teheranas

Irano bandymas smogti JAV pajėgoms Irake buvo specialiai surengtas taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių, rašoma „The Washington Post“. Irano raketų paleidimo tikslas – „išsaugoti veidą“, tuo pačiu nesukeliant didelių pasekmių. Tą iš esmės vėliau patvirtino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažymėjęs, kad ši ataka rodo Irano norą deeskaluoti konfliktą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSG) sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį pranešė, kad du žmonės neįlipo į Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“, sudužusį trečiadienį Teherane. „Atkreipiu jūsų dėmesį, kad reisu išskrido 167 piliečiai. Du piliečiai neišskrido reisu iš Teherano. UNSG žino išskridusiųjų vardus“, – per spaudos konferenciją Kijeve kalbėjo jis. O. Danilovas patikslino, kad šie du asmenys nėra Ukrainos piliečiai.

Teheranui nereikia branduolinių ginklų, todėl jis neplanuoja jų pasigaminti, pareiškė Irano nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas Ravanchi.

Tarp Teherano ir Vašingtono toliau kaista įtampa. Amerikos prezidentas grasina režimui už bet kokį kerštą atgal smogti neproporcinga jėga. Tuo metu Teherano gatves pirmadienį užplūdo nesuvokiamos minios gedinčių žmonių. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, prezidentas Hassanas Rouhanis ir kiti aukšto rango režimo lyderiai Teherano universitete meldžiasi už JAV antskrydžio metu Bagdade penktadienį žuvusį įtakingą Irano kariuomenės vadą Kasemą Suleimanį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui smarkiau nei bet kada anksčiau, jei Teheranas nuspręs atkeršyti už įtakingo generolo nužudymą. „Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje” – taip Prancūzijos aukšti pareigūnai apibendrino incidentą, įkaitinusį ir taip karštus JAV ir Irano santykius. Įtampa tarp valstybių į aukščiausią tašką šovė, kai penktadienį paryčiais, Trumpo įsakymu, buvo nukautas įtakingiausias Irano generolas. Trumpo bendražygiai jį vadina teroristu ir kaltina dėl tūkstančių amerikiečių karių žūties. Teheranas už generolo mirtį Amerikai grasina žiauriu kerštu.

Iranui pirmadienį minint 40-ąsias JAV ambasados Teherane užėmimo ir kilusios įkaitų krizės metines, šalyje vėl skambėjo šūkiai „Mirtis Amerikai“, tebetvyrant didelei įtampai dėl žlungančio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Prie buvusios JAV ambasados Teherano centre susirinko demonstrantai, o valstybinė televizija parodė reportažų iš mitingų kituose šalies dalyse.

Dėl Jungtinių Valstijų prieš Irano branduolinius objektus anksčiau surengtų kibernetinių atakų galėjo nukentėti milijonai žmonių, interviu amerikiečių televizijos kanalui NBC pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas. „Vyksta kibernetinis karas. Šį kibernetinį karą pradėjo Jungtinės Valstijos, mūsų branduolinius objektus atakavusios itin pavojingu ir neatsakingu būdu, kuris galėjo pražudyti milijonus žmonių“, – pareiškė ministras.

Europos valstybės iki šiol nepademonstravo esančios pasiruošusios imtis konkrečių veiksmų, kad būtų išsaugotas daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, pirmadienį pareiškė Irano diplomatijos vadovas. „Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė grėsmingą perspėjimą Iranui, leidęs suprasti, jog jeigu šiitiška respublika smogs Amerikos interesams, ji bus sunaikinta. „Jeigu Iranas nori kovoti, tai bus Irano oficiali pabaiga. Niekada nebegrasinkit Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį sakė, kad Vašingtonas nenori karo su Iranu, bet žadėjo toliau spausti Teheraną. „Iš esmės nematome karo su Iranu“, – sakė M. Pompeo per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Sočyje, komentuodamas informaciją apie JAV pajėgų dislokavimą Artimuosiuose Rytuose. „Anksčiau kalbėjome, kad jei amerikiečių interesams iškils pavojus, mes, žinoma, atitinkamai atsakysime“, – pridūrė jis.

Tyrėjai antradienį bando išsiaiškinti virtinę paslaptingų atakų prieš laivus prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui perspėjus Iraną nedaryti nieko, kas kenktų JAV interesams. Vašingtonas ir jo sąjungininkai Persijos įlankos rajone neapkaltino Teherano dėl sekmadienio atakų, kurias JAE ir Saudo Arabija vadina keturių laivų, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, sabotažu.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Irano ginkluotės pirkimų tinklui ir išprovokavo piktą Teherano atsaką. Pareigūnai sakė, kad naujosios priemonės yra atsakas į neseniai Irano atliktą balistinės raketos bandymą ir jo palaikymą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, pastaruoju metu smogusiems vienam Saudo Arabijos karo laivui.

Teherane ketvirtadienį užsiliepsnojus ir sugriuvus istoriniam aukštuminiam pastatui žuvo mažiausiai 30 ugniagesių, o dar apie 75 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nelaimė įvyko 17 aukštų pastate „Plasco“, stovėjusiame Irano sostinės centre, į šiaurę nuo didelio turgaus.. Valstybinė televizija „Press TV“ paskelbė apie ugniagesių žūtį, bet savo šaltinių neįvardijo.

Irano pajėgos antradienį sulaikė dešimt amerikiečių jūreivių, kai jų Karinio jūrų laivyno patruliniai kateriai nuklydo į priešiškus Persijos įlankos vandenis, o šis incidentas gali pakenkti prasidėjusiam santykių atšilimui tarp ilgamečių priešininkių. JAV aukšto rango pareigūnai sakė gavę Teherano patikinimą, kad į Farsi salą nugabentiems jūreiviams išaušus bus leista išplaukti.

Įpykusi minia, protestuodama dėl Saudo Arabijoje įvykdytos mirties bausmės įtakingam šiitų dvasininkui, šeštadienį padegė šios karalystės ambasadą Teherane ir įsiveržė į ją, bet paskui policija demonstrantus išvaikė, pranešė naujienų agentūra ISNA. Tuo tarpu antrajame pagal dydį Irano mieste Mešhede demonstrantai padegė Saudo Arabijos konsulatą, pranešė naujienų svetainės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu šeštadienį informavo savo kolegą Irane Javadą Zarifą apie Vienoje vykusius susitikimus su JAV valstybės sekretoriumi ir Saudo Arabijos bei Turkijos užsienio reikalų ministrais Sirijos krizės tema, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Buvo pabrėžta būtinybė plėsti tarptautinių pastangų koordinavimą, siekiant kuo greičiau normalizuoti padėtį Sirijoje, taip pat ir įtraukiant į išorinę politinio proceso Sirijoje palydą tok...

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas privalo atsistatydinti arba turi būti pašalintas iš valdžios jėga, antradienį pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras, atmesdamas Rusijos siekį sutelkti paramą savo senam sąjungininkui.

Kokios asociacijos kyla išgirdus apie Iraną? Apie šią šalį girdime daug negatyvios informacijos – kaip skurdžiai ten gyvena vaikai, moterys savo grožį priverstos prisidengti čadromis, o gatvėmis be taisyklių rieda seniausi automobilių modeliai. Taciau socialinio tinklo „Instagram“ profilis „Rich Kids of Tehran“ (liet. „Turtingi Teherano Vaikai“) pasakoja visai kitokia istoriją:  bent dalis sostinės gyventojų tikrai nei tradicijomis rūpinasi, nei skursta.

 Netoli Teherano Mehrabado oro uosto sekmadienį netrukus po pakilimo gyvenamajame rajone sudužus civiliniam keleiviniam lėktuvui, žuvo beveik 50 žmonių.   „Taban Airlines“ lėktuvas pakilo skristi į šalies rytuose esantį Tabaso miestą ir sudužo 9 val. 18 min. vietos (7 val. 48 min.

Valdas Kvedaras Grupė Seimo narių, vadovaujamų Seimo vicepirmininko Algirdo Syso, savaitgalį lankėsi Irane. Penkių politikų ir dviejų Seimo kanceliarijos darbuotojų desantas Irano Islamo Respublikoje, Islamo Konsultacinės Asamblėjos sesijoje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai – ES ir JAV šiai valstybei taiko prekybos embargo ir ekonomines sankcijas.

Irano vyriausiasis derybininkas ketvirtadienį perspėjo dėl išliekančio „pasitikėjimo stygiaus“ Ženevoje atnaujinose derybose su didžiosiomis pasaulio valstybėmis dėl Teherano branduolinės programos ir tvirtino, kad jos pripažįsta šiitiškos respublikos teisę sodrinti uraną.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį pažadėjo Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui), kuris perspėjo dėl Teherano meilikavimo, kad į derybas su Iranu eis blaivia galva ir pareikalaus patikrinamų nuolaidų.

Plastinių operacijų populiarumas pasaulyje nuolat auga ir dabar šias prabanga laikytas procedūras jau gali sau leisti ir vidutines pajamas gaunantys pacientai. Plastikos chirurgija išgyvena aukso amžių, o pacientų pageidavimai jau neapsiriboja vien tradicinėmis procedūromis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūtį turi vykti į Iraną bandyti atnaujinti derybų dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos, trečiadienį pranešė rusų dienraštis „Kommersant“. V.Putino vizitas planuojamas rugpjūčio viduryje, netrukus po to, kai rugpjūčio 3-iąją savo pareigas pradės eiti naujasis Irano  prezidentas Hassanas Rowhani (Hasanas Rouhanis), remdamasis šaltiniais Kremliuje ir Irano užsienio reikalų ministerijoje pranešė laikraštis.

Iranas, kuriam yra paskelbtos tarptautinės sankcijos dėl prieštaringai vertinamos branduolinės programos, antradienį atidarė naują urano gamybos įmonę ir pradėjo veiklą dviejose urano rūdos kasyklos, pranešė valstybinė žiniasklaida. Abiejose kasyklose, esančios prie Sagando miesto vidurio Irane, urano rūda kasama 350 metrų gylyje.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad aklavietė dėl Teherano branduolinės programos gali būti įveikta greitai, jeigu galingiausios pasaulio valstybės pripažintų šalies teisę į branduolinę energetiką taikiais tikslais, skelbia AP. Antradienį per spaudos konferenciją Teherane Raminas Mehmanparastas akcentavo Irano iniciatyvą atnaujinti derybas su penkiomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis ir Vokietija.

Žiniasklaidos interesus ginanti organizacija apkaltino Iraną bandymu įbauginti žurnalistus. Teheranas patiria didėjantį tarptautinį spaudimą dėl elgesio su aktyvistais ir žiniasklaidos atstovais. Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas (Committee to Protect Journalists, CPJ) pareiškė, kad Iranas, kuriam dėl branduolinės programos įvestos griežtos ekonominės sankcijos, taip pat siekia riboti priėjimą prie interneto.

Iranas, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), gerokai išplėtė savo urano sodrinimo gamyklą Forde. Gamyklos pajėgumai padvigubėjo, teigiama TATENA ataskaitoje, kuria remiasi agentūra AFP. Remiantis dokumentu, požeminiame objekte netoli Kvomo miesto instaliuota 2 000 centrifugų. Gegužę jų buvo 1 000. Tiesa, veikia tik 700 centrifugų, reikalingų urano sodrinimui.

Pentagonas pareiškė, kad yra paruošta speciali superbomba, kuri sugebėtų nušluoti nuo Žemės paviršiaus iraniečių bunkerius, rašoma „Inopressa“. Diplomatija vis dar ieško būdų išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, tačiau paraleliai tęsiasi pasiruošimas galimam ginkluotam susidūrimui.

Bagdade prasidėjus šešių galingiausių pasaulio valstybių ir Irano atstovų susitikimui dėl Teherano branduolinės programos, Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Vakarų spaudimas yra bergždžias, skelbia BBC. Irano prašymu susitikimas vyksta Irako sostinėje Bagdade. Diskusijos prasidėjo praėjus dienai, kai Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros vadovas bandė susitarti su Irano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimas dėl priėjimo prie šalies karinių poligonų.

Iranas atšaukė savo ambasadorių Azerbaidžane Mohammadas Bagheras Bahramis, Azerbaidžano naujienų agentūra „SalamNews“ citavo diplomatinius šaltinius. Manoma, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl Irano dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei įžeidinėjimų per protestą prie Irano ambasados Baku. M. B. Bahramis iš Azerbaidžano konsultacijoms išvyks antradienį, tačiau jo grįžimo data nežinoma, skelbia „RIA Novosti“. Pastaruoju metu santykiai tarp Teherano ir Baku smarkiai pablogėjo.

Degalinių klientus, Saudo Arabijos vadovus ir JAV prezidentą Obamą vienija viena problema – pernelyg aukštos naftos kainos, rašo „Foreign policy“. Visi sutinka, kad dabartinė naftos kaina neatitinka rinkos tikrovės. Sankcijos Iranui sumažino pasaulinės naftos eksportą, tačiau šis nuostolis tėra lašas jūroje ir pasaulis tikrai nejaučia naftos trūkumo. Kitos šalys yra visiškai pajėgios pakeisti iranietišką naftą sava produkcija.

Jungtinių Arabų Emyratų aukščiausioje lygoje rungtyniaujantis „Al Jazira“ klubas turi išskirtinai „taiklų“ vartininką: Azijos futbolo klubų Čempionų lygos rungtynių tarp Teherano „Esteghlal“ ir Abu Dabio „Al Jazira“ rungtynių metu, „Al Jazira“ vartininkas Ali Khaseifas du kart iš eilės sugebėjo pataikyti į aukštai virš aikštės centro pakabintą TV kamerą (dėl tvirtinimo būdo dar vadinama „kamera-voru“). Po šių epizodų juoko nesulaikė netik rungtynių komentatorius bet ir stadione susirinkę žiūrova...

Penktadienį Irane duris atvėrė apie 47 tūkstančius rinkimų apylinkių. Šalyje vyksta Medžliso – 290 vietų vienerių rūmų parlamento – rinkimai. Kandidatais įregistruota apie 3,5 tūkstančio žmonių, t.y. dėl kiekvieno deputato mandato kovoja vidutiniškai 12 pretendentų. Pergalei pirmame rate reikia daugiau kaip 25 procentų balsų. Tose rinkimų apygardose, kur pirmame rate nugalėtojas nepaaiškės, balandžio viduryje bus surengtas antras ratas.

Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisydamos viešų spekuliacijų apie potencialų karinį smūgį Iranui ir savo pajėgų koncentravimą prie jo sienų, iš tiesų netiki, kad Teheranas savo branduoline programa siekia pasigaminti atominę bombą. Apie tai rašoma dienraštyje „The Los Angeles Times“, kuris remiasi slapta amerikiečių tarnybų ataskaita, praneša „Newsru“. Šis dokumentas, parašytas praeitais metais šešiolikos JAV žvalgybos agentūrų, patvirtina amerikiečių žvalgų išvadas, padarytas dar 2007-aisiais.

Irano ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas perspėjo, kad, jei Iranas pajus grėsmę savo nacionaliniams interesams, imsis prevencinių veiksmų prieš priešus. Nelauks „Mūsų strategija tokia, kad, jei pajusime, jog mūsų priešai nori sukelti pavojų Irano nacionaliniams interesams ir ketina tai daryti, mes veiksime nelaukdami, kol jie tai padarys“, – „Fars“ naujienų agentūrai sakė pareigūnas. Tarptautinė bendruomenė daro vis didesnį spaudimą Iranui dėl branduolinės programos.

Jungtinių Tautų (JT) inspektorių grupė pirmadienį atvyko į Iraną dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos derybų. Išvakarėse Iranas nutraukė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kompanijoms. Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga (ES) nusprendė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos. Taip bandoma daryti spaudimą Teheranui, kad šis nutrauktų urano sodrinimą.

Šešėlinis karas Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos. Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis sako, kad jo šalis niekada nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Tą pačią dieną Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pažadėjo greitai paskelbti, kokios bus šalies branduolinės programos gairės. „Ši tauta niekados nepasiduos išoriniam spaudimui“, – A. A. Salehis sakė žurnalistams Teherane.

„Ginče su Iranu dėl jo branduolinės programos Europa privalo pagaliau atmerkti akis ir įgyvendinti griežtas sankcijas, kuriomis ji vis grasina. Paskutinė galimybė pasipriešinti Irano puolimui prieš Izraelį – totalinis ekonominis ir diplomatinis Teherano režimo boikotas“, – rašo Ronenas Bergmannas, svarbiausias politinis ir karinis „Yedioth Adronoth“ ir „New York Times Magazine“ apžvalgininkas straipsnyje, skirtam „Suddeutsche Zeitung“, praneša „Inopressa“. Savo laiku „Prancūzija prisidėjo prie...

Izraelio karinės žvalgybos vadovas pareiškė, kad Iranui toliau sodrinant jo dabar turimą uraną gali būti sukurtos keturios atominės bombos. Pasak jo, Irano galimybė pasigaminti branduolinį ginklą priklauso tik nuo šalies aukščiausiojo lyderio ajatola Ayatollah Ali Khamenei noro.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) trečiadienį pranešė, kad per vizitą Irane „gerai“ aptarė įtarimus, kad Teheranas bando sukurti branduolinį ginklą, bet pridūrė, jog reikia dar daug diskutuoti šiuo klausimu. Aukšto rango JT branduolinės energijos ekspertai šeštadienį atvyko trijų dienų vizito į Teheraną. Jų tikslas buvo su Irano valstybės pareigūnais aptarti šalies branduolinę programą ir bandyti išspręsti dėl jos kilusius nesutarimus.

Paskutinis teroro išpuolis Teherane – dar vienas tebetrunkančio slapto karo prieš Irano Islamo Respublikos branduolinę programą. Sausio 11-osios rytą Mostafa Ahmadis Roshanas, urano sodrinimo laboratorijų darbuotojas, kaip ir kas rytą, važiavo į darbą, kai pro šalį skriejantis motociklas prikabino magnetinę bombą ir ją susprogdino. 32 metų iranietis žuvo iš karto, jo vairuotojas mirė pakeliui į ligoninę.

Iranas teigė aptariantis derybų su Vakarais dėl branduolinės programos atnaujinimo sąlygas, tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga (ES) pareiškė vis dar laukiantys, kada Teheranas parodys, jog yra pasiruošęs rimtoms deryboms. Praėjus metams, kai Irano ir Vakarų derybos dėl branduolinės programos nutrūko, spaudimas Teheranui sparčiai didėja. JAV ir kitos šalys tvirtina, jog Iranas siekia sukurti branduolinius ginklus, tačiau Teheranas šiuos įtarimus neigia.

Vakarų pasaulis ir Iranas žaidžia pavojingą žaidimą. Per paskutiniąsias dešimt dienų Iranas pagrasino uždaryti Hormuzo sąsiaurį bei perspėjo JAV, jog ši nemėgintų į Persijos įlankos teritoriją atsiųsti savo lėktuvnešio. Savo ruožtu JAV gana nuspėjimai pareiškė, kad jos lėktuvnešiai patruliuos visur, kur yra reikalinga užtikrinti laisvą laivybą. Tuomet Iranas paskelbė, jog Hormuzo sąsiauryje vykdys karines jūrų pajėgų pratybas.

Po dar vieno Irano branduolinių tyrimų mokslininko nužudymo vyriausybė Teherane nurodė skirti asmeninę apsaugą šalies atominės programos ekspertams, praneša agentūra AFP. Nužudymai nesutrukdys Irano pažangai, pareiškė viceprezidentas Mohammedas Resa Rahimis. Vyriausybė, anot jo, skyrė „specialią apsaugą“ visiems branduolinio sektoriaus darbuotojams. Apie apsaugos priemones savo branduoliniams tyrėjams Iranas buvo paskelbęs jau 2010 metų pabaigoje.

Irano valstybinis radijas antradienį pranešė, kad nusiųs JAV užgrobto bepiločio sekimo lėktuvo modelį. Pranešama, kad žaislinis „RQ-170 Sentinel“ slapto bepiločio lėktuvo modelis bus nusiųstas į Baltuosius Rūmus kaip atsakas į oficialų Vašingtono prašymą, kad Iranas grąžintų gruodį nukritusį lėktuvą. Pasak valstybinės radijo stoties, modelis bus vienos aštuonioliktosios originalaus lėktuvo dydžio. Pranešama, kad žaisliniai lėktuvai bus pardavinėjami Irane po 4 JAV dolerius.