teismai

Nuo šių metų sausio 1 d. keturi Vilniaus miesto apylinkės teismai susijungė į vieną – Vilniaus miesto apylinkės teismą. Taip pat sujungti Kaune ir Šiauliuose veikę miesto ir rajono apylinkių teismai. Kaune šiandien darbą pradėjo Kauno apylinkės teismas, Šiauliuose – Šiaulių apylinkės teismas. „Teismų stambinimas – tai palengvinimas žmonėms, kurie kreipiasi į teismus. Visi dokumentai priimami ir atiduodami prie vieno langelio.

Pasitikėjimo policija reitingas keletą metų iš eilės auga, artėjama prie Vakarų Europos gyventojų požiūrio į policiją, tačiau pasitikėjimas teismais beveik visą nepriklausomybės laikotarpį išliko žemas. Taip teigia sociologai ir kriminologai, penktadienį pristatę dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsauga ir darančius jai įtaką veiksnius. Projekto vadovas ir kolektyvinės monografijos „Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai“ bendraautorius prof. dr.

Visuotiniame teisėjų susirinkime Kaune dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad pasitikėjimas teisine sistema ir valstybe priklauso nuo pačių teisėjų kompetencijos, reputacijos ir žmogiškumo. „Pastaruoju metu jau tapo įprasta girdėti frazę ,,lėtas teisingumas - blogas teisingumas„. Tai griauna visuomenės pasitikėjimą ne tik teismais, bet ir valstybe. Šiandien galiojantys procesiniai įstatymai leidžia bylas spręsti greitai.

Lietuvoje vyksta teisėjų, kurie galės spręsti įvairius civilinius ginčus mediacijos būdu, mokymai. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, jog lietuviams yra sudaryta galimybė nesibylinėti, o civilinius ginčus spręsti meditacijos būdu: „Lietuviai pratę  užsiimti griežtą poziciją, kad esą teisūs.

„Mirtis už šimto zlotų baudą“, – pirmajame puslapyje rašo nacionalinis dienraštis „Rzeczpospolita“ ir pasakoja istoriją, kurioje tašką padėjo Liublino apeliacinis teismas. Wlodzimierzas M. Dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo nubaustas 700 zlotų bauda ir tada dar nežinojo, kad tai kainuos jam gyvybę. Pradžia neišsiskirianti Iki tol niekada neturėjęs problemų su teisėsauga vyriškis 1998 metais įkliuvo Radomo turguje su kontrabandinėmis prekėmis, ant kurių puikavosi „Adidas“ etiketės.

Kiek tūkstančių litų mokesčių mokėtojams kainuos neteisėtas valstybės tarnautojų atleidimas? Šiandien per Seime surengtą spaudos konferenciją į šį retorinį klausimą bandė atsakyti socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas ir Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atstovės Irena Petraitienė, Violeta Vagonytė, Snieguolė Andriuškaitė-Mikaliūnienė.

Paskutinę vasaros dieną Didžiosios Britanijos komercinis teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje pateiktas didžiausias tos šalies istorijoje civilinis ieškinys – apie 5 mlrd. dolerių. Šią sumą bandęs prisiteisti bėglys iš Rusijos Borisas Berezovskis pralaimėjo kitam Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui. Ledi Elizabeth Gloster, patyrusi ekonominių bylų teisėja, paskelbė tik esmines išvadas.

Lietuvoje rinkėjų reiklumas kandidatams yra  nepakankamas ir dar dažnai vyrauja požiūris, kad nebalsavimas reiškia šaunumą,  sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Nors Lietuvoje  žmones būti aktyvius ir pareikšti savo pilietinę pareigą yra kvietę įvairių iniciatyvų organizatoriai (akcijos „Man ne dzin“,  „Aš balsuosiu!“),  rinkėjai sunkiai pasiduoda pilietinėms iniciatyvoms.

Verslo bylų Lietuvos teismuose mažėja, praneša advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX. Nors prognozuojama, kad ir šiemet bylų bus nežymiai mažiau, verslas esą ginčysis jau dėl didesnių sumų, o tai kelia grėsmę jo tęstinumui. Praėjusiais metais, bylų sumažėjo 15 proc. Šių metų prognozė siekia 6 proc. „Siūlau neapsigauti pagalvojus, kad atėjo ta diena, kai verslas jau nebesikreipia į teismą“, - sakė JUREX advocate Jurgita Judickienė.

Lietuvoje veikianti teismų sistema dirba nepakankamai efektyviai, todėl būtina juos stambinti bei subalansuoti bylų srautus, teigia vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. „Kaip ir kiekvienais, taip ir šiais metais teisėsaugos srityje Prezidentė yra tikrai aktyvi, ir pokyčių, be abejo, galima būtų tikėtis.

Šalies teisėsauga tęsia teismų prieš protestuojančius visuomenininkus ir politikus, vienaip ar kitaip susijusius su dramatiškus Garliavos įvykius lydėjusius protestus, ciklą. „Lietuva jau niekuo nebesiskiria nuo kaimyninės Baltarusijos, kurią  pamokyti demokratijos nepraleidžia progos mūsų politikai.

Atskleista, kad  2009 metais prieš Michaelo Jacksono koncertą Londone, „AEG Live“ atstovas Randy Phillipsas kompanijos prezidentui Timui Leiweke išsiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė, kad atlikėjas kovo 5-osios dienos koncerte nepasirodys, nes yra emocionaliai išsekęs. „Jis užsirakinęs savo kambaryje girtas ir prislėgtas“, – sakė jis.

Teisėjai, pasigailėję motinos, nešusios sūnui į Alytaus kalėjimą kvaišalų, tuo tarsi paskelbė, kad nusikaltimas, kuris padarytas „dėl motiniškų jausmų“, yra leistinas, atleistinas – priimtinas. Vis dėlto kitos motinos, atsidūrusios panašioje situacijoje, turėtų nesekti šiuo Alytaus pavyzdžiu, nes kiti teisėjai tokių motiniškų jausmų gali ir nepaisyti.

Pirmadienis, rugpjūčio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka skiriamas šio teismo pirmininku. Šalies vadovė sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir atsižvelgdama į Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos patarimą.

Pradedant despotiškais Vidurio Afrikos karo vadais, baigiant Pietų Kinijos jūros kontrabandininkais – visi jie iš tiesų vadovaujasi logiškais ekonomikos dėsniais.

Nuo šio mėnesio pradžios teismuose visiškai atsisakyta hipotekos teisėjų ir jų padėjėjų. Tai padaryta siekiant sutrumpinti biurokratiją norintiems įkeisti turtą. Po šių pakeitimų gyventojai ir valstybinės institucijos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus skaičiavimais turėtų sutaupyti apie 7 mln. litų. Iki šiol įkeičiant nekilnojamąjį turtą reikėjo sudaryti hipotekos sandorį, gauti jo teisėtumo patvirtinimą iš notaro ir hipotekos teisėjo bei užregistruoti jį hipotekos registre.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" gegužę atlikta apklausa. Beveik pusė apklausos dalyvių - apie 47 proc. - norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas - neturi nuomonės.

Išradingi teisėjai gali sugalvoti ir kitokių bausmių nei įprastos baudos, kalėjimas ar viešieji darbai. Kaip kartą pasakė vienas išmintingas žmogus, jei nori teisingumo, ieškok jo kitame pasaulyje, nes šiame yra tik teismai. Ir kartais teismų sprendimai gali būti net labai originalūs – nuo nurėžtų kasų iki priverstinio Barry Manilow klausymosi, – neeiliniai pasaulio teisėjai yra palikę savo įspaudą istorijoje.

Garliavos dramos sukurta įtampa išryškino faktą, kad prieš valdžioje esantį elitą sukilo kontrelitas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. Įtampa neatslūgsta Net ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo dieną naujienų sraute niekur nedingo garsiosios Garliavos mergaitės „ėmimo“ ir jo priešistorės išprovokuotos temos. Jos buvo net populiaresnės.

Kodėl medikai prabyla apie tai, kad pacientai manipuliuoja savo teisėmis? Ar tikrai gydytojų teisės Lietuvoje neginamos, o pacientams vieni niekai apginti savąsias? Atsakymai į šiuos klausimus iš mediko, paciento ir teisininko lūpų nuskambėjo labai nevienodi. Pacientai grasina Pacientai sau leidžia vis daugiau, tampa ne tik itin drąsūs, bet ir įžūlūs. Tokios išvados peršasi pasiklausius Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Danguolės Luotienės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime kalbėjo ir apie teisingumo sistemą Lietuvoje, kuri pastaruoju metu neretai kritikuojama. Teisingumas visuomenės vertinamas itin jautriai. Pasak prezidentės, dažniausiai mus visus pasiekiantis žmonių skundas – „Nėra teisybės“. Ji prisipažino, kad į prezidentūrą per metus kreipėsi beveik septyni tūkstančiai žmonių, o kas antras – dėl teisėtvarkos institucijų darbo. Ji akcentavo žmonių abejones užtikrinti teisingumą šalyje.

Šiandien Seimas bendru sutarimu pritarė Laimos Garnelienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Birželio 12 dieną bus priimtas nutarimas. Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė pažymėjo šios teisėjos sėkmingą vadovavimą Baudžiamųjų bylų skyriui, kuris truko net trylika metų. Tačiau trečiai kadencijai teisėja galėtų būti renkama tik praėjus penkeriems metams po nustojimo eiti šias pareigas.

„Seimūnai ir politikai, kaip Jūs miegate? Ar Jūsų nekamuoja košmarai?“ – klausia Garliavos dramos epicentre buvusi teisėja Neringa Venckienė, kuriai prokurorai reikalauja panaikinti teisinę neliečiamybę. Parlamentas šį klausimą spręs kitą savaitę.

Šalies įmonių žala dėl komercinių paslapčių ir kitos informacijos vagysčių gali siekti milijonines sumas, teigia teisininkai. Anot jų, kol kas Lietuvoje tik pavienės bendrovės ryžtasi siekti, kad būtų atlyginama patirta žala, o dažniausi to kaltininkai būna įmonės darbuotojai, susimokę su konkurentais. Teisininkų teigimu, dar mažiau įmonių kreipiasi į atsakingas teisėsaugos institucijas dėl konkurentų ar jų darbuotojų tyčinių veiksmų prieš jas, nors tam turi visas galimybes.

Verslininko prarastų pinigų paieškos nuo Lietuvos teisėsaugos plėšia šventuolės kaukę. Rusijos ir Švedijos pilietybes turintis verslininkas Sergėjus Antonovas sako dabar suprantąs, kodėl Lietuvos piliečiai nepasitiki teismais ir prokuratūra.

Šį penktadienį Balsas.lt skaitytojams suteiksime unikalią galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus Laimutei Stankūnaitei. Toliau nerimstant aistroms Garliavoje ir teismo posėdžiuose, kur pedofilijos bylos šmėkla gaubia visą teisėtvarkos sistemą, norime suteikti unikalią galimybę išgirsti vienos iš dviejų tarpusavyje konfliktuojančių pusių argumentus. Primename, kad kiekvieną akimirką L. Stankūnaitės dukra gali būti sugrąžinta motinai.

Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui šiandien Seime buvo nesėkmingai inicijuojama interpeliacija. Seimo narių nemalonės ministras užsitraukė dėl teismų reformos, visuomenės nepasitikėjimo teismais, dėl situacijos teismo medicinos srityje, laisvės atėmimo įstaigose, informacijos apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimo Baltarusijai bei dėl įvykių Garliavoje ir teisingumo nevykdymo.

Prieš aštuonerius metus vykusi Rolando Pakso apkalta dėl jo - tuometinio prezidento priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, rodos, nuėjo į tolimą praeitį. Tačiau naujausi įvykiai, susiję su neseniai priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, leidžiančia R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, vėl sugrąžino eksprezidento vardą į naujienų eilutes.

Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme darbą pradeda iki šiol Vilniaus apygardos teisme dirbęs teisėjas Alvydas Poškus. Iki šiol Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo 32 teisėjai, nuo šiol dirbs 33. Alvydas Poškus gimė 1953 m. Teisės studijas baigė 1980 m., po to 17 metų dirbo advokatūroje, o 1997 m. tapo teisėju. Iki 2003 m. jis dirbo apylinkės teismo teisėju, vėliau 9 metus – apygardos teismo teisėju. Teisėjas A. Poškus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinės civilines bylas.

Pastarąjį mėnesį gerokai išaugo nepasitikinčiųjų teismais skaičius. Kaip rodo „Lietuvos ryto" užsakymu „Vilmorus" balandžio 13–23 dienomis atliktos nuomonės apklausos rezultatai, pasitikintys teismas šį mėnesį nurodė 12 proc. apklaustųjų, t.y. 5 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kuomet pasitikį teismas buvo nurodę 17,6 proc. apklaustųjų. Atitinkamai beveik 10 proc. išaugo ir nepasitikinčiųjų teismais, balandį - 51,3 proc., kovą - 42,6 proc. respondentų.

Vyriausybė pirmadienį per pasitarimą pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti. Teismų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant didinti teismų veiklos atvirumą ir visuomenės pasitikėjimą jais.

Teisingumo ministras siūlo leisti teismams patiems tvarkyti jiems iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus investicijoms, kuriuos jie galės naudoti tik pagal su Teisingumo ministerija suderiną tvarką. Šiuo metu teismų investicijoms skirtus pinigus tvarko Teisingumo ministerija derindamasi kartu su Nacionaline teismų administracija (NTA) ir Teisėjų taryba. Šios lėšos skirstomos atsižvelgiant į aiškius kriterijus, nustatytus ministro įsakyme.

Kurį laiką vienas didžiausių Lietuvos teismų – Kauno apygardos teismas – vis buvo minimas žiniasklaidoje dėl nesibaigiančių skandalų: teisėjas Jonas Furmanavičius buvo apkaltintas pedofilija ir nušautas, teisėja Neringa Venckienė pati teismuose ieško pagalbos, teisėjas Arvydas Stankus klastojo kolegų parašus, galiausiai atsistatydino teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Būk karštas arba šaltas, o ne drungnas, nes Dievas tave išspjaus, moko Evangelija. Ir tai yra pamatinė Vakarų civilizacijos nuostata. „Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems“, – sakė Bernardas Show. Garliavos mergaitės likimas, atrodo, jau nepaliko abejingų ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje. Tokia tragedija ir toks atviras neteisingumas vienija.

Nuo rugsėjo Kaune vietoj dviejų – miesto bei Kauno rajono – teismų veiks vienas – Kauno apylinkės teismas. Nutarimo projektas reorganizuoti (sujungiant) į atskirus juridinius vienetus po 2 Kauno bei Šiaulių ir 4 Vilniaus teismus, praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė ypatingos skubos tvarka.

Teisingumo ministras siūlo į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti. „Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir jų veiklos atvirumą, būtina įteisinti visuomenės atstovų dalyvavimą priimant teismų sprendimus.

„Galime po truputį ruoštis, kad valdančiąją koaliciją formuos Darbo partija (DP), o jaunesniuoju broliu šįkart pabus Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nebent socdemai sugebės dar kartą taip visus apmulkinti, kad net ir turėdami mažiau mandatų, vis tiek išliks „vyresnieji“, Tą jie ne kartą sugebėjo“, – sako politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis, komentuodamas sociologų paskelbtus duomenis, pagal kuriuos DP yra populiariausia partija šalyje.

Šiandien vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje susirinko tie, kas yra neabejingi ydingai ir iškreiptai teismų sistemai. Protesto akciją inicijavo neapsikentę Seimo Darbo partijos (DP)  frakcijos nariai, kurie nebesiruošia taikstytis su besitęsiančiu politiniu susidorojimu ir teisėsaugos institucijų darbuotojų užsakymų vykdymu. DP kantrybės taurę perpildė paskutinis lašas, kai kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismas (VAT) priėmė nutartį, pribloškiančią savo šališkumu ir nekompetencija.

Seimo narių iniciatyvinė grupė šeštadienį kviečia prisijungti prie protesto akcijos prieš ydingą ir iškreiptą teisinę sistemą Lietuvoje. Tikimasi, kad į mitingą susirinks keli tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.

D. Kedžio dukters globėja N. Venckienė balsas.lt skaitytojams pateikia savo poziciją apie įvykius , susijusius su  Kauno pedofilijos byla (kalba netaisyta). Akivaizdu, kad Kauno pedofilijos istorija, jos netyrimas – viena gėdingiausių XXI-ojo amžiaus Lietuvoje.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje kalbins teisingumo ministrą ir Remigijų Šimašių ir kviečia užduoti jam klausimus komentaruose. Žemi pasitikėjimo teismais ir teisėsauga reitingai, visuomenės protestai tarsi kuria savotišką antiteisinę atmosferą šalyje.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

48 metų belgę jos 57 metų meilužis apipylė sieros rūgštimi, nes ši jį paliko. 48 metų Patricija Lefran buv0 vedusio vyriškio Ričardo Remeso meilužė. Nusprendusi, kad santykiams atėjo galas, ši jį paliko. Be abejonės, vedusiam vyrui tai nepatiko. Vyriškis juodojoje rinkoje nusipirko sieros rūgšties, perpylė ją į kažkokią talpą, patykojo buvusios meilužės ir apipylė ją. Patricija Lefran vos išsigelbėjo. Moteriai jau buvo atliktos 86 operacijos.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė patenkinti N. Venckienės pareikštą nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui, kuriam buvo paduotas apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo. Apie tai penktadienį pranešė teismo atstovė spaudai. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, praneša BNS.

Šimtai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vyrus – vaikų tėvus padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Įstatymas nurodo, jog vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Gyvenimas, deja, kartais pasisuka kitaip ir visus vaikų išlaikymo rūpesčius užverčia ant vienų – dažniausiai motinos – pečių. Vengiančiųjų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nė kiek nemažėja.

Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Sklypą pirko prieš 100 metų Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.

Pastaruoju metu Lietuvos teisėtvarka sulaukia nemažai kritikos ir priekaištų, o „Vilmorus“ atlikta apklausa parodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas teismais gerokai mažesnis, nei kitose valstybėse – jais nepasitiki net 64 proc. gyventojų. Neseniai Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė viešai piktinosi teisingumu Lietuvoje, o buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas – neteisėtu sulaikymu ir tuo, kad jam neleidžiama matytis su šeima.

Kas iš aukštų pareigūnų ir valdininkų atskleidė informaciją, kurią bandoma prilyginti valstybės paslapčiai? Atsakymą bandoma rasti pasitelkus net melo detektorių. Šiuo prietaisu jau patikrinti kelių institucijų vadovai, o vienas jų – du kartus. Antrajame departamente prie Krašto apsaugos ministerijos penktadienį jau antrąkart šį mėnesį pasirodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius.

Prievartauti moteris, tvirkinti vaikus yra pigiau nei užkabinti susikompromitavusį pareigūną ar įtakingą verslininką. Skamba ciniškai. Tačiau tokia išvada peršasi skaitant Šiaulių teisėjų priimtas nutartis, kuriose vertinamas aukų patirtas skausmas ir išgyvenimai. Tačiau toks teisingumas – tik Šiauliuose.