teatras

Ala Asovskaja, LRT televizijos laida „Stilius“, LRT.lt Teatro ir kino aktorė Gabija Ryškuvienė vaikystėje svajojo vairuoti troleibusą arba būti jūreive ir leistis į tolimas romantiškas keliones. Tačiau nuo mažumės augusi teatre, kur vaidino jos močiutė ir senelis Gražina ir Aleksandras Kernagiai, prisipažįsta, apie tinkamesnę profesiją net nemąstė. Ir, sako, iki šiol jaudinasi scenoje.

Aktorė Vitalija Mockevičiūtė nesibrangindama įspėja, kad yra menkas grobis žurnalistams: nemėgsta fotografuotis, verčiau klausosi nei kalba. Tačiau kuklumas šiai Nacionalinio dramos teatro aktorei suteikia dar daugiau patrauklumo: darbšti ir talentinga, o nė krislo žvaigždės blizgesio, nė pastangėlės tokio siekio! Gatvėje šios smulkutės, paprastai apsirengusios moters niekas nebado pirštais, nors net nesilankantys teatre neabejotinai pažįsta Vitaliją iš televizijos serialų ir humoro laidų, kur ...

Kauniečių džiaugsmui šį pavasarį į Kauno Romuvos teatrą grįžta „Užupio teatro“ artistai, kurie šiais metais pristatys net dvi premjeras: „Oscar Wilde De Profundis“ ir „Niekada tavęs nepaliksiu“. Be to, teatras pasiūlys apsilankyti ir jau kauniečių pamėgtuose spektakliuose „Mėšlungis“ bei „Skapeno klastos“. Savo mintimis apie būsimą premjerą, kūrybą ir gyvenimą sutiko pasidalinti charizmatiška ir šilta asmenybė bei „Aš niekada tavęs nepaliksiu“ pjesės autorė – K. Gudonytė.

Kauno valstybinis lėlių teatras šeštadienį kviečia žiūrovus į pirmąją šių metų premjerą – spektaklį pagal poetės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės pjesę „Skrudžas, arba Diena, kai galima atverti širdį“. Tai žinomos rašytojos ir teatro sceninė improvizacija pagal britų literatūros klasiko Charleso Dickenso populiarų kūrinį „Kalėdų giesmė“. Valandos trukmės lėlių teatro spektaklį režisavo patyręs dramos teatro režisierius ir aktorius Arvydas Lebeliūnas.

Baletmeisteris aplietas rūgštimi, baleto artistės, nuogąstaudamos dėl savo gyvybės, bėga į užsienį, direktorius gąsdina Putinu, o gangsteriai užkulisyje uždirba didžiulius pinigus. Tokie Rusijos kultūros šventovės – Didžiojo teatro (Bolšoj teatr) – nūdiena, rašo Michal Kacewicz leidinyje „Newsweek Polska“. Sergejus Filinas pasaulį mato kaip pro rūką – jam sužalotos akys. Bet tą sausio 17 dienos vakarą ir žmogų, kuris jį suluošino, puikiai prisimena.

Irena Garasimavičiūtė – garsi Lietuvos teatro ir kino aktorė (g. 1928 m. vasario 25 d. Kaune). 1949 metais ji baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1954 metais vaidino Kauno dramos teatre, 1954–1991 – Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – nacionaliniame) dramos teatre. 1991–1993, paskutiniaisiais teatro karjeros metais, garsi aktorė vaidino Vilniaus mažajame teatre.

Darbo partijos deleguotas kultūros ministras Šarūnas Birutis užsimojo pertvarkyti Lietuvos teatrų vadybą – atskirti vadybą nuo meno. Vis dėlto reikalinga specifinė meno vadyba, nes menas ir kultūra yra sritis, iš kurios nuolat vagiama, – perspėja buvęs kultūros viceministras Donatas Valančiauskas.

Aktorius Giedrius Savickas savo laisvalaikį skiria knygoms. Vaidina Oskaro Koršunovo spektakliuose – kuria netgi Romeo vaidmenį. Bodisi amžinos jaunystės ir nemirštančio grožio kanonais. Verda iš jaudulio prieš kiekvieną spektaklį. Pasiilgsta diskusijų. Niekada neparkuos savo automobilio neleistinoje vietoje. Ir jam vis dar įdomu teatras. Arba tiesiog neerzina, kaip pats sako. Apie tai Oskaro Koršunovo teatro užkulisiuose ir kalbamės su pačiu Giedriumi.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta rusų menininkės Galinos Gubanovos instaliacijų paroda „Futurizmas“. Ji skirta Rusijoje minimo Futuristų teatro 100-mečiui.

Margarita Alper / LRT televizijos laida „Panorama“ 78 metų dailininkas, scenografas Vitalijus Mazūras įvertintas už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta. Laureatas sako, kad viso jo kūrybinio kelio esmė – perversmas lėlių teatre, sampratos – koks turi būti lėlių teatras keitimas. Kaip pasakoja dailininkas, režisierius ir scenografas, prieš 50 metų atėjęs į Vilniaus Lėlės teatrą jis ėmėsi jį keisti.

 Antausis Juozo Miltinio vardu besididžiuojančiam seniausiam Panevėžio dramos teatrui. Kultūros ministerija pirmą kartą nepatvirtino jo metų repertuaro. Ar vis dar valstybinio statusą tebeturintis J. Miltinio dramos teatras virsta vieta, kurioje už mokesčių mokėtojų pinigus statomi akivaizdžiai į komercinę sėkmę orientuoti, neambicingi spektakliai, domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

Tikėjimo ir netikėjimo problemą gvildenantis režisierius Jonas Vaitkus žiūrovus kviečia į Lietuvos rusų dramos teatro premjerą. Sausio 25 dieną čia rodomas naujas spektaklis „Stabmeldžiai“ pagal pirmą kartą Lietuvoje statomos per teroristinį išpuolį žuvusios jaunos ukrainiečių dramaturgės Anos Jablonskajos pjesę. Prieš dvejus metus, vykdama atsiimti apdovanojimo už šį kūrinį, tuomet dar trisdešimties nesulaukusi dramaturgė žuvo teroristinio išpuolio Maskvoje metu.

 Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) meno vadovo kadenciją baigiantis režisierius Jonas Vaitkus sako iš esmės įvykdęs užsibrėžtą savo penkerių metų veiklos programą, bet ar dalyvaus paskelbtame konkurse į teatro meno vadovo pareigas, dar neatskleidžia. Antradienį surengęs spaudos konferenciją, J. Vaitkus paskelbė žinią iš Kultūros ministerijos apie teatro rekonstrukcijai numatomas skirti lėšas – iki 50 mln. Lt.

Rūgštimi apipiltas ir sunkiai sužalotas Maskvos Didžiojo teatro baleto trupės vadovas Sergejus Filinas. Medikai deda visas pastangas, kad 42 metų vyras neapaktų. S. Filinas, kuris nuo 2011 metų vadovauja didžiausiai ir garsiausiai pasaulyje baleto trupei, vėlų ketvirtadienio vakarą nežinomo asmens buvo užpultas prie savo namų. S. Filino pareigos laikomos vienomis įtakingiausių šokio pasaulyje - ir vienomis labiausiai trokštamų.

Vasario 10 ir 28 dienomis Klaipėdoje įvyks vieno ryškiausių šiuolaikinių latvių kompozitorių Zigmarso Liepinšo muzikinės dramos „Adata“ premjera. Į ją žiūrovus pakvies uostamiesčio muzikinis teatras. Andros Manfeldės romano motyvais sukurta „Adata“ – tai istorija apie žmones, kuriuos kasdien matome savo mieste, rajone ar gatvėje. Šios muzikinės dramos centre – jauna mergina Krista, kuri dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą, skęsta jame iki pat dugno.

Alytaus miesto kultūros įstaigoms ir menininkams siūloma susiveržti diržus. Taupant vietos biudžetą, kultūros įstaigų finansavimą šiemet žadama mažinti daugiau nei 20 procentų, kultūros projektams siūloma skirti vos penktadalį reikiamų lėšų.

Per didžiąsias metų šventes neverta likti namuose – daugybė renginių ir pramogų lauks tiek miestų aikštėse, tiek koncertų salėse, teatruose ir klubuose. Ką veikti – išsirinks kiekvienas, o kad tai padaryti būtų lengviau, Balsas.lt sudarė šventinių renginių gidą. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėse ateinančiomis dienomis bus galima pabendrauti su atgijusiais pasakų personažais, pažiūrėti filmų, prisikirsti blynų, o sušalus pasišildyti arbata ar karštu vynu.

Nenumaldonai artėjant Naujiesiems (nepaisant pasaulio pabaigos), daugelis spėliojame, kokie jie bus – 2013-ieji. Populiariausias būdas sužinoti – paskaityti horoskopus. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras nutarė sudaryti savo horoskopą, žinomą, susijusį su rodomais spektakliais.

Naujametė premjera Šiaulių dramos teatre „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ žada sukrečiančią meilės istoriją. Nikolajaus Leskovo apysaką režisierius Raimundas Banionis nusprendė statyti Šiauliuose pirmiausia dėl aktorės Ingos Norkutės. Nauja forma amžinai temai Spektaklis jau bus rodomas gruodžio mėnesį, bet didžioji premjera numatyta Naujųjų metų proga – gruodžio 31 dieną. „Vaidmenys sukurti, liko tik nušlifuoti detales,– vakar spaudos konferencijoje sakė režisierius Raimundas Banionis.

Algirdas Latėnas nepainioja teatro su bažnyčia, nors jį lanko nuo ankstyvos jaunystės ir ne tik šventadieniais. Ilgametis Valstybinio jaunimo teatro vadovas įsitikinęs, kad miestelių, turinčių teatrą, aura jau kitokia. Jis pats yra atstovas tos laimingos kartos, kuri užaugo prie teatro, o Jaunimteatris jam jau 38 metus – visas gyvenimas. A.Latėno ištikimybė Valstybiniam jaunimo teatrui kelia pagarbą, tačiau neapsaugo menininko nuo netikėtų iššūkių. S.Sirutavičiaus nuotr.

Lenkijoje, Torunėje, 27-ajame Vieno aktoriaus teatro festivalyje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Birutės Mar spektaklis „Antigonė“ pripažintas geriausiu ir apdovanotas pagrindiniu Lenkijos teatro sąjungos prizu.

Po itin sėkmingo debiuto Eltono Džono miuzikle „Aida“, nuostabaus balso savininkę Eveliną Sašenko vėl išvysime Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Šį kartą premjeriniame muzikiniame reviu „Zygfrydo Vernerio kabaretas“ ji kuria karjerą pradedančios naivios dainininkės Ninos vaidmenį.

Režisierius, Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas įvertintas garbingiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu. Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šį rytą režisieriui įteikė pats Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. O. Koršunovui apdovanojimas skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Klaipėdos lėlių teatras šeštadienį kviečia į trečiąją šio sezono premjerą – spektaklį „Raudonkepuraitė“. Jo kūrėjai sako, kad į klasikinę Charles'io Perrault pasaką pažvelgė kitu kampu – vilko akimis. Kaip kiekvienas režisierius suaugusiems svajoja pastatyti „Hamletą“, taip lėlių teatre – „Raudonkepuraitę“, sako spektaklio kūrėjai. Be šios Ch. Perrault pasakos turbūt neužaugo nė vienas vaikas, tačiau, pagvildenus ją atidžiau, pasak jų, atsiveria klodų klodai.

Kauno šokio teatras „Aura“, švenčiantis 30 metų jubiliejų, jau gerai pažįstamas ne tik Lietuvos šokio mėgėjams, bet ir tarptautinei auditorijai. Šventės dvelksmas Per savo gyvavimo metus trupė dalyvavo daugiau nei 160 festivalių ir jau 22 metus sukviečia kauniečius bei miesto svečius į šiuolaikinio šokio šventę.

Spektaklį gėjų ir AIDS tema pastatęs teatro režisierius Gintaras Varnas ironizuodamas pareiškė, kad gėjų Lietuvoje nėra, yra tik paradai. Naujausias režisieriaus spektaklis „Tiksinti bomba“, sukurtas pagal populiarią kanadiečių dramaturgo Michaelio MacLennano pjesę „Beat the Sunset“, pasakoja apie du jaunus vyrus, visuomenės akyse nuteistus dėl intymių jausmų vienas kitam.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gastrolės pakrypo pietų link. Trupė lankėsi Ispanijoje, kur spalio 29 dieną buvo parodytas Williamo Shakespeare'o „Hamletas“, režisuotas paties Oskaro Koršunovo. Vilniečių spektaklis – tarptautinio teatro festivalio Temporada Alta“, vykusio Žironoje, dalis.

Eidama 75-uosius metus šeštadienį mirė Lietuvių kino akademijos garbės narė, lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė, sukūrusi įsimintinus vaidmenis daugiau nei 30-tyje filmų. „Prieš mano akis sukasi ilga, didžiulė juosta filmų, kuriuose aš matau jos nepaprasto grožio veidą ir ekraną, nušviestą jos didžiulio ir įvairiapusio talento. Netekome puikios aktorės, netekome nuostabaus grožio moters, tačiau mums liko filmai, kurie garsūs tuo, kad juose vaidino ji – Eugenija Pleškytė.

Šeštadienį, būdama 74-erių metų, mirė lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė. (Papildyta 15.42) Dėl aktorės mirties užuojautą pareiškė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. (Papildyta 13.41) Kino kritikė Gražina Arlickaitė LRT radijui sako, kad E. Pleškytė mokėjo gyventi gyvenimą ekrane. „Prieš mano akis sukasi ilga, didžiulė juosta filmų, kuriuose aš matau jos nepaprasto grožio veidą ir ekraną, nušviestą jos didžiulio ir įvairiapusio talento.

Varėnoje išdalyti režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės trečiojo profesionalių teatrų festivalio apdovanojimai. Žiūrovai ir festivalio vertinimo komisija vertino 17 spektaklių, tarp jų 2 vaikams. Varėnos žiūrovai ir festivalio komisija vertino penkiolikos profesionalių teatrų  spektaklius. Per festivalio uždarymą išdalyta penkiolika apdovanojimų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Ramūnas Cicėnas: „Man gražiau, kai į teatrą atėjusios ponios batukus persiauna, kai žiūrovai ateina pailsėti ir gauti teigiamų emocijų, o ne kai teatre pilami purvai iš scenos ir dar po to kaltinami žiūrovai, jog televizorių žiūri ir nieko neišmano“. Dešimt metų Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre dirbantis aktorius Ramūnas Cicėnas atrodo visiems pažįstamas ir iš televizorių ekranų, nes vaidino daugelyje televizijos serialų, ir puikioje improvizacijų laidoje „Dar pažiūrėsim“, ir iš lietuviš...

„Esu romantikas, turbūt dėl to man teatras yra arčiausiai širdies“, –  sako teatro, kino ir televizijos aktorius Mindaugas Capas. Premjera – tarsi atgimimas – Neskubėkime Mažojo teatro laidoti, jo laukia naujas etapas. Taip kalbėjo į Lietuvą trumpam grįžęs Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas ir režisierius Rimas Tuminas. Kaip jūs, šio teatro aktorius, įsivaizduojate Mažojo teatro atgimimą? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Capo. – Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje režisierius.

Šeštadienio vakarą sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje vienam vakarui atgims legendinis „Dainos teatras“, taip pagerbiant aktoriaus, dainininko, režisieriaus, dainų autoriaus Vytauto Kernagio (1951-2008) atminimą. Tai vienas iš šią savaitę vykstančio Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio Tai-aš" koncertų, kurį inicijavo V. Kernagio bendražygis Andrius Kulikauskas.

Beveik penkis mėnesius trukęs Kultūros ministerijos auditas Juozo Miltinio dramos teatre bombos nesusprogdino. Direktoriaus kėdėje lieka Romualdas Vikšraitis, o jį atstatydinti bandančių dviejų įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų pretenzijas ministerija įvertino kaip smulkmeniškas. Diplomatiškumo stokojančiam R.Vikšraičiui vis dėlto grasinama kirsti per kišenę prie atlyginimo mokamų priedų sąskaita.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui Vilniaus miesto teatro vardą  nuo 2013 m. birželio suteikti Oskaro Koršunovo teatrui (OKT).  Šis teatras jau ketvirtą kartą iš eilės laimi konkursą vadintis Vilniaus miesto teatru. Konkurse taip pat dalyvavo VšĮ „Cezario grupė“. „Oskaro Koršunovo teatras – tai vienas iš reprezentatyviausių teatrų Lietuvoje, kurie Vilniuje ir užsienyje vertinami labai gerai.

Į Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro studiją sugrįžta aktorių Igorio Reklaičio bei Gintaro Čajausko spektaklis „Emigrantai“ pagal Sławomirą Mrożeką. Spektaklį jau rodę emigrantams Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje, šį kartą aktoriai kviečia potencialius ateities emigrantus, vis dar gyvenančius čia, Lietuvoje. Statydami spektaklį apie emigraciją, aktoriai neturėjo naivios misijos ją sustabdyti. „Norisi paruošti jaunimą, kad jie suvoktų kas jų laukia svetur.

Pagrindinis Kauno valstybinio muzikinio teatro bosas, VDU Muzikos akademijos, Dainavimo katedros vedėjas, profesorius Tomas Ladiga Kauno valstybiniame muzikiniame teatre skaičiuoja jau trečią dešimtmetį. 1991 baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir pradėjęs dainuoti teatre, labai greitai tapo pagrindiniu operos ir didelių koncertinių formų kūrinių boso partijų atlikėju.

Po ilgos pertraukos į sostinę sugrįžta spektaklis „Gaidukas“. Šios lyrinės dramos kūrybinė grupė – vienintelis, tačiau gerai atpažįstamas veidas – aktorius Marius Jampolskis. Spektaklis bus rodomas Vilniuje spalio 10 d., trečiadienį, „Domino“ teatre. Vieno aktoriaus spektaklis „Gaidukas“ pastatytas pagal to paties pavadinimo Emos Ashley kūrinį. Minimalus apšvietimas, dekoracijos ir vaizdo projekcijos.

Prabėgus kaip niekada spalvingam ir triukšmingam „Sirenų“ festivaliui, režisierius Paulius Ignatavičius žiūrovus kviečia į kiek santūresnę, tačiau ne mažiau atvirą ir jaudinančią akistatą. Spalio 11, 12 dienomis, Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro studijoje, režisierius pristato naują teatro premjerą – spektaklį „Nuosprendis-metamorfozė“ pagal Franzo Kafkos kūrinius. Apie premjerą kalbamės su pačiu režisierium bei aktorium P. Ignatavičium.

Popiežiaus paskelbtų Tikėjimo metų išvakarėse šį savaitgalį Vilniuje rodomas italų spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, suskaldęs visuomenę, yra didelis iššūkis tikintiesiems ir proga visiems krikščionims patikrinti savo vienybę. Po šeštadienio vakarą parodyto spektaklio bažnyčiose už katalikų vienybę meldžiamasi sekmadienio Šv.

(Papildyta 23:18 val.) Nepabūgę žvarbaus ir lietingo oro įvairių katalikiškų organizacijų atstovai, dvasininkai, vienuoliai prie teatro išbuvo visą laiką, kol viduje žiūrovai stebėjo spektaklį. Į ratą susibūrę vyrai ir moterys giedojo giesmes. Senyvo amžiaus moteriškės, stovėdamos po skėčiais ir rankose laikydamos rožinius meldėsi, prašydamos Dievo malonės, ir už tuos, kurie neva prarado tikėjimą ir supratimą, kas yra šventa.

Romeo Castellucci – kas jis? Kuo norėtų būti ir kuo yra laikomas? Italų režisierius, sukėlęs tikrą audrą Lietuvos visuomenėje eilinį kartą davė progą išsilieti pagiežingiesiems, pasisakyti demagogams, pasiteisinti pseudo menininkams bei pasirodyti prieš rinkimus besireklamuojantiems politikams. Spektaklyje, kuriame italų renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Pasaulio Išganytojas“ - Kristaus paveikslas tarsi „pasaulio akys“ stebi ligoto tėvo ir jį slaugančio sūnaus kančią.

Danijoje kitą savaitę įvyks spektaklio apie Andersą Breiviką premjera. Spektaklis sukėlė prieštaringų vertinimų. Didelė dalis visuomenės nesupranta, kam reikia statyti spektaklį, kurio scenarijus remiasi žudiko manifestu. Spektaklis kartoja Norvegijos teroristo pažiūras – bado pirštais kritikai, todėl esą jo rodyti nereikėtų. O ką jau kalbėti apie žudynių instrukcijas, šiurpius dienoraščio įrašus, atkurtą A. Breiviko uniformą ar patį manifestą. Visa tai primins tragiškus Utiojos įvykius.

Šiuolaikiniai menininkai gali patenkinti glostyti pilvus – triukšmo tiek, kad net Seimas įsijungė. Knietėtų uždrausti, bet jei uždraus – spektakliui reklama. Nieko nesakys – irgi negerai, šalis juk katalikiška. O triukšmas dėl to, kad į Lietuvą atkeliavo spektaklis, kurio metu į Kristaus veidą mėtomos išmatos. Sukilo visi, ypač tie, kurie į Dievą netiki. It kokie musulmonai dėl Mahomedo. Pirmą kartą per 6 metus pasigailėjau, kad esu ne Lietuvoj.

Atsakingos institucijos turėtų aiškintis, ar festivalyje „Sirenos“ Romeo Castelluccio spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kuris, kai kurių Seimo narių manymu, įžeidžia krikščionis, nepažeidžia Konstitucijos, bet spektaklis uždraustas neturi būti - tai tik padarytų jam reklamą, sako Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Draudimais, matyt, nieko nepasieksime, o tik darysime reklamą tam pačiam spektakliui.

Franco Kafkos kūrinių „Nuosprendis“, „Metamorfozė“ ir „Laiškas tėvui“ absurdas sugulė į režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį. Tėvo ir sūnaus santykius nagrinėjantis spektaklis vaidinti įtraukė ne tik patį režisierių, bet ir jo tėvą rašytoją Eugenijų Ignatavičių.

Seime antradienį svarstant dvi alternatyvias rezoliucijas dėl tikinčiųjų jausmus įžeidžiančio spektaklio rodymo, skambėjo ir siūlymai dėl kultūros ministro asmeninės atsakomybės. Dalis rezoliucijų projektų svarstyme kalbėjusių Seimo narių sutiko, kad tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ numatytas rodyti italų režisieriaus Romeo Kastelučio (Romeo Castellucci) spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ suskaldė Lietuvos visuomenę.

Seimui pateikti du rezoliucijų projektai dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius. Antradienį Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis pristatė parlamentarams rezoliucijos projektą, kurioje siūloma Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio, įžeidžiančio krikščionis, rodymą. Dokumento projekte pabrėžiama, jog Kultūros ministerija ir Nacionalinis dramos teatras iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atsisakyta rodyti šį spektaklį.

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų pasiūlyta Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio, įžeidžiančio krikščionis, rodymą. Rezoliucijos projektą „Dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Dokumento projekte pabrėžiama, kad Kultūros ministerija ir Nacionalinis dramos teatras iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atsisakyta rodyti šį spektaklį.