tačiau lietuva

Po „Brexit“ ne vienas lietuvių emigrantas nusprendė ramų gyvenimą užsitikrinti priėmęs Jungtinės Karalystės pilietybę. Tačiau britiško paso priėmimas reiškia ir lietuviško atsisakymą. Pasirodo, kad Lietuva ne visada žino apie žmonių apsisprendimą pakeisti pilietybę, o ir paso su Vyčiu atsisakiusieji neįsivaizduoja, kokios pasekmės jų laukia. Po 2016 metais įvykusio „Brexit“ referendumo didelė dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių ėmė spręsti dilemą, ką daryti toliau.

Gruzija paskelbė atsisakysianti šauktinių kariuomenės, bet prezidentas Georgijus Margvelašvilis pareiškė, kad Gynybos ministerija jo neinformavo apie šį sprendimą. Gynybos ministrė Tina Chidašeli pirmadienį pasirašė tą įsaką, sakydama, kad visi Gruzijos vyrai turėtų norėti tarnauti savo šaliai, bet nepageidaujantys to daryti nebus verčiami vilktis uniformą „Ginkluotosioms pajėgoms nereikia prievarta pašauktų karių“, – pabrėžė ji.

Lietuvos integracija į Vakarus buvo šalies prioritetas nuo pat valstybingumo atstatymo 1990 m. kovo 11 d. Labai svarbiais etapais šio tikslo link tapo prisijungimas prie Europos Sąjungos 2003 m. ir įstojimas į NATO 2004 m. Trečiuoju žingsniu turėjo tapti Euro įsivedimas. Jei dėl pirmųjų dviejų narysčių Lietuvos visuomenėje prieštaravimų beveik nebuvo, tai, kalbant apie Euro įsivedimą, jų būta nemažai.

Nors, remiantis statistika, didieji šalies miestai pritraukia panašų darbuotojų skaičių, iš Kauno rinkos darbuotojai linkę emigruoti, o Vilniuje – pasilikti. Tokiu būdu Kaunas tampa tarpine stotele emigracijai į didžiuosius Europos miestus ir ypač – Vokietiją. Kokios to priežastys? Pernai metais Kaune buvo pasiektas didžiausias nedarbo per pastaruosius trejus metus rodiklis: gegužės mėnesį registruoto nedarbo rodiklis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje siekė 8,2 proc.

„Pasaulis apsisprendė, kad vaikas nėra daiktas, nėra valstybės ar suaugusiųjų, kad ir tėvų, nuosavybė, jis yra pilietis. Ir valstybės, ir tėvų bendra misija yra padėti jam tapti atsakingu piliečiu“, – sako vaikų psichiatras Dainius Pūras. Tačiau Lietuva, jo teigimu, „nuslydo į tokį fundamentalistinį moralizavimą, vaikų, paauglių demonizavimą – kaip blogai, kad dabar jie turi teises.

Ieva Rupšytė Dauguma ES šalių, keisdamos azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, ieškojo būdų, kaip mažinti tokių užsiėmimų prieinamumą, griežtinti visapusišką kontrolę. Tačiau Lietuva, atrodo, renkasi kitą kelią. Seimas daugelį metų rengė naują Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) projektą, tačiau jame nėra nieko šiuolaikiško.

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus.

Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal mobiliojo ryšio skverbtį - pernai spalį ji šalyje siekė 132,9 procento. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Liuksemburgas (170,6 proc.) ir Italija (133,8 proc.), skelbiama ES 2006 metų telekomunikacijų rinkos ataskaitoje. Joje taip pat nurodoma, kad Latvija pagal mobiliojo ryšio skverbtį pernai spalį buvo ketvirtoje (123,3 proc.), o Estija - aštuntoje vietoje (112,5 proc.). Paskutinėje pozicijoje - Prancūzija (82,3 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išsiuntė notą Latvijos užsienio reikalų ministerijai, kurioje raginama surengti dvišales žemės ūkio ekspertų konsultacijas. Dėl tokių konsultacijų reikalingumo susitarta spalio 10 dieną Rygoje vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrų susitikime.