turto mokestis

Valdantieji, netikėtai pasiūlę vietoj bankų turto mokesčio  nuo 15 iki 22 proc. padidinti jų pelno mokestį, sako, kad tokį sprendimą pasiūlė patys bankai.      Viena naujo projekto iniciatorių valstietė Vida Ačienė BNS teigė, kad susitikimuose su parlamentarais pats Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius ne kartą buvo išreiškęs poziciją dėl pelno apmokestinimo.  „Rekomendavo ir kvietė tartis, kad galbūt reikalinga apmokestinti patį rezultatą.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Lietuviams iš algų išskaito beveik daugiausiai mokesčių visame žemyne. Europos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje reikalaujama mažinti gyventojų uždarbio mokesčius, tačiau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Ekonomistai tvirtina, kad papildomi mokesčiai nereikalingi, bet darbuotojams mokesčius mažinti reikia, mat taip paskatinsime šalies ekonomiką. Premjeras darbuotojams žada mokesčius mažinti.

Įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) ar automobilių mokestį, užuot sumažinus darbo santykių apmokestinimą, – taip subalansuoti mokesčių sistemą naujajai vyriausybei siūlo verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, vyriausybės valdymo pradžia – tam tinkamas laikas.

Airijos vyriausybė trečiadienį pristatė naują išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo priemonių paketą, numatytą 2013 m. šalies biudžete, informuoja BBC. Tarp naujovių - numatomas nekilnojamojo turto mokestis, sudarantis 0,18 proc. namo iki 1 mln. eurų vertės. Nuo tada, kai Airija 2010 metais paprašė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos, šalies vyriausybė turėjo laikytis griežtų išlaidų limitų.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus miesto biudžeto pajamų planas viršytas beveik 14 mln. litų. Tačiau miesto skola nuo metų pradžios dar padidėjo 73 mln. litų ir šiuo metu siekia 969 mln. litų, iš kurių 381 mln. litų Vilnius skolingas komerciniams bankams. Vilniaus miesto savivaldybė vietinių rinkliavų surinko 221,6 tūkst. litų daugiau, žemės realizavimo pajamų - 671,3 tūkst. litų, nuomos mokesčio už valstybės žemę - 221 tūkst. litų, baudų - 1400,5 tūkst.

Keliančių grėsmę žmonių gyvybei apleistų pastatų apstu kiekviename rajone. Kitą savaitę Aplinkos ministerija žada patvirtinti tvarką, kaip savivaldybės galės gauti per 20 mln. litų pastatams griauti. Tuo metu kai kurių rajonų valdžia tokių pastatų šeimininkams žada didinti nekilnojamojo turo mokesčius. Pasak Panevežio rajono vadovų, vien šiame rajone yra per šimtą pavojų keliančių pastatų. Tai buvusios kolūkių fermos, dirbtuvės, sandėliai.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.