tomas tomilinas

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.

Šeštadienį Naisiuose vyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suvažiavimas, kuriame patvirtinti nauji partijos įstatai. Kritikai teigia, kad pokyčiai gali dar labiau sustiprinti Ramūno Karbauskio vienvaldystę partijoje. Savaitgalį Naisiuose taip pat ne kartą paminėtos ir priešpriešos partijoje, kurių centre – Tomo Tomilino ir Ramūno Karbauskio nesutarimai.

Paprasti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai tikina, kad T. Tomilino ir R. Karbauskio konflikte labiau palaiko partijos lyderį, tačiau sutiko, kad partiečių ginčas buvo per daug eskaluojamas viešojoje erdvėje. Valstiečiai įsitikinę, kad pokyčiai partijoje demokratijos jų gretose kaip tik padidino ir nesutinka, kad LVŽS radikalėja.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šeštadienį vykstančio suvažiavimo metu patvirtino naujus partijos įstatus. Jais numatoma, kad partijos naujokai ilgą laiką negalės pretenduoti į partijos pirmininko postą, o savo pavaduotojus LVŽS vadovas pasirinktų pats. Tai tiesiogiai gali paliesti ir ne visada Ramūno Karbauskio atžvilgiu palankiai žiūrinčius Saulių Skvernelį ir Tomą Tomiliną.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad jo ginčas su Tomu Tomilinu yra ne asmeninis, o vertybinis. LVŽS pirmininkas tikino, kad tik valstiečių dėka nebuvo priimtas partnerystės įstatymas. R. Karbauskis taip pat pasiuntė žinią partnerystę palaikantiems valstiečių frakcijos nariams Seime – jei balsuosite už partnerystę, valstiečių frakcijoje Seime jums ne vieta.

Ramūno Karbauskio kritikos sulaukęs Tomas Tomilinas valstiečių suvažiavimo metu atsistatydino iš partijos pirmininko pavaduotojų pareigų. Valstiečių nario teigimu, R. Karbauskis radikalizuoja partiją ir apgailestavo, kad partijoje į paraštes stumiami tokie žmonės kaip Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius ar Rima Baškienė. Dalis žmonių partiečio kalbos nenorėjo girdėti ir lydėjo ją švlpimu.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentaras Tomas Tomilinas antradienį pranešė pasitraukęs iš frakcijos seniūno pavaduotojo pareigų, bet po nelengvos diskusijos politikai išsiskirstė taip ir nesusitarę, ar priėmė sprendimą, ar ne. Apie savo atsistatydinimą patvirtino pats T. Tomilinas, frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Bet, pavyzdžiui, frakcijos narė Rima Baškienė mano, kad formaliai sprendimas nėra priimtas, kadangi klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.

Partijų įstatai apibūdina veikimo taisykles, kurios visiems partijos nariams yra privalomos. Tai tarsi kiekvienos partijos konstitucija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti savo partijos įstatus taip, kad tiesiogiai išrinktas partijos pirmininkas galėtų išsirinkti tik tokius pavaduotojus, kuriuos pats ir pasiūlys. Tai reiškia, kad išrinktasis pirmininkas užsitikrins sau lojalią valdybą ir sustiprins savo galias.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai Tomas Tomilinas priklausė dar tada, kai ši politinė jėga buvo labai nepopuliari. Politinėje arenoje politikas atstovauja klasikinės kairiosioms vertybėms, tai yra daug kalba apie darbuotojų teises, šeimos politiką, o pastaruoju metu pademonstravo paramą seksualinėms mažumos – tai yra, nepaisydamas partijos lyderių nuomonės, pareiškė, kad homoseksualūs asmenys irgi žmonės, bei balsavo už Partnerystės įstatymo projektą.

Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.   Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Valstiečiai siūlo įvesti laisvadienį po gautos koronaviruso vakcinos dozės. Iniciatyvos autoriai tikina, kad tai palengvins dalies žmonių patiriamus šalutinius poveikius, taip pat paskatins didesnę dalį visuomenės skiepytis. Premjerė tokios idėjos neatmeta, o štai parlamento vadovė į opozicijos siūlymus žvelgia skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per 3 paras po jo.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

Ketvirtadienį įtemptą Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Nemaža dalis Seimo narių prašė posėdį išvis nutraukti, nes, jų žodžiais, darbas primena chaosą. Galiausiai jis nutrauktas. Daliai Seimo narių ketvirtadienį, posėdį vykdant nuotoliniu būdu, nepavyko prisijungti, balsuoti, strigo technika, kai kam neveikė kompiuteriai ar vaizdo kameros.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad artimiausiais metais vaiko pinigai bus, kaip buvę. Tačiau čia pat ji priduria, kad po to galimi įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, vaiko pinigų derinimas su nepamokestinamuoju pajamų dydžiu.  Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė naujosios Vyriausybės programą.  Valstietis Tomas Tomilinas naujojo ministrų kabineto teiravosi, kas laukia vaiko pinigų.

Seime ant stalo nugulė naujas įstatymo projektas – jį priėmus, vairuotojams prieš perkant padangas atsirastų prievolė sumokėti užstato mokestį. Dalis ekspertų į tokį pakeitimą žvelgia skeptiškai ir tikina, kad padangos brangs, suvešės juodoji rinka, o taršos problemos nebus išspręstos.

Valdančiųjų deleguota Ingrida Šimonytė per plauką paskirta ministre pirmininke. Balsavimas Seimo salėje buvo įtemptas, nes trys opozicinės partijos atsisakė palaikyti kandidatę, o 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių posėdyje dalyvauti negalėjo dėl saviizoliacijos. 62 Seimo nariai balsavo už, 10 – prieš, 41 susilaikė.

Valdančiųjų siūlymas įteisinti galimybę Seimui dirbti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį įstrigo posėdžių salėje. Konservatoriui Andriui Vyšniauskui vos pateikus šį projektą, valstiečių atstovas Tomas Tomilinas paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Tokiu būdu nebuvo baigta net projekto pateikimo procedūra.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Apie 40 tūkst. nedidelių ūkininkų gali tikėtis 200 eurų per mėnesį valstybės kompensacijų. Už penkis mėnesius – tris karantino ir du po jo – jiems iš viso būtų išdalinta apie 20 mln. eurų.  Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti tokį siūlymą. Užimtumo įstatymo pataisas teikiantis Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad parama pasiektų smulkius ūkius, kurių šalies žemės ūkyje yra dauguma.  „Tai nėra labai maži ūkiai.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Plintantis koronavirusas ir Lietuvoje taikomas karantinas paveikė kai kurias bendroves, todėl darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami laikinai pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas. Jie nori lengviau atleisti darbuotojus, ilginti darbo dieną iki 12 val., mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų. Tačiau tiek Seimo pozicijos, tiek opozicijos atstovai kritiškai vertina tokius darbdavių užmojus.

Praėjusių metų pabaigoje Seime po pateikimo buvo pritarta Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Vėliau jo svarstymas buvo sustabdytas. Tačiau po to, kai ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad analogiškas mokestis Vengrijoje bendrijos teisei neprieštarauja. Po tokio teismo sprendimo prekybininkų apmokestinimo iniciatoriai žada tęsti diskusijas dėl šio ir kai kurių kitų naujų mokesčių įvedimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus miesto skyrius, kuriam beveik du metus vadovavo buvęs Ekonomikos ir inovacijų ministras, Europos komisaras  Virginijus Sinkevičius, išrinko naują vadovą – Seimo narį Tomą Tomiliną, rašoma pranešime žiniasklaidai. LVŽS Vilniaus skyriaus pavaduotoja išrinkta tarptautinės verslo vadybos specialistė Vilma Galdikė. Vilma šiuo metu dirba Seime Seimo narės Astos Kubilienės padėjėja ir Vilniaus m. Savivaldybės LVŽS frakcijos referente.

Už darbo užmokesčio, darbo laiko ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbdaviams skiriamos baudos jau netrukus gali gerokai padidėti. Taip pat gali labiau atsirūgti darbuotojams, kurie darbe pasirodys neblaivūs. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas. Pataisų projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija, joms taip pat pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Švietimo įstaigų bendruomenei tebetęsiant kovą dėl didesnių atlyginimų ir didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas parašė viešą laišką valdantiesiems, kuriuos vadina parazitais, nebeturinčiais valdžios.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, nepritaria planams 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Komitetas antradienį nepritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už balsavo 5 komiteto nariai, 4 – prieš, o du susilaikė. Šią komiteto išvadą dar vertins parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Restoranų tinklų valdytojai sunerimę, kad valdžios nuo 2020 metais planuojamas įvesti stambios prekybos mokestis gali būti taikomas ir maitinimo įstaigoms, praneša „Verslo žinios“.  Dienraščio skaičiavimu, jei restoranams išties reikėtų mokėti apyvartos mokestį, jis be „Amber Food“ būtų taikomas tik „McDonald's“ restoranų valdytojai „Premier restaurants“, o po metų prie jų gali prisijungti ir įmonė  „Delano“, kurios pajamos pernai siekė 22,85 mln. eurų.

Prieš metus priimta mokesčių reforma valdžia įsipareigojo didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gyventojai į rankas gautų didesnes sumas pinigų. Vis dėlto dabar valdantieji keičia planus – atsisako pirminio plano dėl gyventojų apmokestinimo. Taip pat žada apmokestinti automobilius, NT, bankus ir prekybos tinklus.

Seimo nariai valstiečiai Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis Seime įregistravo siūlymą 13 proc. didinti ministro pirmininko ir ministrų pareiginės algos koeficientą. Dėl tokio pakeitimo premjero bei ministrų kabineto atlyginimai kiltų atitinkamai 588 ir 534 eurais. 2019 m. Ministro Pirmininko pareiginė alga sudaro 4463 eurų, ministrų – 4117 eurų.

Dėl rūkorių daugiabučių balkonuose Seime užgimė naujas planas. Pagal naujovę, ant daugiabučio, kur gyventų bent veinas įskųstas rūkorius, atsirastų įspėjanti lentelė. Tačiau toks planas užkliuvo jau ne tik policijai, bet ir savivaldybėms. Iš daugiabučių balkonų rūkorius išvaryti ketinę politikai švelnina toną, bet atsisakyti užmojų naujam draudimui nenori. Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo kompromisą.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai ketvirtadienį teigia baigę darbą – jie pripažįsta, kad nepavyko sutarti dėl vaiko pinigų dydžių, bet siūlo partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl socialinės politikos finansavimo. „Mūsų derybų grupė baigė darbą. Turbūt svarbiausias punktas – kad mes sutarėme dėl ilgalaikio socialinės politikos finansavimo didinimo penkeriems metams į priekį“, – ketvirtadienį Seime sakė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Seime prasidėjus deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, keturios besiderančios frakcijos apie konkrečių postų dalybas vis dar kalba nedrąsiai. Tačiau tarp visų žiniasklaidoje minimų prašymų ryškėja vienas – socdarbiečiai savo atstovą norėtų matyti Seimo pirmininko kėdėje.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti parlamentarų pataisą didiesiems prekybos tinklams drausti dirbti kai kurių švenčių dienomis. Komitetas norėtų, kad pataisą įvertintų ir Trišalė taryba, tačiau kol kas nesulaukė tarybos atsakymo.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Prie vadinamųjų tėvadienių – apmokamos darbo dienos, skirtos pasirūpinti vaikais dauguma jau pripratome. Seimas siūlo naujovę ir ragina įteisinti galimybę pasiimti apmokamą darbo dieną pasirūpinti senais tėvais. Tiesa, valdantieji ir darbdaviai į tokį opozicijos pasiūlymą šnairuoja. Esą kaip galima mokėti algą, jei darbuotojas tą dieną darbe nepasirodo. Senjorė Vanda kartu su dukterimi į Santaros klinikas Vilniuje atvyko net iš Zarasų. Pensininkė medikus lanko dėl būsimos kojos operacijos.

Seimo nariai ėmėsi kurti naujas kelių eismo taisykles. Parlamentarai svarsto, ar dviratininkams leisti dienos metu keliuose važinėti be šviesą atspindinčių liemenių ir įjungtų žibintų. Negana to, diskutuojama ir dėl pėsčiųjų perėjų. Seimo nariai svarsto galimybę leisti dviratininkams kirsti pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio.

Nurodyti konkretų atlyginimą darbo skelbimuose pasiūlė neįvardijamos verslo asociacijos atstovas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Praėjus metams po to, kai Lietuvoje imti mokėti vadinamieji vaiko pinigai, aiškėja tendencija, kad šias išmokas šalyje dažniausiai gauna šeimos, kuriose suaugę augina su vaikus, kiek mažiau – šeimos, kur auga viena atžala, trečioje vietoje – daugiavaikės šeimos.

Seime dar kartą bus bandoma teikti pataisas, draudžiančias rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Iniciatoriai teigia, kad tai padės gyventojams išvengti pasyvaus rūkymo. Kritikai atkerta, kad dėl to kaimynai gali susitarti tarpusavyje, o Seimas turi rimtesnių darbų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Europos Sąjunga vis griežčiau riboja galimybes įsigyti tabako gaminių ir juos rūkyti. Atitinkamai ribojimus turi įvesti ir valstybės narės, juos perkeldamos į nacionalinę teisę.

Streikuojant daliai mokytojų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su pora Seimo narių atvyko į ministeriją pasikalbėti su ten tebesančiais maždaug 30 pedagogų. Deja, bendro sutarimo abiem pusėms pasiekti nepavyko, pedagogai liks nakvoti ministerijoje. „Atvykau pas jus kaip žmogus, turiu darbo visam savaitgaliui...“, – šeštadienį kalbėjo J. Petrauskienė. Tiesa, po ministrės vizito mokytojai jaučiasi nusivylę ir abejoja, kad gali tęsti derybas toliau.