susirgimas

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, paveikianti vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jis pasireiškia dėl organizmo nesugebėjimo tinkamai reguliuoti cukraus kiekio kraujyje, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Naujas Kembridžo universiteto tyrimas atskleidė, kad kasdien vartojant vos du griežinėlius kumpio, gali padidėti rizika susirgti cukriniu diabetu.

Kartais galima išgirsti įvairių istorijų apie tai, kaip ligoninėse yra priimami į bėdą papuolę žmonės. Tačiau to, kas nutiko laidų vedėjai ir režisierei Reditai Survilaitei – nelinkėtų niekas. Atvykusi į gydymo įstaigą ji tokio nepagarbaus bendravimo nesitikėjo. Redita papasakojo, kas jai nutiko Vilniaus Santaros klinikose. O taip pat padėkojo Antakalnio ligoninės gydytojams už greitą reagavimą.

Mokslininkai galimai atrado mechanizmą, dėl kurio atsiranda ilgasis COVID-19 – užsitęsusi būklė po susirgimo koronavirusu, kai žmonės susiduria su „smegenų rūku“ („brain fog“), ilgai išliekančiais kvėpavimo sutrikimais ir kt. Tyrime, paskelbtame „The Public Library of Science ONE“ („PLOS ONE“), užsimenama apie autoantikūnų gamybą praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo, kuris sutrikdo imuninės sistemos reguliavimą, o tai sukelia imuninių baltymų aktyvumą ir uždegimą.

Vaikinas užsitikrino vietą viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų, nepaisant to, kad per mokslo metus mokyklą lankė tik 63 dienas, nes vos per šešis mėnesius du kartus užsikrėtė Covid-19. 18-metis Deividas White du kartus užsikrėtė virusu −  pirmą kartą pernai lapkritį ir vėl šių metų balandį. Paauglys iš Romfordo, rytinio Londono, svarbiausius, paskutinius A lygio studijų metus, lankė šiek tiek daugiau nei devynias savaites.

Uoslės pojūčio praradimas susirgus koronavirusu yra toks paplitęs, kad net iškreipia produktų įvertinimus. Laimei, nors uoslę galima prarasti ilgam, šis pojūtis grįžta. Viena tyrėjų komanda lygino būdus, kaip susigrąžinti penktąjį (ar tai ketvirtąjį) pojūtį, ir nustatė, kad „uoslės treniravimas“ yra geresnis pasirinkimas nei steroidai.

Daugelis žmonių į kosulį linkę žiūrėti nerimtai – įprasta galvoti, kad po kelių dienų ar savaitės jis praeis. Tačiau jei kosulys užsitęsia bent kelias savaites, medikų teigimu, vertėtų sunerimti. Kokias ligas gali prognozuoti užsitęsęs kosulys, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytoja pulmonologė Daiva Jurelevičienė.

Koronavirusu užsikrėtusių ir mirusių žmonių dalis tapo didelių kontroversijų objektu. Kai kas teigia, kad mirtingumas nėra toks didelis, ir vyriausybės pernelyg sutirština spalvas, nutraukdamos įmonių veiklą. Tačiau nauja metaanalizė patvirtina ankstesnius vertinimus ir rodo, kad mirtingumas gali siekti 16 procentų tarp vyresnių nei 90 metų žmonių, ir būti nulinis tarp jaunesnių nei 4 metai vaikų.

Penktadienį, spalio 30 dieną, nustatyti 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė darbuotojos Vilniuje, Šiauliuose ir Palangoje. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus. Parduotuvėse, kur dirbo koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Sekmadienį, spalio 18 d., dar vienam Kauno filialo darbuotojui patvirtintas koronavirusas. Darbuotojas paskutinį kartą darbe lankėsi spalio 13 d. Tai ketvirtasis susirgimo atvejis Raudondvario pl. 234B esančiame padalinyje. Jis yra siejamas su pirmaisiais susirgimais. Šiuo metu neturima žinių, jog kiti šiame padalinyje dirbantys darbuotojai jaustų COVID-19 būdingus simptomus.

Dėl koronaviruso grėsmės iš namų mokosi viena Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos aštuntokų klasė. „Viena klasė mokosi nuotoliniu būdu, nes vienas jų klasiokas susirgo COVID-19 ir paaiškėjo, kad du vaikai iš tos klasės buvo su juo susitikę, kai jis sirgo“, – BNS šeštadienį sakė mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vakar pranešė, kad Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniui buvo nustatytas susirgimas COVID-19. Mokinys pamokose nebuvo. Tačiau vasarą jis stovyklavo su kitais konservatorijos mokiniais, dėl to mokykla ugdymo procesą tęsia mišriu būdu – tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu. Mokykla bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais. Dabartiniu epidemiologų vertinimu, mokinys užsikrėtė nuo sergančio šeimos nario.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 502 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę pacientai, sveikatos apsaugos tarnybų informaciją pirmadienį citavo Lenkijos visuomeninis radijas Nuo koronaviruso epidemijos šalyje pradžios kovo mėnesį Lenkijoje nustatyti iš viso 67 372 COVID-19 atvejai, mirė 2 039 koronavirusu užsikrėtę žmonės, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Jungtinėse Valstijos trečiadienį toliau sparčiai gausėjo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir jos aukų, klostantis neraminančiai padėčiai Teksase ir Oklahomoje. Johnso Hopkinso universitetas trečiadienį vakare pranešė, kad šalyje per parą užregistruoti 67 632 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Šis skaičius yra didžiausias Jungtinėse Valstijose nuo pandemijos pradžios.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ketvirtadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso situaciją šalyje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirta beveik 4 tūkst. mėginių, iš kurių – 3 teigiami. Tai reiškia, kad šiuo metu šalyje nustatytų Covid-19 atvejų skaičius išaugo iki 1857. Per pastarąją parą naujų mirčių nustatyta nebuvo. Iš viso jų – 79. Šiuo metu koronavirusu serga 203 asmenys, o izoliacijoje – 123. Nuo infekcijos pasveiko 1564 asmenys.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per parą buvo išrita apie 3587 mėginiai ir nustatyta 10 naujų atvejų. Naujų mirčių nuo šio virusio nenustatyta, tačiau sergančiųjų skaičius vis dar viršija 200. Pasveikusiųjų – 1552. Šiuo metu Lietuvoje iš viso užfiksuoti 1854 atvejai ir 79 mirtys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 7 d. 9 val. duomenimis Lietuvoje per parą užfiksuoti 3 nauji koronaviruso atvejai. Mirusiųjų nepadaugėjo, jų yra 79 iš viso.

Anglas Hiltonas Murray-Philipson penkias dienas buvo intensyviai prižiūrimas ir ventiliuojamas po to, kai vyrui buvo nustatytas koronavirusas. Pasveikęs nuo itin pavojingo viruso, jis savo mintimis pasidalijo su kitais, rašoma theguardian.com. „Prieš išvažiuodamas į ligoninę, su koronaviruso simptomais namie praleidau 10 dienų. Per šį laiką mirė mano 92 metų tėtis. Paskutinę jo gyvenimo savaitę jo nemačiau. Mano 84 metų mamai bei vienai iš seserų taip pat pradėjo ryškėti simptomai.

39-erių Karen Mannering iš Jungtinės Karalystės laukiasi ir, deja, serga koronavirusu. Ši su internautais pasidalijo emocinga žinute, kuri netrukus tapo sensacija. Jos abiejuose plaučiuose buvo nustatytas uždegimas. Svarbiausia žinia, kurią siunčia kitiems – likite namuose. Anot Karen, jeigu vien dėl alaus susitiksite su draugais, dėl to gali kas nors numirti ir neišgyventi. Moteris pasakoja, kad serga jau dvi savaites, o ligoninėje yra vos ketvirta diena.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija teikia rekomendacijas specialistams, prižiūrintiems nėščiąsias ir gimdyves su įtariama arba patvirtinta COVID-19 infekcija. Rekomendacijos parengtos pagal šiuo metu esamą mokslo įrodymais pagrįstą gerąją klinikinę patirtį ir ekspertų rekomendacijas.  1. Lietuvoje nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra ir COVID-19 infekcijos pandemijos metu teikiama vadovaujantis SAM 900 įsakymu.

Penktadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pranešė, kad jis šiuo metu saviizoliacijoje, kadangi jo kolegai buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Profesorius V. Kasiulevičius dar kartą apgailestavo, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neskiria kur kas daugiau dėmesio tyrimų skaičiui: „Aurelijus Veryga, jūs tiek paskyrėte savo spaudos konferencijoje laiko, kad tirti pacientų nereikia, o dabar paklausykite manęs.

Jauna moteris atsidūrusi Santaros klinikose ir išgirdusi nemalonią koronaviruso diagnozę pasidalijo savo išgyvenimais ir parašė viešą laišką. Filmo „Pelėdų kalnas“ prodiuserė Justina Ragauskaitė koronavirusu užsikrėtė darbo reikalais lankydamasi Ispanijoje ir Prancūzijoje. Liga, pasak moters, nėra sunki fiziškai, bet skausminga psichologiškai. Tai ji atvirai papasakojo savo laiške iš 282 palatos Santaros klinikose. Pateikiama visą laišką.

Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė patvirtinusi ketvirtąjį šalyje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį. „Baltarusijoje laboratoriniu būdu patvirtintas ketvirtasis koronaviruso buvimo atvejis“, – sakoma ministerijos pranešime spaudai. Infekcija COVID-19 diagnozuota Baltarusijos piliečiui, anksčiau izoliuotam dėl glaudaus kontakto su vienu iš užsikrėtusių pacientų.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje nuo gripo mirė du žmonės, duomenų apie gripo aukas kituose regionuose nėra, BNS patvirtino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre. Mirusieji nuo gripo buvo vyresnio amžiaus (virš 80 metų), jie gydyti intensyviosios terapijos skyriuose, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pastarąją savaitę augo. Sausio 2–8 dienomis 10 tūkst.

 Gripo viruso paplitimas Kiekvienais metais Europoje apie 10 proc. gyventojų suserga gripu. Lietuvoje registruojama apie 100 000 gripo atvejų, tačiau realus skaičius gali būti daug didesnis. Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams.

Ebolos viruso aukų skaičius perkopė 4 000, pranešė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), o vyriausybės visame pasaulyje stengiasi išvengti panikos dėl šios potencialiai mirtinos ligos. PSO nurodė, kad iki spalio 8 dienos nuo Ebolos viruso infekcijos mirė iš viso 4 033 žmonės, septyniose šalyse užregistruoti iš viso 8 399 užsikrėtimo šia liga atvejai.

Kai žmonės išgirsta žodžių junginį „keista liga“, jie dažnai pagalvoja apie albinizmą ar dramblialigę. Tačiau ligų pasaulis yra labai didelis ir įvairus – Listverse.com pateikia 10 tokių ligų, apie kurias informacijos nėra daug. 5. Chiari vystymosi sutrikimas Asmenų, turinčių Chiari vystymosi sutrikimą, smegenys būna per didelės jų kaukolėms. Smegenų audinys dažnai ima spausti stuburo kanalą.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų rugpjūčio 12 d. Kauno apskrityje užregistruotas retas susirgimas – tuliaremija. Manoma, kad Kauno rajono gyventoja šia liga užsikrėtė, įkandus infekuotoms sparvoms. Kauno apskrityje registruojami tik pavieniai šios ligos atvejai: per pastaruosius 10 metų buvo užregistruotas vienas tuliaremijos atvejis 2008 m. ir 2 atvejai 2012 m. Tuliaremija yra ūmi gamtinė židininė zoonozė, kurią sukelia bakterija Francisella tularensis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien gavo neoficialų Baltarusijos atsakingos institucijos pranešimą, kad laikinai uždraudžiamas gyvų galvijų eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją. Savo sprendimą kaimyninės šalies atsakingi pareigūnai motyvuoja rizika išplisti Šmalenbergo virusui. „Sprendimas dėl Šmalenbergo viruso uždrausti galvijų eksportą į Baltarusiją kitoms Europos Sąjungos valstybėms taikomas jau metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje laboratoriškai patvirtintas pirmasis tymų atvejis – susirgo vaikas. Balandžio 24 d. jis pasijuto blogai: vargino kosulys, sloga, konjunktyvitas, pakilo temperatūra, atsirado bėrimų burnoje. Tėvams atsisakius, vaikas tymų vakcina skiepytas nebuvo.

Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje susirgimų gonorėja skaičius šoktelėjo net 25 procentais. Tai siejama su padidėjusiu šios lytiškai plintančios ligos sukėlėjo atsparumu medikamentams. Panašus gonorėjos agresyvėjimas pastebimas ir visame pasaulyje. Kaip praneša agentūra „Reuters“, antradienį, t. y. vasario 26 d. britų sveikatos sistemos pareigūnai oficialiai paskelbė gąsdinančius duomenis apie neregėtai didelį gonorėjos susirgimų protrūkį šioje šalyje.

Naktį į šeštadienį Lietuvos kariuomenės Jonušo Radvilos mokomajame pulke sunegalavo 13 bazinių karinių mokymų karių, kurie skundėsi panašiais ligos simptomais. Kariai skundėsi šiek tiek pakilusia temperatūra, kai kurie - pykinimu. Keturi kariai paguldyti į Kauno klinikinę ligoninę, kiti - hospitalizuoti karinio dalinio medicinos įstaigoje. Įvertinus pirminę būklę, įtariamas virusinio pobūdžio negalavimas. Pasak Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Rukloje viršininko mjr.

Kaip manote, kaip buvo gydomas kosulys 19 amžiuje? O kam buvo reikalingi elektriniai diržai? Mes pasitikime medicina, nes tai yra mokslas, tačiau dažnai pamirštame, kad mokslas nestovi vietoje, jis nuolat vystosi ir tobulėja. Taigi metodai, kuriuos gydytojai taiko šiandien, gali pasirodyti idiotiški po 100 metų. Netikite? Pateikiame Jūsų dėmesiui 10 beprotiškai skambančių ir, be abejo, beviltiškai pasenusių vaistų ir gydymo metodų sąrašą.

Artinantis žiemai vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose ne visada užtikrinamas pakankamas vėdinimas, o susidariusi drėgna ir šilta aplinka tampa puikiausia terpe plisti virusams ir užkrečiamoms ligoms. Šaltuoju metų laiku gydymo įstaigas užplūsta pacientai, sergantys įvairiomis peršalimo ligomis bei virusinėmis infekcijomis, kurių dažniausiai pasitaikanti ir plačiausiai pasireiškianti rotavirusinė infekcija arba  paprasčiau vadinamas roto virusas.

Apie rotavirusą pasakoja Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas, gydytojas vaikų infektologas prof. habil.dr.Vytautas Usonis:   - Iš tiesų, jau daug metų Lietuvoje mes stebime rotavirusinės infekcijos pakilimą šaltais žiemos mėnesiais. Šis virusas pradeda atakuoti spalio lapkričio mėnesiais iki pat balandžio ar gegužės, nors rotavirusu vaikai serga visus metus, tik tiek, kad vasarą - truputį mažiau. Kodėl taip yra, tiesą sakant, nelabai žinom.

Prieš ketverius metus pasaulyje atsiradęs vaistas pažengusiai kepenų vėžio stadijai gydyti tapo išsigelbėjimu keliems šimtams tūkstančių mirti nuo šios ligos pasmerktų žmonių. Nuo 2006–ųjų jį pacientams iš valstybių biudžetų kompensuoti ėmėsi beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus dvi – Lietuvą ir kaimyninę Latviją. Iki šiol Lietuvoje vaisto gauti pavyko tik 8–9 pacientams. Visi kiti – apie 20 žmonių kasmet – turi išsiversti kitais būdais, kurių tiesiog... nėra.