tulpiniai

Teismas V. Baltušį nuteisė kalėti 6 kartus iki gyvos galvos ir dar 168 metus. Panašių bausmių sulaukė ir A. Andrušaitis, ir A. Vertelka. Padėtas taškas Vilniaus apygardos teismas už Virginijaus Marščionkos ir sutuoktinių Danutės bei Juliaus Džiuvių nužudymą Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir Audrių Andrušaitį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Visi trys nuteistieji teismo nuosprendį apskundė. Apeliacinis teismas nuteistųjų skundus nagrinėjo 2 metus.

Teisme buvo įrodytos dar trys Panevėžio banditų įvykdytos žmogžudystės. Byla buvo išnagrinėta per 7 mėnesius. Antrasis „tulpinių“ teismas, bent jau palyginti su trečiuoju, truko visai neilgai. Vilniaus apygardos teismą byla pasiekė 2003-iųjų kovo mėnesį, o jau tų pačių metų spalio 31-ąją paskelbtas nuosprendis. Teisėjams ši byla nebuvo labai sunki, nes tiek Dainius Skačkauskas, tiek Virginijus Baltušis pripažino savo kaltę dėl visų jiems pateiktų kaltinimų.

Už tai, kad Dainius Skačkauskas, Virginijus Baltušis ir Valdas Blinkevičius pradėjo duoti parodymus, teisėsaugininkai gali padėkoti ir Seimo nariams. Pirmasis teismo nuosprendis „tulpiniams“ buvo kaip niekada švelnus. Patys prokurorai prašė švelnių bausmių, nors kartais net už vieną žmogžudystę jie siūlo teisti iki gyvos galvos. Sigitui Novikovui, Donatui Fedčui buvo pasiūlytos nedidelės bausmės, o Dainiui Skačkauskui, galima sakyti, simbolinė bausmė.

2002-ieji praėjo prokurorams bevežiojant parodymus duodančius Dainių Skačkauską, Virginijų Baltušį ir Vaidą Blinkevičių po nusikaltimų padarymų vietas ir fiksuojant jų parodymus. Pradėjus duoti parodymus Dainiui Skačkauskui, Panevėžio rajono apylinkėse vienas po kito buvo iškasti 7 dingusių asmenų palaikai. Tie kasinėjimai nebuvo tokie paprasti. Kartais net iškasus daugelį duobių nepavykdavo rasti lavono. Tekdavo kasti metras po metro, kol būdavo surandami jau gerokai apirę palaikai.

2003 metų vasario 4 dieną prasidėjo „tulpinių“ teismų epopėja. Ji tęsiasi dar ir šiandien. Dalis nuosprendžių jau paskelbta, jie yra perėję visas teisines instancijas ir įsigalioję. Taigi visi jaunieji „tulpiniai“, dalyvavę Kiesų pagrobime ir galėję apie tai paliudyti, buvo nužudyti. Na o Dainiumi Skačkausku „tulpinių“ vadeivos pasitikėjo, nes jis buvo ne kartą patikrintas bendražygis.

2001-ųjų rugsėjo pradžioje Vilniuje sulaikius Dainių Skačkauską ir Donatą Fedčą, prasidėjo „tulpinių“ gaujos demaskavimo pradžia. Pirmasis „tulpinių“ byloje prabilo prie Pušaloto nušovus Romualdą Čeponį sulaikytas Sigitas Novikovas. Tačiau jis žinojo tik apie paskutinius juodus darbus – Vaido Berdešiaus, Dariaus Lipnevičiaus ir Sauliaus Bitės nužudymus. Prie tų nusikaltimų nagus buvo prikišę ir D. Fedčas, ir D. Skačkauskas.

Per savo banditavimo metus „tulpiniai“ nebuvo sukaupę didelių turtų, tad ir besislapstant jiems teko toliau plėšikauti. Vienam iš jų tai kainavo gyvybę. Nužudė svainį Po Kiesų ir Panevėžio pareigūnų nužudymo „tulpiniai“ išsislapstė. Daugelis jų apsigyveno konspiraciniuose butuose, o kai kurie net patys skleidė gandus, kad jau esantys nebegyvi. Iš „tulpinių“ vadeivų veiklos nenutraukė tik Romualdas Čeponis.

2000-aisiais Panevėžį buvo uždengęs juodas baimės šešėlis. Žmonės bijojo „tulpinių“, kurie buvo taip suįžūlėję, kad net komisarų kabinetų duris atidarydavo spyriais. Į darbą nenuvažiavo Praėjusiame „Akistatos“ numeryje Virginijų Baltušį palikome sužeistą į abi kojas savo sesers bute. O tuo metu automobilyje prie Sergejaus Piskunovo namelio merdėjo prokurorė Vida Kazlauskaitė. Ryto gyva ji taip ir nesulaukė – mirė sužeista vienintelės kulkos, netekusi daug kraujo.

Policininko ir prokurorės nužudymas sukėlė daug spėlionių, būta net įtarimų, kad galbūt juos nušovė korumpuoti pareigūnai. Vis dėlto teisme paaiškėjo, kad dėl žmogžudysčių kalti būtent „tulpiniai“. Buvo keliama versija, jog Pasvalio policijos inspektorių Sergejų Piskunovą banditai nušovė galbūt tam, kad apjuodintų to meto policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską ir Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnįjį komisarą Kęstutį Tubį.

Nors ir persekiojami policijos, „tulpiniai“ neatsisakė savo planų. Jie ir toliau žudė tuos, kuriuos buvo suplanavę nužudyti. 2000-ųjų lapkričio 5-ąją buvo nušauti du aukšti pareigūnai.

Nužudę naftininkus ir keturis savo sėbrus, „tulpiniai“ nenurimo. Likusieji gyvi nebegalėjo sustoti – jie toliau plėšė ir žudė. Turtuolių grobti neplanavo Kad ir kokia gudri būtų višta, vieną kartą ir ji uodegą įsidilgina. Nors ir kaip apgalvotai Virginijaus Baltušio bei Algimanto Vertelkos slėpti pėdsakai vis tiek išlindo. Audrius Andrušaitis, Aleksandras Lebedevas ir Ramūnas Narbutas „apsišvietė“ Rygoje tuštindami Kiesų banko korteles.

Naftininkų pagrobimas ir nužudymas Panevėžio banditams tapo pabaigos pradžia. Naikindami pėdsakus jie ėmė žudyti vienas kitą, kol galų galų likusieji gyvi atsidūrė už grotų. Tie, kurie atidžiai skaitote „tulpinių“ epopėją, jau žinote, kad pagrobtieji tėvas ir sūnus Gedeminas ir Valdas Kiesai ir jų vairuotojas Alfonsas Galminas buvo nužudyti pagrobimo naktį.

Alfonsą Galminą „tulpiniai“ nužudė 2000 metų liepos 7-osios naktį. Tą pačią naktį buvo nužudyti ir Gedeminas Kiesus, ir jo sūnus Valdas. Liepos 7-oji, penktadienis 3 valandos 30 minučių. Nužudytą A. Galminą banditai nutempia atgal į tą patį kambarį, kuriame jį laikė. Šalia G. Kiesaus lieka tik kraujo bala.

„Akistata“ toliau dėlioja 2000-ųjų liepos pradžios įvykių mozaiką. Tomis dienomis buvo nužudyti tėvas bei sūnus Kiesai ir jų vairuotojas A. Galminas. Vis dar liepos 6-oji, ketvirtadienis Priminsime, kad tą dieną „tulpiniai“, persirengę policininkais, pagrobė Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą, jų vairuotoją ir apsauginį Alfonsą Galminą. Praėjusią dalį užbaigėme toje vietoje, kai automobilių vilkstinė su pagrobtaisiais pasuko Čiūrų kaimo link.

„Akistata“ toliau dėlioja 2000-ųjų liepos dienų įvykių mozaiką. Tomis dienomis buvo nužudyti tėvas bei sūnus Kiesai ir jų vairuotojas A. Galminas. Liepos 6 diena, ketvirtadienis Taigi priminsime, kad tos dienos 17 valandą Gedeminas Kiesus su Alfonsu Galminu jau buvo Vilniuje pas savo pažįstamą Jurgį Ilikevičių, Valdas Kiesus sėdėjo lėktuve, iš Londono skrendančiame į Vilnių, jo draugė Alina Mazlova važiavo iš Hitrou aerouosto į Londoną, o „tulpiniai“ ruošėsi pagrindiniam savo sumanytos niekš...

Nei milijonai, nei pažintis su Algirdu Brazausku neišgelbėjo Gedemino Kiesaus nuo nužudymo. Sužvėrėję banditai nužudė ir jį, ir jo sūnų, ir jo vairuotoją, o kūnus išniekino. Apie mažeikiškių Kiesų ir jų vairuotojo nužudymą prirašyta šimtai straipsnių laikraščiuose, ne mažiau kartų apie tai rodyta ir per televizijas. Tačiau dažnai tai buvo tik versijos, spėlionės, o kaip viskas vyko, žino tik nedaugelis. „Akistata“ pabandė minučių tikslumu sudėlioti tos dienos įvykių mozaiką.

Panevėžio nusikaltėliai, per savo rankas perleisdavę milijonus, negailestingi būdavo net tiems kokurentams, kurie uždirbdavo tik tūkstančius. Kai „tulpiniai“ prikišo rankas prie naftos, prie jų lipo tikrai dideli pinigai. Štai tik vienas pavyzdys. Mokesčių inspekcijai patikrinus bendrovę, kurios akcininkai buvo V. Baltušis ir A. Vertelka, paaiškėjo, kad ši bendrovė valstybei nesumokėjusi beveik 10 milijonų litų mokesčių. Tad tokios bendrovės apyvarta turėjo būti šimtai milijonų.

Gaujos finansininką Saulių Janonį jo buvę bendrai pasikeisdami pasmaugė „Damitros“ patalpose, o lavoną nuskandino Dubulių tvenkinyje. Iš pradžių, kol įsitvirtino Panevėžyje, „tulpiniai“ elgėsi labai triukšmingai. Vėliau jų elgesys labai pasikeitė. „Firminiu“ šios gaujos bruožu tapo tai, kad aukos dažniausiai dingdavo tyliai, be jokių pėdsakų, o aukų automobiliai buvo randami tvarkingai pastatyti miestų gatvėse arba palikti gamtoje.

Prieš prisidėdami prie „tulpinių“ gaujos, „vyšniukų“ nariai broliai Valdas ir Darius Blinkevičiai žudydavo ir aukomis atsikratydavo panašiai kaip „tulpiniai“. Už ką buvo nušautas Gintautas Sereika, taip ir liko iki galo neišaiškinta. Aišku tik kad nužudymas buvo susijęs su prokuroro darbu – tuo metu jo vadovaujamas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius tyrė garsiausius Panevėžyje įvykdytus nusikaltimus. Našlaičiais liko trys G. Sereikos vaikai.

Nusikaltėliai išdrįso nušauti jiems trukdžiusį Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą Gintautą Sereiką (30 m.). Tai pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje nužudytas teisininkas. Vėl trumpam tenka palikti „tulpinius“, nes prie prokuroro G. Sereikos nužudymo jie prisidėjo tik netiesiogiai ir jiems dėl šio nužudymo jokie įtarimai nebuvo pateikti. Pagal vieną iš nerašytų organizuoto nusikalstamo pasaulio taisyklių sąžiningai savo pareigas atliekantys pareigūnai nežudomi.

Panevėžyje kalbėta, kad „tulpiniai“ nužudytus žmones sudegindavo katilinėje, tačiau teisme buvo įrodyta, jog nužudytųjų lavonus jie sukapodavo ir sudegindavo metalinėje dėžėje. Praėjusiame laikraščio numeryje istoriją apie „tulpinius“, grobusius spiritą, baigėme toje vietoje, kai 15 000 litrų „Semai“ priklausančio spirito netoli Veprių esančioje buvusioje sovietų karinėje bazėje buvo perpilta į statines.

Nors „tulpiniams“ priklausančiose įmonėse sukosi milijonai, šie galingieji Panevėžio nusikaltėliai ir toliau dar vertėsi tiek vagystėmis, tiek plėšimais. Vykstant kovoms tarp grupuočių, „tulpiniai“ neužmiršo ir ruošti sau pamainą. Gaujos vadeivos, kadaise ir patys aktyviai sportavę, puikiai suprato, jog plečiant nusikalstamą veiklą, reikės vis daugiau naujų smogikų – šiems teks ne tik susidoroti su konkurentais, bet ir „neutralizuoti“ aukštyn galvas keliančius bendrus.

Kūčių vakarą pas „Svainijos“ parduotuvės savininką užsuko aštuoni jo pažįstami Panevėžio banditai. Septyni – reketuoti, o vienas – atsigerti arbatos. Nuaidėjus šūviams „Svainijoje“, teisėsauga, nors ir pavėluotai, sujudo. Dėl reketo, turto prievartavimo buvo iškelta net 11 bylų. Tačiau tai, kad net trys parduotuvėje sužeisti reketininkai paspruko, buvo didžiulė policijos klaida.

1996-ųjų metų Kūčios Panevėžyje buvo kruvinos. Tą dieną „Svainijos“ parduotuvės savininkas nušovė keturis reketininkus. Dar keturi buvo sužeisti. Dabar, kad vaizdas apie tų dienų Panevėžio nusikalstamumą būtų tikras, „tulpinius“ kuriam laikui palikime ramybėje. 1996-ųjų Kalėdų išvakarėse Panevėžyje nuaidėję šūviai sudrebino visą Lietuvą.

„Tulpiniai“ ne tik bizniavo, reketavo, šaudėsi. Kartais ir jiems reikėjo poilsio. Tam ant Dubulių tvenkinio kranto jie buvo įsitaisę vilą. Įtarimai sugyventinės vyrui Tą 1996-ųjų birželio 14-osios vėlų vakarą Diana Š. dar buvo virtuvėje ir matė, kaip į namo kiemą įvažiavo jos pažįstamo Dangirdo Stirbio baltos spalvos BMW. Kad į kiemą įvažiavo automobilis, girdėjo ir jos vyras Egidijus, kuris kitame kambaryje žiūrėjo televizorių.

Policija naiviai tikėjo, kad apginklavus „tulpinius“ pavyks išsiaiškinti, kas tuos banditus šaudo. Ž. Paušos laidotuvės Žydrūno Paušos nušovimas ir pasikėsinimas į kitus „tulpinius“ išjudino teisėsaugą, budresni tapo ir patys „tulpiniai“. Ž. Pauša buvo pašarvotas Panevėžio bažnyčioje netoli prokuratūros. Stovėjimo aikštelėje išsirikiavo prabangūs automobiliai su įvairių Lietuvos miestų numeriais.

Specifiniai panevėžio reketininkų bruožai buvo atvirumas, cinizmas, žiaurumas, nesiskaitymas su aukomis, atsargumo nepaisymas. Sprogimų dirigentas Iš pradžių apie Kavioro grupuotę žinojo tik operatyvininkai ir tie pradedantys kooperatininkai, kuriuos pasiekdavo reikalavimas mokėti duoklę. Tačiau tai tęsėsi neilgai. Artimiausiu Kavioro pagalbininku ir bendražygiu buvo laikomas Psichas – Vitalijus Tuzovas. Įtaka ir autoritetu Kavioras nesidalino su niekuo.

„Akistata“ pradeda spausdinti pasakojimų ciklą apie vieną žiauriausių Lietuvoje banditų grupuočių. Pasibaigus „tulpinių“ teismams, mes trumpai parašydavome apie jų padarytus nusikaltimus ir gautas bausmes. Šiandien galima teigti, kad atpildo valanda Panevėžio nusikaltėliams atėjo. Tie, kurie sako esantys nusiteikę prieš smurtą ir jo propagavimą, jau gal ir teigtų, kad neverta grįžti prie šios istorijos ir aprašinėti kruvinų „tulpinių“ darbelių. Tačiau jie klysta.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėti patys žiauriausi Lietuvos istorijoje nusikaltimai. Iki gyvos galvos kalėti nuteisti „tulpiniai“ Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis. Praėjusiame „Akistatos“ numeryje jau rašėme, kad V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Andrušaitis – 20, A. Vertelka – 11 žmonių, o D. Blinkevičius – 5 žmones. Pastarajam teismas skyrė 8 metus nelaisvės.

Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai trims Panevėžio nusikaltėlių grupuotės - „tulpinių“ vadeivoms pasiūlė skirti bausmes iki gyvos galvos, o ketvirtajam - 16 metų nelaisvės. Bausti iki gyvos galvos prokurorai trečiadienį pasiūlė Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir Audrių Andriušaitį. Ketvirtąjį „tulpinį“ Darių Blinkevičių teisėsaugininkai siūlė įkalinti 16 metų.

Vienos žiauriausių kada nors Lietuvos teisėsaugininkų išaiškintų Panevėžio „tulpinių“ gaujos autoritetai trečiadienį turėtų išgirsti jiems gresiančias bausmes. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis Vilniaus apygardos teisme (VAT) vyksiančiame posėdyje rengiasi baigti apie 300 puslapių baigiamąją kalbą ir paskelbti siūlomas laisvės atėmimo bausmes.

Vienos žiauriausių kada nors Lietuvos teisėsaugininkų išaiškintų Panevėžio „tulpinių“ gaujos autoritetai trečiadienį turėtų išgirsti jiems gresiančias bausmes. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis Vilniaus apygardos teisme (VAT) vyksiančiame posėdyje rengiasi baigti apie 300 puslapių baigiamąją kalbą ir paskelbti siūlomas laisvės atėmimo bausmes.

Vienos žiauriausių kada nors Lietuvos teisėsaugininkų išaiškintų Panevėžio „tulpinių“ gaujos autoritetai trečiadienį turėtų išgirsti jiems gresiančias bausmes. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis Vilniaus apygardos teisme (VAT) vyksiančiame posėdyje rengiasi baigti apie 300 puslapių baigiamąją kalbą ir paskelbti siūlomas laisvės atėmimo bausmes.

Panevėžio nusikalstamos „tulpinių“ grupuotės narių teisme – finišo tiesioji. Baigus įrodymų tyrimą, Vilniaus apygardos teisme prasidėjo baigiamosios kalbos. Vakar baigiamąją kalbą pradėjo valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras Artūras Urbelis. Pradėdamas ją, prokuroras pabrėžė, kad įrodymų tyrimas baigtas sudėtingiausioje žiauriausios Lietuvos istorijoje nusikaltėlių gaujos byloje.