temperatūra

Lietuvoje artimiausią parą, didėjant anticiklono įtakai, kritulių sumažės, tačiau naktį ir rytą daug kur reiks saugotis plikledžio.  Naktį kai kur dar tikėtini  trumpi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Pūs stiprokas vakarų, šiaurės vakarų vėjas.   Atsivėręs dangus dar prišauks žiemišką šaltuką – nuo 0 iki minus 5. Rytoj dieną daug kur trumpi krituliai, daugiausia šlapdriba. Rytą plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra 1–4 laipsniai šilumos.

Šiltesnių orų banga į Lietuvą plis šiauriniu anticiklono pakraščiu, kritulių bus nedaug. Sekmadienį žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis tvyros rūkas, rytą kai kur bus slidu dėl plikledžio. Vėjas pietvakarių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Pirmadienį bus be žymesnių kritulių. Daug kur rūkas, plikledis, naktį ir rytą kai kur silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 2–7 laipsniai šilumos.

Šią savaitę per Jungtines Valstijas praslinks  „dar nematyta“ žiemos audra, pirmadienį perspėjo nacionalinis meteorologijos centras, arktinio oro srovei nešant „poliarinį atšalimą“, per kurį oro temperatūra gali nukristi iki rekordinių žemumų.

XIX a. viduryje vokiečių gydytojas Carlas Reinholdas Augustas Wunderlichas pasiryžo nustatyti vidutinę žmogaus kūno temperatūrą. Jis manė (ir jo teorija vėliau pasitvirtino), kad karščiavimas yra ligos simptomas, o ne pati liga. Savo vadovaujamoje Tiubingeno ligoninėje, daktaras pristatė temperatūros registravimą.

Neįtikėtinas vaizdelis – vos už 50 eurų latvis savo vaikams namų sode įrengė tikrų tikriausią bobslėjaus trasą. Skrieti ja galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Kas iš tų paprastų rogių, kai savo namuose skrieti galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Latvis Aivis ketverių dukrai ir septynerių sūnui savo sode įrengė 170 metrų bobslėjaus trasą.

Šaltis ir sniegas kausto ne tik Lietuvą, bet ir Jungtinę Karalystę. O štai Nyderlandai su tokia žiema susiduria pirmą kartą per dešimtmetį. Tuo metu Vokietijoje vien vakar dėl slidžių kelių įvyko per 200-us avarijų. Nors ir karantinas, Anglijos gyventojai skuba džiaugtis retu svečiu – sniegu. Nuo kalnelių su čiuožynėmis leidžiasi ir maži, ir dideli. Į parkus britai patraukė po to, kai dalį rytų Anglijos vietovių nuklojo 14 centimetrų sniego sluoksnis.

Pirmadienį Lietuvoje orai buvo labai gražūs, daug kur saulėti, bet bolavo ir rūkas. Šį vakarą pragiedrulių nebeliks, dangų užtrauks nestori debesys. Rytoj irgi panašiai, bet popiet į pajūrį atplauks storesnių debesų, ten pradės snyguriuoti. Kai kur lengvai pustys. Šį vakarą ir vėliau naktį pakutens šaltukas. Vyraus 9–11, pietryčiuose iki 13 laipsnių šalčio, šalies vakaruose jo bus tiktai 6–7 laipsniai.

Lietuvoje šį vakarą kai kur gali palyti. Bet artinantis rytui kritulių bus labai nedaug, galimas net pragiedrėjimas. Rytoj dieną vėl sulauksime kritulių: Žemaitijoje veikiausiai šlapio, sunkaus  sniego, o rytų Lietuvoje gali ir palyti. Keliuose gatvėse ir kiemuose  tebebus slidu. Komunalininkai bei kiemsargiai absoliučiai visur nesuskubs, tad būkite atidūs – saugokite kitus save, ir savo ratuotą turtą.

Trys pagrindiniai koronaviruso simptomai yra aukšta temperatūra, nuolatinis kosulys ir dusulys. Tačiau virusu užsikrėtusių žmonių simptomai varijuoja, todėl panašu, kad žmonių organizmai gali į infekciją reaguoti skirtingai. Dėl skonio ar kvapo praradimo užsikrėtus virusu atsirado viena teorija, kuri teigia, kad liežuvio skausmas ar spalvos pasikeitimas gali irgi būti koronaviruso simptomas.

Naujųjų 2021-ųjų metų pradžia Lietuvoje – itin žiemiška. Naktimis oro temperatūra krenta beveik iki 10-ies laipsnių šalčio, o sinoptikai tikina, kad tai dar nepabaiga. Šios savaitės antroje pusėje kai kur – net iki 22 laipsnių šalčio. Tiesa, tokia temperatūra vyrauti turėtų tik naktimis. Artimiausiomis dienomis daug kur intensyviai snigs, pustys, kils trumpos pūgos Antradienio naktį daug kur pasnigs (daugiau vakariniuose rajonuose), pustys. Vietomis kils pūga.

Į Lietuvą keliauja dviženkliai šalčiai – pranešama, kad jau penktadienį sostinėje vyraus -20 laipsnių temperatūra. Kaip skelbia orų prognozes skelbiantis BBC Weather, penktadienį sostinėje termomentrų stulpeliai nukris iki 20 laipsnių šalčio, Kaune  – iki -19, Šiauliuose rodys 17 laipsnių šalčio, Klaipėdos apskrityje iki -11. Taip pat informuojama, kad jau ketvirtadienį Vilniuje temperatūra sieks -17.  Portalas skelbia 14 dienų prognozę, kurioje numatyta, jog m...

Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad karštos uolienos versmė po centrine Grenlandija prisideda prie temperatūros pokyčių regione ir atšilimo visoje Arktyje.  Tohoku universiteto geofizikai išanalizavo seisminių bangų judėjimą Grenlandijos regione su specialių stebėjimo stočių įranga. Tyrimo metu buvo sudarytas trimatis tos vietos Žemės mantijos paveikslas.  Tyrimo autoriai po Grenlandija aptiko dviejų atšakų mantijos pliūpsnį, kurios atsiskiria apie 1,5 tūkst.

Šiandieną daugelyje Lietuvos vietų termometrų stulpeliai krito žemiau nulio, šaltį paaštrino ir žvarbus vėjas. Būtent dėl siaučiančio pietryčių vėjo jutiminė temperatūra rytoj apie 7-8 val. ryto vienur bus ir minus -15 laipsnių. „Nors reali oro temperatūra šiandien nėra žema (vos keletas laipsnių žemiau nulio), tačiau turime nemalonų pietryčių vėją. Būtent dėl vėjo mums atrodo, kad yra gerokai šalčiau negu rodo termometrai.

Pirmąją kalendorinės vasaros dieną daugelis australų pasitiko vandenyje – šalį užplūdo karščio banga. Tuo tarpu Šiaurės Kinijoje – žiemiški gamtos stebuklai. Kvinslando valstijoje karštis toks, kad gaivintis tenka net šiai koalai. Ji atklydo į žmonių kiemą, o toks elgesys šiam laukiniam gyvūnui neįprastas, tačiau gelbėtis reikia, juk karštis nepakeliamas. Vėsinasi ir žmonės, mat Australijoje šiandien prasidėjus kalendorinei vasarai, žemyną užgriuvo karščio banga.

Specialistai sako, kad neįprastai šiltas ruduo pajūryje gamtai visai susuko galvą. Nors už lango jau pirmoji žiemos diena, tačiau Klaipėdos universiteto botanikos sode žydi gėlės. O kai kurie tik vėlyvą pavasarį pražysti turintis augalai, lyg niekur nieko gruodžio pirmąją sukrovė pumpurus. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė apžiūrinėja rožių krūmą ir netiki savo akimis. Šiandien pirmoji žiemos diena, o sode žydi ar net naujus pumpurus krauna per dešimt skirtingų augalų.

Stanfordo universiteto mokslininkai šių metų pradžioje nustatė, kad žmonių kūno temperatūra ženkliai skiriasi nuo tos, kuri buvo fiksuojama mūsų ainiams. Manoma, kad šis procesas yra mūsų evoliucijos dalis – žmogaus organizmas adaptuojasi prie naujų sąlygų. 37 laipsnių kūno temperatūra buvo laikoma normalia dar prieš 170 metų. 1851 metais vokiečių gydytojas Carlas Wunderlichas išmatavo 20 tūkst.

Pirmadienio rytą Lietuva skendėjo rūke, vėliau beveik visur nušvito saulė. Šį vakarą debesų apklotas pasuks atgalios ir pamažu užslinks ant visos Lietuvos. Vėliausiai tai nutiks pietryčiuose. Kartu su debesimis atkeliaus ir nelabai gausus lietus ar dulksna., tad drėgmės tikrai nestigs. Vėl suboluos rūkas. Antradienio ryto valandomis rūkas sklaidysis labai nenoromis, šalies rytuose gali išlikti iki vidurdienio ar net ilgiau.

Šių metų spalio mėnuo buvo išskirtinai šiltas: jo vidutinė mėnesio temperatūra trimis laipsniais viršijo daugiametę įprastinę, trečiadienį pranešė Hidrometeorologijos tarnyba. Vidutinė spalio temperatūra Lietuvoje šiemet siekė 10,2 laipsnio Celsijaus, tuo metu daugiametė siekia 7 laipsnius.

Žiemą dažnas įsivaizduoja kaip filme – baltą, su daug sniego, šaltą ir jaukią. Tačiau panašu, kad šiemet žiema primins visai ne baltą pasaką, o bus purvina ir visai nešalta. Klimatologai sako, kad termometrų stulpeliai žiemą žemiau nulio ilgam nukristi neturėtų, o aukštų pusnų už lango taip pat nematysime. Žiema šiemet vargu, ar primins žiemą. Klimatologai prognozuoja, kad žiema bus neįprastai šilta ir verčiau bus panašesnė į vėlyvą rudenį.

Naktys darosi vis šaltesnės. Kiekvienas turi savo įpročius ir teorijas apie tai, kaip suvartoti mažiau energijos šildymui, bet vėsiais rudens vakarais vis tiek nesušalti. Kuo geriau apšiltinti namai, tuo geriau jie išlaiko šilumą, net jei lauke šalta, todėl kiekvieni namai skirtingi.

Rugsėjis įpusėjo, bet šiluma nesitraukia – bent jau tokias išvadas skelbia orų žinovai ir gamtininkai, skubėdami nuraminti tuos kas jau šiandien suskubo ieškoti šiltesnių drabužių. Šilumos ir vėsos kova, pasak klimatologų, gali užsitęsti net iki šio mėnesio pabaigos. Tą patį patvirtina ir gamtininkai stebintys, kad medžiai nuo vėjo virsta, bet lapų mesti dar neskuba. Tiesa, viskas kardinaliai gali pasikeisti po kelių dienų, minint rudens lygiadienį.

Karščiavimas – tai natūrali organizmo reakcija, kai jame vyksta uždegiminiai procesai. Temperatūros pakilimą sukelia įvairių patogenų arba kitų procesų poveikis – tai gali būti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiavimą vaikams dažniausiai nulemia virusai, žymiai rečiau – bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali būti net ir labai sunkios ar mirtinos.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai ne iš fantastikos srities, bet inovatyvus temperatūros matuoklis.

Nuo rugsėjo mokykloms grįžtant prie įprastinio kontaktinio ugdymo, siekiant sumažinti koronaviruso riziką, Vilniaus licėjaus moksleiviai bus tikrinami temperatūros jutikliu. Kaip pranešė bendrovių „Telia“ ir „Altas IT“ atstovai, licėjus kol kas – vienintelė įstaiga, prieš naujuosius mokslo metus įsidiegusi bekontakčius temperatūros matavimo jutiklius. „Norime, kad mokiniams ir darbuotojams licėjuje būtų užtikrintos visapusiškai geros darbo sąlygos.

Kalifornijoje esančiame Mirties slėnyje sekmadienį oro temperatūra pasiekė 54,74 Celsijaus laipsnio ir gali būti aukščiausia pasaulyje, kada nors užfiksuota moderniomis matavimo priemonėmis, pranešė JAV Nacionalinis meteorologijos biuras. Tokią oro temperatūrą  15 val. 41 min. vietos (pirmadienį 1 val. 41 min. Lietuvos) laiku užregistravo automatinė meteorologinių stebėjimo stotelė JAV nacionalinio parko Fernas Kriko lankytojų centre.

Nuo koronaviruso proveržio pradžios temperatūrą šalies gyventojai matuojasi dažniau ir atidžiau. Nors dar prieš dešimtmetį pardavinėti uždraustų gyvsidabrio termometrų vis dar galima rasti kai kurių šalies gyventojų namuose, pastaruosius iš vaistinių lentynų jau seniai išstūmė kitokių technologijų ir modelių prietaisai. Didėjant antrajai koronaviruso bangos tikimybei, vaistinėse žmonės vis dažniau užduoda klausimą, kokiu termometru jiems visgi pasikliauti.

2020 metai, jeigu ruduo bus šiltas, dar turi galimybę gauti šilčiausių metų titulą, kitu atveju gali bent jau patekti į penketuką, prognozuoja Vilniaus universiteto klimatologas Justinas Kilpys.  Anot jo, metų temperatūros vidurkį lemia temperatūra, esanti žiemą. „Šių metų žiema buvo besniegė ir labai šilta, todėl 2020 metai turi galimybę patekti į pačių šilčiausių metų penketuką.

Sinoptikai praneša, kad artimiausių dienų orai bus nepavydėtini – kai kur smarkiai lis, taip pat griaudės perkūnija. Tiesa, orų pokyčių galime tikėtis savaitgalį.  Orus Europoje lems du ciklonai ir viena aukšto slėgio sritis. Ties Britanija esantis ciklonas nukreipė šilumą į šiaurę, o ties Šiaurės Europa esantis ciklonas į pietus plukdys vėsų orą. Jo paplitimo ribą rodo šaltojo atmosferos fronto padėtis. Kartu su vėsesniais orais keliaus ir lietaus debesys.

Antradienį Lietuvoje dangų nusėjo balti kamuoliniai debesys, kai kur net palašnojo, bet ir saulės nestigo. Vakare šie debesys gana sparčiai tirpo, nyko, todėl tamsiuoju paros metu lietaus nebuvo. Vakaruose pragiedrėjimai buvo didesni, todėl ten buvo vėsiau nei rytuose, kur debesų vis dėlto liko. Ir artimiausią parą mūsų orus lems aukštesnio slėgio laukas.

Birželio mėnuo Lietuvoje buvo itin karštas. Tropinę vasaros pradžią gyventojai pradėjo prie jūros, ežerų ir upių. Liepos pradžioje situacija pasikeitė ir šalyje įsitvirtino lietuviška vasara.  Klimatologai jau prognozuoja, kokia bus likusi vasara. Ar atšils, kada galime tikėtis tokių karščių, kokie vyravo birželio mėnesį. Apie tai pokalbis su klimatologu prof. Arūnu Bukančiu.

Atostogaujantiems Lietuvoje ar tą daryti planuojantiems, turbūt labiausiai rūpi orai. Šiandien minima Septynių brolių miegančių diena, pagal kurią senovės lietuviai sprendė, kokie bus likusios vasaros orai. Tad ar sulauksime šią liepą karščių, ar pliaups ir toliau, klausėme ir etnologų, ir sinoptikų. Šiandien yra Septynių brolių miegančių  diena. Anot mūsų protėvių spėjimų, jei šią dieną lis, tai lis ir ateinančias septynias dienas, o gal net ištisas septynias savaites.

Lietuvoje atvėsus ir subjurus orams į prognozes telefonuose žvilgčiojantiems tautiečiams kyla klausimas Ar vasara jau pasibaigė? Kol atostogautojai prie jūros nukabinę nosis laukia pasirodant saulės, sinoptikai, deja, džiugių naujienų artimiausioms dešimčiai dienų neturi. Lietus, vėjas, ir 20 laipsnių šilumos neperkopianti temperatūra. Klimatologai ragina nesistebėti – būtent tokia, permaininga, ir yra tipiška lietuviška vasara. Tačiau orai pasitaisys.

Antradienį Lietuvoje daug kur palijo, vietomis gana stipriai. Artimiausią naktį netvarkingai pasklidę lietaus debesys vėl plauks per visą šalį, todėl daug kur lis, vietomis smarkokai. Tikėtina, kad daugiau lietaus klius šiaurės vakariniams šiauriniams rajonams, kitur palis nedaug. Rytoj vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, nerims pietvakarių vėjas.

Europoje tvyro itin karšti orai. Temperatūra išaugo dėl itin karšto Afrikos oro. Sinoptikai tikina, kad netrukus bus pasiektas „karščio pikas“, tokie orai nesilaikys ilgai. Vėsesnius orus sinoptikai žada jau savaitgalį, o kol kas europiečiai kenčia nuo karščių. Ispanijoje termometras siekia +40°C, o Palensijoje trečiadienį buvo užfiksuotas net 47,9°C karštis.

Vaikų karščiavimas – normalus organizmo fiziologinis atsakas į bakterinę, virusinę ar kitokios kilmės infekciją. Jis gali kilti ir ne dėl infekcijos, tačiau šiaip ar taip yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kreipiamasi į vaikų gydytojus. Pastebima, kad bent kas trečio vizito pas gydytoją priežastis – būtent nerimas dėl didesnio ar mažesnio vaiko karščiavimo.  Tėvai kartais pernelyg stipriai nerimauja dėl vaikų karščiavimo.

Daugiau nei 100 mokslininkų grupė pateikė išsamų vandens lygio augimo tyrimų rinkinį šiam šimtmečiui. Vandens lygis kils netgi daugiau nei dabar numatyta Jungtinių Tautų prognozė. Tai gali reikšti katastrofines pasekmes salynuose įsikūrusioms valstybėms ir pakrantėse įsikūrusiems megapoliams.

Tarptautinė net kelių Europos, JAV ir Kinijos universitetų mokslininkų grupė, kurią sudarė archeologai, ekologai ir klimatologai, atliko tyrimą dėl globalaus atšilimo poveikio planetos klimato sąlygoms. Jie pateikė niūrias išvadas: jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus sumažintas, tai jau po 50 metų (2070-aisiais) net trečdalis Žemės gyventojų gyvens tokiomis klimato sąlygomis, kurios būdingos pačioms karščiausioms Sacharos dykumos dalims.

JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) mokslininkai skelbia, kad egzistuoja net 75 proc. tikimybė, kad 2020-ieji bus karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Maža to, net ekspertai taip pat nustatė, kad net 99,9 proc. šie metai pateks į karščiausiųjų penketuką.

Kaunietė Brigita (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jau kuris laikas planavo su savo dviem mažametėmis dukromis persikraustyti gyventi į Airiją pas savo vyrą. Deja, šeima net negalėjo numatyti, kad lemtingą skrydžio dieną visoje šalyje bus paskelbtas karantinas, o pati Brigita nebus įleista net į lėktuvą. Brigita su savo 2-ejų ir 3-ejų metų dukrytėmis pas vyrą, dirbantį Airijoje, turėjo išvykti antradienio popietę.

Penktadienio naktį Kauno apskrities policijos pareigūnai sulaukė ne tik pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ar vagystes, jiems teko skubėti ir gelbėti į vandenį įkritusią jauną moterį. 03.27 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Veiverių g. ties pastatu nr. 36, nuo Nemuno pusės girdisi moters pagalbos šauksmas. Nedelsiant minėtu adresu atvyko keletas policijos pareigūnų ekipažų. Moteris pastebėta nebuvo, šauksmo taip pat nesigirdėjo.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Antarktidoje palydovo užfiksuoti vaizdai kelia nerimą. Matyti, kaip nuo vieno greičiausiai tirpstančio ledyno atskyla bene 300 kvadratinių kilometrų ledkalnis. Negana to, mokslininkai pranešė, kad Antarktidoje, Simoro saloje, užfiksavo rekordinę kiek aukštesnę nei 20 laipsnių šilumą. Tokios aukštos temperatūros apledėjusiame žemyne dar niekada nebuvo.

Šių metų sausis buvo šilčiausias per visą orų stebėjimo istoriją, pirmadienį informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Vidutinė 2020-ųjų sausio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 laipsniai pagal Celsijų – 6 laipsniais aukštesnė, nei daugiametis šio mėnesio vidurkis. „Iki šiol šilčiausias sausis Lietuvoje buvo 1989 metais, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio.

Trečiadienį Lietuvoje ir lijo, ir snigo, tik ne visur vienodai. Nevienodai snigs bei lis ir artimiausią naktį – šalies rytuose labiau tikėtinas šlapias sniegas, kitur – labiau lietus. Krituliai truks neilgai, nebus ir gausūs, tačiau kartosis. Šalies rytuose vietomis galimas ir plikledis. Visai netrukus sulauksime dar vienos, jau įprastos orų anomalijos – temperatūra šoks į rudeniui ar pavasariui būdingas aukštumas.

Į save nebepanaši žiema ir toliau krečia pokštus. Dar sausis, o iš šiltųjų kraštų jau parskrenda paukščiai. Štai Žuvinto biosferos rezervate šiuo metu jau gyvena keli šimtai paukščių, kurie šiuo metu turėtų mėgautis šiluma pietuose. Kai kurie turėjo grįžti tik kovą. Gamtininkai stebi ir kitą iki šiol absoliučiai nematytą dalyką – biosferos pelkės šiemet neužšalo ir greičiausiai nebeužšals. O to nėra buvę per visą žinomą rezervato istoriją. Tai yra kelis šimtus ar net daugiau metų.

Lietuvoje ketvirtadienio naktį kai kur pasirodė lietus, rūkas. Pajūryje pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai siekė 15–17 m/s.  Nakties temperatūra nuo vieno laipsnio šalčio iki 5 šilumos. Sinoptikai prognozuoja, kad diena nuo nakties nelabai skirsis. Taip pat išlieka tikimybė sulaukti lietaus, oro temperatūra bus virš 0 laipsnių ribos, o vėjo gūsiai kai kur sieks iki 17 m/s. Ketvirtadienį Lietuvoje debesuota su pragiedruliais.

Šaltuoju metų sezonu vaikai ir paaugliai linkę daug dažniau sirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dėl vis dar besiformuojančio imuniteto ir spartaus augimo. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų sveikatos problemų išvengti beveik neįmanoma, tačiau pasitelkus profilaktines priemones galima bent jau sumažinti riziką susirgti. „Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis.

Prasidėjus šaltajam sezonui jau nuo lapkričio išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir dar viena nemalonia liga – vėjaraupiais. Specialistai įspėja, kad šiemet stebimas šio vaikiška liga laikomo susirgimo padidėjimas. Savo ruožtu gydytojai primena, kad laiku nepersirgus vėjaraupiais vėliau galima susidurti su daug didesnėmis sveikatos bėdomis.

Artimiausią naktį Lietuvoje dangus bus apsiniaukęs, pragiedrulių nebus. Beveik visur bus kritulių – ir lietaus, ir šlapio sniego. Patys krituliai bus negausūs, vakarinėje šalies pusėje kartosis kiek dažniau, nei rytinėje. Temperatūrai svyruojant apie 0, kur nors gali susidaryti plikledis ar silpna lijundra. Dieną dangus irgi apniukęs, pragiedrulių nebus. Kaip ir naktį, bus kritulių – ir lietus, ir šlapias sniegas. Dažniausiai tie krituliai bus negausūs.