sveikatos draudimas

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

9660 gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras išsiuntė priminimus, kad jiems gali tekti iki rugsėjo pabaigos sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, jeigu jie šį mėnesį nepradės studijuoti, dirbti ir nesiregistruos Užimtumo tarnyboje. „Sodros“ duomenimis, beveik 3000 iš jų yra mokyklą pabaigę 18-19 metų jaunuoliai, kurių nėra studentų sąrašuose.

Vienam sirgalių ką tik praūžęs krepšinio čempionatas Kinijoje pasibaigė itin liūdnai – ištikus insultui vyras pakliuvo į Pekino ligoninę. Tačiau čia ne tik skubiai operuoto vyro, bet ir jo artimųjų laukė netikėta žinia: gydymo išlaidos gerokai viršys draudimo apmokamą sumą, mat insultas sutartyje įvardytas kaip lėtinė liga. Socialiniame tinkle pasirodė pranešimai, kad Pekine čempionatą stebėjusį lietuvį dar rugsėjo 13-ąją ištiko koma.

Panašu, kad dabartinė Lietuvoje veikianti sveikatos draudimo sistema palieka landų apmokamas medicinos paslaugas gauti ir ne vienus metus PSD įmokų nemokantiems asmenims. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis, kaip prireikus gydymo paslaugų emigrantai grįžę tėvynėn skuba tiesiai į Užimtumo tarnybą, ten užsiregistravę pasigydo, o vėliau, net neketindami dirbti, papusto padus.

Lietuvos piliečiai ar teisę į pilietybę turintys lietuvių kilmės asmenys, atvykstantys į šalį iš humanitarinės krizės ištiktos šalies, nuo šiol bus nemokamai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui.

Valstybinė ligonių kasa primena, kad apdraustieji valstybiniu sveikatos draudimu laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijoje. Norint gauti būtinąsias medicinos paslaugas būtina turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – Kortelę) arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę.

Atostogų sezonu, ypač liepą ir rugpjūtį, padaugėja svetur apdraustiems pacientams Lietuvoje suteikiamų kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Didžioji šių pacientų dalis – Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) turėtojai, kuriems suteikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Noriai gydytis į gimtinę atvyksta ir svetur gyvenantys lietuviai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kaip užsienyje draustas asmuo galėtų gydytis Lietuvoje.

Lietuvoje nuolat gyvenančius Ukrainos ir Baltarusijos pensininkus nuo 2020 metų siūloma gydyti nemokamai, net jeigu jie niekada čia nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Jų sveikata būtų draudžiama valstybės lėšomis, kaip ir Lietuvos pensininkų. Seime skinasi kelią tokios „valstietės“ Vidos Ačienės parengtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos – Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę joms pritarė. Jeigu jas priims Seimas, biudžete reikės numatyti papildomai 690 tūkst. eurų.

Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos.

Įprastas atlyginimų kėlimas dalies Lietuvos dirbančiųjų jau nebemotyvuoja. Įdarbinimo specialistai teigia, kad šalies įmonės savo darbuotojams vis dažniau apmoka ne tik vizitus privačiose klinikose, reikiamus vaistus, bet kartais pasirūpina ir tuo, kad jie neliktų alkani. Vilioja privačia medicina Visai neseniai viena iš Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Lidl Lietuva“ paskelbė visiems savo darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteiksianti papildomą sveikatos draudimą.

Paprasto žmogaus likimas dažnai tampa biurokratinių užgaidų ir taisyklių įkaitu. Tuo galėjo įsitikinti viena rusė, kuri Moldovoje patyrė insultą ir liko be būtino gydymo. Moteris neturėjo kelionės draudimo, jai padėti niekuo negali vietos diplomatai, o privačiam gydymui pinigų artimieji neturi.

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik vienoje šalyje (paprastai ten, kur dirbama ir mokami mokesčiai), kai kurie tautiečiai nedeklaruoja išvykimo iš Lietuvos, savarankiškai moka joje PSD įmokas tam, kad galėtų nemokamai gydytis mūsų šalyje.

„Papildomas mėnuo“ – taip vadinamas laikotarpis, kai asmeniui, baigus galioti jo privalomajam sveikatos draudimui (PSD), suteikiama galimybė dar mėnesį gauti kompensuojamas gydymo paslaugas. Vis dėlto tai nereiškia, kad PSD įmoka tą mėnesį gali būti nesumokėta. Artėjant šventėms, ja pasirūpinti verta iš anksto. Privalomasis sveikatos draudimas galioja nuo dienos, kai už žmogų arba jis pats pradeda mokėti PSD įmokas, iki mėnesio, už kurį įmoka sumokama, paskutinės dienos.

Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai.

Lietuvoje netrukus gali būti įteisintas papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Apie tai susitikęs su opozicijoje esančiais konservatoriais penktadienį užsiminė paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Papildomas sveikatos draudimas galėtų atsirasti. Tik yra problema objektas - nėra aišku šiandien, ką žmogus papildomai už tai gautų, nes nėra aprašyta, valstybė nėra nustačiusi, ką ji už tas valstybės draudžiamas lėšas įsipareigoja duoti.

Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, į Seimą išrinktas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žada įgyvendinti planą, kaip Lietuvoje pagerinti žmonių sveikatą. Pasak būsimojo parlamentaro, sveikuolius reikia skatinti finansiškai, o nesirūpinantiems savo sveikata – bloginti sąlygas ligoninėse. Tačiau pirmiausia sveikuolis žada pervadinti ministeriją. „Pirmas ir svarbiausias mano darbas – tą ministeriją, kuri apsimeta, kad rūpinasi sveikata, pavadinti Ligų ar Ligų gydymo ministerija.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientų gydymo įstaigose paprašoma susimokėti už specialistų konsultacijas ar gydytojų paskirtus tyrimus. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) už gydymą antrąkart mokėti nereikia, nes gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Lietuvą atrandantys užsienio investuotojai intensyviai konkuruoja dėl aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų. Kartu su nauja verslo kultūra šalyje pernai sveikatos draudimo paklausa didėjo 25 proc., o šiemet jos augimas gali būti rekordinis ir siekti 35 proc. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad vien pernai į Lietuvą atėję užsienio investuotojai 2016–2018 metais sukurs daugiau kaip 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, daugiausiai paslaugų centruose ir gamyboje.

Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas – auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų. The Economist rašė, kad toks įstatymas įvestas Meksikoje pasitvirtino. Dėl didesnių kainų gazuotų gėrimų vartojimas sumažėjo 1,9 proc.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris tikino, kad turi individualią įmonę, ir SODRA iš jo nuskaitinėjo privalomą sveikatos draudimo (PSD) mokestį, tačiau sutrikus sveikatai ir apsilankius medicinos įstaigoje jam pasakė, kad jis nėra draustas ir už paslaugas teks susimokėti. SODRA atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis tikino, kad situacija susidarė dėl to, jog asmuo laiku nemokėjo privalomo sveikatos draudimo.

 Veronika Pečkienė Lietuvos žmonėms, kurie dirba kitose Europos valstybėse, prireikus gydymo paslaugų, neretai kyla problemų, dažniausiai dėl pamirštos prievolės deklaruoti išvykimą iš Lietuvos arba būtinos informacijos trūkumo. Kilo bėdų Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojai Rasai Valinskaitei–Barščevičienei paskambino Lietuvos pilietis, buvęs Marijampolės gyventojas, šiuo metu gyvenantis Didžiojoje Britanijoje.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Jaunuoliai, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) šalių ir Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems šių įmokų Lietuvoje mokėti nereikia.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Jaunuoliai, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) šalių ir Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems šių įmokų Lietuvoje mokėti nereikia.

2014 m. birželio 18 d. posėdyje Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-791, kuriuo siūloma įteisinti savanoriškas praktikas atliekančių asmenų sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Tai Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyva siūlomo Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-789 lydintysis įstatymo projektas.

Panevėžio miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) darbuotojai pastebi, kad iš užsienio į Lietuvą grįžę gyventojai dažnai nežino, ką pirmiausia turi padaryti, kad galėtų nemokamai gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Su problemomis susiduriama, kai į užsienį išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui ir deklaruojamas išvykimas iš Lietuvos, o po kurio laiko grįžtama gyventi į Lietuvą.

Papildomai draustis sveikatos draudimu sutiktų 7 proc. gyventojų, 30 proc. mano, kad ir dabartinės įmokos - per didelės. Į klausimą, ar sutiktų sveikatos draudimu draustis papildomai, 93 proc. respondentų atsakė neigiamai, rodo naujienų portalo delfi.lt skelbima apklausa. Beveik 40 proc. teigė, kad tai jiems būtų per didelė našta. Kiek daugiau nei 40 proc. įsitikinę, kad paslaugos netaps kokybiškesnės, todėl nematantys reikalo tai daryti, o beveik 13 proc.

Privalomuoju sveikatos draudimu ilgą laiką nedrausti ar neapsidraudę gyventojai neturėtų tikėtis, kad sumokėję 90 litų PSD įmoką gaus nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų už tūkstančius litų. Panevėžyje mažiausia nedraustų Nors sveikatos draudimas įsigalios iš karto pradėjus mokėti įmokas, bus numatytas mechanizmas, kaip išieškoti nesumokėtus mokesčius.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė pritarė siūlymui, kad Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) įsigaliotų iš karto pradėjus mokėti įmokas. Šių pakeitimų prireikė po to, kai Konstitucinis Teismas sukritikavo dabar galiojančią tvarką. Gyventojams, kurie savarankiškai moka sveikatos draudimo įmokas, draudimas įsigalioja tik po trijų mėnesių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nustatyti, kad visiems asmenims privalomasis sveikatos draudimas (PSD) įsigaliotų iš karto pradėjus mokėti įmokas. Pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas sukritikavo dabar galiojančią tvarką, kad gyventojams, kurie savarankiškai moka sveikatos draudimo įmokas, PSD įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai jie tris mėnesius iš eilės sumoka įmokas.

Sveikatos draudimo mokestį mokantiesiems medikų paslaugos dažniausiai yra nemokamos, bet tikrąją jų kainą iki šiol žinodavo tik ligonių kasų ir gydymo įstaigų administracija. Nuo šiol ir ligoninėse gulėję pacientai galės sužinoti, kiek ligonių kasos sumokėjo už jų gydymą. Tokios naujovės iniciatoriai tikina, kad taip bus mažiau korupcijos ir daugiau aiškumo, o ligoniai suvoks, kiek iš tiesų valstybei kainuoja sveikatos apsauga.

Visi pacientai, kurie gulėjo ligoninėse ir gydėsi, nuo rugpjūčio 1-osios galės sužinoti, kiek už jų gydymą sumokėjo valstybė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tokius duomenis jiems pateiks teritorinės ligonių kasos (TLK), apibendrinusios gydymo įstaigų pateiktą informaciją.

Dirbantys tėvai, auginantys mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Atostogų į užsienį vykstantys lietuviai Europos Sąjungos šalyse dažniausiai pasikliauna būtinąją medicinos pagalbą garantuojančia ES draudimo kortele (ESDK), tačiau retas susimąsto, kad užklupus ligai tam tikrais atvejais teks nemažai primokėti iš savo kišenės.

Nutukusiems, rūkantiems ir vartojantiems alkoholį Nacionalinė sveikatos taryba siūlo diferencijuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Manoma, kad tai paskatins žmones tapti sveikesniais. Ar reikėtų daugiau apmokestinti storesnius žmones? Šiaulių dramos teatro aktorius Eduardas Pauliukonis: – Nesąmonė. Tada reikia padidinti mokestį ir tiems, kurie serga anoreksija, blogai jaučiasi.

 Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai neįmanoma, nes išradingieji jau sugalvojo kone visus būdus, kaip nupešti nuo mokesčio mokėtojo plunksnas, kad šis kuo mažiau gagentų. Apmokestinamos ir pajamos, ir išlaidos, ir turtas, ir būsimos pajamos, ir net skolos.

Bliūkšta vis storesnę riekę iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) atsiriekti trokštančio privataus kapitalo atstovų išpūstas burbulas, esą Lietuvoje naikinama privati medicina. Už žmonių gydymą valstybė privačioms gydymo įstaigoms ir toliau mokės, bet plėšti iš ligonių dvigubai siekiama uždrausti, informuoja "Respublika". Premjeras Algirdas Butkevičius vakar susitiko su privačių ir viešųjų gydymo įstaigų vadovais.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai konservatoriai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė, susitikę su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, sužinojo, jog Sveikatos apsaugos ministerija siūlo sudaryti su gydymo įstaigomis sutartis tik pirmajam pusmečiui ir 10 proc. mažesne suma nei praėjusiais metais. Tai juos gerokai nustebino, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas šiemet yra didesnis nei pernai 3,5 proc.

Naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą apstulbino pacientų organizacijų atstovus ir sukėlė tikrą audrą privačių medicinos įstaigų fronte.

Kol valdžia nesugeba subalansuoti teikiamų socialinių paslaugų ir sumokamų mokesčių atotrūkio, verslas imasi iniciatyvos ir rūpinasi savo darbuotojais užklupus ligoms, nelaimėms ar net prižiūri jų vaikus. Mažėjantis atlyginimas susirgus, o atsitikus nelaimei – finansinės problemos šeimai, vietų trūkumas darželiuose ar nerimas, kad bet kada atleis iš darbo – ne visi verslininkai linkę savo darbuotojus palikti likimo valiai ar valstybės rūpesčiui.

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą.

Iš gausaus į užsienį plūstančių lietuvių būrio ne retas, žiūrėk, ima ir pasuka atgal, kuriasi gyventi ir dirbti gimtojoje šalyje. Grįžusiesiems tenka vėl atgaivinti nutrūkusias pažintis, ryšius, įsipareigojimus. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Nakrošienė primena, kad iš užsienio grįžusiems asmenims būtina pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Remiantis ERGO prognozėmis, šiemet darbuotojų sveikatos draudime planuojamas 30 proc. augimas. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, pastaruoju metu privataus darbuotojų sveikatos draudimo skvarbą Lietuvoje įkvepia mažos ir vidutinės įmonės, kurioms tokia motyvavimo priemonė palyginus yra naujovė. Per pirmus septynis šių metų mėnesius rinkoje buvo pasirašyta 27,3 mln. litų įmokų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kasmet vis daugiau jaunimo renkasi studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Valstybės sieną kertantys piliečiai privalo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Šis dokumentas patvirtina, kad žmogus yra draustas sveikatos draudimu ir išlaidas už jam užsienio šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą padengs Lietuva. Tokių kortelių ligonių kasos kasmet išduoda vis daugiau.

Nuo rugpjūčio didėjant minimaliai algai, didės ir privalomasis sveikatos draudimo mokestis. Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad mokantiesiems savarankiškai, jis didės 5 litais, nuo 72 iki 77 litų. Tačiau nelaukiama tokio gyventojų sujudimo, kai prieš kelerius metus šio mokesčio surinkimą imta griežčiau kontroliuoti. Esą ir išvykstantieji jau žino, kur reikia deklaruoti išvykimą, kad nereikėtų mokėti sveikatos mokesčio.

Žmogus, atsakingas už didžiausio Jungtinėse Valstijose kada nors bankrutavusį miestą, portalui „Reuters“ atskleidžia pagrindines krizės priežastis. Kalifornijos valstijoje esančio Stocktono miesto valdytojas Bobas Deisas teigė, kad priimtas sprendimas nuo 1996 metų sausio 1 dienos į pensiją išėjusiems ugniagesiams suteikti pilną sveikatos apsaugą buvo miestą pražudžiusi priežastis. Tuo metu šis sprendimas atrodė pigesnis nei atlyginimų didinimas, kurio reikalavo profesinės sąjungos.