taivanas

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Kinijos ir Lietuvos konfliktas kelia aistras ir tarp JAV diplomatų, skelbia „Financial Times“. Teigiama, kad JAV oficialūs atstovai siūlė tiesiog pakeisti atstovybės pavadinimą į neutralesnį Kinijos atžvilgiu. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad tai yra dezinformacijos kampanijos dalis. Baltieji rūmai taip pat paneigė tokių kalbų oficialiame lygyje galimybę.

Daug skambiais žodžiais išreikšto solidarumo – kol kas taip būtų galima apibūdinti Europos Sąjungos paramą Lietuvai Kinijos prekybinio spaudimo akivaizdoje. Apie konkrečias priemones, kaip padės Lietuvai šiandien Strasbūre neužsiminė ir Europos Sąjungos pirmininkavimą perėmusios Prancūzijos lyderis Emanuelis Macronas pristatydamas pagrindinius ateinančio pusmečio darbus.

Pekinas trečiadienį išreiškė pasipiktinimą Slovėnijos planais stiprinti savo ryšius su Taivanu. Pekinas labai kritiškai žiūri į bet kokią tarptautinę paramą Taivanui, galinčią sudaryti salos tarptautinio legitimumo regimybę. Kinija laiko salą savo teritorija ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad ministerija paruošė deeskalacijos santykiuose su Kinija planą, tačiau pati Kinija turi nuspręsti, ar ketina gerinti santykius tiek su Lietuva, tiek su Europos Sąjunga. G. Landsbergis trečiadienį dalyvavo prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

Kinijai spaudžiant Lietuvą dėl gilėjančių ryšių su Taivanu, Europos Sąjungos (ES) valstybių pareikštas solidarumas yra svarbiausias pasiekimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Manau, kad politinis solidarumas, kurį išreiškė visos ES valstybės, yra, ko gero, svarbiausias dalykas, kuris šiandien buvo pasiektas“, – penktadienį po Prancūzijoje, Breste, vykusio neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo BNS sakė Gabrielius Lanbdsbergis.

Sveikindamas Lietuvą su Laisvės gynėjų diena, Taivanas Lietuvai dėkoja Vilniui už „istorinį precedentą“ ir teigia esąs pasiryžęs ginti ir savo laisvę. „Kaip ir sovietai, 1991 metais puolę Spaudos ir Televizijos rūmus Lietuvoje, šiandien Kinijos komunistai siekia paminti spaudos laisvę ir kitas laisves Taivane pasitelkiant dezinformacijos ir infiltracijos priemones, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Taivano užsienio reikalų ministerijos žinutėje feisbuke.

Užsienio reikalų ministerija užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šeši iš dešimties žmonių neigiamai vertina Lietuvos vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu. Buvę diplomatai ir opozicija sako, kad vertėtų pakeisti toną santykiuose Kinija, tačiau ministras Gabrielius Landsbergis kol kas to daryti nežada. Sako, kad apklausoje buvo neteisingai suformuluotas klausimas.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Pykčiai su kinais iš šalies stumia ir mūsų eksporto pažibą – lazerių industriją. Verslininkai sako planavę Lietuvoje investuoti dešimtis milijonų eurų, bet po Taivaniečių atstovybės atidarymo tenka pinigus nukreipti į kitas šalis. Ministrė Armonaitė dar antradienį situaciją pavadino „krizele“, kuri gali mums net padėti tapti konkurencingiausiais visoje Europos Sąjungoje. Bet patys valdantieji pripažįsta, kad į karą su Kinija išėjo tinkamai neįvertinę kinų įsiūčio.

Dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės ir toliau verda aistros. Opozicija ragina valdančiuosius prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tuo tarpu Vakarų Europa reiškia palaikymą.  Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo. Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje. „Apie normalumus ir nenormalumus.

Lietuvos susirėmimas kaktomuša su Kinija dėl Taivano gali pasisukti kiek netikėta linkme, apie kurią tokios šalys, kaip Prancūzija ar Vokietija, gali tik pasvajoti: investicijas mikroschemų gamyboje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius. Rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius, rašoma pranešime spaudai.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Opoziciniai valstiečiai reikalauja Vyriausybės taisyti klaidą ir pakeisti taivaniečių atstovybės pavadinimą. To nori ir dalis konflikto paliestų verslininkų, kurie sako, kad niekas, išskyrus mus, savo noru nesirenka prarasti augančios Kinijos rinkos. Bet iš ekspertų skrieja ir perspėjimai – pulti atsiprašinėti ir gerintis kinams taip pat pavojinga, galime likti kvailio vietoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė reikalauja Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pervadinti Taivano atstovybę į Taipėjaus ekonominę ir kultūrinę atstovybę. Taip pat šešėlinis ministrų kabinetas Seimui teiks rezoliuciją, kuria siūlo išreikšti palaikymą Vienos Kinijos politikai.

Lietuvos mestas iššūkis Kinijai paskatino didžiulį Pekino spaudimą mūsų šalies ekonomikai, tad kol kas niekas nenori žengti Lietuvos minamu takeliu: Kinijos suburtas 16+1 formatas pasitraukus Lietuvai vis dar gyvuoja, Taivano vardo atstovybė egzistuoja tik Somalilende, o visur kitur yra vadinama Taipėjaus vardu. Tačiau ar tai klaida, bus galima pasakyti po pusės arba vienerių metų, kai bus galima skaičiuoti viščiukus.

Lietuvos valdžia turėtų ieškoti būdų pakeisti Kinijos pyktį sukėlusį Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje, sako Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Mažų mažiausiai reikia ieškoti būdų, kaip padaryti taip, kad tos atstovybės pavadinimas būtų pakeistas. Čia programa minimum“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentinei opozicijai priklausantis politikas. Anot jo, dėl to pavadinimo patiriama per didelė žala.

Kinija ketvirtadienį užsipuolė Jungtines Valstijas dėl jų paramos Lietuvai, įsivėlusiai į konfrontaciją su Pekinu dėl savo ryšių su Taivanu. Kinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad Vašingtonas naudojasi Vilniumi, siekdamas „per Taivaną varžyti Kiniją“. „JAV pusė gina klaidingą Lietuvos žingsnį sukurti „vieną Kiniją, vieną Taivaną“, taip pat mėgina suburti nedidelę kliką, pritariančią Taivano nepriklausomybės jėgoms“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Wan...

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos nemažėja. Dvišaliai santykiai nugarmėjo į žemumas, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Šis sprendimas ne juokais įsiutino Pekiną, o mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis Kinijos režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas. Nuostoliai esą gali būti ir milijardiniai.

Buvęs premjeras, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius atremia kritiką dėl vertybinės Lietuvos užsienio politikos ir veiksmų dėl Taivano. Politiko nuomone, Kinija daro klaidą pradėdama ekonominį ir propagandinį karą prieš Lietuvą, o mūsų valdžios veiksmai yra racionalūs ir atsipirks ateityje.  „Kinija spaudžia Lietuvą. Dėl Taivano. O gal ir dėl to, kad Lietuva išstojo iš „17+1“ formato.

Gabrielius Landsbergis neigia vakar išsakytus prezidento žodžius, kad Taivano atstovybės pavadinimas nebuvo su juo derintas. Anot Užsienio reikalų ministro, su prezidentu viskas buvo aktyviai koordinuota. Lietuvos politikų nesusikalbėjimas jau sklinda ir per pasaulį. Kinija Nausėdos žodžius sveikina. Bet per pasaulį garsiai sklinda ir Taivano bandymai padėti Lietuvos verslininkams. Jie perka lietuviškas prekes, įstrigusias prie Kinijos, o taip pat žada investuoti mūsų šalyje šimtus milijonų.

Kinija trečiadienį pasveikino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos komentarą, kad vyriausybės sprendimas leisti atidaryti Taivano atstovybę, kurios pavadinime vartojamas šios pusiau autonominės salos vardas, buvo klaida, pranešė dienraštis „South China Morning Post“. „Pripažinti klaidą yra žingsnis teisinga kryptimi, bet dar svarbiau imtis veiksmų“, – laikraštis citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Wang Wenbiną.

Premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo linkusi vertinti prezidento žodžių, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebuvo derintas su juo. Vyriausybės vadovė priminė šalies vadovo interviu tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidos priemonėms, kai jau buvo aišku, kad atstovybė bus pavadinta taivaniečių vardu.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje patvirtino, kad artimiausiu metu Taivanas planuoja investuoti šalyje 200 mln. JAV dolerių (apie 176,7 mln. eurų). Tai trečiadienį pranešė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas). „Taivanas ruošia investicinį fondą su 200 mln. JAV dolerių pradiniu kapitalu investuoti į Lietuvos pramonės šakas, kurios yra strategiškai svarbios abiem šalims, taip norima sukurti ilgalaikius ekonominius ryšius“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derino su prezidentu Gitanu Nausėda „visus veiksmus“ prieš atidarant Taivaniečių atstovybę Vilniuje. „Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – paklaustas, ar ministerija derino su prezidentu Taivaniečių atstovybės pavadinimą, trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad Lietuva padarė klaidą Taivaniečių atstovybę pavadindami Taivano vardu. Valdantieji sako, neva Nausėda vėl keičia savo nuomonę, mat anksčiau tam pritarė. Bet kai kurių politikų aktyvumas Taivano atžvilgiu jau kelia įtarimų. Nausėda taip pat išvadino Lietuvos užsienio politikos vykdytojus, kaip sėdinčius ant sėdmaišių ir garsiai šaukiančius apie vertybes, tačiau nematančius, kas vyksta aplink.

Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Taivano valstybinė alkoholinių gėrimų įmonė „Taiwan Tobacco & Liquor Corporation“ (TTL) pirmadienį pranešė nupirkusi 20 tūkst. butelių lietuviško romo, kurio įvežimą uždraudė Kinija, kilus diplomatiniam ginčui tarp Pekino ir Vilniaus. Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį, kai Vilnius lapkritį leido Taivanui atidaryti atstovybę jo vardu. Ji taip pat nustojo išduoti vizas ir užblokavo eksportą iš Lietuvos.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Pasekmes ima jausti verslininkai, pavyzdžiui, Lietuvos aludariai jau sako susiduriantys su spaudimu. Azijos studijų ir tarptautinės politikos ekspertas atskleidė, kokių dar akibrokštų iš Kinijos artimiausiu metu gali tikėtis Lietuva.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kritikuoja leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei. Jo teigimu, konflikto su Kinija nuostoliai yra milžiniški. „Su Kinija susidariusi padėtis, man atrodo, kad nuostoliai yra milžiniški, o to visiškai nereikėjo.

Kinijos autoritariniam režimui pykstant dėl Lietuvos politinių veiksmų, Taivano naujienų savaitraštis „Taiwan Insider“ socialiniame tinkle dėkojo mūsų šaliai už drąsą, taip pat išskyrė 3 pagrindinius šalies politikus, kurie aktyviai prisidėjo prie paramos jų valstybei. Lietuvoje pradėjus veikti taivaniečių atstovybei, tai kaip reikiant supykdė komunistinės Kinijos valdžią, kuri iki šiol siekia susigrąžinti Taivano kontrolę į savo rankas.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Qu Baihua teigia, kad atidarydama Taivaniečių atstovybę, Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą ir visa atsakomybė dėl pablogėjusių dvišalių santykių gula vien tik ant Lietuvos pečių. Pekino atstovas tikino, kad prieš Lietuvą nėra priimta jokių ekonominių sankcijų, o nesklandumai muitinėse buvo laikini.

Skirtingai vyraujančiai socialinių tinklų erdvėje nuomonei –  Lietuva tikrai nėra vienintelė, susidūrusi su Kinijos pykčio priepuoliais dėl Taivano Europoje. Čekija ir Slovakija taip pat susiduria su Kinijos pykčio proveržiais. Naujoji Vokietijos valdžia taip pat išreiškė palaikymą „demokratiniam Taivanui“, todėl ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva bus pati mažiausia problema Kinijai.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis perspėjo, kad dėl gilėjančių Vilniaus ryšių su Taivanu į Lietuvą nutaikyti Kinijos prekybos apribojimai vis labiau veikia kitų Europos Sąjungos narių įmones. Apie tai pranešė vokiečių dienraštis „Die Welt“, penktadienį paskelbęs interviu su eurokomisaru. „Mums kelia nerimą, kad vis dažniau gauname pranešimų iš kitų valstybių narių apie blokuojamą importą“ – teigė V. Dombrovskis.

Nors Kinija nėra paskelbusi oficialių sankcijų Lietuvai, vis daugiau mūsų šalies verslininkų teigia patiriantys sunkumų šioje rinkoje. Komunistinis režimas ne tik nepriima lietuviškų gaminių, bet ir įspėja kitų šalių verslus apie galimas pasekmes, jeigu jie bendraus su Lietuva. Primename, kad Kiniją užrūstino Lietuvos sprendimas mūsų šalyje įsteigti Taivano atstovybę.

Taivanas antradienį pranešė pareiškęs protestą Pietų Korėjai, kai dėl „Taivano sąsiaurio problemų“ buvo atšauktas kvietimas dalyvauti konferencijoje salos ministrei, Taibėjaus vyriausybėje kuruojančiai skaitmeninę sritį. Tokia diplomatine formuluote paprastai įvardijami santykiai tarp Taibėjaus ir Pekino, laikančio salą savo teritorija ir žadančio vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo detalės su prezidentu Gitanu Nausėda nebuvo derintos, sako jo patarėja. „Atstovybės atidarymas savaime nebuvo išskirtinis projektas. Viskas susikomplikavo tada, kai buvo prieita prie detalių. O detalės su prezidentu nebuvo derintos. Su prezidentu apskritai nebuvo diskusijos iki to momento, kai kilo triukšmas viešojoje erdvėje“, – pirmadienį paskelbtame interviu „Delfi“ sakė Asta Skaisgirytė.

Nedaug šalių išdrįsta mesti iššūkį Kinijai tokiu būdu, kaip tai padarė Lietuva. Užsienio žiniasklaidoje pažymima, kad lietuviai, skirtingai negu didžioji dalis nuo Kinijos investicijų ar įtakos priklausomo pasaulio, demonstruoja „etišką politiką“. Nepaisant iš tiesų nemalonių Lietuvai Kinijos poveikio priemonių, tokių kaip ekonominis spaudimas lietuviškoms prekėms, Vakarų valstybių akyse Lietuva padarė tai, ką norėtų padaryti ir visi kiti, tačiau nedrįsta.

Taivano vunderkindė atsidūrė pasaulio dėmesio centre, parodžiusi „laisvąjį Taivaną“ ir buvusi apribota JAV demokratinio suvažiavimo metu. 40-metė yra Taivano skaitmeninių technologijų ministrė be portfelio ir turinti itin savitą požiūrį į politikos organizavimą.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Žemyninė Kinija yra supervalstybė karybos ir ekonomikos atžvilgiu. Tačiau jos lyderiai dabar sužino, kad kai kuriose varžybose svarbiau kiti dalykai. Kaip bausmę už Taivaniečių biuro atidarymą Vilniuje žemyninę Kiniją valdantis režimas įvedė didžiausiai iš Baltijos šalių nepaprastas sankcijas – uždraudė ją įvardyti kaip „kilmės šalį. Tai reiškia, kad į Kiniją negali būti importuojamos jokios lietuviškos prekės. Be to, ji mėgina blokuoti visą eksportą į Lietuvą.

Jau kuris laikas įdėmiai stebiu mūsų užsienio politikos „erelių“ – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio veiklą, kuri akivaizdžiai kenkia Lietuvos interesams.  Šį kartą norisi apsistoti ties santykiais su Kinija.

Taivano klausimas, kurį šią vasarą kiek netikėtai iškėlė Lietuva, Kinijai pasirodė tiek skausmingas, kad vietos propagandos leidiniai niekaip negali apsispręsti: nekreipti į „mažos Lietuvos“ išsišokimus ar grasinti „griausmingu atsaku“. Savo reikmėms šią informacinę kovą išnaudoja ir Kremliaus reguliuojama Rusijos žiniasklaida.

Tvyrant įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje, šešių Seimo frakcijų atstovai vyks į Taivaną. Jie dalyvaus ten rengiamame Atviro parlamento forume. Seimo valdyba lapkričio 27–gruodžio 6 dienomis komandiravo „darbietį“ Vytautą Gapšį, konservatorių Matą Maldeikį, Laisvės partijos atstovą Marių Matijošaitį, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narius Rūtą Miliūtę, Luką Savicką ir socialdemokratę Dovilę Šakalienę į Taibėjų.

Vyriausybei ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, tris dešimtmečius puoselėti Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaruoju metu ėmė smarkiai aižėti. Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kurio įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.

Kinijos ambasados Lietuvoje atstovas Qu Baihua trečiadienį pareiškė, kad Lietuva yra kurčia Kinijos prašymams dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo ir griežtai ragina ištaisyti šią klaidą. „Pavadinimas yra problema, mes nesipriešiname verslo ryšiams, tačiau (...) Lietuva kurčia mūsų prašymams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė diplomatas.