teisėjai

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas sako, kad Europos Sąjunga gins Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius Lietuvos teisėjus nuo Rusijos persekiojimo. Maskvos sprendimą iškelti bylas Lietuvos teisėjams Europos Komisijos narys vadina politiškai motyvuoti kerštu, ir tikina, kad teisėjai gali jaustis saugūs Europos Sąjungoje. „Lietuvos teisėjai mūsų mintyse yra Europos teisėjai, tad tokia ataka prieš juos yra ataka prieš visą Europos Sąjungą“, – interviu BNS sakė D. Reyndersas.

Lietuvos teisėjai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami prioriteto tvarka, nors ir nėra tiesiogiai įvardyti kaip prioritetinė grupė ministro Arūno Dulkio įsakyme. Teisėjai, priešingai nei policijos, žvalgybos ar pasienio pareigūnai, nėra tiesiogiai įvardyti ministro įsakyme kaip prioritetinė grupė.

Šiaulių apygardos teismui trečiadienį atvertus prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu kaltinamo buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano bylą, jis davė parodymus ir teigė nepripažįstantis savo kaltės.  Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, posėdyje buvo perskaitytas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, o abu kaltinamieji – V. Bavėjanas ir jo vaikystės draugas Valys Venslovas – sutiko duoti parodymus.

Jau šį savaitgalį Panevėžyje įvyks viena didžiausių Lietuvos krepšinio švenčių – Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketvertas. Paskutiniuosius pasiruošimo darbus atlieka ne tik krepšininkai, bet ir teisėjai. Citadele KMT finalo ketverto renginys vyks vasario 13-14 dienomis. Jo metu įvyks penkerios rungtynės – du pusfinaliai, mažasis ir didysis finalai, taip pat Karalienės taurės dvikova.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. „Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė šalies vadovas.

Seimas ketvirtadienį paskyrė du naujus Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūra atmesta. Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

To, ką išdarinėjo šis vyras, pakraupę klausėsi ir teisėjai, ir policijos pareigūnai. Šilalės rajone gimęs, anksčiau neteistas R. T. įtikėjo, kad jo buvusią sugyventinę apsėdo velnias. Šėtono išvarymo apeigos baigėsi išžaginimu. Nuo sistemingai smurtą prieš moterį naudojusio šilališkio kentėjo ir moters auginamos dukros – šias jis talžydavo diržu.  Tiesa, teismas nusprendė, kad mergaičių kančios vertos vos 500 eurų.

„Koronavirusas nors ir netiesiogiai, bet paveikė kiekvieną: turėjo įtakos žmonių savijautai, psichinei sveikatai. Žmonės tapo irzlesni, jautresni, lengviau pažeidžiami, todėl psichologo ir savanorio pagalba teisme šiandien – dar aktualesnė,” – Lietuvos teismų dienai skirtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Pažeidžiamos proceso dalyvių grupės teismuose: kaip atpažinti ir atliepti poreikius?“ kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė.

Teismo kartą jau išteisinta septynių vaikų mama po apeliacijos išgirdo jai nepalankų verdiktą. Kaunietė pripažinta kalta dėl vaiko nepriežiūros ir psichologinio gniuždymo, dėl kurių sutriko vaiko sveikata. Moteris ne tik turės padengti teisines išlaidas, bet ir auginamam sūnui privalės sumokėti 1000 eurų. Karantino metu bylos dalyviams privalomai matuojama temperatūra ir tik po to Evelina Geležiūnienė su advokatu žengia į teismo salę, tačiau skelbiamas nuosprendis juos pribloškia.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Teisėjų garbės teismo teisėjus paskyrė du naujus narius, visuomenės atstovus – profesorius Aleksandrą Dobryniną ir Jolantą Sondaitę. Kaip penktadienį pranešė prezidento spaudos tarnyba, naujai skiriamas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Kriminologijos katedros vedėjas A. Dobryninas yra Europos kriminologų draugijos prezidentas, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narys.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pateikė Seimui dekretus, kuriais prašoma pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko atleidimui. Abu teisėjai yra tapę specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje, jie prašo būti atleidžiami savo noru. A. Kruopys, taip pat einantis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, pasitraukimo motyvuose nurodo ir pablogėjusią sveikatą.

Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje pirmadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos teikimui atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus Aloyzą Kruopį ir Liną Žukauską. Sprendimas priimtas vienbalsiai, abu teisėjai posėdyje nedalyvavo. Portalas delfi.lt skelbė, kad minėti asmenys turi specialiojo liudytojo statusą teisėjų korupcijos byloje.

Negavęs Teisėjų tarybos pritarimo atleisti neblaivų vairavusį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Mindaugą Striauką prezidentas Gitanas Nausėda atnaujino jo įgaliojimus. Teisėjas į darbą grįš penktadienį, BNS informavo Vilniaus apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Dekretą dėl M. Striauko teisėjo įgaliojimų atnaujinimo prezidentas pasirašė trečiadienį, pranešė Prezidentūra.

 Iš pareigų savo noru traukiasi du Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai – Aloyzas Kruopys ir Linas Žukauskas. Ketvirtadienį paskelbtas prezidento Gitano Nausėdos dekretas patarimo dėl šių teisėjų atleidimo kreiptis į Teisėjų tarybą. Portalas delfi.lt skelbia, kad abu šie teisėjai turi specialiojo liudytojo statusą teisėjų korupcijos byloje.

Teisėjų taryba penktadienį nepatarė prezidentui atleisti neblaivaus vairavusio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko.  Už tokį sprendimą balsavo 14 iš 15 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių. Už patarimą prezidentui balsavo vienintelė tarybos narė – Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė.

Teisėjų korupcijos byloje anksčiau sulaikyti ir nusikaltimais įtarti advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiauja su teisėsauga atskleidžiant kitus korupcinius nusikaltimus.

Šiaulių teismas atvertė narkotikų prekybos bylą. Tiriant šį nusikaltimą, buvo užčiuopti skandalingi advokatų ir teisėjų ryšiai, pasibaigę garsiąja teisėjų korupcijos byla. Vienas narkotikų bylos įtariamųjų bandė surasti žmogų, kuris už pinigus prisiimtų jo kaltę, taip į nusikalstamą schemą buvo įtraukti teisėjai ir advokatai. Į Šiaulių apygardos teismą atvedami klaipėdietis Virgilijus Valius ir kauniečiai Nerijus Mikelionis, Gintautas Bieliauskas.

Teisėjų garbės teismas penktadienį nusprendė siūlyti prezidentui atleisti Klaipėdos apylinkės teismo teisėją Rasą Augustę iš pareigų, nes ši pažemino teisėjo vardą. „Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad teisėja savo elgesiu pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui.

Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretus dėl trijų teisėjų paskyrimo į vadovaujamas pareigas šalies teismuose, antradienį pranešė Prezidentūra. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku paskirtas šio teismo teisėjas Marius Bartninkas.

„TV3 Sport“ tęsia pokalbių ciklą su sporto žmonėmis ir šįsyk podkasto svečias geriausias Lietuvos futbolo teisėjas Gediminas Mažeika. Su juo komentatorius Paulius Jakelis kalba apie patirtis bendraujant su garsiausiais pasaulio futbolininkais, teisėjo darbo užkulisius, klaidas ar neteisingus sprendimus ir daug kitų įdomių dalykų.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas šias pareigas gali eiti tol, kol turi šio teismo teisėjo įgaliojimus, sako BNS kalbinti teisės ekspertai, buvę KT teisėjai.

Generalinė prokuratūra prašomą informaciją apie specialiojo liudytojo statusą turinčius teisėjus pirmiau pateikė žurnalistams, nei Teisėjų tarybai, teigiama antradienį išplatintame Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime.  „Kaip jau tapo įprasta, tokią informaciją Generalinė prokuratūra pirmiau pateikė visuomenės informavimo priemonėms, o Teisėjų tarybą tokia informacija pasiekė tik šįryt“, – rašoma NTA pranešime.

Prieš daugiau kaip metus iškeltoje vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtarimus jau pareiškė 12 teisėjų, dar šeši teisingumo vykdytojai yra apklausti kaip specialieji liudytojai. Kaip antradienį rašo portalas delfi.lt, keturi šių liudytojų iki šiol dirba teismuose. Vienas jų – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys. Jis taip pat yra Teisėjų tarybos narys. Delfi.

Nesulaukdami bylų baigties, žmonės reikalauja teismus greičiau suktis. Tačiau teisėjai atkerta, kad ir taip buvo perkrauti bylomis. O karantinas viską dar labiau apsunkino, tad teisėjai gąsdina, kad sprendimai bylose gali atsidėti metams ir dar ilgiau. Teisingumo ministras ir prezidentas suka galvas, kaip pagreitinti teismų darbą ir jau kuria planą, kaip dalį teisėjų darbų perleisti notarams ir antstoliams.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad teisėja Sigita Rudėnaitė negali eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir laikinai vadovauti visam teismui, kol neišnagrinėta jos atleidimo byla.

Seimo narių pasisakymai apie teismuose neva tebedirbančius korupcija įtariamus teisėjus neatitinka tikrovės ir yra neatsakingi, sako Teisėjų tarybos ir Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Aš pasakyčiau, toks švelnus žodis būtų, kad pasielgta labai neatsakingai“, – trečiadienį sakė A. Valantinas. „Tuo labiau, kai tai daro Seimo nariai, NSGK nariai, tai labai neatsakingas požiūris.

Sisteminė korupcija yra pavojingiausia, o didžiausią pavojų kelia jos iniciatoriai – kaip rodo patirtis, neretai jais tampa buvę pareigūnai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius. Jis trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad šiuo metu teismuose yra dirbančių įtariamų teisėjų. „Komiteto nariams pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti įstatyme numatytą draudimą teistam asmeniui įsigyti ginklą, net kai pasibaigęs jo teistumas. Į KT kreipėsi Regionų apygardos administracinis teismas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių leidimą turėti ginklą nepriekaištingos reputacijos asmenims.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina stiprinti visuomenės pasitikėjimą, didinti teisėjo profesijos patrauklumą, kartu pabrėžia, kad teisėjų nepriklausomumas yra neatsiejamas nuo atsakomybės. „Teismų nepriklausomumas – būtina sąlyga teisingumui vykdyti. Kartu tai yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei pasitikėjimo teismais prielaida. Nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės“, – Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė besitikintis, kad teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės skubos tvarka. „Aš noriu tikėti, kad šiandien Seimas vieningai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka tas klausimas bus išspręstas.

Vyriausybei švelninant karantino reikalavimus, Teisėjų taryba rekomenduoja teismams palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą, pirmenybę teikiant skubioms ar baigiamoms nagrinėti byloms.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia iš naujo Seimui teiksiąs šio neseniai atmestas kandidatūras į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus. Tai G. Nausėda pareiškė penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje. „Teiksime“, – sakė jis paklaustas, ar teiks savo kandidates antrą kartą.

Teisėjų asociacija pabrėžia, kad Seimas atleido Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų be jokio teisinio pagrindo ir ragina ištaisyti situciją.  „Lietuvos teisėjų asociacija yra itin susirūpinusi dėl vakarykščio Seimo nutarimo, kuriuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė buvo atleista iš pareigų, nesant tam jokio teisinio pagrindo“, – rašoma teisėjų asociacijos kreipimesi į parlamentą.

Seimo balsavimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrosios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“, sako Teisėjų tarybos pirmininkas ir Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas. „Teisinėje valstybėje valdžia sprendimus turėtų priimti viešumo ir skaidrumo sąlygomis.

Tai, apie ką rungtynių metu diskutuoja arbitrai, žiūrovams įprastai lieka neišgirsta. Tačiau ne šį kartą. „Betsafe–LKL“ suteikia jums galimybę išgirsti ir pamatyti tai, kaip savaitgalio dvikova Kaune tarp „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ atrodė teisėjų akimis. Rungtynėms teisėjavo Tomas Jasevičius, Jurgis Laurinavičius ir Andrius Maleckas. Arbitrai segėjo mikrofonus, kurie leido užfiksuoti pokalbius su žaidėjais bei treneriais, taip pat tarpusavio diskusijas.

Teisėjų taryba prezidentui patarė atleisti neblaivią vairavusią Alytaus teisėją Vaidutę Stangvilienę, pažeminus teisėjo vardą. Toks sprendimas vienbalsiai priimtas penktadienį, per neeilinį Teisėjų tarybos posėdį, jame dalyvavo iš viso 18 narių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomam įstatymų paketui, įteisinančiam teismų tarėjų – visuomenės atstovų – institutą. Šis paketas susijęs su parlamente svarstomomis Konstitucijos pataisomis, numatančiomis, kad tarėjai teismuose dirbtų nuo 2021 metų. Teismo tarėju galėtų tapti pilnametis nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro kvalifikacinį laipsnį, mokantis lietuvių kalbą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Eurolyga pripažino svarbią teisėjų klaidą rungtynėse tarp Atėnų „Panathinaikos“ ir Stambulo „Fenerbahče“ komandų. Lemiamoje rungtynių atakoje „Fenerbahče“ gynėjas Nando De Colo metė iš trijų taškų zonos ir tada jo ranką lietė Tyrese‘as Rice‘as. Teisėjai taisyklių pažeidimo neužfiksavo. Priešingu atveju prancūzas būtų metęs tris baudų metimus ir turėjęs galimybę išplėšti pratęsimą.

Aukščiausiajam Teismui paskelbus, kad kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento leidimą, parlamentarai šiuo klausimu ketina prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė 31 parlamentaras iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė BNS patvirtino, kad šį kreipimąsi paskatino praėjusį mėnesį priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas.

Mažeikių teismo teisėjas Mindaugas Klemenis, liudijęs apie teisėjo Ramūno Antanavičiaus jam galbūt siūlytą kyšį, ruošiasi tapti advokatu. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, prašant patarimo dėl teisėjo atleidimo iš pareigų savo noru. „Pripažino mane birželio mėnesį (advokatu-BNS). Dabar ta procedūra – prisiekti, įsirašyti į praktikuojančius, kontorą, ir taip toliau“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Klemenis.

Valdančioji Socialdemokratų darbo frakcija siūlo Konstitucinio Teismo (KT) teisėju skirti savo narį, buvusį teisingumo ministrą Juozą Bernatonį. „Jis atitinka visus privalomus rodiklius – visus, kurie numatyti įstatyme“, – ketvirtadienį BNS sakė šios frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius. J. Bernatonis patvirtino davęs sutikimą teikti jo kandidatūrą. „Aš esu teisininkas, buvęs teisingumo ministras“, – teigė jis žurnalistams.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė tris teisėjus į vadovaujamas pareigas ir pateikė Seimui siūlymą atleisti vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė antrai kadencijai paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininke. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Janas Maciejevskis paskirtas šio teismo pirmininko pavaduotoju.

Neringa Venckienė prašo teismo ją paleisti už užstatą. Buvusios teisėjos tėvai pasiryžę sumokėti 10 tūkstančių eurų už tai, kad dukra laisvę išvystų anksčiau numatyto termino. Tačiau prokuroro jų argumentai neįtikino, esą kiltų grėsmė, kad Venckienė gali vėl pabėgti į užsienį. Tuo metu ar tenkinti N. Venckienės skundą ir sušvelninti jai kardomąją priemonę, Vilniaus teismas dar neapsisprendė. Vilniaus apygardos teisme iš ryto – sujudimas.

Teismas iš stambaus teisėjų korupcijos tyrimo atskirtoje byloje kaltinamajam dėl prekybos poveikiu ir disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pirmadienį skyrė 22,5 tūkst. eurų baudą.  Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai baudžiamuoju įsakymu pripažino P. K. (BNS žiniomis, Pavelą Karpovą) kaltu dėl prekybos poveikiu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Eurolyga išplatino pranešimą, kuriame pripažino apie daug diskusijų sukėlusį taisyklių pažeidimą rungtynėse tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano „AX Armani“ komandų. „Likus 14 sekundžių iki ketvirto kėlinio pabaigos, Michaelas Rollas priėmė kamuolį, stovėdamas abejomis kojomis ant žemės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos teikimui iš pareigų atleisti korupcijos byloje įtariamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką. „Komitetas pritarė nutarimui atleisti poną Laužiką iš einamų pareigų pažeminus teisėjo vardą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė TTK pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė. Ji neatskleidė, ar sprendimas priimtas vienbalsiai. „Nenorėčiau išduoti uždaro posėdžio rezultato“, – sakė politikė.

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad tuometinį Kauno teisėją priimti apkaltinamąjį nuosprendį galėjo paskatinti baimė sulaukti įtarimų, jog jis buvo papirktas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad tuometinis apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas priimdamas nuosprendį „neabejotinai žinojo apie ikiteisminio tyrimo dalį, susijusią su galimu jo papirkimu siekiant palankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje“ dėl prekybos žmonėmis.

Darbą pradeda keturi nauji Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų teisėjai. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė dekretą dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, Vilniaus apygardos teismo teisėju paskirtas Paulius Veršekis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjomis dirbs Aušra Dambrauskienė ir Aušra Ragelienė.