3 paroms, kol savanorių organizacijos ar Vilniaus savivaldybė jiems suras naujus laikinus namus.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų Juodkrantėje jau rakina savo naujojo būsto duris. Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.

„Jei norime išvengti III pasaulinio karo – padėkime Ukrainai“, – tokius žodžius Gitanas Nausėda šiandien ištarė į Vilnių atvykusiam Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovui Antony Blinkenui. Suteikti ukrainiečiams to, ko prašo, amerikietį kolegą ragino ir Gabrielius Landsbergis. Bet pats Blinkenas ir toliau kartoja tai, ką Amerika jau sakė ne kartą, – NATO dėl Ukrainos su rusais nekariaus, padės kitomis priemonėmis.

Okupantų puolamoje Ukrainoje siautėja plėšikai ir marodieriai, tarp kurių – ir Vladimiro Putino pasiuntiniai, ir vietiniai gyventojai. Kai kuriems tolerancijos pilietiški ukrainiečiai neturi. Pagautus plėšikus suima ne tik policija, bet baudžia patys gyventojai – nurengia iki pusės, pririša prie stulpų ar medžių gatvėse. Šalies parlamentas palaimino Baudžiamojo kodekso pakeitimus, pagal kuriuos plėšikams grės laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarus kuo greičiau skelbti energetinį embargą Rusijai ir nustoti finansuoti teroristus. Vis tik Vakarai to daryti neskuba – tik šiandien Europos Komisijos pirmininkė paskelbė, kad pradeda kalbėti apie būdus sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau bent kol kas prieš tokį scenarijų griežtai pasisako Vokietija – esą embargas rusiškoms dujoms, naftai ir anglims rusų tankų Ukrainoje nesustabdys.

Okupantų teroras Ukrainoje tęsiasi. Rusijos pajėgos iš oro, jūros ir sausumos bombarduoja Ukrainos miestus ir, skelbiama, ruošia didelę ataką prieš sostinę Kyjivą. Nikolajevo ir Charkivo gyvenamieji rajonai po naktinių antskrydžių kone sulyginti su žeme – gatvėse žuvusiųjų civilių kūnai. Ukrainiečiai bando kontra-atakuoti – sako, kad sunaikino rusų karinį laivą prie Odesos, bent trisdešimt priešo sraigtasparnių ir daugybę kitos technikos.

Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau. Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Ukraina šiomis dienomis išgyvena karo siaubą. TV3 Žinių kalbinta Ukrainoje, Chersone, gyvenanti lietuvė Natalija Danutė Bimbiraitė sako, kad rusų okupantai šaudo į gyvenamuosius namus, kai kuriuos civilius žudo be jokios pateisinamos priežasties. Chersono lietuvių bendruomenės pirmininkė Natalija Danutė Bimbiraitė pokalbio metu buvo netoli Chersono esančiame kaime. Anot jos, ten yra tylu, tačiau puikiai girdisi tolimi sprogimai. Natalija, kaip jūs? Okupavo Chersoną.

TV3 sporto žinių vedėjas Vilius Stalgaitis jau ketvirtus metus sveikinasi su TV3 televizijos žiūrovais. Vilius atviras, kad pastaruoju metu buvo sunku rasti laiko pailsėti, o dėl vasarą laukiančios darbų gausos nusprendė ir vėlesniam laikui nukelti savo bei mylimosios Aistės vestuves. V. Stalgaitis TV3 televizijos eteryje nėra naujokas, tačiau sako, kad kiekvieną kartą einant į tiesioginį žinių eterį sveikas jauduliukas niekur nedingsta.

Ukraina atlaikė dar vieną parą. Pačiame Kijeve raketomis apšaudytas daugiabutis. Gyventojai patys kyla į kovą, gaminasi Molotovo kokteilius, rusų tankus stabdo kūnais. Rusų taikiniu tapusiam Volodymyrui Zelenskiui Vašingtonas siūlė evakuaciją, bet šis atkerta, kad reikia ne pavėžėjimo paslaugų, o amunicijos. Ukrainiečiai skelbia apie pora šimtų žuvusių ir per tūkstantį sužeistų civilių, kai kurie slėptuvėse jau trečią dieną, požemiuose ir rūsiuose gimsta karo kūdikiai.

Nors šiandien turėjo baigtis Rusijos ir Baltarusios jungtinės pratybos, Minskas skelbia, kad Rusija savo 30-ies tūkstančių  karių iš Lietuvos pašonės neišves. Pratybos Baltarusioje tęsis ir toliau. Dėl to mūsų krašto apsaugos ministras ragina didinti gynybos biudžetą ir prašys sąjungininkų karius Lietuvoje įkurdinti ilgesniam laikui.

Ugniagesiai gelbėtojai šiandien daugiau nei 120 kartų vyko šalinti vėjo padarinių – nuo kelio vilko nuvirtusius medžius, nutrauktus laidus, tvarkė nuplėštus stogus, rankiojo nuskraidintus šiltnamius. Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius L. Austinas reiškia paramą Lietuvai, tačiau papildomų pajėgumų kol kas dislokuoti šalyje nežada. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

TV3 žinių žurnalistų ir operatorių kasdienybė yra pilna kuriozų. Vienas tokių įvyko ir filmavimo zoologijos sode metu, o juo TV3 žinių operatorius sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Kalbinant zoologijos sodo atstovę prie operatoriaus kameros prilindo du lemūrai. Šiems taip patiko filmavimo kamera ir joje esantys laidai, kad primatai nenustojo jų tyrinėti.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus.  Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje.

Donata Račaitė tapo neatskiriama TV3 žinių dalimi – daugelis nė nepagalvoja, kad televizijos ekranuose ją mato jau ketverius metus. Vis dėlto, net ir įsisukusi darbų sūkuryje, ji randa laiko ir poilsiui su mylimuoju, ir įvairioms veikloms, kurių tikrai netrūksta. Su D. Račaite kalbėjomės apie darbą televizijoje, tiesioginiame eteryje ištinkančias netikėtas situacijas, kaip pavyksta atsipalaiduoti po įtemptos dienos darbe bei asmeninį gyvenimą, naują santykių statusą ir ateities planus.

Pirma diena Lietuvoje be galimybių paso po daugybės mėnesių jo naudojimo. Nors tokio paso kavinėse, grožio salonuose, renginiuose ar prekybos centruose niekas nebereikalauja, atsirado kitų taisyklių – ribojamas vienam žmogui tenkantis plotas, todėl darbuotojai turi skaičiuoti klientus, rūpintis, kad jie laikytųsi dviejų metrų atstumo. O mūsų kaimynus latvius ir estus Pekine krečia koronaviruso problemos.

Lietuvos vakarus niokoja galinga audra ir uraganinis vėjas. Pajūryje bangos plauna smėlį, gadina infrastruktūrą. Ukrainos krizėje lyderystės pradėjo imtis britai. Žada į Europą atsiųsti savo karių ir ginkluotės. O Rusijai siūlys naujas sankcijas? Lietuvos bankas prognozuoja šiųmetį atlyginimų kilimą. Kokius darbus dirbantys tautiečiai labiausiai pajus? Nuo naujųjų atlyginimus griežtai pervedant tik į banko sąskaitas, mažų miestelių gyventojai neturi kur išsigryninti pinigų.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose. Kitos naujienos.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše – ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Savaitgalį Europos šalis vėl sudrebino protestai prieš koronaviruso suvaržymus ir skiepus. Šiandien demonstrantai užtvinde Amsterdamą.

Siaubą keliančios skerdynės Panevėžio rajone įsikūrusiame Bistrampolio dvare. Į dvaro danielių aptvarą įsisuko agresyvus kovinis šuo ir išpjovė kone visą danielių bandą. Išsigelbėti pavyko vos trims. Jie rasti pasislėpę ir išsigandę. Dabar didžiausias rūpestis, kaip sugauti aptvare dar besiblaškantį kovinį šunį. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

2022-ieji  TV3 sporto žinių vedėjui Viliui Stalgaičiui prasidėjo ypatingai. Vyras susižadėjo su mylimaja Aiste. Šią džiugią žinią Aistė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame paviešino ir sužadėtuvių žiedą. „Ir TIKRAI TAIP! TAIP – mano geriausiam draugui, mano tvirčiausiam užnugariui, TAIP – mūsų kelionei toliau“, – brūkštelėjo ji. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad TV3 sporto žiniose Vilius Stalgaitis dirba nuo 2018-ųjų gruodžio.

Lietuviai audringai sutiko Naujuosius metus. Nepaisant savivaldybės vadovų prašymų švęsti ramiai, Vilniaus Katedros aikštėje liejosi alkoholis, sproginėjo fejerverkai. Deja, bet neišvengta ir nelaimių. Naujųjų sutiktuves visoje šalyje lydėjo gaisrai, muštynės ir traumos. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Masinė avarija Švenčionių rajone: krašto kelyje susidūrė net šeši automobiliai, dėl avarijos ilgam uždarytas eismas. Ant kojų sukelti ir gelbėtojai, jie vadavo prispaustą vieną vairuotoją. Netoli sienos kelyje esančiame krašto kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, prie Pavoverės susidūrė net šeši automobiliai. Apie masinę avariją prie posūkio į Pamerionis pranešta prieš vidurdienį, apie pusę dvylikos.

Kūčių vakarą Prezidentas su pirmąja ponia sveikina tautiečius su šventėmis, o senoliai primena, kuo žmonės tikėjo ir kaip šiandien pranašavo savo ateitį. Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos.

Žmonės paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas apgulė prekybos centrus. Jei pavyko rasti vietą automobiliui sausakimšoje aikštelėje, vargas buvo iš jos išvažiuoti – aplink Vilniaus prekybos centrus nusidriekė didžiulės automobilių eilė. Parduotuvių viduje – minios žmonių. O štai kauniečiams Kalėdinis apsipirkimas apkarto – pusketvirto tūkstančio žmonių buvusių Kauno Akropolyje turėjo evakuotis – kilo gaisras.