tadas blinda

Į Mažeikių rajone esantį Renavo dvarą atvyko garsi Rusijoje ukrainiečių kilmės aktorė Tatjana Liutajeva. Čia ji kartu su dukra Agne Ditkovskyte ir garsiais lietuvių aktoriais filmuojasi kuriamoje naujoje istorinėje nuotykių juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“. Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Lietuvoje naują vaidmenį kurianti 45 m. T. Liutajeva sako, kad dirbti čia – tarsi šventė. Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ ji atlieka dvarininko Bernardo Gruiniaus žmonos Konstancijos vaidmenį.

Kur dingo Mantas Jankavičius, nenugalimasis šokių ir dainų dešimtukų lyderis, gražuolis, sekso simbolis, vaikų numylėtinis?.. Nuo GALOS Mantui pasislėpti nepavyko Ištikimiems gerbėjams Mantas pristatė savo albumą mįslingu pavadinimu „...“ ir vėl dingo. Dar pasirodė per ŽAS 15 metų jubiliejinį koncertą. Rodėsi, seną gerą roką atliekantis dainininkas tuoj sprogdamas nušoks nuo scenos. Tačiau vos pasirodęs vėl dingo.

Pasiruošimo darbai beveik baigti, juostos "Tadas Blinda. Pradžia" kūrybinė grupė netrukus pradės vasaros filmavimų maratoną. Todėl kaip tik pats laikas paskelbti akcijos "Noriu filmuotis filme "Tadas Blinda" rezultatus. Kiek daugiau kaip per mėnesį nuo akcijos paskelbimo, kūrybinė grupė sulaukė daugiau kaip 1000 savanorių anketų. Ketvirtis filmo entuziastų buvo jaunesni nei 18 metų, moterų - beveik tris kartus daugiau nei vyrų.

Pagaliau paaiškėjo pagrindinio vaidmens lietuviškame nuotykių filme "Tadas Blinda. Pradžia" atlikėjas. Atrankos komisija nusprendė, kad labiausiai jaunojo Tado Blindos vaidmeniui tinka Mantas Jankavičius. Beje, Mantas filmavimams ruošėsi jau gerą pusmetį, tačiau visuomenei pristatyti pagrindinio vaidmens atlikėją buvo nuspręsta tik dabar. Juosta nukelia į 1861 metus. Žemaitijos kaimelyje įvyksta skerdynės. Jaunasis Tadas priverstas rinktis suaugusiųjų gyvenimą. "Tadas Blinda.

Neblėstantis aktorės Janinos Matekonytės žavesys keri ne vieną žiūrovų kartą. Moteris, suvaidinusi gražuolę turtingo grafo dukterį Kristiną, įsimylėjusią svieto lygintoją Tadą Blindą, nuo vasario pasirodys naujame LNK seriale „Mano mylimas prieše“. Janina Matekonytė drauge su talentingu aktoriumi Gediminu Girdvainiu vaidins turtingų viešbučio valdytojų Adelės ir Mykolo porą.

Didelio visuomenės dėmesio ir palankių kultūros specialistų  įvertinimų sulaukusio kino filmo „Tadas Blinda: pradžia“ kūrimas vėl įgauna pagreitį. Pirmasis simbolinis žingsnis jau žengtas – baigta restauruoti unikali, 1972-ųjų televizijos serialo „Tadas Blinda“ karieta. Intensyviai dirbantys filmo kūrėjai „Tadas Blinda: pradžia“ premjerą žada jau kitais metais. Karietos istorija –  lyg iš kino dramos.

Antradienį staiga mirė ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Vilhelmas Vaičekauskas, pranešė Kauno valstybinis dramos teatras. V. Vaičekauskas gimė 1936 metais Padubysy, Jurbarko rajone. 1957-1960 metais mokėsi J.Gruodžio Muzikos mokykloje Dramos skyriuje, dėstytojai A. Mackevičius, K. Jūrašūnas, A. Gabrėnas.

Henriko Daktaro istorija dar kartą patvirtino seną tiesą, kad tauta myli savo herojus. Tautai nesvarbu, kad Henytė įtariamas net 30 žmogžudysčių, tautai Henytė – Tada Blinda. O apie T. Blindą tauta sprendžia iš Vytauto Tomkaus sukurto paveikslo. Toks mielas kiekvieno skriaudžiamo lietuvio širdžiai gynėjas... Daktaras – irgi gynėjas. Žmonės nori apie jį žinoti viską, o dėl to ne tik klausosi įvairiausių gandų čia, Lietuvoje, bet ir važiuoja net į Bulgariją.

Sulaukęs 73 metų, mirė garsus režisierius ir aktorius Bronius Talačka. Velionis pašarvotas Birštone. Birštono bažnyčioje trečiadienį 11 val. bus laikomos Mišios, o 12 val. vyks laidotuvės. B. Talačka yra sukūręs dešimtis filmų, spektaklių, laidų. Tarp žinomiausių jo kūrinių - televizijos filmas „Raudonmedžio rojus“, pirmasis lietuviškas vaizdo filmas „Žemė maitintoja“ ir kiti.

Lietuviškas filmas apie tai, ką Tadas Blinda veikė prieš tapdamas "svieto lygintoju", koks jis buvo iki to laiko, kuris rodomas 1972 metų TV seriale "Tadas Blinda", pagaliau sulaukė valstybės paramos. Filmo "Tadas Blinda: pradžia" kūrėjams Kultūros ministerija skirs dalinį finansavimą.

Vakar vakare Antakalnio sankryžoje įvyko avarija, per kurią buvo partrenkti trys per perėję ėję žmonės. Visi nukentėjusieji paleisti gydytis namo. Patikrinę vairuotojų dokumentus pareigūnai nustatė, jog vienas iš susidūrimo dalyvių – garsus muzikos prodiuseris G.Daugėla. Jis atsisakė tikrintis blaivumą. G. Daugėla prisidėjo prie roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje kūrimo“, „Tadas Blinda“ bei miuziklo „Velnio nuotaka“ kūrimo. Avarijos aplinkybes tiria sostinės policija.

Lyriškajam komikui Gediminui Girdvainiui sukako 65-eri. Šia proga užvakar Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VMT) parodė britų dramaturgo Briano Clarko spektaklį „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“ Jame jubiliatas yra sukūręs daktaro Emersono vaidmenį. G.Girdvainis atsisakė švęsti ar kaip kitaip minėti savąjį jubiliejų. Pasak jo, anokia čia šventė. Tačiau LŽ mano, kad sutelkus šitiek gyvenimo metų jokia nuodėmė viešai išsakyti susikaupusias mintis, žvilgtelėti į praeitį ir praskleisti ateitį.

Su gandais, pravardėmis ir prilipusiais epitetais labai sunku kovoti. Įdomu sužinoti, kaip jaučiasi, ko gero, bukiausio personažo Lietuvoje autorius Mindaugas Stasiulis.

Lapkričio 7-ąją naujojo nuotykinio lietuviško kino filmo apie Tadą Blindą kūrėjai atskleis legendomis apipintą svieto lygintojo kilmę. Į klausimą, ar iš tikrųjų lietuviškasis Robinas Hudas egzistavo, bus atsakyta filmo „Tadas Blinda: pradžia“ anonso premjeroje. Filmo, kuris dar neprasidėjus filmavimui susilaukia didelio dėmesio, anonse nusifilmavo tikra Tado Blindos proproproanūkė. „Tadas Blinda ateina pas žolininkę, kad ši jam išburtų ateitį. Ir pradeda matyti ateities vaizdus.

Rugsėjo 5 d. gražų jubiliejų švenčia teatro, kino ir televizijos aktorė Vaiva Mainelytė. Legendinio aktoriaus ir režisieriaus Juozo Rudzinsko auklėtinė į Lietuvos teatro sceną atėjo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir daugiausia laiko atidavė Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui.

Kartais gražuolių televizijos žvaigždžių gyvenime šviečia ne tik prožektorių šviesos ir dėl jų iš proto einančių gerbėjų šypsenos. Kartais joms prieš akis išdygsta ne kas kitas, o... arklio užpakalis! Ar pamenate linksmąjį epizodą iš legendinio filmo „Tadas Blinda“, kai jo bendras Jeronimas Tučka bučiavo arkliui užpakalį? Analogišką scenarijų k!ą tik startavusioje TV3 laidoje „Olimpo lažybos“ pakartojo šviesiaplaukė naujojo TV3 sezono laidos „Skylė sienoj“ vedėja Aistė Paškevičiūtė! „Tiek to...

Pastaruoju metu informacijos priemonės skelbė apie kažkokį festivalį, kuris, anot reklamos, skirtas ne idiotams. Vadinasi, ir tie, kurie nevyks į festivalį, bus idiotai. Lietuvoje visi idiotai tvirtina esą ne idiotai. Gyvenimas puikus, tik klausimai nepatogūs. Kodėl Jūs nesiilgite Sovietų Sąjungos? – neseniai paklausė lenkų žurnalistas. Atsakiau jam, kaip ir dera, aštriai bei patriotiškai, bet paskui dvi savaites galvojau, kodėl gi aš nesiilgiu tos sumautos Tarybų Sąjungos.

Išradingi Seimo nariai, užimantys aukštesnius postus, sugalvoja įvairių būdų pasitaupyti pinigų. Kai kurių parlamentinių komitetų pirmininkai per mėnesį nuvažiuoja tūkstančius kilometrų valdišku transportu, ir dažniausiai - į savo rinkimų apygardas. Iki Seimo rinkimų likus trims mėnesiams parlamentarų išvykos į savo rinkimų apygardas tampa vos ne kasdieniu reiškiniu.

Vytautas V. Landsbergis po septynerių metų pertraukos į kiną sugrįžta su vaidybiniu filmu „Kai aš buvau partizanas“. „Balsas.lt“ premjeros išvakarėse paprašė režisieriaus papasakoti filmo atsiradimo aplinkybes. Kokie baigiamieji darbai vyksta filmo pasirodymo išvakarėse, pasakojama videoreportaže. Vaizdo reportažas su  režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu pridedamas straipsnio pabaigoje.

Algimanto Baltakio dienoraščių anonsas buvo lyg viltingas pažadas maloniai savaitei su knyga. Nes Baltakis – mano jaunystės poetas. „Velnio tiltą“ mokėjau mintinai. O ir vėliau: „Aš viskа, viskа pamiršau...“ „Hiperbolės“ išpopuliarintą tekstą žodžio neieškantis poetas jau vadina „sklerotikų himnu“. Algimantas Baltakis (Dž. Barysaitės nuotr.) Malonu jį sutikti, persimesti vienu kitu žodeliu ir traukti toliau – su naujausiu anekdotu iš rašytojų gyvenimo ar ką tik gimusiu kalambūru.

Tolimoje karalystėje gyveno Karalius. Jis turėjo gražią ir įnoringą dukterį. Kasmet Karalaitė susigalvodavo įvairiausių norų ir rūmų valdovas juos skubėdavo tenkinti. Vieną gražią dieną Karalaitė sušuko: „Noriu nepaprasto žiedo. Noriu tokio, kad paukščius ir žvėris suprasti galėčiau, kad kitų žmonių mintis kaip savo skaityčiau.

Kuo vadovaujasi žmonės, kuomet nesiekia asmeninės naudos? Pasirodo, kiekviename iš mūsų gyvena Tadas Blinda arba Robinas Hudas, nes siekis atimti iš turtingųjų ir atiduoti vargšams slypi žmogaus prigimtyje, nustatė mokslininkai. Duoti ir atimti. Tai pats kvailiausias žaidimas pasaulyje, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“. Mes net nesuvokiame, kai pradedame siekti sau naudos.

Daug daug anglų filmų, du lietuvių, vienas – čekų. Gal geografija ir toliau po truputį keisis? Šeštadienis Kažkaip nepastebiu šeštadienį tų filmų, kurių jokiu būdu nebūtų galima praleisti. Garsesnių yra – iš jų pažymėtinas 2002 metų Berlyno festivalio „Aukso lokį“ pelnęs Paulo Greengrasso „Kruvinasis sekmadienis“ (TV1000, 19.00 val.

Daugelis tautų didžiuojasi savo herojais: kaimynai latviai turi Lačplesį, suomiai Kalevalą, graikai pertekę visokiausių heraklių, dzeusų ir prometėjų, o ką turime mes, lietuviai? Vienas amerikiečių rašeiva Lietuvos sūnumi norėjo pakrikštyti baisūną Hanibalą Lekterį... Panašu, kad mums tai nepatiko, jau geriau mūsų didvyris tebūnie Tadas Blinda, bet ir tas, skarmaluotas baudžiauninkas ant kumelės, šiandiena mums atrodo nebeaktualus.

Už langų klesti „Kino pavasaris ‘06“. Norisi uždainuoti, kaip Liza Minnelli „Kabarete“: „Ko sėdi vienas namie, eikš, čia muzika groja!“ Bet pareiga yra pareiga. Juolab kad sąsajų tarp festivalio ir TV programų irgi pasitaiko. Šeštadienis Šiandien televizijos padangėje – ketvirta, baigiamoji, nemariojo serialo „Tadas Blinda“ (LTV, 18.00 val.) dalis, realiais faktais pagrįstas nelinksmas filmas „Kai grius dangus“ (BTV, 20.15 val.

Du savaitės filmai – „Saulė“ ir „Japoniška istorija“, mano manymu, įstringa ilgam. Dauguma kitų – praeinantys, kartais kaip trumpas malonumas, o kartais net kaip blogas sapnas. Šeštadienis Maždaug suprantu priežastis, kodėl BTV demonstruoja lenkų režisieriaus Lecho Majewskio pirmąjį užsieninį filmą „Kalinys iš Rio“ (BTV, 20.15 val.; kartojama pirmadienį, kovo 20 d., 13.25 val.

Prasideda Nauji 2006-ieji. Mūsų fronte ypatingų stebuklų jie, deja, nežada, nors šventės dvelktelėjimų čia yra. Šeštadienis Per Naujuosius, kaip jau įprasta, – aibė šventinių paties įvairiausio lygio koncertų (jau žavėjausi religiniais juodaodžių spiričiuelais per, deja, rusišką kanalą „Kultura“), naujų serialų. Yra ir filmų, net premjerų, bet jų parinkimas dažniausiai atitinka ne patį reikliausią skonį. Na, kaip pažiūrėsi... Paaiškinsiu mintį. Tarkim, tarakonai jums kelia alergiją.

Keli stiprūs filmai namų aplinkoje – visai neblogai. Juolab kad vilniečiams reikia rezervuoti laiko ir gruzinų kino festivaliui, ir Arūno Matelio juostos premjerai. Šeštadienis Visiškai aišku, kad galingų JAV organizacijų FTB ar CŽV darbuotojai nežiūri kino. Antraip jie, kad ir grieždami dantimis dėl autorių neprofesionalumo, būtų išvydę „Trečiąjį pasaulinį karą“ (TV3, 14.00 val.) ir išgelbėję Ameriką. Keista: nors juosta paika, kartais – matyt, iš nevilties – ji reklamuojama net kaip.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu aptaria Seimo narių furšetą ir lietuviškos medžioklės ypatumus. Paskui imasi nagrinėti aktualų lietuvio ir žemaičio tapatybės klausimą. „Labai nutautina žemaičius turtas“, - diskusiją apibendrina Mauzeris. Sūrskis: Tai va, Mauzeri, gražus ruduo gražiai tęsiasi. Seimas susirinko ir naują sesiją pradėjo nuo baliaus, vadinamo furšetu. Mauzeris: Nu jo, keičiasi laikai. Anksčiau į Seimą rinkdavosi tokie, kuriems neduok valgyt, duok pašnekėti.

Šiandien „Klausimėlio“ herojus - Tadas Blinda, pats garsiausias visų laikų Lietuvos plėšikas. Legendose jį dar vadina svieto lygintoju ir net meninį filmą sukūrė. Tačiau svieto Tadas Blinda taip ir neišlygino. Tik į istoriją pakliuvo. Ukmergiškė:- Buvo didvyris kažkoks.- Kieno?- Lietuvių… Nepriklausomybės Akto signataras.- Tadas Blinda?- Taip. Ukmergiškė:- Ugniagesys pirmas buvo.- Pirmas kur, Lietuvoj?- Lietuvoj. Ukmergiškis:- Lietuvos karalius.

Valentino dienos išvakarėse Klaipėdos Žvejų rūmuose koncertuos kultiniu Lietuvos atlikėju dažnai vadinamas Andrius Mamontovas. Pernai dainininkas buvo trumpam dingęs iš radijo eterio, tačiau gerbėjai apie jį periodiškai išgirsdavo. 2004-ųjų pabaigoje nebeegzistuojančios grupės „Fojė“ lyderis sukūrė pagrindinį vaidmenį miuzikle „Tadas Blinda“. Andrius taip pat tapo pirmuoju DVD išleidusiu Lietuvos atlikėju.

Metų sandūra skatina daryti nemažai apibendrinimų ir kalbėti apie tai, kas dažnai primirštama ar nutylima. Kaip pastebėjo vienas iš komentatorių, prof. Romas Lazutka (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_241600), kyla ir pagunda sudėtingus dalykus aiškinti trumpai. Šis komentatorius ėmėsi ir ekonomistui deramo vaidmens – griauti pagrindo neturinčius mitus. Tačiau, deja, ne visada griaunant mitus apsieinama be naujų skleidimo.

Virginijaus Savukyno knyga"Maištininko" mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai koncentruojanti visą prezidento skandalą ir jo ištakas. Nepaliečianti užkulisių ir į juos programiškai nelendanti; joje tvarkingai išdėstyta taktika, kurią kilus skandalui naudojo buvęs prezidentas, ir ši taktika visiškai teisingai įvardijama kaip mitologijos (ir būtent daugiskaita). Mitologijų mūsų politikoje būta ir iki Rolando Pakso atėjimo, tačiau tokios jų koncentracijos viename politinės tragedijos ar tragikome...

Susipusiausvyrinimas patampa šiandienos mastu ir matu. Matas pats savaime nėra blogai. Blogai, kai mato per daug. Visi matuoja vienas kitą. Žiūrėt gražu: matuoja per televiziją, žiniasklaidoje, kuri, beje, irgi pradėjo matuotis tarpusavyje - matuotis ne kuri gražesnė, o kuri bjauresnė. Tokia jau mato prigimtis - pritaikius matą, galima išmatuoti mastą. O mastas didelis, tai ir matuoja visi. Niekaip negaliu įsikirsti, kur slypi šito nūdienos noro matuoti prigimtis.

Ilgą laiką mūsų istorija buvo nuobodi: bekraujai ir bekūniai kunigaikščiai, abstrakčios tautos idėjos, nežinia kur vedantys ginčai apie valstybės susikūrimą, niekam neįdomios, išskyrus pačius istorikus, seniai prabėgusių amžių politinės peripetijos ir pan. Tačiau šiandien galime tvirtai sakyti, kad atsiranda ir kitokia istorija. Vis drąsiau istorikai, kultūrologai imasi to, kas ilgą laiką buvo laikyta marginalinėmis (todėl “nesvarbiomis”) temomis.