tarša

Vilniuje, Neries upėje, dėl galimos taršos sekmadienio vakarą buvo pastatytos penkios boninės užtvaros. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, po 20 val. gautas pranešimas, kad Žvėryno rajone, ties Latvių gatve, upėje matomi teršalai. Tarnyboms atvykus pastebėta, iš lietaus nuotekų vamzdžio į Nerį tekėjo užterštas vanduo, buvo jaučiamas panašus į benziną kvapas. Cheminės žvalgybos prietaisai padidėjusios pavojingų medžiagų koncentracijos nenustatė.

Ariogaloje trūkus į žemę įkastai senai kuro talpyklai į gruntą išsiliejęs dyzelinis kuras jau pasiekė ir Dubysą. Ariogalos apylinkėse paskelbta ekstremali situacija ir kol kas jos atšaukti neplanuojama. Ariogaloje ugniagesiai ir vietiniai keičia bonines užtvaras. Jos persisunkusios naftos produktais. „Kaip kūdikiui sauskelnes, taip ir čia turėtų tuos maišus pakeisti kiekvieną rytą ir vakarą, o dabar penktadienį patvarkė ir guli, tai kaip nebus to kvapo“, – sako Ariogalos gyventoja.

Žaliais dumbliais persisunkęs vanduo ir negyvos žuvys – taip atrodo Baltijos pakrantė ties Klaipėda. Prasideda kasmetinis jūros žydėjimas. Mokslininkai dėl tokio intensyvaus reiškinio kaltina ūkininkus, esą upėmis atkeliavusios trąšos iš jų laukų dumblius maitina ir leidžia šiems vešėti. Žemdirbiai atkerta, esą teršia miestiečiai ir rusai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mažeikių gyventojai sunerimę, filmuoja ir dalijasi vaizdais, kaip, pasak jų, į Ventą yra pilamos nevalytos nuotekos. „Mažeikių vandenys“ ginasi, kad į Lietuvos ir Latvijos teritorijose tekančią upę išleidžia švarų, išvalytą vandenį. Tiesa, nepasitenkinimą sukėlė ir užkardos bei ženklai, draudžiantys vaikščioti nuotekų pylimo vietoje. Mažeikiškiai įsitikinę, kad įmonė taip nori uždrausti žmonėms vaikščioti paupiu ir fiksuoti pažeidimus.

Birželio 1 d. turėjo baigtis kvietimas teikti paraiškas atsisakiusiems taršaus automobilio ir įsigijusiems el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar transporto dalijimosi paslaugas. Tačiau dėl įvykusios avarijos ir sutrikusios techninės apžiūros stočių darbo ir jos informacinių sistemų veikimo bei duomenų apsikeitimo pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų kompensacijoms gauti, rašoma pranešime spaudai.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ pripažįsta padariusi pažeidimų, tačiau nesutinka dėl Kuršių marioms padaryto taršos dydžio, laikydamasi pozicijos, kad negalima užteršti to, kas jau yra užteršta, o žalą skaičiuoja eliminuodama tam tikrus teršalus.  Ketvirtadienį posėdyje Šiaulių apygardos teisme buvo baigti teikti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimai. Bendrovei byloje atstovaujantis Linas Sesickas laikosi nuostatos, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms nebuvo padarytas.

Vakar Vilniuje, Vingio parke nugriaudėjo įspūdingas skandalingosios vokiečių grupės „Rammstein“ koncertas. Metalistų dainų aidus girdėjo kone pusė sostinės, į koncertą susirinko didžiulė minia gerbėjų. Koncerte apsilankęs vilnietis Miroslavas liko nustebintas tokio pompastiško šou, tačiau vienas dalykas jį papiktino – tiek daug kalbame apie ekologiją, tačiau leidžiame rengti šou su ugnimis ir pirotechnika gamtos apsuptyje.

Dėl tykančių paslėptų pavojų oras namuose gali būti labiau užterštas nei lauke, tačiau yra būdų, kaip pagerinti situaciją. Visiems puikiai žinomas senas posakis „visur gerai, bet namuose geriausia“. Po to, kai Covid-19 pandemija sukrėtė pasaulį, daugelis iš mūsų daug daugiau laiko praleidžiame tarp savo keturių namų sienų, kurios laikinai buvo tapę biurais, sporto salėmis ir kūrybinėmis erdvėmis.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Penktadienį, gegužės 5 d., Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pranešė įregistravęs pataisą, kuria siekiama sumažinti akcizą pažangiesiems biodegalams ir taip skatinti jų sunaudojimą. Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Dėl į Nemuną iš užterštos teritorijos Kaune nuolat patenkančių naftos teršalų Aplinkos apsaugos departamentas šią savaitę veiksmų nesiimančiai Kauno savivaldybei ketina teikti privalomąjį nurodymą, o nesureagavus kreipsis į prokuratūrą. „Šią savaitę mes privalomąjį nurodymą Kauno savivaldybei teiksime – čia Aplinkos apsaugos departamentas. Tam, kad sutvarkytų, nes jie tiesiog nesilaiko įstatymo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

Aplinkosaugininkai ir Kauno miesto savivaldybė toliau nesutaria, kas turėtų imtis lyderystės dėl istorinės taršos iš teritorijų palei Nemuno upę mieste: ministerijai užsimenant, jog dėl abejingumo kreipsis į prokurorus, savivaldybė tvirtina laukianti tyrimų rezultatų. Tokiomis pozicijomis apsikeista trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstant, kaip spręsti Piliakalnio gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame sklype, susidarančią upelio taršą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad padangų perdirbimo bendrovei „Ekologistika“ taršos leidimas panaikintas teisėtai ir atmetė įmonės skundą dėl tokio Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, trečiadienį pranešė teismas. Anot jo, bendrovei taršos leidimas buvo išduotas 2014 metais. Paskutinį sykį jis buvo pakeistas 2018 metais, bendrovei „Ekologistika“ pateikus prašymą pakeisti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas rėžė politikams ir aplinkos apsaugos aktyvistams: palikite ramybėje žemdirbius. Anot A. Macijausko, didžiausia tarša gamtai ateina ne iš ūkių, o iš miestų, tačiau dabartiniai su aplinkos apsauga susiję politiniai sprendimai nukreipti būtent į ūkininkus.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Vyriausybė visuomenei nepaaiškino, kodėl yra keliami akcizai kurui ir kas bus daroma iš tų lėšų. Jis taip pat tvirtino, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas kitų kolegų ministrų yra paliekamas vienas pristatyti tokius projektus ir atsakinėti į sudėtingus klausimus. Taip Europos Komisijos (EK) narys aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimais kalbėjo penktadienį Aplinkos ministerijoje surengtos spaudos konferencijos metu.

Pasigrožėti Kaune esančio A. Mickevičiaus slėnio gamta išėjęs kaunietis liko nesupratęs – upelis nusidažė smalos juodumo spalva. Girstupio upelis ne kartą linksniuotas, kaip Kauno piktžaizdė, kurios niekaip nepavyksta sutvarkyti ir išvalyti.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ praneša, kad nuo balandžio 21 d., vyraujant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms, Vilniuje padidėjo tarša ozonu. Vilniaus Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuotas ozono maksimalios 8 valandų ribinės vertės viršijimas. Šiandien šis rodiklis ir toliau išlieka labai aukštas.

Europos aplinkos agentūra (EAA) pirmadienį pranešė, kad oro tarša vis dar lemia daugiau kaip 1 200 jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ankstyvų mirčių per metus visoje Europoje ir didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje.

Už žalą gamtai – tūkstantinės baudos ir ne vieneri metai kalėjime. Aplinkos ministerijos iniciatyva teršiančius gamtą bausti pagal baudžiamąją atsakomybę skinasi kelią. Vyriausybė trečiadienį pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos įsigalios, kai tam pritars Seimas. Įstatymo projektu patikslinama, kad už didelę žalą aplinkai baudžiamas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki trejų arba iki šešerių metų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar, balandžio 18 d., išnagrinėjęs UAB „Grigeo“ skundą dėl apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2014–2015 m., nusprendė, kad bendrovei išlieka pareiga valstybei sumokėti 53 tūkst. eurų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai. Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas priskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą, nustatęs, kad bendrovei nėra pagrindo taikyti mokesčio lengvatos.

Niujorke nuo šiol darbuosis „žiurkių carienė“. Ją pasamdė miesto meras, kuris pasiryžęs kovoti su milžinišku žiurkių kiekiu mieste – esą milijonai griaužikų tiesiog bėgioja gatvėse, parkuose, knisasi šiukšlėse. „Žiurkių carienė“ žada drastiškai sumažinti žiurkių kiekį mieste, o už tai gaus ir neblogą atlygį. Visame Niujorke laisvai laksto milijonai žiurkų. Kiek tiksliai jų yra, suskaičiuoti neįmanoma. Tačiau kad ir kiek žiurkų laksto Niujorke, miesto valdžia įsitikinusi – skaičius per didelis.

Aplinkosaugininkai trečiadienį Vilniuje ir Švenčionių rajone užfiksavo 18, kaip įtariama, užterštų teritorijų, dėl jų bus tęsiami tyrimai. Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates.  Teritorijas sraigtasparniu išžvalgė Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis.

Lenkijos sostinės valdžia nusprendė – jau kitąmet seni automobiliai įvažiuoti į miesto centrą nebegalės. Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į Varšuvos centrą įvažiuoti bus draudžiama.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

Klaipėdos uoste ties 151 krantine Uosto direkcijos kovai su tarša specialistai pasitelkę gaudyklę, vykdo taršos, kuri galimai sklinda iš Kuršių marių, surinkimo darbus. Kaip praneša uosto direkcija, aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos informuotos.

Australija ketvirtadienį patvirtino svarbius įstatymus, nukreiptus prieš didžiausias šalies teršėjas ir priversiančius anglies kasyklas bei naftos perdirbimo įmones kasmet sumažinti teršalų emisijas maždaug 5 procentais. Ekspertų teigimu, naujieji įstatymai simbolizuoja aršių Australijoje vykusių „klimato karų“ pabaigą – dešimtmetį trukusių politinių grumtynių, ne kartą sužlugdžiusių mėginimus efektyviai kovoti su klimato kaita.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Gyventojams primenama, kad jie dar gali gauti 1 tūkst. eurų siekiančią išmoką už taršius automobilius. Taip pat jie informuojami, kur reikia kreipti ir kam gali būti panaudojama išmoka. Aplinkos projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sako, kad šiuo metu gyventojai gali teikti paraiškas, jeigu nori gauti kompensaciją už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigytą mažiau taršią transporto priemonę.

Klaipėdos uosto akvatorijoje penktadienį pastebėta į naftos teršalus panaši dėmė. Kaip pranešė uosto direkcija, galimi teršalai pastebėti vandenyje ties Kruizinių laivų terminalu. „Kovos su tarša specialistai renka į naftos plėvelę panašų darinį“, – teigiama pranešime.  Anot jo, apie situaciją informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Sekmadienį klaipėdiečiai rinks naują merą. Į uostamiesčio vadovo kėdę taikosi konservatorius Audrius Petrošius ir politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis Arvydas Vaitkus. Pastarasis vis sulaukia oponentų kritikos, kad tapęs meru gintų ne miesto, o jūrų uosto, kuriam vadovavo, interesus. Pokalbis su kandidatais – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Problema, apie kurią esame ne kartą kalbėję, – Klaipėdos miesto tarša iš jūrų uosto.

Mokslininkė naujoje knygoje, kurioje išsamiai aprašomi žmonių dauginimosi iššūkiai, perspėja – dėl aplinkos taršos mažėja vyrų varpos, taip pat pabrėžia, kad lytiniai organai deformuojasi. Dr. Shanna Swan rašo, kad žmonija susiduria su „egzistencine krize“ dėl gimstamumo sumažėjimo, kurį sukelia ftalatai – cheminių medžiagų, naudojamų gaminant plastiką, kurios veikia hormonus gaminančią endokrininę sistemą – poveikio, rašo news.sky.com. Dr.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Tik dviem savivaldybėms įvykdžius įstatymo reikalavimą ir iki šių metų įrengus mažos taršos zonas, Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma sušvelninti įpareigojimus įsirengti tokias zonas.  Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė liberalesniems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kuriuos pateikė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ir konservatorius Sergėjus Jovaiša. Dabar dėl pataisų balsuos Seimas.

Seime kelią stumiasi projektas, kuriame numatyta, kad nustatytose miestų zonuose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams. Kad įstatymas įsigalėtų, tam dar turės pritarti dauguma parlamentarų.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl sostinėje, Sandėlių gatvėje nelegaliai tvarkiusios įmonės veiklos.  Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą tiriant nelegalaus atliekų išvežimo ir tvarkymo atvejus, baudžiant pažeidėjus ir užkertant kelią tokiems nusikaltimams. Pasak S. Gentvilo, nuo pavasario bus taikomos žymiai didesnės baudos už žalą gamtai. Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu.

Kai kurie atliekų tvarkytojai sako, kad ateityje plastiko pakuočių bus mažiau – jas pakeis popierius, tačiau kiti mano, kad popieriaus tvarkymas yra ir brangesnis, ir taršesnis.

Pagiriuose gyvenantys žmonės neslepia pykčio – greta jų statoma milžiniška gamykla. Verslas statybas pradėjo neturėdamas leidimo, tad gyventojai nebepasitiki įmone. Žmonės jau skundžiasi gyvenvietėje padaugėjusiu sunkiojo transporto srautu, piktinasi, kad įmonė sumažino vandenvietę ir baiminasi, kad pradėjusi veikti gamykla terš aplinką. Verslas tikina, kad zona, kurioje statoma gamykla yra pramoninė, o jie padarys viską, kas jų valioje, kad gyventojų gyvenimo kokybė nesuprastėtų.

Neseniai medicinos leidinyje „JAMA Network Open“ paskelbti dviejų naujų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis oro taršos poveikis didina depresijos riziką. Leidinyje „JAMA Network Open“ penktadienį paskelbtame tyrime nustatyta, kad ilgalaikis padidėjusios oro taršos poveikis didina vėlyvosios depresijos riziką pagyvenusiems žmonėms.

Seimo Aplinkos komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl kelis dešimtmečius nepavyksta išspręsti Nemuno taršos naftos produktais problemos Kaune. Bus nagrinėjama bene kasmet pasikartojanti situacija, kai Nemunas teršiamas iš naftos produktais užterštų teritorijų A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje, teigiama Seimo pranešime.

Elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai sunkvežimiai, rodo antradienį Europoje paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Tai yra didžiausias minėtų teršalų šaltinis bloke.

Bankrutavusios bendrovės „Srava“ teritorijoje Telšiuose baigtos tvarkyti atliekos – iš viso 671 tona, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sutvarkyti atliekas Telšių aplinkosaugininkai nurodė po įmonės teritorijoje kilusių po trijų gaisrų 2012 ir 2013 metais, tačiau bendrovė jų nevykdė teisindamasi, kad draudimo kompanija nedengia nuostolių.

Jei kasdien važinėjate į darbą ir tenka strigti eismo kamščiuose, tai nepaprastai vargina ir švaistomas jūsų laikas. Tačiau, remiantis tyrimais, tai taip pat gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Environmental Health“, atskleidė, kad kvėpavimas dyzelino išmetamosiomis dujomis sėdint eismo kamštyje gali sutrikdyti smegenų veiklą, rašo express.co.uk.

Kaune sekmadienį į Nemuną išsiliejus naftos produktams tarša iš aplinkosaugininkams gerai žinomos užterštos teritorijos sustabdyta, vasarį čia turėtų būti pradėti įgyvendinti taršos suvaldymo darbai pastatant požeminę sienutę. Sekmadienį aplinkosaugininkai buvo gavę pranešimą, kad ties Juozapavičiaus prospektu į Nemuną patenka naftos produktai. Pirmadienį nustatyta, kad tarša naftos produktais sustabdyta.

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų. Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.