tomas šernas

Prokurorų ir diplomatų pažadais pagaliau baigti Medininkų bylą neskuba tikėti nei aukų artimieji, nei politikai. Kai kurie įspėja, kad Rusijos slepiamų įtariamųjų nesugebantys išsireikalauti Lietuvos teisėsaugininkai gali prarasti ir vienintelį sulaikytą. Po septyniolikos metų tyrėjai tikina, kad byla šiemet bus baigta, nors iki šiol sulaikė vienintelį įtariamą žudiką – buvusį sovietų ypatingojo būrio milicininką Konstantiną Michailovą.

17-ųjų Medininkų žudynių sukakties išvakarėse Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminį bylos tyrimą numatoma baigti lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Ketvirtadienį sukanka 17 metų, kai per žiaurų omonininkų išpuolį Medininkų pasienio poste buvo nužudyti septyni pareigūnai. Šiai sukakčiai paminėti skirti renginiai prasidės ketvirtadienį ryte mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 11 valandą Medininkų pasienio poste prie Medininkų aukų memorialo vyks iškilmingas minėjimas, kuriame kalbą sakys prezidentas Valdas Adamkus, po valandos - minėjimas sostinės Antakalnio kapinėse.

Lietuvos prokurorai tikisi iki šių metų pabaigos baigti tirti prieš 17 metų įvykdyto septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo bylą, kurioje pagrindiniai įtariamieji yra buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai. Tragedijos 17-ųjų metinių išvakarėse trečiadienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Algimantas Kliunka sakė žurnalistams, kad Medininkų byla bus baigta tirti lapkritį arba gruodį.

Ketvirtadienį sukanka 17 metų, kai per žiaurų omonininkų išpuolį Medininkų pasienio poste, buvo nužudyti septyni pareigūnai. 1991 metų liepos 31-osios rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai: Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, ,,Aro" pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.

Ketvirtadienį sukanka 17 metų, kai per žiaurų omonininkų išpuolį Medininkų pasienio poste, buvo nužudyti septyni pareigūnai. 1991 metų liepos 31-osios rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai: Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, ,,Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.

Prasideda Medininkų žudynių metinėms skirti renginiai. Šeštadienį surengtas simbolinis bėgimas žuvusiems pareigūnams atminti. Pasak vieno iš renginio organizatorių Petro Pranckūno, šiemet bėgime iš Medininkų iki memorialo Vilniaus Antakalnio kapinėse dalyvavo 37 komandos.  „Malonu, kad bėgimas pamažu populiarėja, daugėja dalyvių. Manome, kad ateityje pagerinsime anksčiau pasiektą rekordą – 47 komandos. Kiekvienas dalyvis turėjo įveikti 5 km.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė buvusio sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogiko, įtariamojo Medininkų žudynių byloje Konstantino Michailovo (anksčiau turėjusio pavardę Nikulinas) skundą dėl kardomojo suėmimo pratęsimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl įtariamasis bus suimtas mažiausiai du mėnesius. Pastarąjį kartą K.Michailovo (Nikulino) suėmimo terminą gegužės 26 dieną pratęsė Vilniaus apygardos teismas.

Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė buvusio sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogiko, įtariamojo Medininkų žudynių byloje Konstantino Michailovo (anksčiau turėjusio pavardę Nikulinas) skundą dėl kardomojo suėmimo pratęsimo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas K.Michailovo suėmimą neseniai pratęsė 30 parų. Apylinkės teismas turėjo teisę tik tokiam laikotarpiui pratęsti suėmimą, nes gegužės pabaigoje sueina pusė metų, kai įtariamasis yra laikomas suimtas.

Vakar Muitinės departamente prie margučiais papuošto stalo tradiciškai susėdo Muitinės departamento vadovai, 1991 m. liepos 31 dieną Medininkuose žuvusiųjų muitinės pareigūnų artimieji ir vienintelis žudynes išgyvenęs pareigūnas Tomas Šernas. Draugų ir artimųjų pagerbti susirinko Medininkuose žuvusio muitininko Stanislovo Orlavičiaus mama Genovaitė Orlavičienė, jo žmona Genė Orlavičienė, sūnūs Justinas ir Šarūnas, dukra Jolanta bei anūkas Lukas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paliko galioti suėmimą buvusiam sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikui Konstantinui Michailovui (anksčiau turėjusiam pavardę Nikulinas), kuris yra įtariamasis Medininkų žudynių byloje.Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Itin sunkiu nusikaltimu - tyčiniu dviejų ar daugiau asmenų nužudymu įtariamą 40-metį Latvijos pilietį sausio 29 dieną Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas leido suimti 3 mėnesiams.

Prieš 90 metų 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Į šį dokumentą „Lietuvos žinios“ pažvelgė signataro Jokūbo Šerno giminaičio Tomo Šerno, istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir vieno svarbiausių jau atkurtos nepriklausomybės architektų Vytauto Landsbergio akimis. Teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas, ministras be portfelio, banko valdytojas, ryšių su Mažosios Lietuvos lietuvninkų taryba koordinatorius. Visa tai apie J. Šerną.

Dėl įvairių nusikaltimų Rusijoje sulaikytas ir jau daugiau kaip pusę metų laikomas suimtas Lietuvos prokurorų ieškomas Medininkų žudynių bylos įtariamasis, buvęs omonininkas Aleksandras Ryžovas, skelbia DELFI.Kol Rusija delsia atsakyti į Lietuvos Generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą dėl įtariamojo išdavimo Lietuvai, tyrėjai nesnaudžia. DELFI žiniomis, specialiųjų tarnybų pareigūnams pavyko išsiaiškinti ir kitų dviejų įtariamųjų omonininkų gyvenamąsias vietas.

Vilniaus teismas antradienį trims mėnesiams leido suimti įtariamąjį Medininkų žudynių byloje Konstantiną Nikuliną. Įtariamasis yra pasikeitęs pavardę ir dabar vadinasi Konstantinu Michailovu, praneša alfa.lt.  Generalinė prokuratūra šiandien teismo prašė trims mėnesiams nustatyti suėmimo terminą. Tai ilgiausiasis suėmimo terminas, kokio teisme gali prašyti prokuratūra.

Buvusiam sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikui Konstantinui Michailovui (anksčiau turėjusiam pavardę Nikulinas) pirmadienį Generalinėje prokuratūroje buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo, susijusio su jų tarnybinėmis pareigomis - t.y. dalyvavus Medininkų žudynėse. Tai kol kas vienintelis įtariamasis, kurį Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pavyko pasiekti ir pareikšti oficialius įtarimus.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Kaune šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, dainininkė Jurga Šeduikytė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Latvijos Aukčiausiasis teismas penktadienį atmetė įtariamojo Medininkų žudynių byloje Konstantino Nikulino prašymą neišduoti jo Lietuvai. K. Nikulinas Lietuvos teisėsaugai turėtų būti perduotas per tris savaites. Įtariamąjį pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.

“Tik tikėdami tiesa ir laisve, žmonės pakeičia ne tik savo šalies likimą, bet dar ir suteikia vilties visam pasauliui”, - teigė Tomas Šernas, kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seime įvykusiame Gynėjų diena pavadintos Sausio tryliktosios šiemetiniame, jau septynioliktame, minėjime 2008 m. sausio 13 dieną. 1991 metų Sausio tryliktoji jam įsiminė ne tiek kaip skaudus laisvės simbolis, bet kaip tikroji viltis.

Lietuvoje sausio 13 dieną vykstant Laisvės gynėjų dienos minėjimams, savo mintis apie šią lietuvių tautos istorijai itin reikšmingą dieną išdėstė vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos dalyvis Tomas Šernas. Siūlome susipažinti su jo kalba, pasakyta iškilmingo Seimo posėdžio metu. „Aš esu fiziškai nukentėjęs ne per Sausio 13 įvykius. Tuomet nukentėjau tik psichologiškai.

Tomas Šernas, vienintelis iš aštuonių pareigūnų išgyvenęs 1991-ųjų liepos 31-osios Medininkų žudynes, neapsidžiaugė išgirdęs, kad Latvijoje sulaikytas vienas įtariamų žudikų Konstantinas Nikulinas, rašo „Vilniaus diena“.Jis šios žinios nedrįsta vadinti poslinkiu siekiant teisingumo. T.Šernas neabejoja daugiau nei 16 metų tragediją tiriančių pareigūnų profesionalumu, tačiau mano, jog Rusija darys viską, kad joje besislapstantys kiti trys įtariamieji nestotų prieš teismą.

Pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Rygoje suimtas buvęs omonininkas Konstantinas Nikulinas, įtariamas dalyvavimu Medininkų žudynėse, buvo saugomas Latvijos teisėsaugininkų pagal liudytojų apsaugos programą.

Latvijos generalinė prokuratūra sutiko išduoti Lietuvai sulaikytą vieną iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje, buvusį sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogiką 40-metį Konstantiną Nikuliną.Tačiau įtariamasis 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo sprendimą dėl ekstradicijos apskundė Latvijos aukščiausiajam teismui, todėl jis lieka Latvijoje iki šio teismo verdikto.

Lietuvos valdžia nieko nedaro ne tik šiandien, bet ir prieš keliolika metų, kad Medininkų tragedijos kaltininkai būtų nubausti, kalbėdamas per Lietuvos radiją pabrėžė Tėvynės sąjungos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jo teigimu „tas nedarymas“ prasidėjo, kai Lietuvoje pasikeitė politinė valdžia – 1993 m., kaip tik tada į Lietuvos teisingumo rankas buvo patekęs vienas iš milicijos būrio (OMON) teroristų –Parfionovas.

Vasario 4 d. pasirodys padidėjęs ir spalvingesnis savaitraštis “Laikas”. Prieš pusantrų metų pradėjęs eiti leidinys praėjusių metų gruodį pakvietė naują redakcijos vadovą, praplėtė rubrikų ir temų ratą, pakeitė logotipą, dizaino ir maketavimo stilių. Jau du mėnesius šio savaitraščio vyriausiasis redaktorius - žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas.

Praėjusį savaitgalį Kaune paskelbti dar keturi pilietinę poziciją ir toleranciją praėjusiais metais pademonstravę mūsų bendrapiliečiai. Žinoma, galbūt tokių kandidatų būtų buvę ir daugiau, nes praėję metai mūsų visuomenei išties tapo tolerancijos išbandymu. Prieš ketverius metus “Sugiharos fondo - diplomatai už gyvybę” valdyboje buvo apsispręsta skelbti Tolerancijos žmogaus nominaciją.

Gruodžio 10 d. eukumeniška Biblijos draugija sostinės "Vašingtono aikštės galerijoje" surengė Lietuvos vaikų ir moksleivių kūrybos parodą "Biblija - jėga" ir labdaros aukcioną. Renginio svečius sveikino Biblijos draugijos prezidentas kun. Vaclovas Aliulis, Draugijos pirmininkas dr. Mykolas Mikalajūnas, Seimo pirmininko žmona Jolanta Paulauskienė, žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas.

Šiemet “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” paskelbs 2003 metų Tolerancijos žmogų. Kas jis - sužinosime paskutinį sausio mėnesio šeštadienį. “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” įsikurtas 1999 metais Lietuvos ir Belgijos piliečių - mokslo ir verslo žmonių - iniciatyva.

Medininkų tragedijos aukų artimieji prezidento Rolando Pakso antradienį prašė užtarimo sprendžiant jų būsto, nemokamo vaikų aukštojo mokslo ir kitas problemas, o vienintelis gyvas likęs tragedijos liudininkas prašo panaikinti senaties terminą žudikams.

Medininkų pasienio poste ketvirtadienį (07.31) iškilmingai paminėta skaudi gyvosios istorijos pamoka - prieš 12 metų, 1991-ųjų liepos 31-osios rytą, čia buvo nužudyti septyni Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai. Pagarbą ir dėkingumą ištikimiausiems Lietuvos sūnums jų žūties vietoje pareiškė prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas, Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento atstovai.

Medininkų žudynių minėjimo dieną prezidentas Rolandas Paksas apgailestauja, kad valstybės siena tapo pasipelnymo šaltiniu. "Ta pati valstybės siena, vieniems tapusi žygdarbio ir pasiaukojimo simboliu, kitiems virto pasipelnymo, juodžiausių kontrabandos sandėrių vieta, kur patogu lobti, begėdiškai apvaginėjant Lietuvą ir jos žmones", - per Lietuvos radiją ketvirtadienį (07.31) sakė R. Paksas.

Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje sekmadienį pirmą kartą Lietuvos bažnyčios istorijoje dvi moterys Gitana Gasiūnaitė ir Sigita Švambarienė ordinuotos diakonėmis. Šalies spauda pirmadienį rašo, kad diakonės kartu su kunigais dirbs Klaipėdos ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčiose.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos iniciatyva Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją ištirti, ar pagrįstai ketinama Latvijai perduoti buvusį sovietų milicijos specialiojo būrio OMON narį Igorį Gorbaną. "Vertinant šiuolaikinėmis kategorijomis, Medininkai buvo žiaurus ir ciniškas teroro aktas. Ir ši Medininkų byla nėra eilinė byla", - pateikdama nutarimo projektą dėl komisijos įsteigimo sakė konservatorė Rasa Juknevičienė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos iniciatyva Seime surinkti reikalingi parašai įsteigti laikinąją parlamentinę komisiją ištirti, ar pagrįstai ketinama Latvijai perduoti buvusį sovietų milicijos specialiojo būrio OMON narį Igorį Gorbaną. Tokie ketinimai visuomenėje buvo įvertinti nepalankiai, pasklidus žinioms, kad I.Gorbanas galėjo būti susijęs su Lietuvos pasienio pareigūnų žudynėmis Medininkų poste 1991-aisiais. Prokurorai neigia I.Gorbano kaltę Medininkų tragedijoje.

Lietuvos prokurorai pristabdė buvusio sovietų milicijos specialiojo būrio OMON nario Igorio Gorbano išdavimą Latvijai po to, kai politikai pareiškė didelių abejonių dėl tokių ketinimų. "Tyrimo sumetimais perdavimas atidėtas. Bus sprendžiama birželio 20 dieną", - antradienį BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Vidmantas Putelis.

Lietuvos prokurorai pristabdė buvusio sovietų milicijos specialiojo būrio OMON nario Igorio Gorbano išdavimą Latvijai po to, kai politikai pareiškė didelių abejonių dėl tokių ketinimų. "Tyrimo sumetimais perdavimas atidėtas. Bus sprendžiama birželio 20 dieną", - antradienį BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Vidmantas Putelis.

Vienintelis gyvas likęs Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas nuogąstauja dėl savo ir savo šeimos narių gyvybių. Jis interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" sakė, kad atpažinęs numatomą Latvijai išduoti buvusį sovietų milicijos specialaus būrio OMON narį Igorį Gorbaną kaip vieną Medininių žudynių dalyvių, jis užsitraukė smogikų neapykantą.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Seime pareiškė, jog numatomas Latvijai išduoti buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON narys Igoris Gorbanas nedalyvavo žudant Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste 1991 metais. "Atlikus tyrimą nustatyta, jog I.Gorbanas nužudymo metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir Lietuvos pareigūnų nužudyme nedalyvavo", - iš Seimo tribūnos pareiškė generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Seime pareiškė, jog numatomas Latvijai išduoti buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON narys Igoris Gorbanas nedalyvavo žudant Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste 1991 metais. "Atlikus tyrimą nustatyta, jog I. Gorbanas nužudymo metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir Lietuvos pareigūnų nužudyme nedalyvavo", - iš Seimo tribūnos pareiškė generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Seime pareiškė, jog numatomas Latvijai išduoti buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON narys Igoris Gorbanas nedalyvavo žudant Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste 1991 metais. "Atlikus tyrimą nustatyta, jog I. Gorbanas nužudymo metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir Lietuvos pareigūnų nužudyme nedalyvavo", - iš Seimo tribūnos pareiškė generalinis prokuroras.

Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija sieks, kad generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ketvirtadienį vyksiančiame Seimo posėdyje "pasiaiškintų" dėl kai kurių sprendimų Medininkų žudynių byloje. Tai ketvirtadienio rytą pranešė konservatorių frakcijos spaudos tarnyba. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros atstovas spaudai Vidmantas Putelis BNS teigė, kad prokuratūra nėra gavusi tokio Tėvynės Sąjungos kvietimo.

Sensacingas pranešimas, kad Lietuva atiduos Latvijai buvusį sovietų smogiką, kurį vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas atpažino kaip dalyvavusį Lietuvos pasienio pareigūnų žudynėse, sukėlė aukos ir Lietuvos politikų pasipiktinimą.

Kandidatėmis į 2002 metų Tolerancijos žmogus titulą paskelbtos per Kinijos vadovo vizitą Vilniuje pilietinį ryžtą parodžiusi rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir profesorė Irena Veisaitė už pasisakymus apie lietuvių ir žydų dialogą. Kaip praneša titulą skiriantis "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę", 2002 metų Tolerancijos žmogus bus paskelbtas šeštadienį (01.25) Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

Šeštadienį (01.25) Kaune “Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ paskelbs 2002 metų Tolerancijos žmogų. Šis titulas kasmet skiriamas Lietuvos piliečiui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš radikalizmo apraiškas politiniame-visuomeniniame Lietuvos gyvenime.