trąšos

Afrikos lyderiai, dalyvaujantys derybose dėl taikos Ukrainoje, paragino vėl leisti rusiškų grūdų ir trąšų eksportą, kad būtų atgaivinta Juodosios jūros grūdų iniciatyva, ketvirtadienį pranešė Pietų Afrikos Respublika (PAR). Grupė taip pat paragino Jungtines Tautas imtis veiksmų, kad būtų išlaisvinta 200 000 tonų Rusijos trąšų, užblokuotų Europos Sąjungos uostuose, teigė PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.

Dėl Vakarų sankcijų pernai nutraukus Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų krovą Klaipėdos uoste, jos gali būti išvežamos per Rusijos uostus, kur pastaruoju metų trąšų perkraunama daugiau, sako Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, trąšų ir ir kitų krovinių krova didėja rytinėje Baltijos pakrantėje esančiuose Ust Lugos, Sankt Peterburgo ir Primorsko uostuose.  „Krovinių sudėtis pasikeitė neišpasakytai, šituose uostuose labai sumažėjo konteinerių krova, bet padidėjo trąšų.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Vasarai jau ritantis į antrąją pusę, visi tik ir laukia gero derliaus. Tačiau tam, kad jo sulauktume, augalams reikalingos trąšos. Ne visada jas būtina pirkti iš parduotuvės – patyrusi daržininkė Lilija Jasevičienė pasidalino patarimais, kokios naminės trąšos puikiai tinka augalams.  Pati Lilija sako labai didelio asortimento naminių trąšų nenaudojanti, tačiau turi keletą naudingų receptų, kurie praverčia sode.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Vasarą daugelio lietuvių kiemus ir balkonus papuošia spalvingais žiedais apsipylusios begonijos ir pelargonijos. Kaip ir kiekvienam augalui, joms reikia maistingųjų medžiagų, kad džiugintų nesuskaičiuojamu kiekiu žiedų. Štai geriausios naminės trąšos begonijoms ir pelargonijoms.  Augalai dažnai miršta, kai yra nepakankamai tręšiami. Tačiau galite taupiai ir veiksmingai patręšti gėles naminėmis priemonėmis – nereikės išleisti nė cento cheminėms trąšoms.

Šveicarijos bendrovė „EuroChem Group AG“, kuriai priklauso AB „Lifosa“, praneša ketinanti inicijuoti Lietuvoje veikiančios „Lifosos“ gamyklos laikino konservavimo procesą. Teigiama, kad sprendimą lėmė sankcijų poveikis, dėl kurio, pasak bendrovės, nepavyko vykdyti įprastos ir pelningos veiklos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Lifosa“ planiniam remontui buvo sustabdyta šių metų gegužę.

Sodo augalams trąšos yra būtinos, jei norite gausaus jų žydėjimo, tačiau parduotuvėje jos gali būti gana brangios. Sodininkai pasiūlė pigesnę alternatyvą – jie siūlo neišmesti bananų žievių ir pasigaminti iš jų natūralias trąšas. Jų teigimu, tokios trąšos itin tinka rožėms.  Nors atrodo šiek tiek keista užkasti bananų žieveles į dirvą aplink rožių krūmus, tačiau tai lengvas ir ekologiškas būdas aprūpinti augalus kaliu.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo augalų trąšų, kurias iš likučių galite pasigaminti visiškai nemokamai, receptu. Jose yra daug vitaminų ir mineralų, tad išbandykite šias namines trąšas patys – rezultatas nudžiugins. „Norite pasigaminti nemokamų trąšų? Viskas labai paprasta“, – savo vaizdo įrašo pradžioje sako prisiekusi sodininkė. Ji papasakojo, kaip pasigaminti geriausias namines trąšas ir ragina patiems jas išbandyti – jos itin veiksmingos.

Dabar pats darbų įkarštis darže ir sode – metas tręšti augalus, purkšti juos nuo ligų, pasirūpinti pomidorų genėjimu. Sodininko kalendorius primena, kokius darbus dabar vertėtų padaryti, kad augalai klestėtų ir augintų puikų derlių.  Darbai sode ir darže Visą birželio mėnesį puikus metas tręšti šiltnamio daržoves. Gausiam ir sveikam daržovių derliui užtikrinti, aprūpinkite augalus maistinėmis medžiagomis.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Rožės mėgsta tręšimą – kuo daugiau jas tręšite, tuo augalas bus sveikesnis ir kraus daugiau žiedų. Jei nenorite dažnai pirkti rožių trąšų iš sodo centrų ar internetinių parduotuvių, nesijaudinkite – galite pasigaminti namines rožių trąšas be jokių papildomų išlaidų. Ir ingredientai trąšoms yra arčiau nei manote – juos jau turite virtuvėje.   Štai keletas puikių organinių rožių trąšų, kurias galite pasigaminti naudodami virtuvėje esančius ingredientus, rašo myorganicgarden.in.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Pelargonijoms reikia 4–6 valandų per dieną tiesioginių saulės spindulių, todėl saulėtą dieną jų saulėkaitoje palikti nevertėtų. Optimalios sąlygos daugumai pelargonijų rūšių – tiesioginiai saulės spinduliai ryte ir švelnus pavėsis nuo vidudienio. Pelargonijos daug geriau ištveria ilgus laikotarpius sausoje dirvoje, nei ilgus laikotarpius pernelyg šlapioje dirvoje – pati dažniausia lemtinga jų auginimo klaida yra per dažnas laistymas.

Sodininkai puikiai žino, kad pomidorai duos geresnį derlių, jei jie bus tinkamai tręšiami ir gaus įvairių maistinių medžiagų. Tiems, kurie nenori naudoti parduotuvėje pirktų trąšų ir verčiau renkasi natūralias priemones, sodininkystės entuziastai pataria kelias buitines trąšas, kurios puikiai tiks pomidorams. Lyginant su kitais vaisiais ar daržovėmis, pomidorams reikia daug daugiau maistinių medžiagų, kad subrandintų sveikų vaisių derlių.

Pomidorai – šilumą mėgstančios daržovės, todėl didžiausio derliaus galima tikėtis auginant juos šiltnamyje. Jame ne tik galima palaikyti optimalią temperatūrą pomidorams vystytis, bet ir patys augalai dėl pakankamo šviesos kiekio (lapų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai) auga gerokai greičiau. Pirmą kartą pomidorai tręšiami vos pasodinus daigus į nuolatinę vietą lauke ar šiltnamyje. Antras tręšimas – vos pradėjus žydėti.

Komercinių gamintojų trąšų lengvai galima įsigyti bet kuriame prekybos centre, tačiau kai kurios jų per brangios, kitos gali per greitai išskirti maistingąsias medžiagas, todėl augalai gali nudegti. Vis dėlto, sodininkystės ekspertai sako, kad yra daug būdų, kaip patiems pasigaminti trąšas namuose.  „Gardening Express“ atstovas Chrisas Bonnettas sakė: „Kad augalai išgyventų, jiems reikia daugybės įvairių maistinių medžiagų ir priežiūros.

Kazachstanas griežtai apribojo mineralinių trąšų eksportą. Šiuo sprendimu siekiama paremti vietos žemės ūkį, taip pat apriboti prekybininkų veiklą, skelbia šalies žiniasklaida. Pagal Kazachstano vyriausybės atitinkamą nutarimą, ribotus trąšų kiekius nuo šiol galės eksportuoti tik jų gamintojai. „Kalbama apie tokias trąšų rūšis kaip amonio nitratas ir amofosas, kurios yra labai paklausios tarp ūkininkų“, – teigiama Kazachstano ministrų kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Teismas padėjo tašką Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ir Muitinės ginče, dėl už trąšas nesumokėtų milijonų. Muitinė nustatė, kad Karbauskio įmonių grupė iš Rusijos vežė trąšas ir mokėjo mažesnius muitus, nei turėjo – dėl to paskyrė muitų ir baudą už daugiau nei 2 milijonus eurų. Skandalui kilus Karbauskis buvo valdžioje, o įmonė kreipėsi į teismą bandydama įrodyti, kad muitininkai klysta ir skundė paskirtus mokesčius bei baudą. Teismas nustatė, kad vis tik pergalės nepasiekė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai pabrėžia, kad sankcionuotai Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ būtinas laikinasis administratorius. Įmonei sankcijos taikomos dėl jos sąsajų su Kremliui artimu magnatu Andrejumi Melničenka, kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos oligarchų sąrašą.

Dėl neteisingai deklaruotų iš Rusijos importuotų trąšų Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ turės sumokėti 2,3 mln. eurų antidempingo ir kitų mokesčių su delspinigiais bei baudą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ akcininkų susirinkime dividendams nuspręsta skirti beveik 80 mln. eurų, tam panaudojant ne tik pernai uždirbtą apie 40 mln. eurų pelną, bet ir rezervus, teigia įmonės darbuotojų profesinė sąjunga. Jos vadovė Birutė Daškevičienė tikisi, kad įmonė geros veiklos rezultatais pasidalins ir su darbuotojais.

Kovo pradžioje gamybą po pertraukos vėl atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ vis dar veikia sumažintu pajėgumu. Anot įmonės atstovės Indrės Mažeikienės, neišspręsta dalis su žaliavų tiekimu susijusių klausimų, bendrovės veiklą trikdo su Vakarų sankcijomis susijęs finansinių operacijų tikrinimas bankuose bei „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę laikinai sustabdytas žaliavų ir produkcijos vežimas tarp gamyklos ir Klaipėdos uosto.

Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojama Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ iš bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ administratoriaus Aurimo Valaičio reikalauja atlyginti beveik 1,2 mln. eurų žalą, skelbia portalas „15 min“. Anot jo, tokį „Belor“ ieškinį pirmadienį gavo Kauno apygardos teismas.

Jungtinių Tautų (JT) komitetas, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo.

Išimčių baltarusiškoms trąšoms klausimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį nebuvo keltas, po posėdžio sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Ponas Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turintis regiono šalių palaikymą atsispirti Europos Sąjungos (ES) koridoriuose brandinamoms sankcijų išimtims baltarusiškoms trąšoms. „Šiandien koordinaciniame susitikime su Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiais aš iškėliau šitą klausimą ir matau, kad kolegos palaiko“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda, atvykęs į ES šalių lyderių susitikimą.

Lietuvos politikai žada priešintis Europos Sąjungos (ES) koridoriuose brandinamoms sankcijų išimtims baltarusiškoms trąšoms. Vilnius pinigų srautus iš trąšų laiko vienais pagrindinių finansuojant Aliaksandro Lukašenkos režimą. ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Žiniasklaidai paviešinus apie per Lietuvą neteisėtai gabentas sankcionuotas baltarusiškas karbamido trąšas bei kitus krovinius ir teisėsaugai pradėjus tyrimą, premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad Lietuvos institucijos, prižiūrinčios Vakarų sankcijų Baltarusijai ir Rusijai įgyvendinimą, tiki baltarusiškais „rašinėliais“.   „Pasikliovimas Baltarusijos institucijos rašinėliu, kad kažkokia OOO „Trys paršiukai“ irgi gali gaminti karbamido trąšas, nepuošia tų institucijų, kurios tikrina ...

Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ pimadienį iš dalies atnaujina trąšų gamybą, kuri buvo sustabdyta pernai gruodį. Įmonė skelbia, kad nuo šios savaitės dirbs vienas amoniako, kuris yra svarbiausia trąšų žaliava, gamybos cechas. „Achema“ amoniako gamybą laikinai sustabdė pernai gruodžio viduryje rinkoje gerokai išaugus gamtinių dujų kainai, o amonio salietros ir dervų gamyba buvo tęsiama.

Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ nuo pirmadienio iš dalies atnaujina gruodį sustabdytą trąšų gamybą.  Anot „Achemos“ komunikacijos vadovės Jolita Macelytės, kitą savaitę dirbs vienas amoniako – svarbiausios trąšų žaliavos – cechas. „Nuo kovo 6 dienos „Achema“ dalinai atnaujina trąšų gamybą, dirbant vienam amoniako agregatui“, – ketvirtadienį BNS sakė J. Macelytė.

Muitinės departamentas atskleidė, kad iš sankcionuojamos Lukašenkos gamyklos į Lietuvą laisvai pateko ir sulaikyta nebuvo mažiausiai 10 tūkstančių tonų karbamido trąšų – jų vertė mažiausiai 5 milijonai eurų. Finansų ministrė sako, kad muitininkams yra sudėtinga atskirti, kada juos mausto Lukašenkos režimas. Kol kas lieka neaišku, kodėl, supratę, kad yra apgaudinėjami, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Muitinės departamentas vis tiek įleisdavo trąšas į mūsų šalį.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant  Europos Sąjungos (ES) sankcijas, muitinė patvirtino sulaikiusi 15 vagonų su maždaug 750 tonų karbamido trąšų. „Tai yra krovinys, kurį muitinės kriminalinės tarnybos vadas minėjo, muitinės sankcionuoti veiksmai dėl šio krovinio pradėti vasario 9 dieną.

Išaiškėjus verslo įmonių mėginimams apeiti sankcijų kontrolės mechanizmus ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintas trąšas, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės vadovybė pabrėžia, kad tokie bandymai yra tiek grėsmė nacionaliniam saugumui, tiek ir nepagarba Lietuvai. Grupės bendrovės ir toliau kryptingai ir nuolat dirbs, kad kartu su kitomis institucijomis užkirstų tam kelią.

Dėl galimo sankcijų apėjimo į Lietuvą vežant trąšas iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės, teisėsauga atliko kratas trijuose šalies miestuose esančiose lietuviškose bendrovėse, sulaikė su žmones. Pirmą kartą skandalą viešai pakomentavusi premjerė sako, kad reikia aiškintis ir pareigūnų atsakomybę, kodėl jie leidosi apmulkinami. O šalies muitinės departamentas ir toliau nuo visuomenės slepia informaciją, kiek iš viso į Lietuvą buvo įvežta trąšų iš Baltarusijos.

Lietuvos muitinė pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Grodno Azot“ pagamintų trąšų kontrabandos į Lietuvą, pranešė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas. Kaip pranešama, tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio 13 dieną, jame dalyvauja Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Anot muitinės, Klaipėdos uoste užfiksuotų baltarusiškas karbamidas į rinką nepateko, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Iš Baltarusijos geležinkeliu atvežtos trąšos vasario pradžioje užfiksuotas „Birių krovinių terminalo“ (BKT) teritorijoje.

Sankcionuojamoms baltarusiškoms trąšoms randant kelią į Lietuvą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog koją kontrolei pakiša sudaromos išlygos, tad sankcijas reikia griežtinti.  „Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos.

Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“. „Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų.

Bandymai tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas apeinant tarptautines sankcijas  stebimi nuo to laiko, kai prieš metus Vyriausybė sustabdė Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ gabenimą geležinkeliais į Klaipėdos uostą, sako susisiekimo viceministrė. „Sankcionuotos prekės neturi būti gabenamos.

Įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

Kas kaltas, kad sankcionuotų Baltarusijos gamintojų trąšos randa kelią į Lietuvą? „Dėmesio centre“ kalbasi su užsienio reikalų viceministre Jovita Neliupšiene, Muitinės departamento generaliniu direktoriumi Dariumi Žvironu ir LTG Verslo atsparumo direktoriumi Edvinu Kerza.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.