tapyba

Dabar devynmetis tapytojas Kieronas Williamsonas išgarsėjo 2010 metais, kai per pirmąją gyvenime meno mugę, kurioje sudalyvavo, tiksliau, per pirmąjį aukciono pusvalandį, jis uždirbo savo pirmuosius pusantro šimto tūkstančių svarų sterlingų. BBC korespondentas Davidas Kelleris pastebi, kad viena, kuo džiugina jo darbas, yra galimybė susipažinti su išskirtinio talento žmonėmis.

Daugelis žmonių įsivaizduoja tapybą ant kūno kaip gražų, viliojantį piešinį. Tačiau šie piešiniai Jus tikrai nustebins. Piešiniai ant kūno stebina savo spalvų įvairove ir tampa tikrų tikriausi meno kūriniai. Jie neretai šokiruoja ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra sukurti kompiuterinėmis programomis, tačiau tai talentingo meistro darbai, tikrai sukelsiantys šiurpulį.

Birželio 21 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Šiaulių „Aušros" muziejaus parodos „Gerardas Bagdonavičius. Gyvenimas – tarsi teatras..." ir albumo-katalogo „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba. Grafika. Dizainas. Fotografija" pristatymas. Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – Šiaulių legenda, žymiausias XX a. miesto dailininkas, anuo metu beveik visų šiauliečių pažįstamas, visų žinomas, visur sutinkamas.

Birželio 8 d. 18 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ Kaune atidaroma Justinos Puidokaitės tapybos paroda. Kamerinėje parodoje eksponuojami nedidelio formato paveikslai gėlių tema. Kaip pasakoja pati autorė, į floristinę tematiką ji pasinėrė nuo 2005 metų ir ligi šiolei jos nepaleidžia. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog gėlės – nerimta tema ir jei dailininkas profesionalas tapo gėles, tai jau kvepia kiču ir komercija. Tačiau J. Puidokaitė tvirtina atradusi jai tinkantį santykį su natūra.

Senoviniame name Gvatemaloje rastas ankstyviausias žinomas majų kalendorius, o jame apie artėjančią pasaulio pabaigą neužsimenama. Tapytas kambarys gyvenamajame komplekse Xultuno vietovėje greičiausiai buvo ta vieta, kur miestelio raštininkas kaupė dokumentus, paišydamas skaičiavimus ant sienų tam, kad rastų „harmoniją tarp dangaus įvykių ir šventų ritualų“, teigiama žurnale „Science“ skelbiamame tyrime.

Vienas Italijos muziejus pradėjo deginti savo turimus meno kūrinius, taip protestuodamas prieš finansavimo mažinimą, skelbia BBC. Šiuolaikinio meno muziejaus Neapolyje įkūrėjas Antonio Manfredis antradienį padegė pirmąjį paveikslą. „Tūkstančiui mūsų turimų kūrinių dėl vyriausybės abejingumo vis tiek gresia pražūtis“, – sakė jis. Muziejuje buvo sudegintas Prancūzijos dailininko Severine'o Bourguignono paveikslas.

Šis vaizdo siužetas siekia perteikti moterų portretų kaitą Vakarų mene per pastaruosius 500 metų. Iš jo taip pat galima spręsti apie moters grožio kanonus, kurių laikėsi senieji tapybos meistrai.

Britų verslininkas tvirtina už beveik 5 JAV dolerius įsigijęs originalų amerikiečių menininko Andy Warholo paveikslą, kai jo vertė siekia daugiau nei 2 mln. JAV dolerių, skelbia „telegraph.co.uk“. Andy Fieldsas iš Devono grafystės Pietvakarių Anglijoje tvirtina Los Andžele įsigijęs 1930 metų paveikslą. Pardavėjas, kaip įtariama, narkomanas, sakė verslininkui, kad jo teta prižiūrėjo A. Warholą, kai jis buvo dar vaikas.

Kaune, Verslo lyderių centre įsikūrusioje galerijoje „Aukso pjūvis“, penktadienio vakarą atidaroma kauniečio dailininko Aido Ryčio Vasiliausko kūrybos paroda „Žydėjimas“. Autorius savo darbais teigia, jog žydėjimas - viena nuostabiausių gamtos išraiškos formų. Abstrakčiose paveikslų ciklo kompozicijose dailininkas išreiškia individualų šio gamtos vyksmo matymą. Kūriniuose perteiktas jazmino, obels, vyšnios, forzicijos žydėjimo įspūdis.

Kovo 24 d., šeštadienį, 14 val. įvyks jubiliejinės V. K. Jonyno kūrybos parodos „Žingsniai iš praeities“, skirtos dailininko 105-osioms gimimo metinėms, atidarymas. Išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) veikla ir kūryba glaudžiai susijusi su XX a. lietuvių dailės raidos peripetijomis. V. K. Jonynas mokėsi Kauno meno mokykloje tapybos ir grafikos studijose.

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje kovo mėnesį veiks tapytojos, bažnytinio paveldo tyrinėtojos dr. Sigitos Maslauskaitės paroda „Atvaizdai“, pristatanti naujausius 2010-2012 m. nutapytus paveikslus ir keletą anksčiau sukurtų, viešai nerodytų kūrinių.

Kalbamės su prodiuserių kompanijos savininku, grupės „Bix“ lyderiu ir įvairialypiu kūrėju Sauliumi Urbonavičiumi-Samu apie tai, kaip Lietuvos padangę užgriuvus popmuzikos kultui teko susimąstyti: iš ko dabar gyventi? Nedaug kas žino, kad buvote tapytojas, pristatėte kelias darbų parodas. Kaip tuo laikotarpiu vertėtės? Iš ko gyvenote? Buvau tada linksmas studentas, kuriam pinigai neturėjo didelės reikšmės.

Aukcione Slovakijoje už 32 000 eurų parduotas Adolfo Hitlerio tapytas paveikslas, praneša agentūra AFP. 1913 metais kurto paveikslo „Jūra naktį“ pradinė kaina buvo 10 000 eurų. Vienas ekspertas jį įvertino 25 000 eurų. 60x48 cm dydžio paveikslas vaizduoja mėnulio pilnatį virš žvilgančios jūros. Dalyvauti aukcione galėjo tik rinktiniai interesantai. Aukciono duomenimis, šis paveikslas priklausė vieno slovakų tapytojo šeimai. Spėjama, kad jis galėjo asmeniškai pažinoti jauną A. Hitlerį.

Beždžioniukas tapytojas populiarumu nesiskundžia – jo darbus už solidžias sumas perka visame pasaulyje. Paprastojo kapucino Pocketso Warholo meninių sugebėjimų įvertinimo pavydėtų dažnas dailininkas. Šis beždžioniukas tapo gerą pasisekimą turinčius darbus, naudodamasi savo uodega, letenėlėmis, pėdomis, o kartais – net ir teptuku. Meniško beždžioniuko namai – Kanadoje, primatų prieglaudoje. Čia jis pateko prieš dvejus metus.

Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje.

Lapkričio 7 d. 15 val. Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijoje bus atidaryta kunigo Stasio Žilio tapybos darbų paroda. Dvasininkas ilgus metus dirbo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektu, jis buvo popiežiaus Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytojas. Prelatas Stasys Žilys nuo 1963 m. iki šiol yra Lietuvių kolegijos dvasios tėvas. Kunigas visą gyvenimą aktyviai kuria: tapo, rašo eiles.

Japonas Seikou Yamaoka, naudodamas pirštus ir nebrangią programinę įrangą kuria meno kūrinius tiesiog savo „iPod Touch“ 3,5 colių ekrane. Jo darbai labiau primena nutapytus aliejiniais dažai paveikslus, nei skaitmeninius kūrinius. Menininkas naudoja 3 dolerius kainuojančią programą „ArtStudio“, o portreto kūrimas trunka apie 3 valandas.

Piešimo mėgėjai savo talentą atskleidė and žmonių veidų. Įspūdingus piešinius ant veido galite pamatyti galerijoje. Menininkai žmonių veidą pavertė pica, žuvele ir netgi asilo galva.

Rugsėjo 8 d. Vilniuje esančiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma autorinė iškilaus lietuvių kino režisieriaus Algimanto Puipos tapybos darbų paroda „Susapnuoti peizažai“, kurioje bus pristatyta daugiau nei 50 A. Puipos sukurtų paveikslų. „Tapyti pradėjau neseniai. Pernai metais nutapiau savo žmonos Janinos Lapinskaitės aktą ir per Jonines jai padovanojau. Jai patiko. Man irgi. Taip viskas ir prasidėjo.

Neseniai Šveicarijoje atidarytoje parodoje eksponuojamos skandalingiausios ir įdomiausios archeologijos pasaulio klastotės.Tarp eksponatų – ir netikros kaukolės bei iš digliauodegės rajos liekanų pagaminti drakonai. Paroda taip pat atskleidžia, kad žmonės artefaktų klastotes gamina jau tūkstančius metų, rašo spiegel.de. 1563 metais Vokietijos imperatoriškojo riterio Antono Waldbotto von Bassenheimo tarnai nuėjo į jo prašmatnų vynuogynus kaupti vynuogių.

Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio, plačiau žinoma kaip Bernardinų, bažnyčia šiomis dienomis labai pradžiugino joje dirbančius restauratorius ir dailės istorikus. Centrinėje šventovės navoje polichrominių tyrimų metu restauratorius Vytautas Raila aptiko ne tik unikalią renesansinę sienų tapybą, bet ir jos sukūrimo datą – 1578 metus. Manoma, kad šalia yra ir šio kūrinio autoriaus signatūra. Aiškiai įskaitoma tik viena jo dalis – Jan. Antrąją šiuo metu bando iššifruoti specialistai.

Mūsų mylimos moterys, kad ir kokios jos būtų mielos ir geros, kažkuriuo istorijos tarpsniu pavogė iš vyrų vieną svarbiausių gyvenimo įvykių – vedybų organizavimą. Kaip žinia, kažkodėl tai vis dar laikoma moterišku reikalu. Mūsų sužadėtinės tariasi tik su savo motina, pačios „organizuoja gėles“, pačios riejasi su virėjomis, ir taip mūsų vestuvėse atsiranda neaiškūs ūsuoti tipai džinsiniais marškiniais su išklerusia jonika. O mes tik nuolankiai traukiamės į nuošalę apimti katatoniškos būsenos.

Lietuviškąją tapybos tradiciją puoselėjantis pleneras nuo pirmadienio įsikuria Kaune, Pažaislio vienuolyne. Jau 18–ojo tapytojų plenero Antanui Samuoliui (1899–1942) atminti šiemetė tema – „Išgyvenimai“. Renginį organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Plenero metu sukurtų darbų paroda bus pristatyta liepos 21 d. Pažaislio vienuolyno kiemelyje. Renginys Pažaislio vienuolyne – tai jau antroji šiemečio plenero dalis.

Nors karšta vasara į Lietuvą kol kas neskuba, sostinės gyventojus ir miesto svečius į gausybę renginių jau pakvietė festivalis „Afrikos dienos 2011“. Gegužės 18-osios vakarą sostinės centre skambėjo afrikietiškos muzikos ritmai, o praeivių dėmesį traukė netradicinėje vietoje – miesto centre po atviru dangumi įrengta dailės studija, kurioje  pirmą kartą Lietuvoje vyko kavos tapybos sesija su Lietuvos meno pasaulio įžymybėmis.

Modernaus meno centro (MMC) Vilniuje steigėjai kviečia šiuolaikinius Lietuvos dailininkus aktyviai kurti ir žada naujų darbų įsigyti už keturis milijonus litų. Į būsimo centro meno kolekciją verslininkai Viktoras ir Danguolė Butkai nusprendė iš viso investuoti 10 mln. litų privačių lėšų, sakė steigėjai, pristatydami Kultūros ministerijoje būsimo centro galimybių studiją.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijoje K. Donelaičio g. 16, Kaune Gegužės 13 d., 17 val. įvyks Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės parodos „Įvaizdinta tikrovė“ atidarymas ir katalogo pristatymas. „Technologijos tapo menu ir pamažu jos keičia tikrovę. Gyvename postbiologinėje epochoje. Prarastas betarpiškas kontaktas su matoma tikrove. Aparatų vykdoma matymo automatizacija atėmė iš žmogaus žvilgsnį.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12 , Kaune) balandžio 27 d., 17 val. įvyks parodos „Tarp dangaus ir jūros“ atidarymas. Ligšioliniame Lietuvos kontekste – tai didžiausia paroda,  pristatanti XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje Kuršių nerijoje sukurtą meninį paveldą. Ekspozicijoje – per 100 dailės kūrinių, tautodailės dirbinių ir daugiau nei 50 nuotraukų bei atvirukų, surinktų iš Lietuvos muziejų, viešų ir privačių kolekcijų.

Balandžio 15 d., penktadienį, 17 val. Kultūros dienos proga Vilniaus dailės akademijos ekspozicinėje salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3) atidaroma pasaulinį pripažinimą pelniusių ir ambicingų jaunųjų Prancūzijos menininkų tapybos paroda „D'après la ruine" („Iš griuvėsių“), kuri veiks iki gegužės 5 d. Vilniaus kultūros centro organizuojamoje ekspozicijoje bus reprezentuojami ypatingo meno žinovų ir kolekcionierių dėmesio sulaukusių šiuolaikinių tapytojų: C. Berger, R. Bernini, D. Cadio, E. Corne...

Fragmentiškai išlikusi Lietuvos sieninė tapyba pasižymi stilių, spalvų, siužetų ir technologijų įvairove. Nepaprastai svarbu visa tai pažinti ir išsaugoti ateinančioms kartoms. Sluoksnis ant sluoksnio Lietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo viduramžių laikų. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko.

Jai tinka prancūzų kalba, nors ji beveik nieko prancūziškai nesupranta. Tinka Patricijos Kas (Patricia Kaas) dainos pavadinimas „Mergina dainuoja bliuzą“, kurią atlieka ir pati. Jai tinka ir šaržas, ir ofortas, tinka ir monotipijos technika atlikti paveikslai. Tinka jiems ir pavadinimas, pasiskolintas iš jau minėtos dainos. Visa tai tinka Editai Suchockytei: ji ir dainuoja, ir paišo.

2011 vasario 15 d. ( antradienį) 17 val. galerijoje „Meno niša“ atidaroma vienos gabiausių jaunosios kartos menininkių Jolantos Kyzikaitės tapybos ir piešinių paroda „Laikinai išvykus“. Monumentaliose drobėse menininkė pateikia intelektualų ir kritišką žvilgsnį į save ir supančią aplinką, nuo asmeninių išgyvenimų iki visuomenės socialinės padėties ir intelektualinės būsenos. Jolanta Kyzikaitė gimė 1980 m. Kaune. 2004 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Baltose „Titaniko“ erdvėse visam mėnesiui (iki vasario 26 d.) įsikūrė svečiai nebuvėliai:  10 jaunų Ukrainos menininkų ir vienas metras – Pavelas Gudimovas. Tai Vilniaus dailės akademijos ir P. Gudimovo meno centro „Yagallery“ bendro projekto pirmasis etapas. Antruoju – Kijeve bus pristatyti šiuolaikiniai Lietuvos tapytojai. Ieva TRIMONYTĖ P. Gudimovo inicijuota ir kuruota paroda „Genofondas. Pinakoteka“ – įdomus žvilgsnis į jauną, nežinomą Ukrainos meną.

Kelias į Silvijos Drebickaitės ir Stanislovo Giedraičio namus Jeruzalėje po stora sniego danga, bet gatvelės primena vasarą: Braškių, Žemuogių, Aviečių... Geltonų plytų statinys jau kieme pasitinka tvoros ir grindinio mozaika, medžio skulptūromis, languose blyksinčiais vitražais. Skulptoriaus ir monumentalistės būstas. Audronė JABLONSKIENĖ Su Silvija susipažinome Bikuškio plenere praėjusią vasarą. Įspūdinga, visada besišypsanti blondinė. Aštrialiežuvė. Vyrai ją imdavosi į žvejybą.

Galbūt kada nors pastebėjote, kad viešbučių kambariuose yra sukabinti tie patys paveikslai? Arba, kad Mona Liza ar Žvaigždėtos nakties  paveikslų kopijas galite gauti už maždaug tą pačią kainą kaip ir Kindle elektroninę knygą? Jeigu manote, kad tapybos reprodukcijų  „gaminimas“ yra namudinis verslas, jūs beveik teisūs, tai – nedidelio kaimelio verslas. Dafenas - dailininkų miestas Kinijoje (flickr Mandiberg nuotr.

Po Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas) dėstytojo Petro Liukpetrio (1928-2007) mirties, pelenus išbarsčius prie Baltijos jūros, jo buvę mokiniai jautė pareigą pristatyti stebuklingai išlikusią menininko kūrybą visuomenei. Ramutė RACHLEVIČIŪTĖ P. Liukpetrio paminėjimas, parodos atidarymas šiandien 17 val. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“. Paroda jau veikia ir veiks iki šeštadienio. O juk galėjo apskritai jos nebūti.

Dailininkė Kunigunda Dineikaitė, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės ir prieš pusmetį mirusio darnos filosofijos puoselėtojo, vieno iš Sveikatos sąjungos įkūrėjo Vinco Rimgaudo Dineikos dukra, su tėvu buvo ypač artimi. Savo tapytus kaskart naujus paveikslėlius ji kasdien kabindavo ant sienos priešais ligonio lovą ir taip praskaidrindavo jo nuotaiką. Dailininkė surengė tėvo atminimui skirtą parodą.

Nacionalinė kultūros ir meno premija kūrėjui – savotiškas pjedestalas, ant kurio užkėlęs koją gali nebeabejoti dėl pripažinimo ar savo veiklos prasmės. Aukščiausią įvertinimą šalyje reiškiantis apdovanojimas yra ir savotiškas atskaitos taškas, naujo etapo pradžia menininko kūryboje. Su šių metų Nacionalinės premijos laureatu, Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėju Jonu GASIŪNU kalbamės apie šiuos etapus, laurus ir kultūrinę Lietuvos padėtį.

Peizažas – tradicinis vaizduojamosios dailės žanras. Nepaisant šiuolaikinės dailės įvairovės, tarpdiscipliniškumo, lietuvių dailėje jis vis dar nepaprastai populiarus.  Pravartu prisiminti, kad skirtingais dailės istorijos etapais peizažas kartais tapdavo siekiniu tobulai pakartoti realybę, kartais – subjektyvių kūrėjo jausmų, emocijų iškrova ar  simboline vaizdų sankaupa, nacionalinių jausmų išraiška.

Mandre – dar negirdėtas vardas Lietuvoje, tačiau jis neliks užmirštas, nes meno gerbėjai jau dabar turi progą pasigrožėti dar su niekuo nepalyginama kūryba. Mandre suformavo labai savitą tapymo manierą, jungiančią skirtingas meno kryptis – realizmą ir popartą, skirtingas sritis – tapybą, mozaiką ir koliažą. Kritikų nuomone, tai tikra revoliucija dailės pasaulyje.

Kauno paveikslų galerijoje lapkričio 12 d., penktadienį, buvo atidaryta tapytojos Elenos Kniūkštaitės paroda, kuriuojama „Eglės galerijos“. Parengtoje ekspozicijoje – daugiau nei šimtas autorės darbų, apimančių 36-erių metų kūrybinį laikotarpį. Savita E. Kniūkštaitės tapybos kolekcija priklauso auksiniam Lietuvos dailės fondui, kuriame yra tapytojų Petronėlės Gerlikienės ir Lidijos Meškaitytės, skulptorių Liongino Šepkos ir Stanislovo Riaubos, grafiko Romano Krasninkevičiaus darbai.

Vyraujančios amerikiečių dailininko Alexo Grosso kūrybos temos – globalizacija, visur besismelkiantis komerciškumas, nesustabdoma laiko tėkmė, grožis ir šiuolaikinio pasaulio chaosas. Jo nutapytas drobes galima pamatyti dailininko galerijoje internete.

Vilniaus dailės akademijos studentus ir dėstytojus pastarosiomis dienomis kamuoja sielvartas ir nerimas. Praėjusį sekmadienį po grupinės parodos „In process“ savo tavybos studijoje buvo rastas negyvas 23 metų studentas Edgaras Andriūnas. Vaikino kūną Užupio meno inkubatoriuje, jo studijos tarpduryje sekmadienio rytą aptiko gretimoje studijoje gyvenantis Kęstutis Urba, rašo „Lietuvos rytas“. Kūnas kabojo ant tąsaus megzto šaliko, kurį laikė medinis paveikslo porėmis.

Iš viešumos dingusi Agnė Jagelavičiūtė, apsilankiusi „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje, paprašė būti pristatoma tik kaip antro kurso tapybos studentė. Sako, jai šiuo metu tai – vienintelis rūpestis. Kaip ir kulinarija – aistrą šiam užsiėmimui įamžinusi neseniai išleista kulinarijos knyga. Kodėl dingo ir kuo dabar gyvena Agnė? Kaip nusprendei studijuoti tapybą? Jau nuo penktos klasės planavau, kad pabaigusi mokyklą stosiu į dailės akademiją.

Dailininkas Romas Zubrys, baigiantis vasarai, savo sodybos kieme Marijampolėje surengė tapybos darbų parodą. Beveik dvidešimt metų vienas originaliausių Suvalkijos menininkų buvo pasitraukęs iš aktyvaus kūrybinio gyvenimo ir, kaip pats pripažino, kūrybines jėgas išlaisvino krizė. Parodos R.Zubrys nereklamavo. Draugai ir pažįstami sužinojo vieni iš kitų.

Žinomą kaunietę dailininkę pirmą kartą pamačiau vasarą Bikuškio tapybos plenere. Žalia skara perrišta kupeta ryškiai rudų plaukų, visomis paletės spalvomis mirganti ilga prijuostė ir visada šalia - balta škotų terjerytė Tina. Kartą ėjo nešina nebaigtu paveikslu, o kolega vilnietis paleido atsainią repliką. Ji akimirksniu tėškė atgal tris žodžius. Vienas buvo rusiškas. Šmaikštuolis atšoko visam laikui. Dama su šuniuku Vietą darbui išsirinko atokiausiame dvaro užkampyje - prie senos klėties.

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rugsėjo 17 d., penktadienį, 16 val. atidaroma dailininko Jono Chruckio (1810-1885) kūrybos paroda „Kultūrų dialogai“ (veiks iki spalio 17 d.). Paroda atvežta iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus (Minskas). Ji yra Baltarusijos Respublikos kultūros dienų Lietuvos Respublikoje programos projektas.

Naudojant šią tapybos techniką prireiks ne tik talento, bet ir nemažų krūtų, todėl vyrams ji nelabai tinka. Užtat neverta abejoti, kad jie yra pagrindiniai tokių paveikslų pirkėjai.

Meno pasaulis kraustosi iš proto dėl mažojo Monė: septynmetis už savo piešinius gauna po 150 tūkstančių svarų per pusvalandį. Britų dienraštis ,,Daily Mail" praneša, kad jaunojo anglo Kierono Williamsono darbai kainuoja tūkstančius bei sulaukia dėmesio iš viso pasaulio. Nors jo akvarelės, pastelės ar piešiniai, kurti aliejiniais dažais, rodo talentą, kuriam išlavinti reiktų dešimtmečių, jaunasis autorius dar tik įpusėjo pradinę mokyklą.

Klaipėdietis Virginijus Viningas, Bikuškio plenero „pirmokas“, įsikūrė pavėsinėje prie pat ežero. Retkarčiais pro šalį praeinančios mauduolės jo netrikdė. Tapytoją dažniau matydavai sėdintį ir mąstantį nei mosuojantį teptuku. Kartais jis dingdavo. Beveik stačiomis kėpsodavo nuo dažų pastirę džinsai, visas paletės spalvas sugėrę sportbačiai, lyg velykinis margutis švietė senas klevo kelmas. Ant patiestos plėvelės – irgi spalvoti dažų ežerėliai.