tv3 žinios

Pavasariui tik įpusėjus, gamtininkai kai kur skelbia sausrą. Ten, kur šiuo metu turėtų tekėti upeliai, o balose vykti audringos varlių vestuvės – vandens nė lašo. Specialistai susirūpinę, kad tiek varlės, tritonai ar kiti varliagyviai nebeturi kur neršti, ankstyva sausra neigiamai atsilieps ir augalams. Tokios sausros gamtininkai sako nestebėję daugybę metų. Pavyzdžiui, kai kur Dzūkijoje kritulių kiekis nesiekia nė penktadalio kritulių normos.

Vilniuje įvairios tarnybos treniravosi, kaip elgtis ir ką daryti, jei mieste būtų įvykdytas teroro išpuolis. „Litexpo“ parodų rūmuose, kur kartais vyksta ir svarbūs valdžios renginiai, surengtos pratybos, kai teroristai ne tik paima įkaitų, bet ir dalį jų nušauna bei panaudoja cheminį ginklą. O atskubėjusius gelbėtojus taip pat pasitiko automatų šūviais. Tarnybų vadai aiškina, kad nors tokio masto nelaimės Lietuvoje dar nebuvo, bet būtina tam ruoštis iš anksto.

Neilgai be dramų apsiėję koalicijos partneriai veliasi į naują konfliktą. VSD rekomendavus Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui nesuteikti leidimo Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, premjeras Gintautas Paluckas Žemaitaitį gina ir atšauna, kad valstybė valdoma ne pažymomis.  Į tokius pasisakymus sureagavo S. Skvernelis. Jis premjero poziciją pavadino gluminančia ir leidimo R. Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija nesuteikė.

Milijonai žmonių Ispanijoje ir Portugalijoje paskendo tamsoje, šalyse netikėtai sutriko elektros tiekimas. Stojo metro, užgeso parduotuvių vitrinos, iš dalies sutriko mobilusis ryšys ir internetas. Tūkstančiai žmonių užstrigo stotyse ir oro uostuose. Abiejų šalių vyriausybės neatmeta galimybės, kad elektros tiekimo nutrūkimo priežastimi galėjo būti kibernetinė ataka, kalba ir apie stichiją.  Vienas po kito žmonės palieka požeminį metro.

Maistas kosmose – nepigus malonumas. Kiekvienas pavalgymas orbitoje gali kainuoti dešimtis tūkstančių dolerių. Norėdami sutaupyti ir paversti būsimas misijas į Marsą realybe, mokslininkai siūlo auginti maistą tiesiog kosmose – naudojant miniatiūrinius bioreaktorius. Pirmieji tokie pavyzdžiai jau sėkmingai išsiųsti į orbitą. Maisto ruošimas Tarptautinėje kosminėje stotyje – visada įdomus procesas. Kaip ir akimirkos, kai astronautai valgo, atrodytų, mums visiems įprastus produktus.

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sugalvojo padidinti gidų skaičių Lietuvoje ir tam siūlo panaikinti daugumą dabar galiojančių reikalavimų norintiems tapti šios profesijos atstovais. Pavyzdžiui, nebereikalauti aukštojo mokslo diplomo ar specialių kursų. O gidai sako, kad valdininkai nuėjo lengviausiu keliu – nesugebėdami išspręsti esamų problemų sugalvojo jas tiesiog panaikinti.  Kruiziniai laivai Klaipėdoje atplukdo tūkstančius turistų.

Kas penktas lietuvis gyvena į skolą – jų pajamos nepadengia net būtiniausių išlaidų. Pasak ekonomistų, tai dažniausiai 30-40 metų žmonės, kurie nesusiplanuoja finansų ir mėnesio gale pritrūksta pinigų tiek paskolų įmokoms, tiek kasdienėms išlaidoms ar net maistui. Auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri siekia 560 mln. eurų – 140-čia milijonų daugiau nei prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc.

Vilniaus valdžia pagaliau gyventojams pristatė miesto evakuacijos planą. Jame pažymėtos 3 pagrindinės išvykimo iš sostinės kryptys – Panevėžio, Kauno ir Alytaus link. Tiesa, jokių netikėtumų ir paslapčių plane nėra – gyventojams tektų naudotis jau dabar žinomais ir naudojamais pagrindiniais keliais. Bet yra punktų sąrašai, nuo kur žmonės būtų išvežami miesto transportu.

Pražydo palangiškio Vytauto Kuso auginama lavongėlė. Augalas ne tik vyrą nudžiugino milžinišku žiedynu, o ir paskleidė neapsakomą smarvę. Taip lavongėlė pritraukia muses, kurios ją apdulkina. Tad dabar palangiškis džiaugiasi ne tik gėle, o ir vaiko spiečius musių, bet lavongėlės išmesti vis tiek neketina.  Palangos menininkas Vytautas Kusas meiliai žvelgdamas laisto tik kartą metuose pražystančią savo gėlę.

Lietuvos miškų gynėjus supykdė itin ambicingi ir miškų įstatymo projekte dar nenugulę Vyriausybės pažadai saugoti ir neleisti kirsti trečdalio šalies miškų. Šiuo metu plynai kirsti draudžiama 15 procentų miškų, o anot nevyriausybininkų, kol kas įstatymo projekte numatomas pokytis nykstamai mažas. Sunerimę ir gyventojai – šalia jų gyvenamų vietų, saugomose teritorijose ar net partizanų pagerbimo vietose, pasak gyvetojų, plynai kertami miškai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.

Dangus – ne riba, tai – ne skambi metafora, o šių dienų realybė. Mat užsukęs į kelionių agentūrą asmuo gali tiesiog nusipirkti bilietą į kosmosą. Taip ir padarė vienas lietuvis, kuris už daugiau nei pusę milijono dolerių ruošiasi kaip turistas išskristi į kosmosą. Tiesa, lietuviai gali sau leisti ne tik pabuvoti orbitoje, bet ir skraidyti privačiais lėktuvais, tyrinėti Antarktidą ir už tai sumokėti 100 tūkstančių eurų.

Prabėgo jau dveji metai, kai Milana dėl sunkios ligos spinalinės raumenų atrofijos gavo itin brangų gydymą – genų terapiją. Iki tol beveik nejudėjusios mergytės gyvenimas stipriai pasikeitė – ji mokosi vaikščioti, žaidžia, mina dviratį. Deja, Milana vis dar tebėra vienintelis vaikas, gavęs genų terapiją, tam daugiausia pinigų suaukojo žmonės.

Konstituciniam Teismui priėmus istorinį sprendimą dėl tos pačios lyties partnerystės, jau mažiausiai 22 šalies poros planuoja tai padaryti. Kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, poros „susirašyti“ gali tik per teismus – procesas ilgas ir painus, o išlaidos teisininkams yra didelės. Homoseksualių asmenų poros nepraranda vilties ir tikisi, kad visa tai jau netrukus pasikeis.

Dėl aukštų kainų keiksnojami vaistai gali dar labiau brangti. Europos Parlamentas vaistų gamintojams užkrovė naują nuotekų mokestį tam, kad būtų už ką išvalyti nuotekose esančius vaistų likučius ir mikroteršalus. Dėl to kai kurie vaistai, anot Vaistų gamintojų asociacijos, gali pabrangti net ir 8 kartus. Štai, pavyzdžiui, diabetikams skirto metformino kaina gali išaugti 900 procentų. Niekas neabejoja, kad farmacininkams skirtą mokestį turės sumokėti vaistus perkantys pacientai.

Dubajaus aukso turgus spindi kaip niekada anksčiau – vitrinos lūžta nuo juvelyrinių dirbinių, tačiau už brangaus metalo spindesio slepiasi nauja realybė. Aukso kaina pasaulyje šoktelėjo iki rekordinės – 3400 dolerių už unciją. Kol investuotojai vadina šį metalą „ramybės uostu“, Donaldo Trumpo sukelto pasaulinio nestabilumo akivaizdoje pirkėjai vis dažniau renkasi briliantus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Viena mėgstamiausių turistų vietų Dubajuje – Aukso turgus.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Gausiai sužydo Botanikos sodo Kaune tulpių kolekcija. Specialistai džiaugiasi, kad prasiautusi kruša ir liūtis nenuniokojo tulpių žiedų, tad grožiu stebina nuo pačių seniausių iki naujausių veislių, o pasigrožėti įmantriais tulpių žiedais čia traukia gausybė lankytojų. Apžiūrinėdami į saulę žiedus iškėlusias tulpes žavisi būriai VDU Botanikos sodo lankytojų. Šilumos palepintos pavasario karalienės šiemet sužydo gana anksti.  Nustebę ir botanikai.

Dėl savaime užsidegančių siuntinių pernai sulaikytas asmuo, kaip išsiaiškino tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė, netolimoje praeityje dalyvavo schemose, per kurias iš žmonių išviliojo 700 milijonų eurų. Generalinė prokuratūra ir toliau nekomentuoja su DHL siuntiniais susijusių aplinkybių ir aiškina, kad savo komentarais nenori pakenkti tyrimui, kurį atlieka dar keturios valstybės.

Amerikoje, likus vos kelioms minutėms iki pakilimo, liepsnose paskendo vienas iš dviejų keleivinio lėktuvo variklių. Gaisro metu salone buvo beveik 300 keleivių, kurie tikėjosi, kad netrukus pradės kelionę. Šokiruoti žmonės vienas po kito bėgo lauk iš lėktuvo, leisdamiesi žemyn pripučiamu avariniu trapu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pro terminalo langą Orlando oro uoste keleiviai filmavo bauginančius kadrus – kilimo taku riedėjo liepsnojantis lėktuvas.

Kuršių mariose masiškai gaišta karosai. Negyvos žuvys ne tik plūduriuoja paviršiuje, o ir kraujuoja iš po žvynų. Aplinkosaugininkai bei mokslininkai aiškinasi priežastis, tačiau realiausia, jog karosai užsikrėtė reta mirtina virusine liga – raudonlige. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kintų ir Drevernos uosteliuose šalia Kuršių marių – kraupus vaizdas. Vandenyje plūduriuoja šimtai negyvų karosų, vyrauja stipri smarvė.

Statybų bendrovė, ieškanti projektų koordinatoriaus, darbo skelbime nurodė pageidaujanti įdarbinti tik vyrus. Po tokiu skelbimu socialiniuose tinkluose užvirė tikra komentatorių dvikova. Vieni ėmė piktintis, kodėl darbdavys viešai diskriminuoja moteris, o kiti – į skelbimą pasižiūrėjo tarsi į pokštą. Tiesa, keletos kreipimųsi ir skundą dėl šio skelbimo sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Pakaunėje kilęs gaisras iš kone hektaro plote stovinčių ūkinių pastatų ir garažų paliko tik apanglėjusių plytų krūvą. Sudegė ten žmonių laikyti rakandai, sodo įranga, automobilius dar spėjo patraukti. O štai Žaliakalnyje jau pirmosios šašlykų sezono pasekmės – galimai nuo kepsninės supleškėjo ūkinis pastatas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Milžiniškos liepsnos skrodė naktinį dangų pakaunėje Voškoniuose, pleškėjo kadaise buvę tvartai, paversti sandėliukų ir garažų masyvu.

Po tragiškos Amerikos karių žūties šalia Pabradės poligono, Lietuvos kariuomenė laukia aplinkosaugininkų vertinimo, kokia žala gamtai yra padaryta vykdant kūnų paiešką. Mat įkritus į pelkę šarvuočiui, išsiliejo dyzelinas, taip pat traukiant šarvuotį šalia pelkės dirbo daug technikos. Kariuomenė aiškina, kad papildomai pažymėjo šią teritoriją šalia pelkės skiriamaisiais ženklais, kad tokios nelaimės nepasikartotų.

Lietuva atsisveikina su Ukrainoje žuvusiu kariu savanoriu – 21-erių metų Tomu Valentėliu, kilusiu iš Biržų. Su žuvusiuoju Ukrainos užsieniečių legione tarnavęs tautietis sako, kad Tomas pasižymėjo užsispyrimu ir drąsa. Per tą pačią operaciją sužeistas amerikiečių karys savanoris vos paėjo, o Tomas elgėsi drąsiai ir profesionaliai – leido kovos partneriui eiti pirmam, kad šis nepanikuotų, kad atsiliks. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Muitų tarifų karą pradėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad užsienio šalys išnaudoja ir pelnosi iš Amerikos. Ekonomistai tikina, kad tarptautinė prekyba JAV yra naudinga, net ir patiriant nuostolius – parduodant mažiau prekių kitoms šalims, nei iš jų nuperkant. Mat daugiau kaip pusė prekybos sandorių įvyksta doleriais. Be to, Amerika yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje, o šios nėra apmokestintos tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Saldžius gėrimus gaminantis verslas ir mitybos specialistai planuojamą cukraus mokestį vadina nelogišku. Esą yra daugybė kitų maisto produktų, pavyzdžiui, saldainių, kepinių, pieno kokteilių, jogurtų, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiau cukraus nei gerdami saldžius, gazuotus gėrimus.

Klaipėdos centre prišvartuotame karo laive-muziejuje „Sūduvis“ prasideda unikalios ekskursijos. Vaikščiodami po jį, lankytojai išgirs ten tarnavusios įgulos autentiškus pasakojimus apie savo darbą, nuotykius bei niekada neišblėstantį ilgesį jūrai. Pirmoje ekskursijoje sudalyvavę „Sūduvio“ karininkai lankydami savo antraisiais namais buvusį laivą paslapčia nubraukė ir vieną kitą ašarą.

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Medikai į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežė penkių mėnesių kūdikį. Jis buvo be sąmonės, suglebęs ir su sutrikusia kraujotaka. Gydytojai apžiūrėję mažylį nustatė, kad jam į smegenis išliejęs kraujas, kūdikis skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Savo sūnelio supurtymu įtriama moteris medikams teisinosi, kad vaikas tokios būklės, mat dvi paras karščiavo ir viduriavo. 35-erių klaipėdietę policija uždarė į areštinę, o dėl berniuko gyvybės kovoja Kauno medikai.

Pavasario Velykų atostogų metu lietuviai jau iššlavė beveik visus kelionių organizatorių pasiūlymus. Šeimos su vaikais išgraibstė populiariausias keliones, kainuojančias nuo 500 iki  3000 eurų asmeniui. Organizatoriai pastebi, kad panašios tendencijos būna per kiekvienas vaikų atostogas, mat tai dažniausiai vienintelė proga metuose keliauti kartu su šeima. O štai poilsines keliones lietuviai vis dažniau keičia į pažintines ir ieško nuotykių ir naujų patirčių.

Tūkstančiai lietuvių prarado dalį kauptų pinigų antrojoje pensijų pakopoje. Aiškėja, kad dėl Donaldo Trumpo sukelto chaoso JAV, Lietuvos antrosios pakopos fondai neteko dešimtadalio savo vertės – maždaug milijardo eurų. Tokį rezultatą iki tarifų atidėjimo fiksavo fondų atstovai, kurie aiškina, kad tokie svyravimai esą įprastas dalykas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl neapibrėžtumo nukentėjusios rinkos turėtų atsistatyti maždaug per 3 mėnesius.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Mokslinis proveržis ar gudrus apgaulės triukas? Amerikiečių biotechnologijų specialistai pasauliui pristatė du mielus vilkiukus, kurie, jų teigimu, yra prieš 10 tūkstančių metų išnykusios rūšies palikuonys. Ekspertai teigia, kad jiems pavyko „prikelti“ gyvūnus kryžminant šiuolaikinio ir istorinio vilko DNR. Tačiau ar tai tiesa – aiškinsimės dabar.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Ankstyvą rytą Drevernoje sprogo kavinė. Sprogimo būta tokio galingo, kad išvirto kavinės sienos, durys bei langai, viduje viskas suniokota.  Didžiulė avarija prieš vidurdienį įvyko Panevėžio rajone: susidūrė vilkikas ir du lengvieji automobiliai, žuvo 36-erių metų „Audi“ vairuotojas. Nelaimių neišvengta ir Vilniuje: Karoliniškėse vilkikui kliudžius šulinio dangtį išsiliejo daug degalų, o Naujamiestyje į avariją pateko policijos ekipažas.

Audra, karo grėsmė ar branduolinė avarija – tokioms ekstremalioms situacijoms ištikus, svarbu būti pasiruošus, įspėja civilinės saugos specialistai. Pastarieji tikina, kad kiekvieno namuose turi būti suruoštas išvykimo krepšys su išgyvenimui reikalingais daiktais – asmens dokumentais, maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Visgi daugelis žmonių apie tokį krepšį neturi žalio supratimo.  Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Sostinės Markučių rajono gyventojai šaukiasi pagalbos ir sako, kad taip gyventi daugiau nebegali. Gatvėse siautėja būriai narkomanų, jie narkotikus vartoja ir platina nei kiek nesislėpdami, tuštinasi gatvėse, terorizuoja kaimynus. Beeidami į mokyklą vaikai turi matyti panaudotų švirkštų kalnus ir neadekvačiai besielgiančius agresyvius žmones. Tenka taikstytis ir su perdozavusių žmonių lavonais. Policija ir savivaldybė sako, kad problemą sprendžia, tačiau greitų sprendimų šiuo atveju nėra.