tomas beržinskas

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Penktadienio pavakarę aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą, kuriuo atleido savo patarėją Kęstutį Rupulevičių iš pareigų. Kaip pranešė G. Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas, K. Rupulevičius atleistas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu - kaip praradęs pasitikėjimą. Anksčiau G. Kazlauskas buvo išleidęs K. Rupulevičių tėvystės atostogų, tačiau ieškojo galimybių jį vis tiek atleisti iš darbo.

Aplinkos ministro „prisikėlėlio“ Gedimino Kazlausko komandą papildė dar viena Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narė Kristina Petkūnienė. Aplinkos ministerijoje ji patarėja dirba nuo vasario 10 dienos, BNS informavo aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai tarnauja nusikaltėliams? Toks klausimas turėjo kilti pareigūnams, kartu su VMVT suplanavusiems vienu metu užklupti įtartiną bendrovę. Sutartą dieną įmonę užgriuvę teisėsaugininkai buvo šokiruoti: pasirodo, veterinarai čia jau lankėsi. Operacijos išvakarėse, rašo „Respublika“. Suskubo girtis Vakar priešpiet VMVT išplatino pranešimą spaudai. Pasigyrė, kaip gerai dirba.

Šalyje veikiančio banko SEB prezidentas Audrius Žiugžda kaltas dėl to, kad per jo vadovaujamą banką buvo atlikta įtartinų operacijų už daugiau kaip pusę milijono litų. Tokią galutinę ir neskundžiamą nutartį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tiesa, SEB vadovo veiksmai - tiksliau, neveikimas - įvertinti vos 1500 litų bauda.

„Sodros“ vadovai garsiai skelbia padėsiantys prokurorams aiškintis sukčiavimo atvejus, kai žmonės gauna neteisėtai padidintas motinystės ar tėvystės pašalpas. Tuo tarpu tokių aferų nevengia net pačios „Sodros“ darbuotojai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai jau aiškinasi tokį atvejį.

Valdžia niekaip nepajėgia užlopyti nei pačios valstybės, nei atskirų valstybinių institucijų biudžeto skylių. Užtat demonstruoja neregėtą aroganciją, nesiteikia išklausyti žmonių, ant jų pečių vieną po kito krauna vis naujus, nepakeliamus mokesčius. Verčia veržtis diržus Valdžia garsiai ragina taupyti, bet pati neatsisako įtartinų, abejotinų šimtamilijoninių projektų.

Licencijos dirbti Lietuvoje neturinti lošimo bendrovė pademonstravo neregėtą cinizmą. Pasiūlė lažintis: kils riaušės per šiandien vyksiančią protesto akciją prie Seimo ar ne? „Smagiausia“, kad šiai jau senokai savo „paslaugas“ mūsų šalyje siūlančiai bendrovei greičiausiai niekas net pirštu nepagrūmos, rašo „Respublika“. Bus riaušės – bus pinigų Statyti už riaušes ar prieš jas bendrovė paragino išplatinusi pranešimą spaudai.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareigūnams žada mažesnes algas ir gyvenimą pusbadžiu. Tuo tarpu pats važinėjasi ką tik pirktu nauju limuzinu. Ministro komfortu iš anksto apdairiai pasirūpino jo pavaldiniai.

Noras gyventi valstybės sąskaita kartais tiesiog įauga į kraują. Tuomet į šiltą kėdę žmonės kabinasi ragais ir nagais. Visai kaip buvęs Seimo narys ir Varėnos pasienio rinktinės vadas Algirdas Sadkauskas. Bausmė už piktnaudžiavimą Užvakar Varėnos rajono apylinkės teismas A.Sadkauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Buvusiam parlamentarui skirti dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Naujos valdžios užkrauti nauji mokesčiai išgąsdino net advokatus. Ne „grandus“ - pastarieji bet kokiu atveju išgyvens. Nerimas apėmė pradedančius teisininkus bei advokatų padėjėjus. Prognozuojama, kad tokių gerokai sumažės, o likusieji bus priversti branginti savo paslaugas. Apie tai, kas gresia teisininkams ir jų klientams – „Respublikos“ pokalbis su advokate Melita Cibulskaite.

Buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojo Aleksandro Litvinenkos, kuris buvo nunuodytas Londone, likimo baiminasi ne tik kai kurie Lietuvos verslininkai. Įtarimų, kad jį buvo bandyta nunuodyti, turi ir vienas žinomas šalies politikas.

Viešai apie tai niekas nekalba. Gal todėl, kad iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįtikėtina. Kad to negali būti. Gal dėl to, kad kalbėti apie tai gali būti pavojinga. Galiausiai todėl, kad šimtaprocentinių įrodymų niekas neturi. Vis dėlto pusbalsiu apie tai kalbasi teisėsaugos institucijų atstovai, verslininkai, taip pat politikai. Didelis būrys žmonių, kurie sutaria dėl vieno: kad ir kaip fantastiškai skambėtų - kažkas vyksta.

Vienas po kito į laisvę išeinantys praeityje garsūs nusikaltėliai gali tapti skolų išmušinėtojais. Torpedomis, kurios griebsis anaiptol ne humaniškų, o joms įprastų žiaurių metodų. Policijos pareigūnai teigia, kad tokia grėsmė - reali, jiems pritaria ir verslininkai. Teiraujasi „smogikų“ UAB Skolų išieškojimo biuro vadovas Almantas Čelkonas „Respublikai“ tvirtino, kad dabartinė situacija potencialiems skolų išmušinėtojams - labai palanki. „Skolų vajus daug kam kelia didelį nepasitenkinimą.

Pasiskolinu iš vieno – grąžinu kitam. Tokio „verslo“ vis dažniau griebiasi apsukrūs lietuviai. „Verslininkai“ susitvarko taip, kad niekas nepajėgia jų nei nubausti, nei sutramdyti. Neatgaunančių skolos – eilės Su vienu iš tokių teigia susidūręs vilnietis Aleksandras (vardas pakeistas - red. past.). Pernai birželį tokiam Vitoldui Ochrimukui paskolinęs apvalią sumelę - 120 tūkst. litų.

Kiškutis, vardu Pranciškus, supriešino du žinomus šalies menininkus. Supriešino taip smarkiai, kad žvairaakio atsiradimo ant kompaktinės plokštelės peripetijas, regis, teks narplioti teismui.

Lietuviški įstatymai – demokratijos viršūnė, teismai ir antstoliai – uoliausi jos puoselėtojai. Pirmieji leidžia teisinėmis priemonėmis žlugdyti bet kurią bendrovę, antrieji, regis, tik ir stengiasi, kad tokių būtų kuo daugiau. Nori žlugdyti? Prašom! Elementarus teorinis žlugdymo scenarijus, kurį praktiškai jau patyrė daugybė verslininkų, rašo „Respublika“. Įmonė A panūsta sunaikinti konkurentus – įmonę B. Tam visai nebūtina griebtis antiįstatyminių priemonių.

Tarptautinės antikorupcijos dienos proga pagerbti nepakančiausi korupcijai žurnalistai ir visuomenės atstovai. Antradienį devyniems nacionalinės, regioninės ir interneto žiniasklaidos atstovams, televizijos bei radijo laidų vedėjams įteikti antrą kartą įvykusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ apdovanojimai - statulėlės su plunksnomis, simbolizuojančiomis ...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) tik apsimeta, kad dirba. Iš tikrųjų provokacijas prieš žurnalistus ir kitus piliečius rengia ir pats saugumas, ir kas tik nori. Penktadienį provokaciją prieš dienraštį „Respublika" surengė žurnalistu apsimetęs rusakalbis vokietis. Didieji sargai miega Atkirčio sulaukusiam apsimetėliui ir jo sėbrams skubiai išvažiavus iš redakcijos kiemo, „Respublika" iškart paskambino VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui.

Šiandien Lietuvos advokatūra mini 90-metį. Ta proga – „Respublikos“ interviu su viena labiausiai patyrusių šalies advokačių, dėstytoja Liudvika Meškauskaite. Pokalbis ne apie advokatų džiaugsmus ar žygdarbius – apie tai, kas rūpi žmonėms. – Dažnai ginate žmones, kurie bylinėjasi su žiniasklaida. Ar žurnalistai – žmonių skriaudikai? – Nesu karo iniciatorė. Niekada neįkalbinėju žmonių bylinėtis, kaip tik stengiuosi juos atkalbėti. Nes net ir prasčiausia taika geriau nei karas.

Sugriežtinti įstatymai, kurie turėtų sutramdyti „kelių erelius“, smogė ne tik jiems. Kur kas aštriau pataisų „naudą“ jau pajuto verslininkai, turintys mokėti už nuodėmes, kurių patys nepadarė. Baudos gresia bet kuriai šalies bendrovei, kurios darbuotojams leidžiama naudotis įmonės automobiliais. Paprastiems žmonėms - taip pat. Pataisų įkaitai Verslininkai teigia tapę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisų įkaitais.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai dirba „kaip senais gerais laikais“. Pagrindinis saugumiečių taikinys – ne valstybės pamatus iš tikrųjų griaunančios jėgos, o savo nuomonę turintys ir išsakyti jos nebijantys žurnalistai. „Plovė smegenis“ Šįkart saugumiečių akiratyje atsidūrė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Žmogus, dažnai kritiškai rašantis apie Konstitucinio Teismo (KT), prezidento sprendimus.

Neištirtos bylos skaičiuojamos net ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių. Niekas neskaičiuoja, kiek žmonių, susidūrusių su teisėsauga, mano, kad pareigūnai atliko savo darbą atmestinai arba ne iki galo, - tačiau jų, ko gero, dar daugiau. Svarbu rasti straipsnį Retas kuris susidūręs su pareigūnais vėliau gali pasakyti, kad šie viską atliko idealiai. Nekalbant apie nuteistuosius, kurie, žinoma, dažniausiai mano, kad teisėsaugininkai mažų mažiausiai persistengė.

Lietuvos verslininkai ne juokais sunerimę. Ir sako, kad dabartinis metas primena 1992-1994 m.. Laikus, kai banditai siautėjo nevaržomai ir nė vienas negalėjo jaustis saugus. Ne dėl turto: žmonėms baisiausia, kad nusikaltėliai vis dažniau griebiasi sadistinių metodų. Prieš aukas, jų žmonas, vaikus. Verslininkai taip pat sako, kad pavojus gresia ne tik turtingiems žmonėms.

Žmones Lietuvoje nuteisia arba išteisina visai ne teismai. Žmonių likimais mūsų šalyje žaidžia teismo medicinos ekspertai. Jų valia, pavyzdžiui, plėšikas gali tapti žudiku. Gal jų valia žudikais jau verčiami ir nekalti žmonės? Ir plėšikas, ir žudikas Po vakar paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) verdikto šitoks klausimas neatrodo nei juokingas, nei naivus.

Jeigu žmogų sumuša dviese, atsakyti už tai turi abu mušeikos. Tokią, regis, ir vaikui suprantamą tiesą Šalčininkų prokurorams turėjo paaiškinti teismas. Liepė pašalinti trūkumus Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja Nina Pičiugina grąžino kaltintojams baudžiamąją bylą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.  Prokurorams liepta per du mėnesius ištaisyti trūkumus.

Kas kelia bene didžiausią nerimą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT)? Vakar apie tai prabilę STT vadovai bedė pirštu į sukčiaujančius advokatus. Jų nutverti beveik neįmanoma, nes advokatai - tokie pat neliečiami kaip ir prezidentas, rašo „Respublika“. Saugūs kaip prezidentas STT direktorius Žimantas Pacevičius vakar patvirtino, kad korupcija teismuose egzistuoja. Bet, pasak jo, labiau už nesąžiningus Temidės tarnus teismų įvaizdžiui, ko gero, kenkia sukčiaujantys advokatai.

Sugyventinės nužudymu ir dar dviejų moterų sužalojimu įtariamas Trakų rajono gyventojas Algirdas Aleksa dingo kaip į vandenį. Policijos pareigūnai vyro ieško nuo šeštadienio vakaro, tačiau vakar pavakare žudiko pėdsakai dar nebuvo aptikti, rašo „Respublika“. Ginkluotas ir pavojingas Trakų rajono policijos viršininko pavaduotojas Ernestas Lenkauskas vakar pavakare „Respublikai“ teigė, jog A.Aleksa kol kas nerastas. „Miškai dideli, plotai - irgi, darbo daug“, - tvirtino pareigūnas.

Nors Baltarusijos valdžia vis garsiau deklaruoja siekius suartėti su ES, eiliniai šios valstybės pareigūnai su svetimšaliais elgiasi kaip kokie reketininkai. Bent jau taip mano Vilniaus rajone gyvenantis Igoris Sinkevičius, iš kurio kaimynės šalies muitininkai neaišku už ką reikalauja 10 tūkst. eurų, rašo „Respublika“. Sūnėnas įklampino dėdę Muitininkų nemalonę I.Sinkevičius užsitraukė ne dėl savo kaltės. Tačiau pinigų pareigūnai reikalauja iš jo.

Milijonus prasiskolinę teisėjai demonstruoja olimpinę ramybę. Esą skolas grąžinsime iš atlyginimų. Nors patys jais, kaip nepadoriai mažais, jau seniai piktinasi. „Dar esame ramūs“ „Respublika“ rašė, kad Lietuvos teismuose dirba teisėjai, kurių skolos siekia kelis šimtus tūkstančių, o kai kurių – ir daugiau kaip milijoną litų. Kaip ir kada teisėjas, į rankas gaunantis 4-5 tūkst.

Šios savaitės žmogus – Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis. Žmogus, paskelbęs daug triukšmo sukėlusią nutartį, kurioje politikus tiesiai šviesiai pavadino marginalais, asmenimis, kurie puikuojasi savo meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje ir pan.

Lietuvos teismuose dirba teisėjai, kurių skolos siekia kelis šimtus tūkstančių ar net daugiau kaip milijoną litų. Temidės tarnai patys pripažįsta: skolos teisėjus daro pažeidžiamus. Teisėjas - taip pat žmogus. Ne visada ir ne viskam gali atsispirti. Neskolingų - mažuma Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas žiniasklaida kažkodėl ėmė skaičiuoti jų tariamus turtus. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, prasiskolinusių Temidės tarnų yra kur kas daugiau nei sukaupusių turtus.

Kai policijos, pasienio ir kitų teisėsaugos struktūrų vadovai paprašo pinigų saviškių atlyginimams, sulaukia atsakymo, kad pinigų nėra. Be to, šiais laikais reikia taupyti. Bet kai milijonų paprašo Valstybės saugumo departamento (VSD) šefas, politikai klusniai kelia rankas „už“, rašo „Respublika“. Net ir už tai, kad eilinio saugumiečių viršilos priedas prie atlyginimo būtų didesnis nei, pavyzdžiui, policijos generalinio komisaro.

Politikai ir aukšto rango valstybės tarnautojai visada teisūs. Net tada, kai paaiškėja, kad jie nepagrįstai užsipuolė savo pareigas vykdžiusius žmones.

Prieš dvejus metus klaipėdietė Svetlana Tereščenko parduotuvėje netyčia sudaužė kiaulę taupyklę. Nebrangią – tekainavusią vos šešis litus. Užtat tai, kuo šios kiaulės istorija virto šiandien, valstybei gali „kainuoti“ naujus įstatymus. Arba betvarkę, rašo „Respublika“. Uždarė ir užrakino Kiaulė taupyklė dužo 2006-ųjų rugsėjo 25 dieną vienoje uostamiesčio parduotuvėje. Prie netyčia ją užkliudžiusios S.Tereščenko atskubėjo parduotuvės vedėja ir pareikalavo atlyginti nuostolius.

Valdžia visada teisi. Netgi jei paaiškėja, kad ji galbūt padarė ką nors neteisėto, valdžia vis tiek teisi. Kaltas paprastas žmogus. Net ir tuomet, jei jis darė viską, ką ta valdžia liepė, rašo „Respublika“. Į tokią situaciją teigia pakliuvęs rokiškėnas Bernardas Trimonis. Savo kaimo turizmo sodyboje pastatęs pirtelę, kurią jam dabar liepia nugriauti. Savo lėšomis. O valdžiai, išdavusiai visus reikiamus leidimus, aišku, nieko nebus.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Sostinės darželio-mokyklos „Vaivorykštė“ administracija atsisako populiaraus geriamojo vandens „Žalia giria“. Darželio vadovai ir auklėtinių tėvai įtaria, kad būtent nuo šio vandens netikėtai sunegalavo iškart keli vaikai. Tėvai tvirtina, kad jų įtarimus patvirtino ir specialistai, rašo „Respublika“. Priekaištų „Žalios girios“ tiekėjams prieš kelerius metus turėjo ir viena Vilniaus bendrovė, kai blogai pasijuto iškart šeši jos darbuotojai.

Ritualinių paslaugų rinkoje verda ne mažiau arši kova nei kitose verslo srityse. Kova, kuri kartais peržengia visas žmoniškumo ribas. Tačiau labiausiai kenčia ne paslaugų teikėjai, o klientai. Žmonės, išgyvenantys artimųjų netektį ir patekę į dažnai nelabai suprantamų taisyklių ir susitarimų verpetą, rašo „Respublika“. Ne pagarba, o pinigai Būtent taip pasijuto vilniečių šeima, prieš kelias dienas netekusi motinos.

Už grotų sėdintys ir dantį ant visų Temidės tarnų griežiantys veikėjai gali džiūgauti. Jau pustrečių metų jie gyvena geriau nei viena iš jų – Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Anželika Šimaitienė, rašo „Respublika“. Kaliniai gauna nemokamą maistą, kitokias privilegijas, netingintys netgi gali užsidirbti. Du vaikus – vienas iš jų dar kūdikis – auginanti A.Šimaitienė įsidarbinti negali, negauna jokių pajamų ir net pašalpų.

Lietuvoje gali būti pavojinga net nešioti žmonėms rinkimų biuletenius. Tuo įsitikino Birštono miesto rinkimų apylinkės komisijos narė Birutė Dagienė. Ją kumščiais užpuolė ir pažymėjimą sudegino neblaivi moteris, rašo „Respublika“. Konfliktas dėl nieko Incidentas Birštono miesto teritorijoje kilo sekmadienio vakarą.

Teisingiausių ir griežčiausių žmonių įvaizdį bandantys kurti prokurorai visgi nėra absoliutūs bejausmiai. Kartais jie demonstruoja tiesiog neįtikėtiną gailestingumą ir atlaidumą. Pavyzdžiui, žiauriai žmogų sumušusiam asmeniui. Apie tai rašo šios dienos „Respublika“. Abu mušeikos prisipažino Su prokurorų gailestingumu susidūrė Šalčininkų rajono Krakūnų kaime gyvenantis 53 metų Henrikas Denisenka. Tiesa, gailestį prokurorai pademonstravo ne jam, o vienam iš jį sumušusių vyrų.

Nieko keisto, kad dauguma lietuvių antstolius žiūri kreivai. Kaip kitaip: kur tik jie pasirodo, ten žmonėms iškart kyla problemų. Net ir tais atvejais, kai antstolis, regis, nieko neteisėto nepadarė.

Klaipėdietei Ingai Rinau, daugiau kaip dvejus metus kovojusiai dėl teisės auginti trejų metų dukrelę Luizą, vakar išaušo bene juodžiausia gyvenimo diena. Tuo tarpu jos buvęs vyras, Vokietijos pilietis Michaelis Rinau, neslėpė esąs laimingas, rašo antradienio „Respublika“. Aukščiausiasis Teismas (AT) vakar paskelbė galutines ir neskundžiamas nutartis, skelbiančias, kad Luizos grąžinimo byla nebus atnaujinta, o mergaitę reikia nedelsiant grąžinti tėvui į Vokietiją.

„Džiaugsmo kilogramais nepasversi, bet jei galėtume, matyt, susidarytų ne vienas kilogramas“, - sako Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

Bukiausių nusikaltėlių gretos pagausėjo. Jas papildė dyzeliną iš vilkiko bako sostinėje pavogti mėginęs vyras. Tikrindamas, kiek jame yra degalų, veikėjas nusprendė... pasišviesti žiebtuvėliu. Apie ne itin gerai apgalvotą nusikaltimą rašo pirmadienio "Respublika". Paguldytas į reanimaciją Pasak policijos pareigūnų, vagišius bandė pasidarbuoti sekmadienio naktį, apie 2 val., Tunelio gatvėje. Vyrą suviliojo čia stovėjusio Rusijos firmos vilkiko kuro bakas.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose būrys kalinių užpuolė ir sumušė prižiūrėtoją. Profsąjungos atstovai teigia, kad įstaigos vadovybė į šį incidentą pažiūrėjo pro pirštus. Izoliatoriaus vadovas teigia, kad sureaguota griežtai, rašoma penktadienio "Respublikoje". Iki sąmonės netekimo Nepilnamečiai prižiūrėtoją užpuolė sekmadienį apie 11 val., kai jis stebėjo jų elgesį miegamosiose patalpose.

Už „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymą iki gyvos galvos kalėti turėjęs „Vilniaus brigados“ smogikas Igoris Achremovas vėl veržiasi į laisvę. Pusantrų metų tylėjo Šiandien Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė spręs, ar beveik 15 m. už grotų sėdintį buvusį kruvinais nusikaltimais pagarsėjusios „Vilniaus brigados“ lyderio Boriso Dekanidzės parankinį galima paleisti.

Aistros dėl mažametės Luisos Rinau vėl stiprėja. Šįkart jų protrūkį sukėlė Michaelio Rinau advokatės Dalios Foigt kalbos. „Tai spaudimas, melas, manipuliacijos ir tautinės nesantaikos kurstymas“, - taip jas įvertino europarlamentaras Gintaras Didžiokas, rašoma pirmadienio „Respublikoje“. Lietuvai gresia bauda Praėjusią savaitę D.Foigt ir jos padėjėjas Jonas Kiauleikis komentavo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą, pagal kurį Vokietijos teismo verdiktas, įpareigojantis grąžinti L.Rinau ...