taršos mokestis

Vasarą įsigaliosiantis automobilių taršos mokestis daliai vairuotojų gali atsieiti daugiau nei planuota, rašo portalas delfi.lt. Pasak jo, mokestis gali lemti išlaidas nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo išmetamųjų dujų kiekio perregistruojant automobilį. Bet jei šio kiekio ekspertai iškart nustatyti negalės, papildomai reikės atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę, o jos kaina gali net kelis kartus viršyti mokesčio dydį.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuvoje orą teršia ne tik seni, bet ir naujausi dyzelinu varomi automobiliai. Nevyriausybinių organizacijų tyrimai rodo, kad naujutėlaičiai dyzeliniai automobiliai, nepaisant griežčiausių jiems keliamų reikalavimų, kartais į aplinką gyvenvietėse išmeta milžiniškus kiekius kietųjų dalelių, normos viršijamos iki 1000-o kartų. Esą ekologiški jie tik popieriuose, bet ne realybėje.

Antradienį iš Seimo posėdžio išskrido svarbi žinutė: šalyje įsigalios automobilių registracijos mokestis. Ką tai gali reikšti vairuotojams, senam šalies autoparkui ir verslui? Jeigu trumpai: nieko gero – kvepia senų automobilių įšalu. Lietuva jau kuris laikas pagrįstai vadinama senų automobilių šalimi. Automobilio amžiaus vidurkis šalyje – 15 metų ir nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka maždaug 3 metais.

Valdantieji Seime toliau sėkmingai stumia naująjį automobilių taršos mokestį, kuris realybėje greičiau yra papildomas mašinos registravimo mokestis. Jis sieks nuo 14 iki 540 eurų ir labiausiai skriaus dyzelinių mašinų savininkus. Opozicija ragina mokesčio neįvesti ir priekaištauja, kad ūkininkai su savo galinga technika – traktoriais ir kombainais ir vėl pamaloninti – šio mokesčio nemokės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė siūlo iki 2020-ųjų balandžio atidėti taršių automobilių mokesčio įsigaliojimą. Dabar numatyta, kad jis įsigalios nuo sausio.  Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projekto pataisą pateikusios A. Širinskienės teigimu, tai leistų tinkamai pasirengti jo administravimui.  Siūlymą Seimas svarstys šį penktadienį, iš anksto nenumatytame posėdyje.

Seimo valdantieji valstiečiai atsisako idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Galimybė gauti 1 000 eurų paramą įsigyti mažiau taršų automobilį gali atsisukti kitu galu. Gyventojai pradėjo savarankiškai ardyti automobilius ir bandyti priduoti kėbulus transporto priemonių atliekų tvarkytojams. Tačiau teisės aktai numato, kad automobilių ardytojai turi teisę nepriimti išardytų transporto priemonių, rašoma Gamintojų ir Importuotojų asociacijos pranešime.

Jau po poros mėnesių planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gali būti kitoks nei planuota. Tiesa, pokyčiai į gerą vairuotojams. Siūloma už taršų automobilį mokėti tik kartą, pirmos registracijos metu, be to, siūlomi ir naujos mokesčių sumos. Ekonomistai sako, kad metodai, kuriais siekiama sumažinti šalyje taršių automobilių parką, stumia vyriausybę į kampą.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad kelių valdančiųjų valstiečių pasiūlytas automobilių taršos mokesčio variantas nesprendžia ekologinių problemų. „Tai būtų tik dalinis sprendimas, jeigu mes norime, o, manau, kad Vyriausybė ir siekė, kad tas taršus transportas iš rankų į rankas nebekeliautų. Tai šis pasiūlymas nesprendžia (problemos)“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Taršių automobilių mokesčio nebus atsisakoma, tačiau jis galėtų būti taikomas kitaip – tik pirmą kartą registruojant automobilį, sako valdančiųjų valstiečių lyderis.  Pasak Ramūno Karbauskio, perregistruojant transporto priemonę, mokestis nebūtų mokamas. „Jis gali būti modifikuojamas, pavyzdžiui, į pirmą automobilio registracijos variantą“, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Vyriausybei vis garsiau kalbant apie automobilių taršos mokestį, pradedama justi, kad tai diktuoja Lietuvos automobilių rinkos taisykles. Naujausi duomenys rodo, kad žmonės išsigąsta gresiančio mokesčio ir dėl to renkamasi mažiau dyzeliu varomų transporto priemonių, o vidutinis automobilio amžius mažėja.

Pirmadienį Aplinkos ministerija registravo dokumento projektą, kuriame nustatyta, kam ir už kokius automobilius bus mokama 1 tūkst. eurų kompensacija priduodant seną ir perkant naujesnį, mažiau taršų automobilį. Planuojama, kad nauja tvarka pradės veikti jau šį lapkritį. Ministro įsakymo „Dėl klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekte numatyta, kad 1 tūkst.

 Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžia, kad nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis bus skirtas tik naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams. „Niekas nežada apmokestinti automobilių, kurie yra šiandien parke Lietuvoje. Šnekama tik apie importuojamus automobilius, naujai importuojamus.

Naujai patvirtintas premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad siekiant didesnio valstybės biudžeto, bus siūloma apmokestinti taršius automobilius ir išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Tačiau ar būsimiems mokesčiams pritars Seimas? Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Iš visų ES šalių tik Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje nėra jokių mokesčių taršiems automobiliams. Valdantieji puse lūpų užsimena, kaip gali būti apmokestinamos taršios transporto priemonės, bet tai gali likti tik kalbomis. Dėl to Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos. Tuo metu kitos ES valstybės taršos mokesčius didina. Kaip jau ne kartą skelbta, jeigu Lietuva nesumažins oro taršos įvesdama automobilių mokestį arba nesiims kitų priemonių, šaliai gresia kelių šimtų milijonų eurų baudos.

Planuojamas įvesti taršos mokestis paliestų apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, o mokėti jį reikėtų tik kartą, registruojant nupirktą transporto priemonę, teigia Aplinkos ministras Kęstutis Navickas. „Projektuojamas mokestis į taršius automobilius. Tai benzinas, kuris išmeta 200g/l CO2, arba dyzelinas, kuris išmeta 180 g/l CO2. Amžius šitoje vietoje nelemia. Lemia automobilių galingumas.

Sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, Lietuva privalo spręsti taršos problemą ir paskatinti gyventojus rinktis aplinkai mažiau kenkiančias transporto priemones. „Ne kartą buvo viešai pasirodžiusios žinutės, kad bus apmokestinti visi automobiliai – tame informaciniame triukšme buvo daug netikrų naujienų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad priėmė sprendimą savo iniciatyva, t. y. be mokesčių mokėtojų prašymo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių visas 1,8 tūkst. įmonių, nukentėjusių „Metrail“ istorijoje. VMI be prašymo atleido tiek nuo apskaičiuotų ir nesumokėtų, tiek nuo apskaičiuotų ir sumokėtų delspinigių, o sumokėtus delspinigius grąžins.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Aplinkos ministerija įsitikinusi, kad Lietuvoje reikia įvesti automobilių taršos mokestį. Dyzeliniams mokestis siūlomas dvigubai didesnis nei benzininiams, mat jie labiau teršia kietosiomis dalelėmis. Kol kas raminama, kad iki Seimo rinkimų šio mokesčio nebus. Tačiau ekonomistai neatmeta, kad šis mokestis bus įvestas pritrūkus biudžete pinigų.

Įprasta, kad atėjus pavasariui žmonės valosi, tvarkosi namus. Deja, pavasaris pažadina ne tik besitvarkančiuosius, bet ir teršėjus, kurie, iškuopę savo namus, atliekas nuvežę išverčia pakelėse, pamiškėse, paupiuose. Vienas toks niekdarys atliekas – indus nuo dažų, butelius – išmetė netoli kelio į sporto kompleksą „Bastilija“.    Dažniausiai teršėjai pasirenka tokias vietas, kur kas nors numesta, nebaigta tvarkyti. Į šią vietą turbūt atviliojo iškirsti krūmai.