teheranas

Irano naujoji vyriausybė sieks valdyti įtampą su savo aršiu priešininku Vašingtonu, kad sumažintų spaudimą ir neutralizuotų žlugdančias sankcijas, pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime valdyti įtampą ir priešiškumą“ tarp Teherano ir Vašingtono, vėlai penktadienį sakė jis interviu Irano valstybinei televizijai. Iranas ir Jungtinės Valstijos diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų.

Dešimtys tūkstančių iraniečių trečiadienį Teherane susirinko į Irano prezidento Ebrahimo Raisi, žuvusio per sraigtasparnio katastrofą, laidotuves.  Sostinės centre žmonės, nešini prezidento portretais, rinkosi Teherano universitete ir aplink jį, kur Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei vadovaus maldoms už E. Raisi ir kitus drauge su juo žuvusius žmones.

Reaguodamos į Irano ataką prieš Izraelį, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Teheranui. Kaip pranešama, priemonės visų pirma nukreiptos į prekybą dronais ir jų gamybą. Per Irano išpuolį prieš Izraelį buvo panaudota daugiau nei 300 dronų ir raketų. Izraelio oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos perėmė beveik visus taikinius.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl įtampos Viduriniuose Rytuose iki šeštadienio stabdo skrydžius į Teheraną ir iš jo. „Dėl dabartinės situacijos „Lufthansa“, kruopščiai įvertinusi padėtį, sustabdo skrydžius į Teheraną ir iš jo iki šeštadienio, balandžio 13 dienos, imtinai“, – sakoma oro linijų pranešime. Bendrovė trečiadienį paskelbė sustabdžiusi skrydžius į Teheraną ir iš jo iki ketvirtadienio.

Irakas antradienį, Pentagonui paskelbus, kad jis atakavo tris Teherano remiamų pajėgų naudojamus objektus, pasmerkė JAV oro antskrydžius kaip priešiškus. Irako vyriausybės duomenimis, per smūgius žuvo vienas saugumo pajėgų narys ir dar 18 buvo sužeisti. Anksčiau buvo pranešta apie 24 sužeistuosius. Anot Irako, JAV išpuolis buvo nepriimtinas šalies suverenitetui ir pakenkė dvišaliams santykiams.

Jungtinės Valstijos pirmadienį smogė trims Teherano remiamų pajėgų naudojamiems objektams Irake, pranešė Pentagono vadovas Lloydas Austinas.  Atsakydamas į išpuolius prieš amerikiečių ir sąjungininkų pajėgas Artimųjų Rytų regione, Vašingtonas ne kartą smogė Irano ir jo įgaliotųjų grupuočių naudojamoms vietoms Irake ir Sirijoje. Atakų regione padaugėjo nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas.

Irano valdžios institucijos sulaikė 28 su grupuote „Islamo valstybė“ (IS) susijusius asmenis, planavusius atakas Teherane per pernai vykusių protestų metines, sekmadienį pranešė Žvalgybos ministerija. Protestai visoje šalyje kilo po to, kai 2022 metų rugsėjo 16 dieną mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini, kuri buvo suimta už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

 Teheranas pasmerkė JAV antskrydžius prieš su Iranu susijusias pajėgas Sirijoje, per kuriuos, kaip pranešama, žuvo 19 žmonių. Vašingtonas teigė smūgius surengęs po gyvybių pareikalavusios drono atakos prieš JAV pajėgas. Irano užsienio reikalų ministerija vėlai šeštadienį pasmerkė „karingą ir teroristinį amerikiečių kariuomenės išpuolį prieš civilius taikinius“ Sirijos rytiniame Deir ez Zoro regione.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.

Iranas laivais ir valstybinėmis oro linijomis į Rusiją nelegaliai gabeno naujus pažangius tolimojo nuotolio ginkluotus bepiločių orlaivių modelius, skirtus karui su Ukraina, remdamasis šaltiniais iš šios Artimųjų Rytų šalies rašo „The Guardian“. Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.

Po kelis mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų dešimtys tūkstančių iraniečių šeštadienį išėjo į gatves Teherane ir kituose miestuose paminėti 44-ųjų Islamo revoliucijos metinių. Pastaruosius dvejus metus Vakarų palaikomo šacho nuvertimas 1979-aisiais buvo minimas daugiausia pravažiuojant su transporto priemonėmis ir motociklais dėl COVID-19 apribojimų.

Ar galite įsivaizduoti: už romantišką šokį – daugiau nei 10 metų kalėjimo? Tokią bausmę Irano režimas skyrė jaunai porai, internete patalpinusiai vaizdo įrašą, kuriame jie nekaltai šoka Irano sostinėje, Teherane. Negana to, apkaltino juos ir siekiu sutrikdyti nacionalinį saugumą. Už viešą, romantišką šokį Lietuvoje ar bet kurioje kitoje civilizuotoje Vakarų valstybėje, pora greičiausiai sulauktų gausių plojimų.

Jei Rusija gautų Irano balistinių raketų ir jas pradėtų naudoti prieš Ukrainą, Ukraina nepajėgtų nuo jų apsisaugoti. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukraina neturi tam priemonių, rašo CNN. „Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pareiškė jis.

Sekmadienio vakarą Sirijos ir kita arabų žiniasklaida pranešė, kad neatpažintas orlaivis smogė Irano sunkvežimių kolonai prie „al Qaim“ perėjos Sirijos ir Irako pasienyje, kur buvo pranešama apie dažną Irano karinę veiklą. Saudo Arabijos finansuojamas kanalas „al Arabiya“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad prieš smūgį iš Irako į Siriją sieną kirto 25 sunkvežimiai.

Dronai šeštadienį apšaudė karinį objektą Irano mieste Isfahane. Teheranas tvirtina, kad ataka nebuvo sėkminga. Isfahano valdžios atstovai teigia, kad sprogimai aidėjo viename Gynybos ministerijai priklausiančiame objekte, skelbia CNN. Pasak jų, sprogimai pridarė šiek tiek žalos, tačiau duomenų apie žuvusiuosius nėra. Valstybinė naujienų agentūra IRNA skelbia, kad sprogimus sukėlė maži dronai.

Pasak analitikų, Irano islamiškasis dvasininkų režimas nevienareikšmiškai reaguoja į jau kelis mėnesius vykstančius precedento neturinčius protestus – svyruoja tarp represijų ir, jo manymu, taikingų išraiškų, kuriomis bandoma numalšinti visuomenės nepasitenkinimą. „Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hašemis.

Irano valdžios institucijos suėmė futbolo žaidėjus, dalyvavusius lyčių požiūriu mišriame vakarėlyje į rytus nuo Teherano, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida, nenurodydama jų tapatybės ir tikslaus skaičiaus. „Praėjusią naktį (šeštadienį) per mišrų vakarėlį Damavando mieste buvo sulaikyti keli esami ir buvę vieno iš garsių Teherano futbolo klubų žaidėjai“, – teigė naujienų agentūra „Tasnim“. „Kai kurie iš šių žaidėjų buvo neįprastos būsenos dėl alkoholio vartojimo“, – pridūrė ji.

Jungtinės Tautos, atsižvelgusios į žiaurų Teherano susidorojimą su moterų vadovaujamais protestais, trečiadienį nubalsavo už Irano pašalinimą iš moterų teises ginančios institucijos.  Po kampanijos, kuriai vadovavo Jungtinės Valstijos, 29 JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) valstybės narės nubalsavo už Islamo Respublikos pašalinimą iš Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos (UNCSW) likusiam 2022–2026 metų kadencijos laikotarpiui.

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Po pirmosios žinomos egzekucijos Irane dėl ten vykstančių protestų Vokietija ketvirtadienį išsikvietė šiitiškos respublikos ambasadorių, pranešė vienas diplomatinis šaltinis. Šaltinis nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie iškvietimą.

Iranas ir Rusija pasirašė susitarimą dėl bepiločių orlaivių gamybos Rusijos teritorijoje, skelbia „Urainska Pravda“, cituojant „The Washington Post“. Leidinio teigimu, Maskva neviešai susitarė su Teheranu pradėti gaminti šimtus bepiločių orlaivių Rusijoje. Pranešama, kad Rusijos ir Irano pareigūnai užbaigė susitarimą per susitikimą Irane lapkričio pradžioje, sakė trys anonimiški pageidavę pareigūnai, o abi šalys greitai perkelia dizainą ir pagrindinius komponentus.

Iranas trečiadienį pareiškė atmetantis Vakarų šalių rezoliucijos projektą, kuriame Teheranas raginamas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), pranešė šalies branduolinės energetikos vadovas. „Jie parašė rezoliuciją ir atnešė dokumentus, kurie, kaip jie patys žino, neatitinka tikrovės ir kuriuos Islamo Respublika atmeta“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Dešimties automobilių kolona, keliaujanti iš Teherano į Londoną bei taip primenanti pasauliui apie 75 – ąją Indijos nepriklausomybės jubiliejų, aplankė ir Lietuvą. Keliautojų projekto „Adventures Overland“ suburti dalyviai sako esą sužavėti mūsų krašto istorinių miestų architektūra, gamta ir ypatingai – vienu iš ragautų patiekalų. Svečiams didžiulę nuostabą bei peno diskusijoms suteikė kukorai, skanauti lankytose Trakų apylinkėse.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Iranas dalyvauja žudant ukrainiečius, tiekdamas Rusijai dronus jos pradėtam karui, ir sakė esą susirūpinę, kad Teheranas Maskvai taip pat gali siųsti raketas. Ginkluodamas rusus Irano režimas „dalyvauja žudant nekaltus ukrainiečius“, sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby. „Iš esmės tai yra Teherano režimas, kuris atvirai ir noriai prisideda prie nekaltų ukrainiečių žudymo Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.

Sutemus, žmonės Teherane ima demonstruoti savo balsą, pasakoja Anuša. Jie išeina į savo balkonus arba užlipa ant stogų. Kai kurie pradeda skanduoti: „Mirtis diktatoriui!“ arba „Moterys! Gyvybė! Laisvė!“ Kiti prisijungia prie jų, užliedami Irano sostinės gatves savo šūkiais. Tai vyksta jau penkias savaites.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi antradienį apkaltino Jungtines Valstijas delsiant priimti sprendimą dėl 2015 metų daugiašalio susitarimo su Teheranu atgaivinimo. Pagal šį susitarimą su pasaulio galiomis, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (JCPOA), buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, mainais į jo branduolinės programos apribojimą.

Dėl Teherane vykusių protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, kaltinimai pareikšti daugiau kaip 300 žmonių, įskaitant keturis asmenis, kuriems gresia mirties bausmė, pirmadienį pranešė Irano teisminė valdžia. Islamo Respublikoje kilo protestų banga dėl 22 metų M. Amini mirties rugsėjo 16 d., praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos šalies moterų aprangos kodą.

Vienas Rusijos politikos ekspertas televizijos eteryje netyčia išdavė šalies valdžios melą dėl Irano bepiločių naudojimo. Likus įjungtiems mikrofonams jis laidų vedėjų paprašė „neliesti tos temos, nes visi viską ir taip supranta, bet kalbėti negalim“. Vėliau jis teisinosi neprisimenantis tokio savo pasisakymo ir skundėsi „persirgto kovido pasekmėmis“. Rusija ir Iranas neigia, kad pastaroji valstybė teikia civilinius taikinius atakuojančius bepiločius.

Irano sostinėje stūksančiame liūdnai pagarsėjusiame kalėjime, kuriame laikomi politiniai kaliniai ir antivyriausybiniai aktyvistai, naktį kilo didžiulis gaisras, per kurį žuvo keturi kaliniai, o dar 61 buvo sužeistas, sekmadienį pranešė teisminės valdžios tinklalapis „Mizan Online“. „Keturi kaliniai mirė įkvėpę gaisro sukeltų dūmų, o 61 buvo sužeistas“, – pranešė „Mizan Online“ ir pridūrė, kad keturi sužeistieji yra „sunkios būklės“. Keturi per gaisrą žuvę kaliniai „buvo nuteisti už apiplėšimą...

Viename Irano universitete buvo sustabdytos kontaktinės paskaitos po to, kai naktį sostinėje įsikūrusio universiteto miestelyje kilo studentų ir saugumo pajėgų susirėmimai, pranešė vietos žiniasklaida. „Šarifo technologijų universitetas paskelbė, kad dėl pastarojo meto įvykių ir poreikio apsaugoti studentus.

Irano kurdė Mahsa Amini, kurią Teherane sulaikė liūdnai pagarsėjusi moralės policija, mirė po „stipraus smūgio į galvą“, sakė Irake gyvenantis jos pusbrolis. „Jhinos mirtis atvėrė varus visuotiniam pykčiui“, – sakė 34 metų Erfanas Salihas Mortezaee, pavartodamas kurdišką M. Amini vardą ir turėdamas galvoje jos žūties sukeltą besitęsiančią protestų bangą. Pasak E. S. Mortezaee, po pranešimų apie 22 metų M. Amini mirtį jos motina jam telefonu papasakojo, kas nutiko.

Irane antradienį buvo suimta buvusio prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani dukra, kaltinama protestų kurstymu kilus demonstracijų bangai dėl jaunos moters mirties, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. „Saugumo agentūra Teherano rytuose suėmė Faezeh Hashemi už tai, kad ji kurstė riaušininkus dalyvauti gatvės protestuose“, – pranešė „Tasnim“, nepateikdama išsamesnės informacijos. Irano gyventojai antradienį jau 12 naktį iš eilės protestavo dėl 22 metų Mahsos Amini mirties.

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą. 22 metų M. Amini mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po to, kai ją suėmė policija, atsakinga už griežtų Irano moterų aprangos taisyklių laikymąsi.

Teheranas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Jungtinių Valstijų sprendimą pareikšti kaltinimus trims Irano piliečiams dėl įtariamų kibernetinių atakų Amerikoje ir kitose šalyse. JAV teisingumo departamentas trečiadienį pristatė bylą, kurioje šie asmeny kaltinami pasinaudojus kompiuterinių tinklų pažeidžiamumu, kad prievarta išgautų pinigus iš „šimtų“ nukentėjusiųjų tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Australija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir pats Iranas.

Vašingtonas pirmadienį atmetė prielaidas, esą jis delsia sudaryti susitarimą, kuris leistų atgaivinti 2015 metais Irano ir galingųjų valstybių pasirašytą sutartį dėl Teherano branduolinės programos, tačiau nurodė, jog vis dar esama neišspręstų klausimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Irano aukščiausiasis lyderis dviejų svarbių musulmoniškų švenčių proga suteikė malonę arba sušvelnino bausmę daugiau kaip 2,2 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir mirties myriop nuteistų asmenų, sekmadienį pranešė šaltiniai valstybės institucijose. Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenejus) „suteikė malonę arba sušvelnino bausmę 2 272 nuteistiesiems“ šį mėnesį minimų Id al Adchos ir Id al Gadiro švenčių proga, paskelbta lyderio tinklapyje.

Teheranas sekmadienį apkaltino Vašingtoną provokuojant įtampą Viduriuose Rytuose, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) baigus kelionę į Irano varžovę Saudo Arabiją ir nesutaikomą priešą Izraelį. Vašingtonas „vėl griebėsi nesėkmingos iranofobiškos politikos, bandydamas sukelti įtampą ir krizes regione“, – teigiama iraniečių Užsienio reikalų ministerijos atstovo Nassero Kanani (Nasero Kananio) pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius. „Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.

Iranas antradienį sakė vis dar manantis, kad per derybas gali būti atgaivintas 2015 metų daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, nepaisant neseniai pareikšto Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros agentūros priekaišto. Teheranas praėjusią savaitę pasmerkė „politinę, nekonstruktyvią“ Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliuciją su oficialia kritika Iranui dėl nepakankamo bendradarbiavimo.

Teheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis, po susitikimo su kolega iš Lenkijos. „Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai“ sugrįš prie Irano branduolinės sutarties vykdymo, jeigu Teheranas padarys tą patį.

Teokratinis Irano režimas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, tačiau pasauliui retai tenka susipažinti su tiesioginiais įrodymais, kas tiksliai vyksta už uždarų durų. Vis tik neseniai anoniminiai programišiai įsilaužė į politiniams kaliniams skirto Evino kalėjimo stebėjimo sistemą ir nutekino vaizdo įrašus, kurių viename matomas pareigūnų mušamas žmogus, kituose – kieme alpstantis kalinys, kurį vėliau prižiūrėtojai tempia kaip šiukšlę per laiptus, nes pats žmogus paeiti nebegali.

Socialiniuose tinkluose vis dar plinta šokiruojantys vaizdo įrašai iš pragariško lėktuvo skrydžio liepos 23-ią dieną. „Mahan Air“ avialinijų „Airbus A310“ lėktuvas, skridęs iš Teherano į Beirutą, turėjo staigiai manevruoti, kad išvengtų susidūrimo su dviem per daug arti skrendančiais naikintuvais. Incidentas įvyko virš Sirijos.

Nutekėjęs įrašytas Irano skrydžių vadovo ir iraniečių piloto pokalbis galimai liudija, kad šalies valdžia iš pat pradžių žinojo, jog ukrainiečių keleivinis lėktuvas, kuriame buvo 176 žmonės, buvo numuštas raketa vos pakilęs iš Teherano, nors šiitiška respublika kelias dienas neigė tokią įvykių versiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino įrašo autentiškumą, remiantis vėlai sekmadienį parodytu ukrainiečių televizijos reportažu.

Irane tęsiasi protestai, kurių metu keikiama Ukrainos avialinijų lėktuvą numušusi ir kelias dienas dėl to neprisipažinusi režimo valdžia. Tuo pat metu iš Irako ir vėl pranešama apie karinės bazės ataką, kurios metu buvo sužeista karių. Irane protestai jau vyksta ne vieną mėnesį, ir ten pareigūnai ja pražudė šimtus žmonių. Ant grindinio – jauna sužeista moteris. Prie jos kojų – kraujo dėmės. O vos už kelių metrų praeiviai nuo žemės kelia kitą moterį, jai iš šono ant grindinio srūva kraujas.

Dviejų Teherano universitetų studentai išėjo į gatves protestuodami dėl numušto civilių lėktuvo ir reikalaudami bausmės kaltiesiems. Anksčiau tą pačią dieną karinė šalies vadovybė prisipažino „per klaidą“ numušę „Boeing 737“ lėktuvą, skridusį iš Teherano į Kijevą. Žuvo 176 žmonės.