tėvynė

Panevėžio kultūrą ir jos įstaigas drebinantys skandalai neaplenkė dar vienos srities – literatūros. Viešai paskelbusi apie Kazimiero Barėno literatūrinės premijos paskyrimą jaunai rašytojai Indrei Jonušytei ir pranešusi iškilmingo apdovanojimo datą, premijos steigėja – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka sprendimą atšaukė ir nutarė, kad 2013 metų premija niekam nebus teikiama. Specialiai iš Belgijos, kur dabar gyvena, į Panevėžį parskridusiai I. Jonušytė teko nuryti karčią piliulę.

Nebyliai sutikdamas su tuo, kad gatvių protestai nenuvers Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, vienas pagrindinių jo varžovų sekmadienį demonstrantams pasakė, kad opozicija šalį vėl atgręš į Europą laimėjusi kitus rinkimus 2015 metais.

 Ukrainos opozicijos lyderiai, siekdami konsoliduoti pradėjusį slopti protesto judėjimą, pranešė įkūrę visą šalį apimantį politinį judėjimą "Maidanas". Naujajam blokui jie davė ukrainietišką Nepriklausomybės aikštės, arba maidano, kuriame jau visą mėnesį vyksta antivyriausybinė protesto akcija, pavadinimą. "Gyvenimą šiai vyriausybei mes paversime pragaru", - pareiškė kraštutinių nacionalistų lyderis Olehas Tiahnybokas.

Europos Sąjungai paskelbus, jog stabdo pasirengimą asociacijos sutarčiai su Ukraina, nes nesulaukė konkrečių vyriausybės įsipareigojimų, dar sustiprėjo spaudimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui rinktis – Europa ar Rusija. Tačiau Kijevo Maidane aistros verda ne tik tarp eurointegracijos šalininkų ir priešininkų, čia vyksta kova ir dėl prezidento posto.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Išėję į gatves palaikyti europietiškos Ukrainos politikos krypties, ukrainiečiai į viešumą pradėjo kelti ir gilesnes problemas, kankinančias šalies valdžią. Protestai, pavadinti euromaidanais, Ukrainoje virto sukilimu prieš dabartinę valdžią. Nuolat kryžkelėje Nuotaika tokia, kaip Lietuvoje prieš daugiau kaip du dešimtmečius Sausio 13-ąją.

(papildyta 10.38) Ukrainos premjeras: duokit 20 mlrd. paramą - pasirašome sutartį Ukrainos premjeras N. Azarovas tikina, kad valdžia, kaip ir demonstrantai, yra suinteresuota kuo greičiau pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ES. Ukraina prašo iš Europos Sąjungos pasirašant sutartį su Ukrainą suteikti 20 mlrd. eurų finansinę pagalbą, pranešė premjeras N. Azarovas, remiantis cenzor.net.ua.

(papildyta 16.18) Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paragino susirinkusiuosius paskelbti visuotinį streiką. „Mes taikiai blokuosime vyriausybinius pastatus ir neleisime jiems dirbti“, – pareiškė jis. Jis taip pat paragino visus susirinkusius Nepriklausomybės maidane nepasiduoti. „Aš kreipiuosi į visus: nepasiduokite. Jeigu mes pasiduosime, daugiau nieko nebebus“, – kalbėjo politikas.

Ukrainos opozicijos partijos „Tėvynė“ pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Turčynovas penktadienį nurodė, kad pareigūnai planuoja perkelti nuteistą buvusią premjerę Juliją Tymošenko iš ligoninės, kurioje ji buvo iki šiol gydoma, atgal į kalėjimą. „Kaip rodo mūsų informacija, gaunama iš prezidento administracijos, šis sprendimas buvo priimtas, nors Julijos Tymošenko sveikatos problemos dar neišspręstos ir neatlikta ... reikalinga operacija.

Ukrainos opozicijos aktyvistai, raginantys vyriausybę pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), pradėjo ardyti savo stovyklą, įrengtą Kijevo centrinėje Europos aikštėje netoli tarptautinio suvažiavimų centro „Ukrainos namai“, pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Palapinių miestelis ir tribūna, įrengta priešais „Ukrainos namų“ įėjimą, buvo griaunami. Opozicijos aktyvistai kraunasi daiktus, o kai kurie iš jų persikėlė į Nepriklausomybės aikštę.

Kalinama Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko pirmadienį paskelbė pradėsianti bado streiką dėl vyriausybės sprendimo nepasirašyti svarbios sutarties su Europos Sąjunga (ES), kuris išprovokavo didžiulius protestus. Jos pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius paragino elgtis ramiai, šalyje antrą dieną nesiliaujant demonstracijoms dėl to sprendimo.

 Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius neatsisakė planų dalyvauti Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje, pranešė valstybės vadovo patarėjas Andrijus Hončariukas. Nors pasirengimas pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutartį buvo sustabdytas, V.Janukovičiaus vizitas į Vilnių turi prasmę, sakė patarėjas. „Suplanuotas vizitas neatšauktas.

Ukrainos parlamento opozicinės frakcijos „Tėvynė“ lyderiui Arsenijui Jaceniukui, įstatymų leidėjai Irynai Lucenko ir jos vyrui, buvusiam vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenkai, penktadienį nebuvo leista aplankyti kalinamos, tačiau ligoninėje laikomos buvusios premjerės Julijos Tymošenko.

Planuojamas pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas pakibo ant plauko po paslaptingo prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito į Maskvą ir Kijevo sprendimo pradėti tyrimą dėl įkaltintos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko advokato. J.Tymošenko, kurios išlaisvinimas yra viena ES sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis, prieš trečiadienį numatytą svarbų parlamento posėdį apkaltino V.Janukovyčių žlugdant šalies siekius.

Žiūrimiausia televizija Lietuvoje TV3 lapkritį žiūrovus lepins ypatingomis Holivudo filmų premjeromis, pristatys antrąjį geriausio draminio serialo „Tėvynė“ sezoną, atsinaujinusią laidą „Žvaigždžių dešimtukas“, o mėnesį pradės ypatingam Vėlinių savaitgaliui skirta premjera. Naujajame sezone „Mano TV3 gera kartu!“ ne vieną premjerą pristačiusi TV3 užtikrintai karaliauja reitingų viršūnėse. Šį rudenį programų TOP dvidešimtuke – vien TV3 laidos.

Ukrainos susivienijimas „Tėvynė“ („Batkivščyna“) tikisi, kad Ukrainos valdžia sugebės iki rugsėjo pabaigos išspręsti Julijos Tymošenko klausimą. „Norėčiau aiškiai pareikšti apie tai, koki yra reikalavimai, pirmiausia Europos Sąjungos, ne Ukrainos opozicijos“, – sakė žurnalistams Kijeve šeštadienį frakcijos „Tėvynė“ lyderis Arsenijus Jaceniukas. „Yra trys esminiai dalykai. Pirma – nutraukti politinė persekiojimą, būtent, paleisti į laisvę Juliją Tymošenko, – paaiškino jis.

87 metų Verpenos kaimo gyventojas Juozas Urbonas matė keturias santvarkas. Augo Smetonos laikais. Jaunystė prabėgo per karą – patyrė vokiečių okupacijos laikotarpį. Didžioji gyvenimo dalis praėjo tarybiniais laikais. Senatvėje pajuto atgautos nepriklausomybės skonį. Šviesaus proto ilgaamžis turi progos palyginti keturias santvarkas, prie kurių gyveno Lietuva. „Gyvenu už tuos, kur atgulė prie Varšuvos“ 87 metų sulaukęs Juozas Urbonas – dar visiškai žvalus ir energingas.

Ir šiemet, Kovo 11-ąją, vėl girdėsime Eurikos Masytės dainuojamą „Laisvę“. Nėra Lietuvoje tokio, kuris nebūtų tos dainos girdėjęs. Ji tapo tarsi simboliu, ir įprastą, eilinę dieną jos dažnai neišgirsi. Melodiją ir Justino Marcinkevičiaus žodžius kiekvienas pajaučia pagal savo dvasinį, emocinį lygį. Man šis eilėraštis-daina – apie meilę, apie meilę Tėvynei. Tokią stiprią, kaip deivei, gaivališką, pasmerktą, kaip nelaimę lemianti aistra, beviltiškai galingą, kaip mirtis.

 „Tėvynė“ (Homeland) − geriausia televizijos drama, Damianas Lewisas – geriausias televizijos aktorius, o Claire Danes – geriausia televizijos aktorė. Net trys laimėtojų statulėlės vos vakar Beverli Hilse įvykusioje jubiliejinėje, 70-ojoje, prestižinių kino apdovanojimų – „Auksinių gaublių“ ceremonijoje iškeliavo į kriminalinės dramos kūrėjų rankas. Nuo 2011-ųjų kuriamo serialo kolekcijoje – jau penki Auksiniai gaubliai.

Švęsti Kalėdų į Lietuvą grįžę svetur gyvenantys tautiečiai gimtuosiuose namuose ilgai neužsibuvo. Šventiniu laikotarpiu prasidėjęs intensyvus kelionių maratonas, pasak oro uosto darbuotojų, dar truks savaitę, kol bus išlydėti visi iš svetur atvykę tėvynainiai, informuoja „Lietuvos žinios“. Oro uostuose kalbinti išvykstantys tautiečiai tikino, kad mielai pasiliktų tėvynėje ir ilgiau, tačiau atgal iškart po švenčių juos gena svetur laukiantys darbai.

Kone po visą pasaulį Antrojo pasaulinio karo išblaškyti Lietuvos šviesuoliai sunkiai dirbdami, kęsdami nepriteklių stojosi ant kojų, iš naujo kūrė gyvenimą, leido į mokslus vaikus ir valgė sotesnę duoną nei likusieji okupuotoje gimtinėje. Nesvarbu, kiek tūkstančių kilometrų juos skyrė nuo tėvynės, išeiviai sugebėjo nenutautėti – vaikus krikštijo lietuviškais vardais ir prie stalo sėdo su lietuviška malda lūpose.

Pirmąjį spalio mėn. savaitgalį “Angelų miesto" lietuviai rinkosi tradiciniame renginyje Šv. Kazimiero parapijos kieme - vos kelių mylių atstumu nuo garsiojo Hollywoodo. Kai 1987-ųjų metų rudenį Edmundas Kulikauskas su keliais bendraminčiais sugalvojo atnaujinti prieš tris dešimtmečius pradėtas rengti ir ilgainiui užgęsusias “Lietuvių dienas" Los Angeles, šio miesto lituanistinės mokyklos vadove tapo Marytė Sandanavičiūtė-Newsom. Šv.

Išeivijos institutas sulaukė itin vertingos siuntos – žymaus lietuvių išeivijos veikėjo, sociologo Vytauto Kavolio archyvo ir bibliotekos. Pasak specialistų, šių fondų tyrinėtojų laukia didelis ir įdomus darbas, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Daugybės darbų anglų ir lietuvių kalbomis autorius Vytautas Kavolis, pasak mokslininkų, – vienas žymiausių lietuvių intelektualų.

Libano ministras pagrasino į teismą paduoti populiaraus amerikietiško televizijos serialo „Tėvynė“ („Homeland“ ) kūrėjus, kurie neseniai pasirodžiusioje serijoje netinkamai pavaizdavo Beirutą. Antrojoje antrojo serialo sezono serijoje, pavadintoje „Atgal į Beirutą“ („Back to Beirut“) rodomas Hamros gatvėje, akivaizdžioje „Hezbollah“ citadelėje, vykstantis teroristų susitikimas. Serija iš tiesų buvo filmuojama Izraelyje, praneša BBC.

Į statybininkus rengiančius mokymo centrus vis dažniau ateina aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, kurių tikslas – išmokti amato ir išvykti svetur. Kvalifikuoti specialistai paklausūs ir tarp šalies darbdavių, nors jų jau mažiau nei prieš metus, rašo „Lietuvos rytas“. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, spalio pradžioje paklausiausi darbo rinkoje buvo statybininkai – dažytojai, dailidės ir staliai.

Emigranto duonos atsikandusį 55-erių dainininką Arvydą Vilčinską į Lietuvą prišaukė ne vien tik tėvynės ilgesys, bet ir meilė 18-lika metų jaunesnei žurnalistei Jurgitai Činkienei. Būtent ji prieš šešerius metus į dienos šviesą ištraukė jau primirštą bundančios Lietuvos dainių. „Man kirbėjo, kur gi dingo Vilčinskas. Sumaniau jį pakalbinti, bet Amerikoje vilkiką vairuojantį lietuvį nebuvo lengva rasti.

Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tė Bi­ru­tė VA­LIO­NY­TĖ Šau­kė­nuo­se pri­sta­tė sa­vo fo­toal­bu­mą „Di­džio­ji Lie­tu­va“. Pen­kis ki­log­ra­mus sve­rian­tis lei­di­nys pa­tvir­ti­na di­din­gą Lie­tu­vos praei­tį.

Čekija pagerbia Vaclavą Havelą: Prahos oro uostui penktadienį suteiktas buvusio prezidento vardas. „Iš tikrųjų jis buvo tas žmogus, kuris šiai tautai vėl atvėrė pasaulį“, - sakė užsienio reikalų ministras Karelas  Schwarzenbergas. Jis teigė tikįs, kad keliaujantieji tai prisimins. V. Havelas kelis dešimtmečius kovojo prieš komunistų režimą savo tėvynėje, kuris ribojo ir kelionių laisvę. Spalio 5-ąją jis būtų šventęs savo 76-ąjį gimtadienį.

  Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metų minėjimo 2013 metais priemones. Tarp Ministrų kabineto patvirtintų idėjų – siūlymai atkurti lėktuvo „Lituanika" kopiją ir atlikti skrydį, surengti lėktuvų ralį aplink Lietuvą bei organizuoti bėgimą Kauno gatvėmis.

Sekmadienio vakarą Los Andžele buvo išdalyti „Emmy“ apdovanojimai. Juose galybę apdovanojimų susižėrė televizijos serialas „Tėvynė“ („Homeland“). Pagrindinė šio serialo aktorė Claire Danes laimėjo apdovanojimą už geriausią dramos aktorės vaidmenį. Julliane Moore buvo apdovanota už geriausios aktorės pasirodymą miniseriale „Game Change.

Sekmadienio vakarą Los Andžele buvo išdalyti „Emmy“ apdovanojimai. Britų aktorius Demjanas Luisas buvo paskelbtas geriausiu aktoriumi už vaidmenį dramos seriale „Tėvynė“ (Homeland), skelbia BBC. D. Luisas vaidina amerikiečių kariškį, kuris po metų nelaisvės Irake grįžta namo ir yra įtariamas bendradarbiavimu su „Al Qaeda“. Maggie Smith laimėjo „Emmy“ statulėlę už geriausią antraeilės aktorės vaidmenį seriale „Dauntono abatija“ Downtown Abbey.

Šiaurės vakarų Rusijoje įsikūrusio Murmansko lietuvių bendruomenė rugsėjo 23-ąją švęs veiklos 20-metį. Ta proga Murmansko lietuvius pasveikino Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Lietuvių organizacijos įkūrimas Murmansko krašte liudija mūsų tautos gyvybingumą ir vienybę: nuo Baltijos iki Barenco ir Baltosios jūros lietuvybės liepsna neblėsta ir jungia tautiečius į bendrą pasaulio lietuvių šeimą“, – sakoma ministro sveikinime.

Irenai buvo devyni mėnesiai, kai jos tėveliai paliko Lietuvą. Ji užaugo Amerikoje, tačiau amerikiete savęs nelaiko. Kaip, beje, ir lietuvaite. Sako, tarp amerikiečių ji jaučiasi lietuve, o tarp lietuvių – amerikiete. Ir tą dvilypumą liudija žavi lietuviška šneka su ryškiu akcentu. Tapatybės paieškos devyniolikmetę studentę jau trečią kartą atveda į Lietuvą.

Nedarbas Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, o norinčių išvykti padirbėti užsienio šalyse skaičius kinta nežymiai. Taip pat pastebima, kad darbo svečiose šalyse ieško vis daugiau kvalifikuotų specialistų. Paskutiniais apklausų duomenimis, apie 13 procentų lietuvių per artimiausius metus ketina išvykti dirbti arba ieškotis darbo užsienyje. Dar kas dešimtas teigia, kad tokių planų turi ir jų šeimos nariai.

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, šiemet Klaipėdos mokyklose bus net 44 klasėmis mažiau. Pasak uostamiesčio savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, vis dar stebima mokinių mažėjimo tendencija, rašo „Vakarų ekspresas“. Tiesa, mažėjimas nebėra toks drastiškas kaip ankstesniais metais, kai kasmet mokyklose sumažėdavo po tūkstantį mokinių. Prognozuojama, kad šiais mokslo metais mokyklose gali būti mažiau moksleivių.

„Šmėkla”, klaidžioja po Lietuvą… Vienybės „šmėkla”, ne vienam baimę įvaranti… Jie bijosi. Bijo šalies žmonių vieningumo, solidarumo ir bendruomeniško veiksmo. Jie  - tai tie,  kurie veikdami kaip “penktoji kolona”, baigiantys iš vidaus sunaikinti Lietuvos valstybę.

Šiaulių miesto savivaldybėje kasdien rikiuojasi eilės. Vakar čia nuolat buvo apie 15 žmonių, rašo „Šiaulių kraštas“. Beveik visi – emigrantai, deklaruojantys išvykimą arba registruojantys užsienyje gimusius savo vaikus. Dauguma eilėse laukiančių žmonių – jau išvykę, tačiau tai deklaruoja tik dabar. Šiau­lie­tis Ro­ber­tas Kuz­mins­kas Ang­li­jo­je dir­ba tre­jus me­tus. Kar­tu gy­ve­na ir šei­ma. Vy­ras grį­žo į Šiau­lius pri­re­gist­ruo­ti de­šim­ties mė­ne­sių duk­rą.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.

Į jubiliejinį, dvidešimtąjį, televizijos sezoną TV3 žengia su itin stipria ir kokybiška programa, prie ekranų pritrauksiančia ne tik visus šeimos narius, bet ir išrankiausius kino gurmanus.

Atrasti save galima bet kur. Robertui Mickevičiui, prieš penkerius metus įsikūrusiam Reikjavike, Islandija su savo ugnikalniais ir geizeriais tapo ne tik antraisiais namais, bet ir padėjo atskleisti fotografo talentui. Vis dėlto net ir didžiausia egzotika nenuslopino gimtojo miesto traukos. Lėmė atsitiktinumas Į Islandiją jie atvyko trise: Robertas, jo žmona Raimonda ir sūnus Robertas Danielius, kuriam dabar 10 metų.

Ir iš tikrųjų, kaip su tuo patriotizmu? Jau bemaž įprasta, kai žodis patriotas gretinamas su žodžiu idiotas, jau daug kas nebereaguoja į pasišaipymus iš tų, kurie Tėvynės meilę iškelia kaip didžiausią vertybę, jau net vieši pareiškimai, kad patriotizmas yra paskutinė niekšo priebėga, nieko nebestebina. Patriotizmo diskreditacija prasidėjo kartu su tautiniu atgimimu ir tebesitęsia iki šiol.

Bylos reikia, kad mane sugniuždytų ir nutildytų Antstolė: iki šiol policija iš nepaklusniųjų pinigų nereikalaudavo Seimo komisija prašo vaiko perdavimo vaizdo įrašo Seimo nariai prašo, kad JT ištirtų vaiko perdavimą Garliavoje Vėlų birželio 14-osios vakarą greta Vytauto bažnyčios Nemuno krantinėje, ties užrašu „Lietuva“, susirinko daugybė žmonių su žvakutėmis rankose.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.

Povilas Tamulynas, Worcester universiteto (Jungtinė Karalystė), studijuojantis Sporto verslo vadybą, visas savo žinias ir idėjas dovanoja gimtajam Alytaus miestui. Vos prieš savaitę organizavęs renginį “Tinklinis lazerių šviesoje", vaikinas planuoja renginį kitiems metams. Savo planais ir mintimis vaikinas pasidalino su www.lietuviai.co.uk Praėjusį savaitgalį Alytuje nugriaudėjo Jūsų surengtas renginukas “Tiklinis lazerių šviesoje". Trumpai papasakokite apie savaitgalinį renginuką.

Tarpukariu madingame kurortiniame miestelyje prie Nemuno - Kulautuvoje - sekmadienį vyks kūrėjų galias atskleidžianti ir tautinės kultūros gyvybingumą puoselėjanti Kauno rajono dainų ir šokių šventė „Graži tu mano, brangi Tėvyne“. Šventėje dalyvaus daugiau kaip 70 kultūros centrų ir ugdymo įstaigų meno kolektyvų: vaikų ir suaugusių chorai, pučiamųjų orkestrai, kaimo kapelos, folkloro, tautinių, šiuolaikinių šokių kolektyvai, teatrai, tautodailės, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo puoselė...

Čikagoje birželio 5 dieną mirė JAV lietuvių žurnalistas, Čikagos lietuvių radijo valandėlės „Margutis“ ilgametis redaktorius ir laidų vedėjas Petras Petrutis. P. Petrutis gimė 1924 m. Panevėžyje, karo metais pasitraukė į Vokietiją, jam pasibaigus emigravo į Kanadą, vėliau persikėlė į JAV. Į JAV lietuvių radijo darbą jis įsijungė 1964 m. ir jame dirbo daugiau kaip 30 metų. P. Petrutis taip pat buvo Pabaltijiečių sporto federacijos pirmininkas.

Amerikos ambasadoje vykusios ceremonijos metu JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse dviem Lietuvos kariuomenės vyrams įteikė stipendijų sertifikatus, suteikiančius galimybę iki 2016-ųjų metų studijuoti JAV karo akademijose. Kariūnas Gytenis Borusas buvo atrinktas į Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų akademiją, esančią Kolorado Springse, Kolorado valstijoje, o kariūnas Aurimas Juodka – į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos akademiją, įsikūrusią Naujajame Londone, Konektikuto valstijoje.

Migracijos tempams nė kiek nemąžtant niekaip negalime atsistebėti išgirdę apie žmones, kurie nusprendžia grįžti atgal į Tėvynę. Ar tai tik naivus poelgis ar gerai apgalvotas planas? Kokios priežastys ir galimos pasekmės manęs laukia pasirinkus būtent šį sprendimą, grįžimą namo? Apie tai skaitykite šiame įžanginiame straipsnyje ir mano gyvenimo pradžios bei įsitvirtinimo Lietuvoje istorijų tęsinyje.

Prie Laptevų jūros 1941-aisiais išvežti Zina ir Juozas grįžo į Lietuvą, čia sukūrė šeimą. Jiems nebuvo leista apsigyventi gimtajame Kupiškyje, todėl įsikūrė Naujosios Vilnios pašonėje. Žingsnis po žingsnio Dabar žvelgiant į sodybos šeimininkę sunku patikėti, kad guvi moteris, kurios niekam neapsiverstų liežuvis pavadinti senute, po ketverių metų švęs 90-ies metų sukaktį. Visada geros nuotaikos, niekada nesiskundžianti ir neieškanti kaltų Zina kaip nė vienas kitas geba džiaugtis gyvenimu.

Lie­tu­vių gat­vė­je, ku­ri šian­dien va­di­na­si Zem­nie­ku (Žem­dir­bių), li­kę ke­tu­ri lie­tu­viš­kai kal­ban­tys žmo­nės. Lat­vi­jo­je, pa­sie­nio Elė­jos mies­te­ly­je kū­rė­si iš Si­bi­ro na­mo ne­ga­lin­tys grįž­ti lie­tu­viai. Abi tau­tos vi­są lai­ką bu­vo ša­lia. „Ir šian­dien Lie­tu­va su Lat­vi­ja yra to­kios pa­na­šios sa­vo li­ki­mais ir val­džia“, – sa­kė Elė­jo­je su­tik­ti lie­tu­vių gat­vės gy­ven­to­jai. Lie­tu­vių gat­vė Elė­ja – vos apie 60 ki­lo­met­rų nuo Šiau­lių.