swedbank

Dar visai neseniai - vos prieš metus - bankai pinigus dalino į kairę ir į dešinę, turėjo jų ir toliau nuo finansinio sektoriaus esančios įmonės. Tačiau it mostelėjus burtų lazdele ekonomikos varikliu vadinama prekė kažkur prapuolė. „Respublika“ aiškinosi - kur? Pirmieji gandai apie pasaulinę finansų krizę, kuri gali užgriūti ir Lietuvą, mūsų šalį pasiekė 2007-ųjų pradžioje. Tuomet tik maža dalis lietuvių bent iš dalies suprato, kaip ji kilo.

Kur dėti kablelį šiame sakinyje finansų krizės metu? To LŽ klausė finansų ekspertų, kuriuos šis paprastas teiginys privertė ne tik šyptelti, bet ir atsakingai pažiūrėti į skyrybos ženklų prasmę. Ir galima, ir negalima. Finansų maklerio įmonės „Finhill“ analizės ir valdymo departamento vadovas Marius Buivydas LŽ sakė, kad šiuo metu dėti kablelį galima ir po žodžio „investuoti“, ir po „negalima“, tačiau yra viena sąlyga - svarbu, į kokią rinką bus investuojama.

Jeigu ekonomikos krizę vertinate ne kaip žiniasklaidos piešiamą baubą, o kaip likimo skirtą įdomią patirtį, jai geriausia apdairiai pasiruošti - kad šeimos nuotaika ir biudžetas nesvyruotų kaip akcijų kursai. „Swedbank“ atstovų teigimu, ekonomikai pereinant į nuosmukį, kiekvienam iš mūsų ateina maksimalių išbandymų metas. O didžiausias jų - būtinybė pakeisti savo įpročius.

Lietuvos gyventojai numato sunkesnius finansinius laikus ir jau pradėjo ruoštis jiems mažindami išlaidas ir investicijas bei kaupdami pinigus bankų sąskaitose, terminuotuose indėliuose ir grynaisiais namuose. Tai rodo lapkričio pabaigoje bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa.

Emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų įtaka Lietuvos ekonomikai dar pernai buvo gana didelė, tačiau šiemet, pasaulinių neramumų akivaizdoje, senka ir šis finansų šaltinis, sako „Swedbank“ analitikai. „Nors bendras pavedimų iš užsienio, skirtų Lietuvos fiziniams asmenims, skaičius šiais metais išaugo daugiau nei 12 proc., vidutinė pervedama suma sumažėjo daugiau nei 20 proc.

Kitu atveju bus prastai visai Latvijos ekonomikai, - taip skelbia Latvijos dienraštis „Telegraf“. „Balsas.lt“ tęsia vakar pradėtą Latvijos žurnalistų tyrimą apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl visiško „Parex“ banko perėjimo valstybės žinion. Priešingu atveju - bankui grės bankrotas.

Antradienį Tauragėje lankęsis „Swedbank“ Klaipėdos regiono vadovas Vytautas Adomaitis susitikime su žurnalistais perspėjo, kad reikia susitaikyti su tuo, kad ateinantys metai bus ekonominio nuosmukio metai ir kad tam reikia ruoštis.     Lietuva pereina į recesiją Bankai yra ta veiklos sritis, kuri labiausiai jaučia šalies finansinę situaciją. O ji, V.Adomaičio įsitikinimu, nėra tokia gera, kad dėl to nereikėtų susirūpinti.

Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai labiausiai pasitiki bankais, į kuriuos pervedamas jų atlyginimas, stipendija arba pensija. Pasitikėjimui taip pat daro įtaką banko rodomas dėmesys klientui, pažįstamų rekomendacija bei patogi banko vieta. Lapkričio mėnesį tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad patikimiausių Lietuvos komercinių bankų trejetukas nesikeičia jau keletą metų. Ryškus lyderis – „Swedbank“, kuriuo labiausiai pasitiki 41,1 proc.

Bendrovės „Sprinter“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės šiemet labiau linkę neišlaidauti, tačiau radikaliai keisti šventinių įpročių nesiruošia. Beveik trečdalis (30 proc.) iš apklaustųjų teigė šiemet šventiniams pirkiniams išleisiantys tiek pat, kiek ir pernai, kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,7 proc.) šalies gyventojų sakė šiek tiek mažinsiantys išlaidas, o kas dešimtas Lietuvos gyventojas (10,9 proc.) tvirtino šiemet dovanoms išleisiantis daugiau.

Milžiniškais turtais mėgstantį puikuotis statybų magnatą Laimutį Pinkevičių į kampą įspraudė Vilniaus valytojai, uždirbtų pinigų nusprendę ieškoti teisme. Vakar Vilniaus 1-asis apylinkės teismas areštavo bendrovės „Ranga IV“ sąskaitą ir turto, kurio vertė apie 46 tūkst. litų. Ši įmonė priklauso vieno turtingiausių Lietuvos žmonių L. Pinkevičiaus, itin mėgstančio viešai puikuotis savo turtais - prabangiais automobiliais, dvarais ir pan.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai? Šiurpą keliantys skaičiai Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.

Vilniuje ketvirtadienį iš parduotuvės bandyta pavogti bankomatą. Ketvirtadienio paryčiais suveikus signalizacijai, pastebėta, kad iš Šiaurės gatvėje esančios parduotuvės „NORFA“, išdaužus lango stiklą, išneštas bankomatas, pranešė Policijos departamentas. Bankui „Swedbank“ priklausantis bankomatas rastas už 5 metrų nuo parduotuvės. Nuostolis nustatinėjamas.

Šiandien Rokiškio jaunimas rengia kalėdinį labdaros koncertą, skirtą vėžiu sergančiam keturmečiam Deividui Šapranauskui paremti. Vilma ir Virgis Šapranauskai, prieš kelerius metus palaidoję sunkiai sirgusį pirmagimį, pastaruosius pusantrų metų visomis išgalėmis kaunasi už antrojo vaikučio gyvybę. Visą tą laiką keturis kartus per mėnesį Vilma su ligos kankinamu keturmečiu sūneliu iš atokaus Rokiškio rajono Dauniūnų kaimo autobusu darda per Lietuvą, kad pasiektų Kauno medikus.

Vakar su prezidentu Valdu Adamkumi susitikęs kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta siūlė priemones, kaip užkamšyti per sunkmetį atsiradusias šalies biudžeto skyles, tačiau jo pasiūlymai šalies vadovui įspūdžio nepadarė. Pensijų fondų neleis skriausti? A. Šemeta neįtikino prezidento V. Adamkaus dėl būtinybės mažinti „Sodros“ įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus.

Panevėžio rajono Ramygalos miestelyje iš parduotuvės pavogtas bankui „Swedbank“ priklausantis bankomatas. Kaip pranešė Panevėžio rajono policijos komisariatas, apie vagystę ankstyvą sekmadienio rytą informavo bendrovės „Jokana“, kuriai priklauso parduotuvė, savininkė A.K. Pasak pranešimo buvo išlaužtos pagrindinės parduotuvės durys. Iš parduotuvės taip pat pavogtas kasos aparatas. Nuostoliai tikslinami.

Nepaisant krizės, euras Lietuvoje gali būti įvestas jau 2012, praneša LNK „Žinios“. Kai kurie analitikai, metų pradžioje prognozavę, jog eurą galėtume įsivesti tik 2015 m., dabar pateikia optimistiškesnes prognozes. „Jei metų pradžioje naftos barelis kainavo 150 dolerių, dabar – tik 50 dolerių ir tai gali būti net ne riba“, - kalbėjo „Swedbank“ prezidento patarėjas Tomas Andrejauskas.

Premjeras Andrius Kubilius lrt.lt patvirtino iš Finansų ministerijos gavęs atnaujintas BVP augimo prognozes. Šiose prognozėse teigiama, kad kitąmet BVP augimas šalyje bus neigiamas ir sieks minus 1,5 proc. Šiuos duomenis, kurie oficialiai dar neskelbiami, A. Kubilius aptarė penktadienį vykusiame koalicijos partnerių susitikime. „Šiandien apie tai diskutavome.

Vidutinė alga, atskaičiuos mokesčius, skaičiuojant be individualių įmonių, ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį pasieks 1810 litus ir bus beveik 300 litų (arba 19 proc.) didesnė nei 2007 metų pabaigoje. 2009-aisiais vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugs dar maždaug 10 proc.

Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais.

Jeigu naujoji valdžia įgyvendins ketinimus naikinti visas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir padidins jo tarifą iki 20 proc., Lietuva pritaikys vieną didžiausių Europoje mokesčių tarifų apgyvendinimo paslaugoms, o šis verslas bus pasmerktas žlugti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu galioja 5 proc. apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas. Tačiau nauja Vyriausybė jau nuo kitų metų ketina suvienodinti mokesčius nustatydama bendrą 20 proc. tarifą.

Kaune iš Raudondvario plente įsikūrusio prekybos centro „Maxima“ pavogtas bankomatas aptiktas netoli esančioje pievoje. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato teigimu, bankomatas buvo neišplėštas - rasti jame buvę pinigai. Banko darbuotojai sumą kol kas tikslina. Bankui „Swedbank“ priklausantis bankomatas dingo ketvirtadienį paryčiais, apie 4 valandą.

Kaune, iš Raudondvario plente įsikūrusio prekybos centro „Maxima“, pavogtas bankomatas. Bankui „Swedbank“ priklausantis bankomatas dingo ketvirtadienį paryčiais, apie 4 valandą. Padaryta žala šiuo metu nustatinėjama.

Estijos gyvenamųjų namų statybų firmai „Nova Haus“ labai sekėsi net pagal svaiginančius vienos iš greičiausiai augančių ekonomikų Europoje standartus. Įkurta 2004 m. tik su 13 tūkst. dolerių pradiniu kapitalu, ji išaugo taip greitai, kad 2006 m. galėjo pasigirti turinti 120 darbuotojų ir 2,5 mln. dolerių pelno. 2007 m. „Nova Haus“ netgi gavo Estijos vyriausybės „Metų plėtros“ apdovanojimą.

Dėl finansų krizės švedams teko nacionalizuoti 200 metų senumo banką, rašo „Lietuvos žinios“. Švedijos valstybinės skolos aptarnavimo valdyba (SNDO) į savo kontrolę perėmė vieną seniausių šalies bankų „Carnegie“, kuris buvo įkurtas dar 1803 metais. Kiek anksčiau ši žinyba jau buvo iš šio banko atėmusi operacinės veiklos licenciją. „Carnegie“ akcijos buvo perduotos SNDO kaip užstatas už kreditą.

Infliacijos rodiklius spalį kilstelėjo prasidėjęs šildymo sezonas – jo įtaką šalies gyventojai jaus ir artimiausius porą mėnesių, teigia „Swedbank“ banko Lietuvoje analitikai. Tačiau yra ir teigiamų ženklų - nepaisant gana didelės spalio mėnesio infliacijos, metinis kainų indeksas praėjusį mėnesį mažėjo toliau. Kaip paskelbė Statistikos departamentas, spalio mėnesį metinė infliacija atitiko „Swedbank“ analitikų prognozes ir sudarė 10,5 proc. bei buvo mažesnė nei rugsėjį (11 proc.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Siekdamas išgelbėti nuo žlugimo vieną didžiausių šalyje komercinį banką „Parex banka“, Latvijos valstybinis bankas „Latvijas Hipotēku un zemes banka“ už 2 latus įsigijo kontrolinį jo akcijų paketą. Toks sprendimas buvo priimtas po Latvijos finansų ministerijos ir „Parex banka“ akcininkų derybų, šiandien pranešė Latvijos verslo naujienų svetainė „Biznews.lv“. Sprendimas perimti kontrolinį banko akcijų paketą buvo priimtas vėlų šeštadienio vakarą neeiliniame Latvijos vyriausybės posėdyje.

Turintieji ilgalaikių įsipareigojimų bankams litais artimiausiu metu, matyt, miegos itin neramiai. Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR), lemiančios su kintamomis palūkanomis paimtų paskolų įmokų dydį, vakar pasiekė 8 metų aukštumas ir gali kilti dar labiau. 3 mėnesių VILIBOR per dieną šoktelėjo 55 procentiniais punktais - iki 8,95 proc., o 6 mėnesių padidėjo net 67 - iki 9,21 proc. Tad skirtumas tarp skolinimosi išlaidų litais ir eurais šiuo metu siekia net iki 4,56 proc.

Nemaža dalis įmonių savininkų, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų, specialistų ir tarnautojų mano, kad ekonominės krizės akivaizdoje patikimiausias Lietuvoje veikiantis bankas yra SEB bankas. Tai rodo verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt užsakymu atliktas rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ tyrimas, vykdytas šių metų spalio 23–28 dienomis. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kurie Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu atrodo patikimiausi. SEB banku labiausiai pasitiki 40 proc.

Neramumai pasaulio finansų rinkose skatina Lietuvos gyventojus ieškoti sprendimų dėl asmeninių pinigų ateities. Bankų specialistai pataria neprarasti šalto proto ir, pirmiausia, tvirtai nusistatyti taupymo bei investavimo terminus bei tikslus. Jei taupote, lėšas pagal poreikius paskirstykite įvairiems laikotarpiams ir pasidėkite terminuotus indėlius. Jei investuojate į akcijas ar akcijų fondus, parduoti jas dabar reikštų neišvengiamą nuostolį, tad geriau apsišarvuoti kantrybe.

„Lietuvos žinių“ straipsnis „Iš manipuliacijos ūko kylantis „stebuklas“ (2008 10 22, Nr. 240), skirtas aptarti vilnietiškąjį Guggenheimo-Ermitažo-Fluxus muziejaus hibridinį variantą, manau, turėtų apraminti šio ambicingo „moderniojo Vilniaus“ projekto stūmėjų entuziazmą.

Toks brangus kaip šiandien JAV doleris Lietuvoje paskutinįkart buvo daugiau kaip prieš dvejus metus. Gera žinia aplankė santaupų doleriais turėtojus, pabudo ir smulkūs investuotojai.

Pasaulyje toliau siaučia finansų krizė. Jos padarinius Lietuvoje skaudžiausiai pajuto tie, kurie dabar bando gauti būsto paskolą viename iš komercinių Lietuvos bankų. Žurnalistinio tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, ar iš tiesų šiuo metu gauti būsto paskolą tapo beveik neįmanoma, ar sunkiau tik tiems, kurių pajamos mažesnės. Pateikiama informacija pagal bankų konsultantų atsakymus yra apytikslė.

„Swedbank“ terminuotų indėlių litais palūkanos didėja apie 0,9 proc., o indėlių eurais – apie 0,87 proc. lyginant su prieš tai galiojusiomis standartinėmis indėlių palūkanų normomis. Palūkanos už indėlius yra peržiūrimos atsižvelgiant į vietinės terminuotų indėlių rinkos sąlygas. Nuo šiandien, „Swedbank“ banke Lietuvoje pasirašius indėlio litais sutartį mėnesiui, klientams bus mokamos 5,8 proc. metinės palūkanos, o sudarius sutartį mėnesiui eurais, bus mokamos 4,8 proc. metinės palūkanos.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Lietuviai, latviai ir estai šiuo metu dar yra menkai pasirūpinę savo artimųjų gerove nelaimės atveju. Baltijos šalyse apie pusė gyventojų šeimų yra neapsidraudusios. Tai parodė „Swedbank“ atliktos apklausos rezultatai. Absoliučia reikšme šis draudimo apsaugos trūkumas, angliškai vadinamas „Insurance gap“, siekia apie 25,6 mlrd. eurų, t.y. papildomai tokia suma gyventojai turėtų apsidrausti savo gyvybę.

Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė. Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą.

Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Remiantis prognozėmis, su didžiausiais sunkumais turėtų susidurti JAV ekonomika, Europoje – Didžioji Britanija, Airija ir Ispanija, pavojingoje situacijoje yra ir Rusija bei kitos nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainų pernelyg priklausomos šalys, rašo „Respublika“. Yra ir teigiamų pasekmių Banko „Swedbank“ analitikų parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sakoma, kad pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu par...

2009 metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni, nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje. Iš besivystančių rinkų pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos.

Bankrutuojantis JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, atsigręžė ir į Lietuvą. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad bankas teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ne tik Izraelio, Kazachstano, bet ir Lietuvos bankų sąskaitose.

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Lietuvoje kalbos apie staiga sužlugsiančius bankus ypač paaštrėja prieš rinkimus. Apie tai liudija pastarųjų metų praktika, kai politinių varžytinių išvakarėse pasipila pranešimai apie mūsų tautiečius staiga užklupsiančią katastrofą. Neatmeta dezinformacijos versijos 2002 metų pabaigoje vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aistras kurstė galimas „Vilniaus banko“ (dabartinis „SEB“ bankas) žlugimas.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Per kiek laiko atgausiu savo indėlį iš banko, jeigu jį ištiks bėda? Ar iš viso atgausiu? Gyventojai dėl to nerimauja, nes girdi blogas žinias iš pasaulio finansų rinkų. Kai kas net ryžtasi ištuštinti savo sąskaitas bankuose. Ekspertai primena, kad visi indėliai ir investicijos yra apdrausti valstybės. Dar visai neseniai laikyti pinigus banke buvo nepopuliaru ir nenaudinga.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Nors kalbas apie galimas bankų griūtis Lietuvoje centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vadina nepagrįstomis, vis daugiau žmonių ima domėtis, ką daryti, jei taip atsitiktų. Lietuvos centrinio banko (LB) atstovo spaudai Mindaugo Milieškos teigimu,bankrutavus bankui, jo skolininkų likimas nesikeičia - skolą vis tiek teks grąžinti.

Antradienį Latvijoje „Swedbank“ valdybo pirmininkas Maris Avotinšas patvirtino, jog dar šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje darbo neteks per 200 banko darbuotojų. Tokią situaciją banko „DnB NORD“ vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis vadina normalia ir tikina, jog panikuoti nereikėtų. Pasak banko analitiko R.Rudzkio, banko darbuotojų atleidimas yra ekonomikos lėtėjimo rezultatas, taip atsitinka dėl daugelio dalykų. „Aš manau, kad panikuoti nereikėtų.