t. janeliūnas

Pirmadienį Rūdninkuose įvykus policijos ir protestuotojų susirėmimui, visuomenėje kilo nemenka pasipiktinimo banga. Keliami klausimai, ar policija pasielgė tinkamai nuo kelio jėga nustumdama susirinkusius protestuotojus. Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad protestuotojai buvo agresyvūs ir pareigūnų veiksmai esą buvo pagrįsti, politologai įžvelgia problemą – protestas ne tik dar labiau paaštrino situaciją, bet ir turės įtakos Lietuvos paveikslui Baltarusijos akyse.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Porinkiminėje spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad neatmeta galimybės, jog koalicijoje išvysime ir save Seimo rinkimuose išsikėlusių politikų. G. Landsbergis konkrečių pavardžių neįvardijo, tačiau politologai sako, kad durys į koaliciją bus atviros tikrai ne visiems.

Šiais metais rinkėjų aktyvumas išankstinio balsavimo metu buvo kone dvigubai didesnis nei per praėjusius Seimo rinkimus. Vis dėlto, tokia tendencija pastebima tikrai ne visur – kai kurios apygardos taip ir neperžengė šalies vidurkio. Politologai mąsto, kad tam įtakos turėti galėjo tradicijos, o jeigu mažas aktyvumas laikysis ir sekmadienį, kai kurioms partijoms gali tekti nusivilti.

Užsitęsus ginčams dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo, parlamento koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę paleisti Seimą ir organizuoti priešlaikinius rinkimus. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai atmeta tokią galimybę. Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 85 parlamentarams.

Nors ministras pirmininkas Saulius Skvernelis vis garsiau kalba apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau tvirto atsakymo dar nepateikė. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ką rinkėjams prezidento rinkimuose galėtų pasiūlyti valstiečiai ir žalieji, jei S. Skvernelis nuspręstų likti Vyriausybėje. „Jei žmonės bus ar yra patenkinti tuo, ką mes darome, ir norės tų darbų tęstinumo, mūsų kandidatas laimės.

Lietuvos saugumo tarnybos įvertino šių metų grėsmes Lietuvos saugumui ir įžvelgė naują pavojų. Teigiama, kad Rusija siekia paveikti Lietuvos totorių bendruomenes, kad šios taptų lojalios Kremliui.

Jau besibaigiančiais 2016 metais tarptautinė bendruomenė nenoromis ar per prievartą sudarė sąlygas pačiai save į kampą įsistūmusiai Rusijai žengti politinius žingsnius į priekį. O ir pats Kremlius pateikė rimtų argumentų bent jau pretenduoti į tarptautinės politikos galingųjų rato sugrįžimą. Apie tai, į ką transformuosis Rusija 2017-aisiais ir kaip tai gali paveikti Lietuvą, tv3.lt paprašė pakomentuoti politologus ir ekspertus. Rusija į naujuosius metus įžengia apimta dvejopų nuotaikų.

Rusija vis dažniau naudoja Šaltojo karo strategijas ir Vakarams grasina branduoliniu ginklu. Tačiau tai – tik taktika. Taip LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Deividas Šlekys. „Žinant Rusijos specifiką, tai gali būti apgaulė. Tai gali būti žinia, siunčiama Vakarams: jūs dabar imkite ir išsigąskite. Matau daug politinio žaidimo, psichologinio manipuliavimo. Daug kas kartojasi iš Šaltojo karo“, – sako jis.

Politikams prabilus apie šauktinių kariuomenės grąžinimą, viešojoje erdvėje kilo pasipriešinimo banga. Politologų, viešųjų ryšių specialistų teigimu, taip nutiko dėl prastos politikų komunikacijos. Tuo metu kariuomenės atstovai ir karo istorijos specialistai pažymi, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip atrodo: apie 80 proc. šauktinių Lietuvoje po privalomosios karo tarnybos patys pateikdavo prašymus papildyti profesinės karo tarnybos karių gretas.

Vakarams nerodant pakankamai vidinės galios ir motyvacijos imtis Rusijos atgrasymo, kitų agresyvių šalių lyderiams gali kilti minčių naudoti jėgą, sprendžiant geopolitinius konfliktus, ginant savo teritorines ambicijas, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar verslininkų bėdas šįkart reikia sieti su politikų pareiškimas ir paaštrėjusia Lietuvos retorika Rusijos adresu? Ir kaip vertinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės Rusijos priskyrimą teroristinėms valstybėms? Juolab, kad nieko labai negirdėto ji nepasakė.

Vokietija ir Rusija slaptai planuoja, kaip išspręsti Ukrainos krizę, rašo independent.co.uk. Esą tariamasi, kad situacija Ukrainos pasienyje turėtų būti stabilizuota, Rusija turėtų užtikrinti Ukrainos ekonominės situacijos stabilizavimą, pasirašydama naują dujų tiekimo sutartį, o pasaulio bendruomenė savo ruožtu turėtų pripažinti Krymo nepriklausomybę ir aneksiją. Independent.co.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sieks per pusmetį įtikinti europarlamentarus, kad šie įtikintų Lietuvos politikus, jog šalyje nereikėtų skubėti įsivesti euro. Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai kadencijos Europos Parlamente (EP) metu stengsis apsaugoti lietuvius nuo jų charakterio neatitinkančių Europoje gimstančių projektų, susijusių su seksualinėmis mažumomis. Taip kai kurias savo EP rinkimų programų nuostatas naujienų portalui LRT.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, nėra naujas Šaltasis karas ir negali juo būti. Šaltasis karas esą buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, priverčiantis laikytis taisyklių ir mažesnes šalis, bei turėjo aiškias ribas. „Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą.

Metų pabaigą žymi ne tik prekybos centrus puošiančios girliandos. Gruodis – tinkamiausias laikas įvertinti per metus nudirbtus darbus. Arba jų stoką. Praėjus metams nuo rinkimų vajaus, būtų pats laikas raškyti prisirpusius 16-osios Lietuvos Vyriausybės darbo vaisius. Tačiau sprendimų derlius šiemet nebuvo didelis – darbo grupių lysvėse išdygo vos vienas kitas daigelis, stokojantis ryžto trąšos.

 Vilija Andrulevičiūtė Vyriausybė turėtų pripažinti, kad sumažinti dujų kainos šį šildymo sezoną greičiausiai nepavyks, todėl derybose su „Gazprom“ skubėti nėra kur, teigia dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis ir politologas Tomas Janeliūnas. „Tačiau Lietuvos pozicijos visais klausimais yra labai tvirtos ir perspektyvios, todėl „Gazprom“ gali priimti tas sąlygas, kurias Lietuva jau pateikė, o ne kelti naujus reikalavimus ir idėjas“, – tinklalapiui LRT.

Politologai teigia, kad teisinga buvo diplomatų privačių pokalbių paviešinimą vertinti kaip provokaciją, tačiau sako, jog ambasadorių atšaukimas gali paskatinti jas tęsti.

Žymiausi Lietuvos politologai laukti Seimo rinkimų ir patariamojo referendumo rezultatų susirinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Renginyje „Rinkimų naktis“ pakankamai gausus studentų būrys laukia instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko bei Dovilės Jakniūnaitės, Ainės Ramonaitės, Tomo Janeliūno, Mindaugo Jurkyno, Jūratės Novagrockienės ir kitų politologų komentarų. Institute įrengta improvizuota televizijos studija.

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

Kaliningrado srityje pradėtas atominės elektrinės projektas vykdomas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas iki 2018 metų, sako Baltijos atominės elektrinės (AE) statybos projektų vadovas, Rusijos kompanijos „Rosatom“ departamento direktorius Sergejus Bojarkinas.

Artėja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos valdymo pabaiga. Jau dabar dauguma politologų teigia, kad Tėvynės Sąjungos (TS) rinkiminė programa sužlugo, nes susidaro įspūdis, kad viskas buvo daroma atvirkščiai nei buvo žadėta. Kalbėdami apie tokias visuomenėje vyraujančias problemas, kaip valdžios atstovų ciniškas savanaudiškumas, konservatorių atstovai neretai elgiasi taip, tarsi ir jiems ta savybė būtų nesvetima.

Lenkijos žiniasklaidai ir politikams prabilus apie prasčiausius Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius per 20 metų ir pasiektą dugną, politologas Tomas Janeliūnas tikina, jog reaguojant į tokius pasisakymus būtų realu įžvelgti ir teigiamą to pusę, kad pagaliau pasiekus dugną galėsime ieškoti atspirties taškų ir nuosekliai pradėti gerinti dvišalius santykius. Kaimyninės šalies spaudos ir politinių sluoksnių reakciją sukėlė trečiadienį Prezidentės pasirašytos Švietimo įstatymo pataisos.