tomas čyvas

Žurnalistas, politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas aiškinosi policijai dėl įtarimų namuose smurtavus prieš savo žmoną, rašo portalas 15min.lt. Policija pranešė, kad vilnietis T. Čyvas buvo sulaikytas antradienį apie 15 val. Pareigūnus iškvietė jo sutuoktinė, pasiskundusi, kad namuose patyrė vyro smurtą. 46 metų įtariamąjį patruliai išsivežė į komisariatą. Žurnalistui buvo nustatytas lengvas (0,57 prom.) girtumas.

Seimo rūmuose Vilniuje trečiadienį, įtariama, vėl apvogtas žurnalistas, apie tai informuota parlamento kanceliarija ir už rūmų apsaugą atsakingi Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Laisvai samdomas žurnalistas Tomas Čyvas apie vidurdienį pasigedo automobilių raktų. Jie buvo palto kišenėje įdėti į dėklą, paltą vyras buvo pakabinęs nerakinamame žurnalistų kambaryje Seime. T. Čyvas BNS sakė, kad apie įvykį informuos ir policiją.

 Tomas Čyvas Sovietinę okupaciją šlovinančios skulptūros ant Vilniaus Žaliojo tilto stovi todėl, kad nėra pakankamai jomis nepatenkintų vilniečių, kurie jas nuverstų, kaip vokiečiai nuvertė Berlyno sieną. Mano nuomone, jas seniai reikėjo išvežti, bet nesunkiai paaiškinsiu, kodėl taip nebus. Kai buvo paskelbta, kad šitų bjaurybių likimą spręs didelių ir gudrių ekspertų kompanija, tapo aišku, kad viskas baigsis būtent taip, kaip ir baigėsi.

Horoskopai ir ateities spėjimai Lietuvoje masinės kultūros dalimi tapo vėlyvuoju sovietmečiu, o Sovietų Sąjungos žlugimo laiką astrologai buvo nuspėję, – „Žinių radijo“ laidoje „Nelaisvės anatomija“ teigė žvaigždžių ekspertas Naglis Šulija. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas Oficialiai nedraudžiama T.Č. Po Spalio revoliucijos Rusijoje astrologija uždrausta nebuvo. Aleksandras Čiževskis straipsnį „Šiuolaikinė astrologija“ publikavo 1926 metais.

„Ar prisimenate girą iš geltonos statinės? Pionieriškų būgnų tratėjimą? Komunistų partijos rūpestį jumis ir jūsų artimaisiais? Eiles prie šlapios dešros ir mandarinų? Didžiosios rusų tautos rodomą kelią? Ne? O gal net nežinote? Mes priminsime“, – sako naujo žiniasklaidos projekto iniciatoriai. Nuo spalio 18 d. startuoja naujas žiniasklaidos projektas „Nelaisvės anatomija“. Radijo stotyje „Laisvoji banga“, interneto portale balsas.

Vasario 26 dieną, sukanka 22 metai, kai Armėnijos pajėgos, remiamos Rusijos 366 - osios motorizuotos pėstininkų brigados, įsiveržė į nedidelį Vakarų Azerbaidžano miestą Chodžaly (az. Xocalı) ir surengė jame kruviną egzekuciją.  Įvairūs šaltiniai liudija, kad šio incidento metu armėnų ir juos parėmusių rusų kariškiai nužudė 613 miestelio gyventojų, įskaitant 83 vaikus, 106 moteris (kai kurios iš jų buvo besilaukiančios) ir 70 senelių.

Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino ligi šiol galiojančią šalies Konstituciją. „Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai.

Dar nenutilo skandalas dėl ištaškytų dešimčių milijonų litų pagalbos telefonui 112, o aiškėja, kad greta vyksta ir „niekieno“ litų taškymas kita kryptimi. Apetitai grobuoniški. „Milijonų baloje nėra“, – teko paprieštarauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui dar dar praėjusių metų pabaigoje. „Yra!“, – nuginčijo J. Sabatauskas.

„Šalyje, nepaisant persenusio įstatymo draudimų ir teismo nutarčių, pelnomasi iš interneto lošimų, kurie yra nelegalūs, o dar mėginama patyliukais sunaikinti minimalią prasilošimo prevenciją. Europos Komisija (EK) Lietuvai galanda kirvį, o Seimas toliau maivosi“, – rašoma naujame „Balsas.lt savaitė“ numeryje. „Baisi skuba Seimas, 2014 metų sausį susirinkęs į neeilinę sesiją, vienu iš neeilinių darbų buvo numatęs skubiai patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skaitykite žurnalisto Tomo Čyvo straipsnį „Kruvinas skaičiavimas“. Jame rašoma apie negerėjančią kraujo donorystės padėtį, paverstą cinišku verslu. „Viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas yra teisiamas už kriminalinį nusikaltimą. Įtariama, kad jis padarė valstybei 3,7 mln. litų žalą, neatlygintinų kraujo donacijų skaičius mažėja, nors būta ambicingų planų, kad jos šiemet sudarys net 70 proc. donorų teikiamo kraujo masto.

 Pagrindinėje „Balsas.lt svaitės“ temoje skaitykite žurnalisto Tomo Čyvo parengtą straipsnį – „Lietuva informaciniame urve“. Lietuva, kurianti brangias ivaizdžio koncepcijas, iš esmės lieka provinciali ir uždara tiek Europos Sąjungai, į kurią taip veržėsi, tiek kaimynams. Kalbame patys sau. „Ar Lietuva išlis iš informacinio urvo?“ – dar prieš kelerius metus klausė „The Lithuania Tribune“, naujienų portalų anglu kalba įkūrėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius.

 Naujausios „Balsas.lt savaitės“ „Karštojoje temoje“ žurnalistas Tomas Čyvas aprašo įžymių žmonių laidojimo tradicijas Lietuvoje skirtingais laikais. „Įžymybių ir vadovų laidojimo tradicijos Lietuvoje įvairiais laikotarpiais kito, o numirėlius lietuviai linkę vertinti tik gerai, tačiau taip yra ne visur. Pastaraisiais metais Lietuvoje prasidėjo diskusijos dėl žymių asmenų, ypač oficialių valstybės pareigūnų, laidojimo ypatumų.

Trečiadienį tiesioginėje „BTV“ laidoje „Sąmokslo teorija“ buvo svarstoma, ko imsis naujai išrinkti valdantieji, kad sustiprintų savo valdžią ir atkovotų iš dešiniųjų įtakos zonas. Laidos vedėjas Arnas Klivečka priminė, kad į valdžią atėjus konservatoriams, keitėsi daugelio institucijų, taip pat ir teisėsaugos vadovai. Žurnalistė Rūta Janutienė, laikraščio „Lietuvos žinios“ apžvalgininkė Jurga Tvaskienė, Balsas.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė BTV laidoje „Užkalnio 5“ rimtu veidu pareiškė: Natalija Bunkė – tikras Lietuvos elitas! Juk ją žino visi ir prie šios moters nublanksta net jos pačios vyras verslininkas Danielius Bunkus. Ar Lietuvoje yra elitas ir, jei taip, kas jam priklauso? Laidos vedėją Andrių Užkalnį ir žiūrovus pirmadienio vakarą nustebins A. Maldeikienės atsakymas. „Mes naiviai įsivaizduojame, kad Natalija Bunkė nėra elitas. Iš tikrųjų ji yra elitas ir tai sakau be jokios ironijos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Bedantė valstybė“. Mūsų valdžia reikalauja, kad nusikaltėlio nesuėmusi Austrija atsiprašytų, tačiau pati Lietuva išduoda Baltarusijos diktatoriui opozicionierius, kuriuos neva remia. „Negalime kištis į teismų darbą“. „Mes – teisinė valstybė“. „Trūksta įrodymų“. Valstybės, vadinančios save demokratinėmis, bet norinčios suvynioti į vatą savo politinę bedantystę ar politinius interesus.

Naujienos būna įvairios, kaip ir senienos. Vienos įdomios vieniems, kitos kitiems. Kam nors svarbu tai, su kuo šoka toks Šedžius, o kam nors - tai, ar jį jo dvasinga kolegė iš Seimo pavadino "šūdžiumi", ar tik pažadėjo, nes vartojo tariamąją nuosaką. Kai kurioms, mano protu, gana bukoms personoms įdomu net kuo baigsis jų tarpusavio apsilojimas Etikos ir procedūrų komisija vadinamoje veltėdžių kompanijoje. Čia tokios naujienos.

Prieš porą dienų balsas.lt paskelbė dviejų žurnalistų – Tomo Čyvo ir Justino Argusto – rašinį „Katalikai komjaunuoliai: Paulius Subačius ir Mantas Adomėnas“. Rašinys turbūt pretenduoja į žurnalistinį tyrimą, laipsniškai mėginantį atskleisti pasirinktų (anti)herojų tikrąjį veidą, nors, mano galva, iš tiesų yra mėgėjiškas (stilistiškai kelialytis, struktūriškai padrikas ir techniškai negrabus) paskvilis.

Pagrindinis praėjusio dvidešimtmečio pralaimėjimas yra kaip tik tas, kad niekieno programoje nėra valstybės kaip idėjos. Likus dienai iki Kovo 11-osios dvidešimtmečio vienoje sostinės gimnazijų kalbėjausi apie šią datą su dvyliktokais, koks ir pats buvau, kai buvo skelbiamas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Viena mergina pasiteiravo – kokią Lietuvą aš pats anuomet įsivaizdavau būsiant po dvidešimties metų. Atsakiau, kad tuomet tikrai neturėjau aiškios vizijos.

Pamažu  artėja savivaldybių rinkimai. Įdomu, ko tikisi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurių iškeltas Vilniaus meras su Puntuko dydžio motociklininko mentalitetu prislėgtų bet kieno reitingus. Tačiau yra ir didesnių įdomybių.

Vakar,  2010 metų sausio 19 dieną, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos surengtame tragiškų dvidešimtųjų Baku įvykių metinių minėjime, pagerbtos dvidešimties metų senumo įvykių Azerbaidžano sotinėje Baku aukos. Minėjimą, padėtą malda, inicijavęs Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės pirmininkas Mahiras Gamzajevas greitai perdavė žodį istorikams. Liūdna istorija „Atrodytų, nuo tų tolimų devyniasdešimtųjų metų sausio mus skiria ne tik laikas, bet ir nemenkas atstumas.

Jau anksčiau teigusi, kad yra likimo priversta prisiimti daugiau galių, nei suteikia Konstitucija, nurodžiusi Seimui, kuris jai nepavaldus, kokį pirmininką turėti, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau šneka dalykus, kurie garantuotai kai ką suerzins. „Visai nesvarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Ne jo prerogatyva priminti, kas yra prerogatyva politikams, KT aiškina Konstituciją, o politiko pareiga galvoti apie žmogų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį aiškino šalies vadovė.

Pabandysiu išplėtoti temas, apie kurias kalbėjau LRT radijo komentare spalio 23 d. (jis atspausdintas ir „Balsas.lt savaitė“ Nr. 36). Man rūpi, kaip veikia Lietuvos valdžios mechanizmas, kada valstybę ištinka viešųjų ryšių krizė – tokia, kaip žiniasklaidos skleidžiami įtarimai, jog Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos būta slapto CŽV kalėjimo.

Tomas Čyvas pakomentavo mano blogo įrašą apie Antrojo pasaulinio karo pradžią. Jis rašo: Tiksliai nesupratau mūsų paties vyriausiojo redaktoriaus A. Brazausko blogo teksto apie Lenkiją ir jos sutraiškymą žanro, bet, manding, tai yra siekis originaliai bei šiek tiek ekscentriškai įsiterpti į Rusijos ir ne Rusijos istorinių ginčų kakofoniją. Iš esmės – pavyko, tačiau reiktų kai ką papildyti.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalistų Tomo Čyvo ir Dailiaus Dargio staipsnyje „Kriminalinė koalicija. „Daktarai“ Seime“ skaitykite apie tai, kaip į kampą įspraustas Parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas kratosi ryšių su kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro parankiniais, o premjeras Andrius Kubilius, neskubėdamas kalti prie kryžiaus Parlamento vadovo, reikalauja konkrečių įrodymų. Balsas.lt savaitė bando aiškintis, kas už viso to slypi.

Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Oguz Ozge įsitikinęs, kad dauguma kliūčių, jo šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES), kyla dėl sąjungos šalių narių interesų. Apie Turkijos šalies problemas siekiant narystės Europos Sąjungoje, istorines peripetijas ir perspektyvas su juo kalbėjosi portalo “Balsas.lt” spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Turkija jau ilgokai mėgina įstoti į Europos Sąjungą, tačiau derybų procesas, kaip matome, praktiškai nejuda.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ skaitykite apie tai, ar pavyks prezidentei Daliai Grybauskaitei įvykdyti savo pažadus kovojant su monopolijomis ir oligarchų klanais. Savaitraščio rubrikoje „7 dienos“ spec. korespondentas Tomas Čyvas kalbina Turkijos respublikos ambasadorių Lietuvoje Oguzą Ozge, kuris dalinasi mintimis apie jo šalies nelengvą kelią į Europos Sąjungą.

Vasarą šiek tiek rečiau, ne taip gausiai, bet visgi renkasi „Balsas.lt“ „Vanagų“ klubas. Šįkart jame portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas ir jo autorius Imantas Melianas kalbasi su Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) lyderiu Arvydu Akstinavičiumi.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas. „Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.

„Balsas.lt“ studijoje susirinkę šio naujienų portalo apžvalgininkai Tomas Čyvas, Imantas Melianas, Gintaras Ronkaitis bei portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas diskutavo apie nūdienos politines aktualijas. Gegužės viduryje įvykę prezidento rinkimai jau apaugo tam tikra politine mitologija. Yra manančių, kad išrinktoji prezidentė yra „antisisteminė“ kandidatė, tačiau vargu ar Lietuvoje atsirastų daug sutampančių nuomonių apie „sistemą“, kuriai neva oponuoja Dalia Grybauskaitė.

Praėjusios rinkiminės kampanijos ypatybes ir pamokas žurnalistų akimis  „Balsas.lt“ video studijoje aptarė portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas, vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas ir „Žinių radijo“ korespondentas Aurimas Perednis. Apie pasibaigusią prezidento rinkimų kampaniją reiškiamos įvairios nuomonės. Dauguma politologų ir visi pralaimėję kandidatai teigia, kad kampanija buvusi vangi ir neįdomi.

Dalia Grybauskaitė laimėjo prezidento rinkimus. Kodėl taip nutiko, ko iš jos galima tikėtis ir kaip vertintina pati rinkimų kampaniją? Apie tai su politologu Vladimiru Laučiumi rinkimų naktį kalbėjosi portalo „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas - Dalia Grybauskaitė rinkimus laimėjo jau pirmajame ture. Kokie veiksniai lėmė tokią didelę sėkmę? - Manau, D. Grybauskaitės kaip eurokomisarės populiarumas buvo bene svarbiausias veiksnys.

Trys žiniasklaidos kanalai, pažymėti ženklu balsas.lt – savaitraštis, tinklalapis ir televizijos laida – beveik sinchroniškai šį bei tą parašė ir parodė apie Dalią Grybauskaitę. Panagrinėjus pradinę medžiagą, iš kurios išaugo straipsnio, interviu, TV laidos temos, akis rėžia ne informacijos perteklius, bet jos stygius.

Balandžio 20 dieną 20.15 val. per TV3 bus pradėta rodyti nauja analitinės publicistikos laida „Balsas.lt televizija“. Platus temų ratas Kiekvieną pirmadienį pusvalandžio trukmės laidą, kurioje bus rodomi du reportažai, ves Aistė Mažutytė. Prieš tai aštuonerius metus ji dirbo LTV laidoje „Panorama“ ir informavo apie kultūrą. TV3 televizijos programų vadovo Jurgio Jefremovo teigimu, laida „Balsas.lt televizija“ žiūrovus vilios aktualia publicistika.

Naujausiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje - užuot mėginusi ieškoti kompromisų, Vyriausybė užsipuolė protestuojančius pareigūnus ir numojo ranka į nacionalinį saugumą. Pinigų konsultantams pakanka Nuo sausio 16 dienos riaušių praėjus trims mėnesiams, paaiškėjo, kad Vyriausybė neranda kalbos su jos politika nepatenkintomis visuomenės grupėmis, nors ir pripažįsta kai kurias savo klaidas.

Balsas.lt tęsia pokalbius politikais, siekiančiais prezidento posto. Šįkart portalo spec. korepsondentas Tomas Čyvas kalbina Valstiečių liaudininkų sąjungos narę, buvusią pirmininkę Kazimirą Danutę Prunskienę. Kandidatė, kitaip nei ligi šiol „Balsas.lt“ kalbinti politikai, nesiskelbia oligarchų prieše ir projektą „Leo.LT“ laiko visai normaliu.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad nors Vilniuje ir inauguruotas naujas meras, tačiau grįžta senos „Rubicon group“ tradicijos. Mat naujoji sostinės valdžia pagalbą šiai bendrovei pradeda nuo šiukšlių. Nuverstas Vilniaus meras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Imbrasas įžvelgia naujosios sostinės valdžios palankumą „Rubicon group“ įmonėms.

Antradienio vakarą nesunkiai sumuštas ir apvogtas trisdešimtmetis „Naujosios kairės 95“ narys Domininkas Burba, vienas iš kovo 11-ąją rengtos akcijos „Demokratijos laidotuvės“ dalyvis, šiandien spaudos konferencijoje tvirtino neturįs abejonių, kad jį sumušė skinai - tokiam įsitikinimui esą pakanka, jog užpuolikų galvos buvo skustos, ir jie buvo atitinkamai apsirengę.

Liustracijos komisijos pirmininkas prof. Algimantas Urmonas šiandien spaudos konferencijoje pareiškė, kad valstietė liaudininkė Kazimira Danutė Prunskienė buvo KGB įtakos agentė, ir jo nuomone, užtenka įrodymų, kad kandidatė į prezidentus būtų pripažinta bendradarbiavusi su sovietų saugumu. A. Urmono teigimu, 300 procentų, kad užtenka faktų byloje įrodyti, jog K. D. Prunskienė buvo KGB agentė. „Tik reikia juos mokėti ir norėti vertinti“, - sakė komisijos pirmininkas.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje – šalies viešbučiams ir restoranams premjero Andriaus Kubiliaus antikrizinis planas tapo baisesnis už pačią krizę. Masinių bankrotų grėsmė Užsienio turistai greitai turės pagrindo Lietuvą laikyti džiunglėmis. Vargais negalais pasiekę mūsų šalį, svečiai gali neberasti, kur apsigyventi ir pavalgyti.

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis, „Balsas.lt“ ir „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas Tomas Čyvas ir minėtų žiniasklaidos priemonių vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas diskutuoja apie istorinę atmintį, leistinumo ribas juokaujant, antisemitizmą, žydų ir lietuvių santykius.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius mano, kad prokurorai, nutraukiantys saugumiečio Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą, toliau vykdo politinį užsakymą. Pilietinės demokratijos partijos lyderį kalbina „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Kaip vertinate prokurorų sprendimą vėl sustabdyti V. Pociūno žūties tyrimą? - Blogai vertinu, bet jis manęs nenustebino. Jau ir pirmojo tyrimo metu matėsi, kad siekiama nieko neištirti.

Kęstutį Čilinską daug kas norėtų matyti „vilties prezidentu“, tačiau jis sako norįs būti teisininkas, o ne šalies vadovas. - Kodėl norite būti prezidentas? – „Balsas.lt“ paklausė K. Čilinsko. - Nenoriu. - Kodėl nenorite? - Manau, kad esu per daug teisininkas ir per mažai politikas. Teisininkui ten ne vieta. Ypač šiuo metu. Pabrėžiu – ypač šiuo metu. Man svarbiau būti su pilietine visuomene, padėti jai kaip teisininkui. Siekti, kad oligarchinė sistema būtų pakeista.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Kokį įspūdį vokiečių okupacinei administracijai padarė 1918 m. vasario 16-ją Lietuvos Tarybos paskelbta nepriklausomybė? Vartau Arnoldo Cveigo (Arnold Zweig) romaną „Mindaugas II“ (originalo pavadinimas „Einsetzung eines Koenigs“), išleistą Vilniuje 1955 m. Dabar tai bibliografinė nedažnybė, nors ir paimta iš bibliotekos. Stebina tuometinio Glavlito palikta autoriaus dedikacija Zigmundui Froidui (Sigmund Freud). Romano veikėjai – Kauno ir kitų įgulų vokiečių karininkai.

Diržus susiveržusių šalies gyventojų laukia dar viena nemaloni staigmena: kriminologai prognozuoja staigų nusikalstamumo augimą. Aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai jau pernai lapkritį parengė pažymą dėl prognozuojamo nusikalstamumo šalyje. Artėjančius socialinius neramumus ir nesankcionuotus mitingus Policijos departamento specialistai numatė ne blogiau (o gal ir geriau) nei Valstybės saugumo departamentas.

Interneto svetainės „Balsas.lt“ surengtus virtualius šalies vadovo rinkimus kiek netikėtai laimėjo Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Jam savo balsus atidavė  40,51 proc. respondentų. - Artėja prezidento rinkimai, jūsų pavardė nuolat mirga reitinguose. Ar norite būti šalies vadovas ir kodėl? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Seimo pirmininko A. Valinsko. - Neturiu nei noro, nei degu dideliu troškimu atsidurti šioje kėdėje.

„Fronto“ akcija baigėsi. Dalyviai parlamento vadovui Arūnui Valinskui perdavė „auksinį svogūną“, kurį jis pats prieš kelerius metus įteikė „Fronto“ lyderiui Algirdui Paleckiui. Anot pastarojo, šiuo „žygiu“ buvo siekiama parodyti, kad A. Valinsko vieta – ne Seime. Pareikalavę Vyriausybės atsistatydinimo ir pagrasinę perversmu akcijos dalyviai išėjo gerti alaus.