tadas povilauskas

Metai iš metų kavos ir arbatos kainos po truputį kyla, o jų pigimo – nematyti. Tai galioja ir parduotuvėse esančiai produkcijai, ir kavinėse. Didesnį kainų augimą gali pristabdyti tik konkurencija. Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas. „Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija nesikuklino ir pateikė kelis perspėjimus Lietuvos valdžiai. Vienas iš jų siejasi su nuo 2014 metų gegužės įsigaliojusiais žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais. Pirmas signalas apie galimą laisvo kapitalo judėjimo ir veiklos vykdymo Europos Sąjungos šalyse laisvės suvaržymą iš Komisijos atskriejo dar prieš metus.

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams. Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Apklausos rodo, kad tautiečių įpročiai beveik nesikeičia. Kojinėse, po čiužiniais ar kitose slėptuvėse šlamančiuosius saugo apie pusė lietuvių. Draudikai ir ekonomistai perspėja: laikyti pinigus namuose itin nesaugu. Užtat labai patrauklu vagišiams. Galite neabejoti, kad vagys žino visas vieteles, kurias manote esant puikia slėptuve. Naujausias tyrimas rodo, kad santaupas grynaisiais namie laiko apie pusė lietuvių. Trečdalis pripažino, namuose turintys iki 500 eurų.

 JAV centrinio banko (FED) sprendimas po beveik 8 metų pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą tiesioginio poveikio euro zonai ir konkrečiai Lietuvai neturės, tačiau turėtų padidinti eksportuotojų konkurencingumą, mano ekonomistai. Pasak ekspertų, JAV doleris, tikėtina, ir toliau stiprės euro atžvilgiu,. „Tiesioginės greitos įtakos euro zonai ar Lietuvai tikėtis nereikėtų.

Ekonomikos augimas 2016 m. Lenkijoje ir Baltijos šalyse paspartės, Ukrainos ūkis galiausiai turėtų pereiti į plėtros stadiją, o Rusija vis dar neišbris iš nuosmukio, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Pasak analitikų, Rusijos ir Ukrainos santykiai artimiausius dvejus metus liks įtempti, o Europos Sąjungos ir JAV taikomos sankcijos Rusijai išliks ir ateinančiais metais.

Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.

Giedrė Sankauskaitė Palyginus atskirų sektorių investicijas į įstatinį kapitalą su šių sektorių 3 metų pelno ar nuostolio vidurkiu, matyti, kad ilgiausiai verslo grąžos tenka laukti investuotojams į komunalinių paslaugų sektorių. Taip naujienų portalui Ekonomika.lt teigė kreditų biuro „Creditinfo“ vyr. kreditavimo analitikė Rasa Maskeliūnienė.

 Lietuvoje skandinaviškiems bankams pagal dabartinius kriterijus daugelis verslo projektų atrodo rizikingi, todėl jie neranda, kur įdarbinti pinigus, rašo „Verslo žinios“. SEB bankas Lietuvoje grąžins savo patronuojančiam bankui Švedijoje 100 mln. eurų vertės paskolą. Analitikai teigia, kad tai įrodo, jog bankas nerado, kur investuoti šiuos pinigus Lietuvoje.

Sunkmečiu daugiau nei tris kartus pabrangęs auksas jau nebekelia tokio investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį. Gerėjant pasaulio ekonomikai investuotojai renkasi akcijas – jų indeksai pastaruoju metu demonstruoja itin gerus rezultatus. Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 metais, prasidėjus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėkmingai didėjo toliau – beveik iki pat 2011-ųjų pabaigos.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai. Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

Degalinių švieslentės ne visiems sukelia galvos skausmą: dyzelinas brangsta lėtai, o dujos išvis pinga. Benzino kainai beveik pasiekus 5 litų už litrą žymą, dujų įrangos montuotojai sulaukia vis daugiau užsakymų. Šiuo metu litras dujų kainuoja apie 2,33 lito – 10 centų pigiau nei praėjusį rudenį. „Tikėjomės, jog kaina šį pavasarį kris dar labiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė automobilių dujomis prekiaujančio degalinių tinklo „Valstina“ vadovas Robertas Gutauskas.

Trečdalį šalies drabužių prekybos rinkos ir trečdalį sektoriaus apyvartos apimanti „Aprangos“ grupė skelbia puikius finansinius rezultatus ir žada toliau nemažinti apsukų, kai santykinai skurdesni Lietuvos gyventojai savo apdarams skiria tiek pat, kiek jiems išleidžia statistinis europietis.